Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K. (A. K.), I. K., antstolė V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos (išieškotojos) prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį, esančią bendroje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė, kad skolininkui A. K. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės I. K. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių. Apeliantė I. K. nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad tai yra skolininko asmeninė prievolė ir į jos gaunamas pajamas nukreipti išieškojimo nebuvo galima. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018). Sutuoktinių turtinės prievolės gali būti tiek bendros, tiek asmeninės, todėl sprendžiant sutuoktinių prievolių vykdymo klausimus būtina nustatyti prievolės prigimtį, t. y. ar prievolė yra asmeninė sutuoktinio prievolė, ar bendra sutuoktinių prievolė. Prievolės pobūdis – asmeninė ar bendra – lemia išieškojimo nukreipimo vykdymo procese į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą ar į bendrą sutuoktinių turtą eiliškumą.

10. Skolininko A. K. turtinės prievolės išieškotojai atsiradimo momentu laikytina 2015 m. sausio 24 d. (sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininko ir suinteresuoto asmens santuoka sudaryta 2014 m. lapkričio 5 d. Šiuo atveju išieškotoja nekėlė klausimo dėl prievolės pobūdžio, todėl ši skolininko prievolė išieškotojai yra laikytina asmenine prievole, kuri, pagal bendrą taisyklę, turi būti vykdoma iš asmeninio skolininko turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 3.110 straipsnio 1 dalis).

11. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka įvykdyti prievolei, tai kreditorius gali inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Vienas iš būdų nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymas, vadovaujantis CPK 666–667 straipsniuose numatyta procedūra. Pažymėtina, kad pagal pareiškimą, paduotą CPK 667 straipsnio pagrindu, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja teismą tirti, ar skolininkas turi asmeninio turto, jei neturi – ar yra bendro sutuoktinių turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

12. Antstolė V. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0162/18/00278, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-15389-1067/2018 dėl 4 652,08 Eur išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos UAB „Moment Credit“ naudai. Vykdomojoje byloje nustačiusi, jog skolininkas jokio turto neturi, pajamų negauna, antstolio padėjėja M. S. 2018 m. birželio 27 d. turto arešto aktu Nr. 0162/18/00278/5R-2558 areštavo skolininko turtinę teisę į 1/2 dalį sutuoktinės I. K. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytą MMA. Tokia aplinkybė reiškia, kad galima pasinaudoti CK 3.110 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta išimtimi ir vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, kai iš bendro turto išieškoma sutuoktiniui priklausanti dalis.

13. CPK 667 straipsnyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

14. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė 2018 m. balandžio 23 d. pasiūlymu Nr. 0162/18/00278/5R-1800 „Dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo“ skolininkui pasiūlė per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Skolininkas neginčija, kad šį patvarkymą gavo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Per antstolės nustatytą terminą skolininkas jokio sutikimo nepateikė, todėl antstolė 2018 m. birželio 27 d. pasiūlymu Nr. 0162/18/00278/5R-2559 išieškotojai pasiūlė per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. 2018 m. liepos 27 d. išieškotoja pateikė prašymą teismui. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes laikytina, kad buvo laikomasis CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos dėl turto dalies nustatymo.

15. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016 11 punktą).

16. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas nedirba, pajamų negauna, skolininkui priklausantis turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatytas. Duomenų apie sudarytą vedybų ar povedybinę sutartį byloje nėra. Apeliantė pati nurodė, kad nors kartu jie negyvena, tačiau santuoka teisiškai nėra nutraukta. Kadangi teismui nenurodyta aplinkybių ir nepateikta CK 3.117 straipsnyje numatytą lygių sutuoktinių turto dalių prezumpciją paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė, kad skolininkui A. K. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės I. K. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių. Pažymėtina, jog apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai, jog ji neturi finansinių galimybių išsiskirti su vyru, teisinės reikšmės šiuo atveju neturi. Tačiau išaiškintina, kad ji turi teisę kreiptis į jos deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo.

18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

19. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo. Todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens I. K. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.