Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-292-654/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
AN2-292-654/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-292-654/2018Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00096-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl 2018 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarties, kuria paliktas galioti 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priimtų sprendimų esmė

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. kovo 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo nutarimu A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 300 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Nustatyta, kad A. D., 2018 m. vasario 19 d., 12:55 val., kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 23-ame kilometre, Trakų rajone, vairavo transporto priemonę Volvo S60, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas (0,67 prom.) girtumas.2018 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai netenkino A. D. skundo dėl 2018 m. kovo 7 d. Institucijos nutarimo. Teismas nurodė, kad neblaivių asmenų transporto priemonių vairavimas yra vienas pavojingiausių KET pažeidimų, sąlygojantis eismo įvykius su ypač sunkiomis pasekmėmis. Šis pažeidimas yra pavojingas savaime ir tai, kad konkrečiu atveju nebuvo sukeltas pavojus eismo saugumui ir nebuvo padaryta žala, nedaro jo nereikšmingu, nedaro A. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcinga. Teismas konstatavo, kad Institucija įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir A. D. buvo paskirta minimalaus dydžio nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu, pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, galėjo būti paskirta švelnesnės rūšies ar mažesnio dydžio administracinė nuobauda arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu numatyta įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Pareiškėjo skunde nurodytos neigiamos pasekmės yra logiškas A. D. neteisėtų veiksmų ir teisinės atsakomybės už juos rezultatas.

Apeliacinio skundo argumentai

A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį ir apeliacinį skundą tenkinti. Paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą.Skunde nurodė, kad nesutinka su apylinkės teismo nutartimi. Mano, kad ji yra nepagrįsta, nes teismas nepilnai atsižvelgė į nustatytas aplinkybes ir pateiktus duomenis bei galiojančią teismų praktiką.Skunde A. D. nurodė, kad savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino iš karto, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmu ir išgyvena, paskirtą 300 eurų baudą sumokėjo nedelsiant. 2018 m. kovo 22 d. savo noru išklausė keturių valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai. Byloje nustatytos atsakomybė lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra gerbiamas visuomenėje ir teigiamai charakterizuojamas darbovietėje. Daugiau nei dvidešimt metų dirba UAB „R“, drausminių nuobaudų niekada neturėjo, įmonės partnerių bei darbuotojų yra gerbiamas ir vertinamas kaip patikimas vadovas.Pažeidimu A. D. realaus pavojaus visuomenei nesukėlė ir realios žalos nepadarė. Realiai nei žmonės, nei turtas nenukentėjo. Jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,67 promilės), kuris yra žymiai mažesnis už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalę ir ne itin žymiai viršijantis minimalią ribą. Per 36 metų vairavimo stažą panašaus pobūdžio nusižengimų nėra padaręs, tai pirmas ir atsitiktinis kartas per visą jo vairavimo patirtį. Pietų metu išgėręs taurę vyno jis sėdo už vairo tik todėl, kad jautėsi visiškai blaivus ir net neturėjo minties daryti nusižengimą. Už analogiškus nusižengimus, ar kitus, apsvaigus nuo alkoholio padarytus administracinius nusižengimus, nebaustas. A. D. neteistas. A. D. teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina, kadangi jo darbo funkcijos tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Jis šiuo metu yra įmonės vadovas, kurio pagrindinė funkcija yra užtikrinti sklandžią statybinės bendrovės veiklą, jis nuolat turi vykti į susitikimus su klientais, sudarinėti verslo sandorius, užtikrinti medžiagų tiekimą, važiuoti į statybų objektus. 12 mėnesių teisės vairuoti atėmimas ženkliai sutrikdytų bendrovės veiklą, gal net privestų prie bankroto, bei atimtų A. D. ir jo šeimos pajamų šaltinį. Taip pat, A. D. vairavimo teisė būtina, kadangi jis turi rūpintis garbaus amžiaus (83 metų) tėvu Klemensu A. D., gyvenančiu Palangoje, bei savo mažamečius anūkus vežioti į papildomus užsiėmimus, ugdymo įstaigas. Dėl šių priežasčių pernelyg griežta administracinio poveikio priemonė ir pernelyg ilgas vairavimo teisės atėmimas (12 mėn.) neproporcingai varžo A. D. galimybę dalyvauti visaverčiame gyvenime, laisvai judėti, pasirūpinti savo ir šeimos finansine gerove bei rūpintis, nuolatinės priežiūros reikalaujančiais šeimos nariais.Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog A. D. turėjo įvertinti visas galimas neigiamas pasekmes prieš sėsdamas girtas už automobilio vairo. A. D. nustatytas lengvas (0,67 promilės) girtumo laipsnis, jis nebuvo girtas ir sėdo už vairo, nes jautėsi blaivus. Skunde pareiškėjas remiasi teismų praktika, kurioje teigiama, kad vertinant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką analogiškais atvejais. Esant labai panašioms faktinėms aplinkybėms, teismai trumpina baudžiamojo poveikio priemonės terminą, pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-52-175/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-68-366/2018. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodė, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Prašo A. D. apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą 2018 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. A. D. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Netenkindamas A. D. skundo dėl Institucijos paskirtos nuobaudos apylinkės teismas tinkamai įvertino A. D. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai nurodė, jog paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą su minimaliu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu yra teisėta. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas A. D. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme, sumažinti jos dydį ar ją panaikinti, nėra. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacine tvarka skundą nagrinėjantis teismas. ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Kitaip bendroji taisyklė netektų prasmės, o teismai visada taikytų specialiąją taisyklę. Apelianto nurodytais motyvais (kaltės pripažinimas, baudos sumokėjimas, teigiamas visuomenės požiūris ir pagarba, realaus pavojaus ir realios žalos nesukėlimas, rūpinimasis šeimos nariais) kiekvienoje byloje kiekvienam pažeidimą padariusiam asmeniui galima būtų mažinti administracinio poveikio priemonės terminą ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų bendrosios taisyklės esmę. Kaip teisingai nurodė savo skunde apeliantas, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė 34 straipsnio 5 dalies reguliavimo, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia. Sprendžiant, ar yra sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, būti atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo ir protingumo principais.Kaip minėta, šios normos taikymas yra išskirtinis ir turi atitikti ANK 34 straipsnio 5 dalies kriterijus, o nagrinėjamu atveju nėra nei jokių išskirtinių sąlygų, nei pakankamai ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytų kriterijų švelninti paskirtą nuobaudą. A. D. padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Pažeidėjas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,67 promilių girtumas ir tokiais savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų ir už šį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas.Pažeidėjas negali būti charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, nes nusižengimą padarė turėdamas galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą – kitą pakankamai pavojingą pažeidimą. Skunde nurodytos aplinkybės – kad pareiškėjas iš karto pripažino kaltę, sumokėjo paskirtą baudą, išklausė kursus apie alkoholio žąlą, nėra teistas, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą – necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes nusižengimų ir nusikaltimų nedarymas bei paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga, o baudos sumokėjimas yra paties asmens veiksmų pasekmė. Yra nustatyta tik viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. D. prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė jau buvo įvertinta pažeidėjui skiriant administracinę nuobaudą ir turėjo įtakos nustatant minimalų jos dydį, todėl ją papildomai vertinti kaip pagrindą dar labiau švelninti A. D. atsakomybę, nėra pagrindo. Skunde pareiškėjas pabrėžia savo teigiamą charakteristiką, turimą vairavimo stažą (36 metų), analogiškų nusižengimų nebuvimą, į tai, kad jo veiksmai jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Šios aplinkybės nėra išskirtinės ir buvo įvertintos skiriant A. D. minimalų įstatyme numatytą nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą. A. D. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo galimas pasekmes, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymų leidėjas šia teises norma atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad apeliantas buvo laiku sulaikytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Jei vairuodamas neblaivus A. D. būtų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio nusižengimo ar net nusikaltimo. Pasekmių nebuvimo akcentavimas yra bandymas sumenkinti padarytą pažeidimą, esant standartinei situacijai ir neturint kitų patikimų motyvų. Tai, kad A. D. turi ilgą vairavimo stažą ir nėra padaręs analogiškų nusižengimų, nėra išskirtinai teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, nes taip turi elgtis kiekvienas žmogus. Be to, svarbūs ne ankstesni analogiški pažeidimai, taip nepagrįstai susiaurinant ankstesnių pažeidimų ratą, o visi asmens padaryti administracinei nusižengimai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad padarydamas administracinį nusižengimą A. D. turėjo galiojančių nuobaudų už greičio viršijimą, o tai vertinama neigiamai. Skundo argumentas, kad neblaivumo riba su paklaida viršyta nežymiai, yra visiškai nepagrįstas. A. D. vairavo transporto priemonę būdamas lengvai apgirtęs, kai leistiną normą viršijo beveik trejomis dešimtosiomis promilės (leistina norma 0,4 prom., o A. D. nustatytas 0,67 prom. girtumas), tokiu elgesiu sukėlė didelę grėsmę aplinkiniams. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra atskiriama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį. Už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui A. D. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dėl šios priežasties skundo argumentas, kad girtumas tik nežymiai viršijo leistiną ribą, negali būti laikomas pagrįstu sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. Be to, lengvo girtumo yra nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės, o apeliantas minimalią lengvo girtumo ribą viršijo beveik 25 procentais viso lengvo girtumo tarpo. Bandymas pažeidimą sumenkinančiais argumentais koreguoti nuobaudos dydį nesilaikant įstatyme nustatytų girtumo ribų nėra priimtinas ir teisingas. Įstatymų leidėjas nustatė būtent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi būti pagrįstas labai svariais argumentais, o ne kasdieniais elementariais kiekvienoje byloje pateikiamais motyvais, kurie lemia tik minimalaus dydžio nuobaudos paskyrimą. Valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, tačiau A. D. turint skunde nurodytus teigiamus bruožus – amžių, patirtį, stažą, visuomenės pagarbą – valstybės pastangos apsaugoti visuomenę nebuvo svarbios.Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka, jog vairavo automobilį būdamas girtas. Nurodė, kad nebuvo girtas ir už vairo sėdo neįvertinęs savo galimybės vairuoti transporto priemonę, nes jautėsi blaivus. Šis apelianto skundo argumentas yra daugiau buitinio, o ne teisinio pobūdžio, savo veiksmų pateisinimas remiantis šiuo argumentu neturi teisinės reikšmės, nepaneigia įstatymo taikymo. A. D. girtumas įrodytas byloje esančiais duomenimis, alkotesterio rodmenimis. Pareiškėjo situacijos interpretacija ir girtumo sampratos vertinimas neturi jokios reikšmės nagrinėjamos situacijos kontekste. Vien faktas, kad A. D. sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, rodo, kad administracinį nusižengimą jis padarė tyčia. Tai patvirtina ir bylos duomenys, nes dėl padaryto nusižengimo jis prisipažino ir gailėjosi, o tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas pažymi, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, tai gali pakenkti jo darbui ir valdomai įmonei, taip pat jis negalės tinkamai pasirūpinti senyvo amžiaus artimaisiais bei anūkais. A. D. darbinės funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu. A. D. yra įmonės vadovas ir jo darbo pobūdis nėra neatskiriamai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Tai, kad paskirta administracinė poveikio priemonė pakenks pažeidėjo darbinei veiklai bei neleis tinkamai pasirūpinti senyvo amžiaus bei specialių poreikių turinčiais giminaičiais ar anūkais, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. A. D. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas bei tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino ir pasisakė, kodėl jos nelaikytinos pagrindu taikyti švelnesnę nuobaudą. Papildomai teismas nurodo, kad teikdamas argumentą dėl negalėjimo pasirūpinti senyvo amžiaus bei specialių poreikių turinčiais giminaičiais ar anūkais, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kodėl jo nuobaudos atlikimo laikotarpiu jais negalės pasirūpinti kiti giminaičiai, kodėl anūkais negalės pasirūpinti jų tėvai. Nenurodant išimtinių priežasčių dėl vairavimo teisių būtinumo, tokie formalūs argumentai labiau panašūs į bandymą bet kokiais būdais palengvinti situaciją. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, A. D. gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdu: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių jį nuvežti ir pan. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantui nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra paties A. D. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjo atsakomybę remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Tai galėtų jam sakyti, kad vieną kartą išvengęs atsakomybės jis gali jos išvengti ir kitą kartą, o visuomenei sudaryti nuomonę apie sėkmingo verslininko nebaudžiamumą. A. D. yra įmonės vadovas, rūpinosi senyvo amžiaus tėvu, tačiau sėsdamas už vairo neblaivus neatsižvelgė į tai, kad jį nubaudus už padarytą nusižengimą bus apsunkintas jo ir aplinkinių kasdienis gyvenimas. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Jei A. D. teigia, kad jis yra gerbiamas visuomenėje, teigiamai charakterizuojamas, gerbiamas ir vertinamas įmonės darbuotojų ir partnerių, tai jis turi elgtis taip, kad būtų jiems pavyzdys, preciziškai laikytis teisės aktų reikalavimų, nes smulkiausiose situacijose jų nepažeidinėti. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šioje byloje mažesnės nuobaudos paskyrimas nebūtų nei teisingas, nei protingas. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Apeliantas remiasi teismų praktika ir nurodo teismų sprendimus, kuriuose panašiais atvejais administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudos buvo sušvelnintos. Priimdami sprendimus teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas turi visų pirma įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apelianto pateikti sprendimai nėra analogiški nagrinėjamam atvejui, todėl neįpareigoja teismo jais remtis. Apelianto nurodytoje Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-52-175/2018 nagrinėta situacija nėra tapati, nes neblaivus asmuo vairuodamas transporto priemonę padarė avariją ir apgadino kitą automobilį, todėl padarė kitą nusižengimą. Panevėžio apygardos teismo nutartis AN2-68-366/2018 taip pat skiriasi nuo nagrinėjamos, nes administracinė nuobauda buvo sušvelninta vadovaujantis aplinkybe, kad pažeidėjo iškvėptame ore (įvertinus prietaiso paklaidą) tik keturioms šimtosioms (0,04) promilės dalims buvo viršytas leistinas promilių dydis.Atsižvelgus į tai teismas daro išvada, kad Institucijos nutarime taikytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti pripažįstamas pažeidžiantis teisingumo, protingumo ar konstitucinius teisinės valstybės principus, todėl 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimas ir 2018 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

A. D. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2018 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas