Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2020-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-139-334/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
AN2-139-334/2020
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00060-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Danutė Švitinienė (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-139-334/2019
Proceso Nr. 4-37-3-00060-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. K. ir A. K. pateiktus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. 2020 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. skirta 38 Eur bauda už tai, kad ji nuo 2019 m. gruodžio 16 d. 8 val. iki 2019 m. gruodžio 17 d. 10.30 val., (duomenys neskelbtini), savavaldžiavo gindama tikrą savo kaip savininko teisę nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos ir nepadarydama esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, o būtent: iš jai priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka dar neiškeldinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K., pakeitė šio pastato durų spynas, tokiu būdu suvaržė A. K. teisę patekti į šias gyvenamąsias ir darbo patalpas, dėl ko A. K. neturėjo galimybės realizuoti šios savo teisės. Tokiais veiksmais G. K. padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 518 straipsnyje.

Šalies argumentai

2. G. K. apskundė tyrėjo nutarimą prašydama nutraukti administracinio nusižengimo bylą nesant administracinio nusižengimo sudėties. A. K. apskundė tyrėjo nutarimą prašydamas G. K. veiksmus vertinti kaip tęstinį administracinį nusižengimą, kuris prasidėjo nuo 2019-12-16 ir tęsėsi iki 2020-06-11. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020 m. spalio 13 d. nutartimi tyrėjo nutarimą paliko nepakeistą, o pareiškėjų G. K. ir A. K. skundus atmetė. Teismas sprendė, kad G. K. nesilaikė A. K. iškeldinimo iš patalpų tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 769 straipsnyje, apribojo iškeldinamajam A. K. teisę patekti į patalpas, iš kurių nebuvo pasibaigęs priverstinio iškeldinimo procesas, be pagrindo neįleisdama ir neduodama raktų nuo minėtų patalpų, tokiu būdu G. K. savo teises įgyvendino nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų. Taip pat teismas nurodė, kad susidariusi teisinė situacija, nulemta teisėsaugos institucijų veikimo/neveikimo, negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pabloginta pažeidėjo teisinė padėtis.

3. Apeliaciniame skunde G. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartį toje dalyje, kurioje G. K. skundas atmestas ir jos skundą patenkinti bei panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. 2020 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną G. K. atžvilgiu nutraukti.

4. Teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu buvo surašytas tyrėjo nutarimas, visiškai neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nes jame nėra aiškiai ir konkrečiai suformuluotas G. K. reiškiamas kaltinimas, nėra aiškiai išdėstyta, kokios konkrečios įstatymo normos nesilaikė G. K. ir kuo pasireiškė jos atliktas teisės aktų pažeidimas. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas stengdamasis ištaisyti tyrėjo padarytas klaidas, nepagrįstai konstatavo, kad G. K. pažeidė CPK 769 straipsnyje nurodytas normas ir tokiu būdu pažeidė asmens teisę žinoti kuo yra kaltinimas, nes toks pažeidimas G. K. nebuvo inkriminuojamas. CPK 769 straipsnyje numatytos 6 dalys, tačiau teismas nenurodė, kurią straipsnio dalį G. K. pažeidė, juo labiau neįvardijo G. K. veiksmų ar neveikimo, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti kurios nors iš šio straipsnio normų pažeidimą. G. K. nekeldino A. K. iš patalpų, neatliko jokių veiksmų už antstolę ir nepažeidė nei vienos šio straipsnio normos. Nurodo, kad G. K. pakeisdama durų spynas tik siekė apsaugoti savo turtą, o ne tyčia apriboti A. K. teisę patekti į jai nuosavybes teise priklausančias patalpas.

5. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis buvo realizuota ne dėl to, kad G. K. pakeitė patalpų, iš kurių vyko A. K. priverstinis iškeldinimo procesas, durų spynas, o dėl to, kad tokiu būdu neįleido A. K. į minėtas patalpas, nors įvykio metu priverstinio iškeldinimo procesas dar nebuvo baigtas. Taigi pirmosios instancijos teismas paneigdamas ir pašalindamas protokole ir nutarime nurodyto objektyviojo požymio buvimą – spynų pakeitimą kaip savavaldžiavimo objektyvųjį požymių, nepagrįstai inkriminavo kitus objektyviuosius nusižengimo požymius, kurie G. K. nebuvo inkriminuoti ir tokiu būdu pakeitė kaltinimą, išėjo iš apibrėžtų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų.

6. Nors teismas konstatavo, kad G. K. tyčia pasireiškė tuo, jog G. K. neįleido A. K. į patalpas, nedavė raktų, tačiau G. K. pažymi, kad raktų jos niekas neprašė. Tai patvirtino ir pats A. K. teismo posėdyje. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ji būtų atsisakiusi duoti raktus, jei būtų paprašyta ar pareikalauta. Nei A. K., nei policijos pareigūnai įvykio metu nenurodė, neprašė ir nepareikalavo perduoti A. K. G. K. priklausančio statinio raktų, todėl nėra pagrindo teigti, kad G. K. raktų nedavė.

7. G. K. taip pat nėra suprantama, kuo ir kokia žala A. K. galėjo būti padaryta, kai objektyviai patalpomis pagal jų paskirtį buvo neįmanoma naudotis dėl atjungtos elektros, vandens ir kitų ryšių, o pasiimti kokių nors daiktų, kaip nurodė A. K. policijos pareigūnams įvykio metu bei patvirtino teisme, jis nesiekė ir nenorėjo. G. K. pažymi, kad A. K. jau seniai buvo išsikėlęs iš G. K. priteistų patalpų, palikdamas juose tik nereikalingą turtą, o 2019 m. lapkričio pab. pats perdavė G. K. namo raktus, todėl nėra aišku, kuo galėjo būti pažeistos A. K. teisės ir teisėti interesai bei padaryta žala.

8. G. K. taip pat pažymi, kad nuo 2015 metų tarp jos ir pareiškėjo A. K. nuolat vyksta civiliniai teisminiai ginčai, konfliktai, kreipiamasi į policiją pagalbos, tame tarpe ir kaltinant vienas kitą administraciniais nusižengimais ir net baudžiamosiomis veikomis. Todėl G. K. nuomone, jei A. K. teisė šiuo atveju ir būtų buvus kuo nors pažeista – sudarant jam kliūtis naudotis G. K. turtu, pažeidus (suvaržius) pareiškėjo A. K. teisę patekti į patalpas, laikytina, kad savo pažeistas teises A. K. turėtų ginti išimtinai civiline tvarka, nes dėl teisės naudotis turtu kilę ginčai laikytini civilinės teisės dalyku, patenka į civilinių teisinių santykių reguliuojamą sritį ir turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

9. Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartį toje dalyje, kurioje A. K. skundas buvo atmestas ir klausimą išspręsti i esmės – A. K. skundą patenkinti.

10. Skunde pareiškėjas dėsto veikų rūšis ir teigia, kad tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Nurodo, kad G. K. tyčia nenutraukė savo neteisėtų veiksmų atvykus policijos pareigūnams 2019-12-16 ir jie tęsėsi iki skundžiamo nutarimo 2020-06-11 priėmimo dienos, todėl padaryto nusižengimo laikas turėtų būti nurodytas nuo 2019-12-16 iki 2020-06-11. Nepriklausomai nuo to, kada buvo priimtas nutarimas pareiškėjui skundžiant policijos veiksmus dėl neveikimo, tai negali šalinti G. K. administracinės atsakomybės.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas R. K. nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo G. K. skundą atmesti. Atsiliepime sutinkama su teismo išvada, kad nepaisant to, jog K. K. asmeninės nuosavybės teise ir priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau nei A. K., nei UAB “ (duomenys neskelbtini)” įvykio metu dar nebuvo iškeldinti iš šių gyvenamųjų ir darbo patalpų, kuriomis jie naudojosi iki A. ir G. K. santuokos nutraukimo. Iki kol A. K. ir UAB “ (duomenys neskelbtini)” nėra priverstinai iškeldinti iš minėtų patalpų, arba kol nėra iš jų išsikėlę savo noru, tol nei A. K., nei UAB “ (duomenys neskelbtini)” negali būti ribojama galimybė patekti į minėtas patalpas. Taigi, G. K. pakeitusi minėtų patalpų durų spynas ir taip apribodama galimybę A. K. ir UAB “ (duomenys neskelbtini)” patekti į šias patalpas, kuriomis jie naudojasi, savo veiksmais suvaržė A. K. teises.

12. Atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas R. K. su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo A. K. skundą atmesti. Mano, kad nutartis yra teisėta, pagrįsta ir nėra jokių objektyvių priežasčių šią nutartį naikinti.

Motyvuojamoji dalis

13. G. K. skundas tenkinamas, A. K. skundas netenkinamas.

14. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš G. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 518 straipsnį, tuo tarpu A. K. ginčija teismo išvadas dėl G. K. veiksmų, nurodant, kad teismas nepagrįstai nepripažino G. K. padaryto administracinio nusižengimo kaip tęstinio nusižengimo, trūkusio nuo 2019-12-16 iki 2020-06-11. Atsižvelgiant į tai, kad abiejuose apeliaciniuose skunduose iš esmės keliamas klausimas dėl G. K. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 518 straipsnį, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys būtent šiuo klausimu.

15. Pažymėtina, kad remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

16. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

17. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

18. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

19. Aukštesnės instancijos teismas patikrinęs skundžiamos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, bei atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad tyrėjas, tiek apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl G. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagristą išvadą, jog G. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymiai.

20. Visų pirma, pažymėtina, kad iš teismui pateiktoje byloje esančių dokumentų kopijų matyti, kad pareiškėjas A. K. ir G. K. yra buvę sutuoktiniai. Santuokos metu jiedu kartu įgijo bendro turto, taip pat ir nekilnojamo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), kartu jais disponavo. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi, A. K. ir G. K. santuoka buvo nutraukta. Šiais procesiniais sprendimais taip pat buvo padalintas bendras minėtų asmenų turtas. Be kita ko, žemės sklypas su statiniu (kontora su gyvenamosiomis patalpomis), kitais inžinieriniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei jame esantis kilnojamas turtas – daiktai, buvo priteisti asmeninės nuosavybės teise G. K.. Minėti procesiniai sprendimai įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d. (civilinė byla Nr.e2-2-1005/2017; Nr.e2A-282-227/2018; Nr. 3P-1177/2018). Taigi, po 2018 m. balandžio 18 d., žemės sklypo su statiniu (kontora su gyvenamosiomis patalpomis), kitais inžinieriniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), savininke tapo tik G. K.. Vienok, A. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ignoravo G. K. prašymus atlaisvinti minėtas patalpas, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu buvo nutarta iškeldinti A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš G. K. nuosavybes teise priklausančio nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2-9429-1059/2018; e2A-327-278/2019; Nr. 3P-979/2019). Vykdydama šį teismo sprendimą antstolė 2019 m. liepos 11 d. surašė patvarkymą dėl A. K. ir minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priverstinio iškeldinimo, iškeldinamo turto saugotojo skyrimo, policijos ir turto saugotojo dalyvavimo iškeldinimo. Tačiau A. K. šį antstolės patvarkymą apskundė teismui ir aptariamo įvykio metu (A. K. kreipimosi į policiją ir pranešimo apie galimą G. K. savavaldžiavimą 2019-12-17), teismo procesinis sprendimas dėl minėto antstolės patvarkymo dar nebuvo priimtas ir įsigaliojęs (civilinė byla Nr.e2YT-148-488/2020).

21. Visgi čia reikia pažymėti, kad asmens teisė į nuosavybę yra viena iš pamatinių visuomenės vertybių ir ji yra įtvirtinta bei saugoma Konstitucijos (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų <...>). Be to, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) 4.37 straipsnyje taip pat numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsižvelgiant į ši teisinį reglamentavimą, apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, nepaisant to, jog A. K. priverstinio iškeldinimo vykdymo procesas dar nebuvo baigtas, tai nepanaikina G. K., kaip teisėtos savininkės, nuosavybės teisių į turtą ir negali užkirsti kelio, imantis priemonių siekiant apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto panaudojimo.

22. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, G. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad durų spynas ji pakeitė siekdama apsaugoti savo turtą, o ne suvaržyti ar kaip kitaip apriboti A. K. teisę patekti į patalpas. Iš G. K. 2019 m. gruodžio 18 d. paaiškinimų matyti, kad 2019 m. gruodžio 16 d. apie 8.30 val. atvykus į jai priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė pravertas gyvenamojo namo duris. Spyna nebuvo sugadinta, įsilaužymo žymių nepastebėjo, bet trūko jai priklausančių daiktų – lovatiesės, mikrobangų krosnelės, televizoriaus, bei kitų buitinių daiktų. Dėl išneštų daiktų skundo nerašė. Įtarė, kad tuos daiktus pasiėmė buvęs sutuoktinis A. K., nes tik ji ir A. K. turėjo raktus nuo šių namų. Tą pačią dieną pakeitė dviejų lauko durų spynas, nes norėjo apsaugoti savo turtą nuo A. K., kad jis daugiau ten nebeįeitų ir neišneštų jos daiktų. Papildomos apklausos metu G. K. paaiškino, kad A. K. šiame name nebegyvena nuo 2019-06-17 ir patalpose yra likę tik keli A. K. drabužiai bei kiti smulkūs daiktai. Be to, dėl A. K. nesumokėtų skolų, nuo 2019-06-17 šiame name buvo atjungta elektra, vanduo bei kiti ryšiai, todėl šis namas nebuvo tinkamas gyventi ar vykdyti įmonės veiklą. G. K. teigimu, A. K. sąmoningai paliko nerakintas namo duris, spynas sugadino, kad namo durys nesirakintų, tokiu būdu galimai siekdamas, kad namas būtų apvogtas, išplėštas ar net taptų landyne. Todėl, ji kaip būsto savininkė turėdama pareigą rūpintis nekilnojamu turtu, pareigą saugoti ir prižiūrėti jį taip, kad nebūtų padaryta žala, pakeitė durų spynas (AN b. l. 5-6). Aplinkybę, kad durų spynos sunkiai rakinosi, netinkamai veikė, patvirtino ir J. B., kuris 2020 m. gegužės 27 d. apklausos metu nurodė apie anuomet G. K. išreikštą prašymą pakeisti durų spynas, nes į vieną durų spyną nebegali įkišti rakto, o kita spyna sunkiai rakinasi. Jam atvykus, abejos durys buvo užrakintos. Iš vidinio kiemo buvo pažeista spynelė, raktą buvo sunku įkišti, jis vos atrakino, o durų, pro kurias įeinama į ofisą, spyna sunkiai rakinosi, todėl išėmęs abiejų durų spynas, nuvažiavo į spynų parduotuvę, nupirko dvi naujas spyneles ir jas pakeitė (AN b. l. 24). Nors vėliau atvykęs J. B. nepatvirtino G. K. paaiškinimų, jog durys buvo praviros, tačiau tai nepaneigia G. K. paaiškinimų, kad durų spynos blogai veikė ir buvo būtinybė jas pakeisti.

23. Kaip jau minėta, aptariamos patalpos su jose esančiu kilnojamu turtu – daiktais, G. K. asmeninės nuosavybės teise buvo priteisti 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu, tačiau savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, kaip tai numato CK 4.37 straipsnis, G. K. neturėjo galimybės ir negalėjo, nes minėtų patalpų raktus turėjo A. K. ir juos G. K. jis perdavė tik 2019 m. lapkričio pabaigoje. Todėl visiškai logiška ir suprantama, kad atvykusi į jai nuosavybes teise priklausančias patalpas ir pamačiusi sugedusias (sunkiai veikiančias) spynas, dėl ko durys galimai buvo paliktos pravertos (neužrakintos), bei pasigedusi jai teismo sprendimu priteistų, tam tikrų kilnojamų daiktų, ėmėsi priemonių savo turtui apsaugoti – pakeitė spynas. Šioje situacijoje, apygardos teismas sprendžia, kad vien tai, jog G. K. ėmėsi priemonių (spynų pakeitimo) siekdama apsaugoti savo turtą nuo trečiųjų asmenų, tame tarpe ir A. K., neleidžia vertinti, kad G. K. savavaldžiavo.

24. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad G. K. nekliudė naudotis turtu, t. y. namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, G. K., sužinojusi, kad dėl jos pakeistų spynų, A. K. 2019 m. gruodžio 16 d. 8 val. negali patekti į namą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko į minėtas patalpas. G. K. pasisiūlė įleisti A. K. į namo patalpas pasiimti daiktų, tačiau A. K. atsisakė. Pats A. K. nurodė, kad, jis nenori pasiimti daiktų iš minėtų patalpų, jis nori turėti raktus nuo tų patalpų. Nors A. K. teigė norįs turėti patalpų raktus, tačiau G. K. jis raktų neprašė, o kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog G. K. tyčia nedavė ar atsisakė duoti A. K. raktus, byloje nėra. Taigi akivaizdu, kad G. K. nepiktnaudžiavo jokia savo teise, ji geranoriškai pasisiūlė įleisti A. K. pasiimti savo daiktus. Būtent ši aplinkybė, jog G. K. atvažiavo ir net pati siūlė A. K. įeiti į namą pasiimti daiktus, parodo, kad ji neturėjo tyčios savavaldžiauti ir apriboti A. K. teisės patekti į šias gyvenamąsias ir darbo patalpas.

25. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas formaliai vertindamas padarytos žalos mastą, nepagrįstai konstatavo, jog A. K. teisėms ar teisėtiems interesams buvo padaryta žala, nors ir nėra labai didelė. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. minėtame name nebegyveno, tačiau vis dar laikė savo asmeninius daiktus, ir kaip teigė pats A. K., jų pasiimti nenorėjo. Iš tarnybinio pranešimo dėl bendravimo su G. A., matyti kad telefoninio pokalbio metu, G. A. nurodė dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere pagal paslaugų sutartį. Taip pat paaiškino, kad įmonė veiklą vykdo sunkiai, nes neturi šiuo metu patalpų, o A. K. telefonu konsultuoja teisiniais klausimais ir gauna už tai mokestį. Įmonė gauna mažas pajamas, tad jai retai mokamas užmokestis. G. A. pažymėjo, kad jos pareigoms vykdyti reikalingi einamieji įmonės dokumentai yra pas ją namuose, o kiti – tikriausiai pas direktorių A. K. arba ankstesnėse įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pastarieji dokumentai šiuo metu jai nėra reikalingi. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. nesiekė susigrąžinti (pasiimti) minėtose patalpose likusių daiktų, o reikalingų įmonės dokumentų tame name nebuvo, taip pat įvertinus tai, kad šios patalpos, dėl atjungtos elektros, vandens ir kitų ryšių nėra tinkamos gyventi ar jose vykdyti įmonės veiklą, nėra pagrindo vertinti, jog A. K. teisėms ir teisėtiems interesams buvo padaryta bent kokia žala.

26. Papildomai pažymėtina, kad inkriminuojant asmeniui konkretų administracinį teisės nusižengimą ir formuluojant jam kaltinimą, turi būti aiškiai įvardintas ne tik konkretus teisės pažeidimas (ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, jo dalis, kurio reikalavimus pažeidė asmuo), tačiau tiksliai ir aiškiai nurodyti to pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nagrinėjamu atveju, tiek administracinio nusižengimo protokolas (nutarimas), tiek skundžiama nutartis surašyti ydingai, nes nenurodyta, kokias teisės aktų nuostatas ar jų dalis pažeidė G. K. pakeisdama durų spynas jai nuosavybes teise priklausančioje nuosavybėje. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pakeisdamas administracinio nusižengimo protokole nurodytąsias faktines aplinkybes kitomis esminėmis veikos aplinkybėmis – neįleido A. K. į minėtas patalpas ir tokiu būdu nesilaikė CPK 769 straipsnio, kuriame numatyta tik teisminė iškeldinimo tvarka, nuostatų, peržengė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas. Tačiau įvertinus bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apygardos teismas sprendžia, jog netikslinga grąžinti administracinio nusižengimo bylos protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, nes nėra pagrindo G. K. veiksmų, pakeičiant durų spyną jai priklausančiose patalpose, iš kurių, dar nebuvo iškeldintas A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kvalifikuoti kaip savavaldžiavimo. Savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje neįrodyta, jog G. K. turėjo tyčią pakeičiant durų spynas suvaržyti A. K. teisę patekti į minėtas patalpas. Esant šios aplinkybėms, daroma išvada, kad G. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties, dėl ko skundžiama nutartis ir tyrėjo nutarimas naikintini, o administracinio nusižengimo teisena G. K. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

G. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartį ir 2020 m. birželio 11 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną G. K. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį nutraukti.

A. K. skundo netenkinti.

Teisėja Danutė Švitinienė