Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Galimybė įgyjamąja senatimi fizinio ar juridinio asmens nuosavybėn įgyti daiktą yra vienas iš nuosavybės teisių į daiktą įgijimo teisinių pagrindų, ji įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 str. 11 p. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys. Teismui konstatavus šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Aukščiausias Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamąja senatimi, valdymas taip pat turi būti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Taigi pripažinti, kad pareiškėja M. G.-B. pagal įgyjamąją senatį – savarankišką nuosavybės teisės įgijimo pagrindą įgijo nuosavybės teisę į aukščiau nurodytą statinį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų galima tik tuo atveju, jei, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, būtų nustatyta, jog tenkinamos visos aukščiau paminėtos sąlygos. Mano, kad pareiškėjos M. G.-B. pareiškimas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėja neįrodo visų CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytų sąlygų, kurios yra būtinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatyti, buvimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi statybą leidžiančių dokumentų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Statybos leidimų išdavimo funkcija savivaldybėms buvo patikėta nuo 1991 metų iki 1995 m. liepos 1 d. ir nuo 2002 m. liepos 1 d. Statybos leidimus nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d. išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios išduotų statybos leidimų archyvą administruoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo gautas M. G.-B. 2020 m. rugsėjo 15 d. raštas su prašymu nepradėti procedūrų dėl statinių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo bešeimininkiais. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjai pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog nekilnojamasis turtas, statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra įtraukti į bešeimininkio turto sąrašą, kuris skelbiamas internetinėje svetainėje adresu https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/turtas/statiniu-kurie-neturi-savininko-ar-savininkas-nezinomas-sarasas/. Prašo pareiškėjos M. G.-B. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą. Pareiškime nurodytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (toliau - Namas) ar nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos. Bylos išsprendimas neturės įtakos suinteresuotu asmeniu įtraukto Registrų centro materialiosioms teisėms ir pareigoms, Centras neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o tik vykdo įstatymais nustatytas registrų tvarkytojo funkcijas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pagal pareiškėjos į bylą pridėtus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (Registro Nr. 10/243619), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1925 m statybos pabaigos, 22,58 kv. m. bendro ploto, pažymėjimas plane – 1A1m, statusas – neįregistruotas. Į šį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, o kaip buvęs pastato naudotojas nurodytas A. G.. M. G.-B. teigia, kad 1976-05-19 Vilniaus Tarpmiestinio Techninis Inventorizacijos Biuras parengė Namų valdos techninės apskaitos bylą Nr.13292-P (1329-2), kuria inventorizavo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip asmeninę A. G. nuosavybę, bet neįregistravo nuosavybės teisių. Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių gyvenamasis namas nebuvo priduotas eksploatacijon 1976 metais, nes jai buvo tik 10 (dešimt) metų. Pagal minėtus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (Registro Nr. 10/243619), manytina, jog daiktinės teisės į gyvenamąjį namą A. G. vardu nebuvo įregistruotos todėl, kad (duomenys neskelbtini) nepateikti dokumentai. M. G.-B. savo pareiškime nurodo, jog nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, o nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (1989-07-03 Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro pažymėjimas Nr. 18197, 2016-08-17 NTR išrašas, 2013-05-24 VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymas Nr. V-122). Pareiškėja teigia, kad įgijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai kaip savo valdo ne mažiau kaip dešimt metų. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso subjektų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d.). Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. CK 4.68 – 4.71 straipsniuose yra reglamentuojamas įgyjamosios senaties institutas. Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pastato ir (ar) žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikia įrodyti tai, kad asmuo turėjo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatą (žemės sklypą), tačiau pareiškėjas negali gauti ir teismui pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų arba šie dokumentai yra prarasti ir jų negalima atkurti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 str. 4 p. nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Asmenys, teigdami, jog yra teisėti statinių valdytojai, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jie teisėtai įgijo nuosavybės teises į statinius kaip į nekilnojamuosius daiktus. Tik teisėtai statinį pastačiusiam asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos bei ginamos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Siekiant nustatyti, ar statinių statybos procesas buvo teisėtas, taip pat ar į daiktą teisėtai įgytos nuosavybės teisės sudarius jo perleidimo sandorį, būtina vadovautis atitinkamai statinių statybos ar perleidimo sandorio sudarymo metu galiojusiais teisės aktais. Pagal pareiškėjos į bylą pateiktą Lenino rajono Vilniaus miesto gatvės komiteto Nr. 13 1982-05-05 pažymą, kuri buvo išduota G. A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), bt. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, A. G. turėjo nuosavą namą, kurio iki mirties negalėjo perrašyti vaikaitei G. M. V., nes ji buvo nepilnametė. Pagal šį ir kitus į bylą pateiktus įrodymus, manytina, kad A. G. buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje naudotojas ir jame gyveno. Dėl nežinomų priežasčių (kaip buvo minėta, galimai nepateiktų dokumentų) A. G. nebuvo pilnumoje susitvarkęs nuosavybės teisės į minėtą gyvenamąjį namą ir daiktinės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Inspekcija patikrinusi turimus duomenis nenustatė, kad pastatas – gyvenamasis namas (unikalus 1092-5003-1014), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo ar yra užfiksuotas kaip neteisėta statyba. Prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.