Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-496-616/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-09-04Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-12-12Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-04
Bylos Nr.
1-496-616/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01759-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Kaltinamasis
S. S., D. S., M. D.
Nukentėjusysis
A. B., A. S., R. K., A. J.
Advokatai
Juana Dumbliauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-496-616/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01759-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.2.27.1; 1.2.27.5; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ernesta Montvidienė,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,dalyvaujant kaltinamiesiems S. S., D. S., M. D.,dalyvaujant kaltinamųjų gynėjams advokatams Juanai Dumbliauskaitei, Algirdui Zakrasui,dalyvaujant nukentėjusiesiems A. B., A. S., R. K., A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2 kartus: 1) 2012-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 189 str. 1 d. bauda 20 MGL, baudos nesumokėjusi, 2) 2013-06-11 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją per visą bausmės laikotarpį nesilankyti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), bei dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o darbo netekus, per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje, vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d. bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2012-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė skirta 1 m. laisvės apribojimas, įpareigojant ją per visą bausmės laikotarpį nesilankyti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), bei dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o, darbo netekus, per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje, ir 20 MGL dydžio, tai yra 2600 litų, bauda, baudos nesumokėjusi, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį,

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus: 1) 2005-09-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m.; 2) 2006-01-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., bausmė subendrinta su 2005-09-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d. 5 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., skiriant elgesio apribojimą 12 mėn., 2006-12-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 92 str., BPK 358 str., bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. S. pasiųstas atlikti 2006-01-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, 2007-10-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 2 mėn. 17 d. laisvės atėmimo bausmės, 2008-04-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią dalį – 1 m. 2 mėn. 11 d. – laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ir neatliktos 2006-01-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu; 3) 2008-07-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su 2006-01-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 10 mėn.; 4) 2008-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2008-07-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 4 mėn.; 5) 2012-01-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 286 str., 290 str., laisvės atėmimu 10 mėn.; 6) 2012-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 24 str. 4 d., 5 d. ir 182 str. 2 d. (6 veikos) laisvės atėmimo 5 m. 3 mėn. bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį,

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., D. S. ir M. D. 2012-11-10, apie 0.40 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ties butu Nr. 39, veikdami kartu, išsakydami garbę ir orumą žeminančius ir įžeidžiančius necenzūrinius žodžius, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyresnįjį patrulį A. B. ir patrulį A. J., vyriausiąjį patrulį R. K., specialistą A. S..

Be to, S. S., D. S. ir M. D. 2012-11-10, apie 0.40 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, nevykdė teisėtų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyresniojo patrulio A. B., patrulio A. J. reikalavimų , tai yra D. S. nevykdant reikalavimo pritildyti muziką bei pateikti asmens dokumentus, ranka suduodant vieną smūgį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyresniajam patruliui A. B. į veidą, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, tuo tarpu S. S. ir M. D. aktyviais veiksmais trukdant pareigūnams sulaikyti D. S., M. D. koja vieną kartą spiriant patruliui A. J. į krūtinę, tuo sukeliant šiam fizinį skausmą, S. S. stumdant pareigūnus, D. S. mosikuojant rankomis, nevykdant policijos reikalavimų nesipriešinti, slepiant rankas, S. S. siekiant ištrūkti, spiriant patruliui A. J. į kojas, tuo sukeliant šiam fizinį skausmą, M. D. bandant išlaisvinti S. S., priešinantis, spardant vyresnįjį patrulį A. B., neduodant rankų, vengė paklusti pareigūnų A. B. ir A. J. reikalavimams.

Kaltinamoji D. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jinai gynė savo sūnų D. S.. Kaltinamoji D. S. parodė, kad 2012-11-10, po 24 val., pas sūnų D. S. atėjo draugai, visi žiūrėjo televiziją, kalbėjo, paskui įjungė muziką. Buvo išgėrę, tai nepajautė, kad garsiai groja muzika. Sėdėjo kambaryje ir pamatė, kad nėra kambaryje D. S.. Ji ėjo į tualetą, atidarė duris ir pamatė atidarytas koridoriaus duris ir perverstą ant žemės sūnų. Vienas pareigūnų buvo užsilipęs ant jo nugaros visu savo ūgiu ir svoriu, jam laužė rankas, dėjo antrankius. Nepastebėjo, ar tada jau buvo uždėti antrankiai, bet jau buvo perverstas, ir pareigūnas buvo užlipęs ant nugaros. Puolė prie sūnaus ir už rankų pastūmė pareigūną, klausdama, ką jie daro. Pareigūnai ją truputį pastūmė, ji bandė lįsti į vidurį. Pareigūnai jai sakė ramintis, sakė, jog garsiai leido muziką. Pareigūnai pakėlė D. S. ir sakė, kad išveda. Ji prašė, kad nevežtų, paleistų, išsiaiškins dėl muzikos. Policijos pareigūnai sakė, kad D. S. juos įžeidinėjo, pasakė kažkokį keiksmažodį, nerodė dokumentų. Pareigūnai jai sakė ramintis, nes yra neblaivi ir ją išveš. Gal kažką jiems atsakė. Jie ją paėmė ir pradėjo vilkti laiptais, sakė, kad važiuos į komisariatą ir ji. Kitas pareigūnas taip pat paėmė ją už parankės ir abu ją vilko. Ji įsikabino į turėklus ir į juos įstrigo koja. Ją pareigūnai pradėjo tempti, ji šaukė, kad skauda koja. Koja jai lūžo. Išėjo iš buto M. D., kuriam pareigūnai sakė, eiti į vidų, nes ir jį išveš. M. D. iš buto jai išnešė batus. Jis pasilenkė, norėjo jais ją apauti, ji sakė, kad skauda koją, tada jis avė kitą batą. Tada policijos pareigūnai pervertė M. D., uždėjo jam antrankius. Atvykę kiti pareigūnai ją bandė temti, o ji bandė paaiškinti, kad muzika grojo, kodėl yra vežami į komisariatą. Pastūmė pareigūną ir stovėdama prašė. Per visą vakarą buvo išgėrusi gal butelį šampano. Pasakė necenzūrinių žodžių, kai pamatė, kad D. S. vis tiek išveš į komisariatą, kai pradėjo ją tempti už apykaklės nežiūrėdami, ar tai moteris, ar ne. Antram policijos ekipažui gal ką ir sakė, nepamena, nes jau buvo gavusi elektrošoką ir jai buvo silpna, prašė verkdama leisti eiti į vidų, bet pareigūnai ją už parankių nuvedė į apačią. Gailisi, kad taip atsitiko. Ateityje tokių dalykų nebus, tai bus pamoka visam gyvenimui. Kad jai M. D. bandė apmauti batą, prisiminė tik po įvykio, kai grįžę iš sulaikymo visi pasikalbėjo. Jos yra minimalus atlyginimas, gauna 823 Lt per mėnesį, nepilnamečių vaikų neturi, išlaikytinių taip pat neturi. Dėl pareigūnų veiksmų niekur nesikreipė, nors žadėjo kreiptis, bet nenuėjo, nes neturėjo sveikatos. Pagal nuosprendį kitoje byloje skirtos baudos nesumokėjo, nes pateikė prašymą ją išdėstyti dalimis. Nėra sumokėjusi nei dalies.

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2012-11-10, apie 00.30 val., kai pasibaigė daina, išgirdo, kad kažkas beldžia į duris. Jis išėjo į laiptinę, kur stovėjo du policijos pareigūnai. Vienas jų pasakė, kad pritildytų muziką ir kad atneštų pasą. Jis jam kažką atsakė, gal kad neturi paso, pareigūnas jam kažką pasakė, ir jie pradėjo stumdytis ir taip gavosi konfliktas. Į laiptinę išėjo mama. Jis pastūmė pareigūną, dar kažką padarė, pasakė kelis keiksmažodžius. Pareigūnai jį numetė ant žemės, uždėjo antrankius ir viskas buvo baigta. Neprisimena, kokie buvo jo veiksmai policijos pareigūnų atžvilgiu. Smūgio iš jo pusės nebuvo, o buvo tik grumtynės ir rankomis stūmė pareigūną. Nežino, kodėl priešinosi - pasipriešino ir tiek. Pareigūnai nurodė, kad atvyko dėl per garsiai grojančios muzikos, o jis juos „iškoliojo“. Nepataikė policijos pareigūnui į veidą, nes ten buvo ne smūgis, o grumtynės. Jei būtų buvęs smūgis, būtų matęsi, kad kažkas nukentėjo, o dabar nebuvo mėlynių, nebuvo žymių. Mama pasakė kelis keiksmažodžius, tai pareigūnai sakė, kad ir ji kartu važiuos į komisariatą. Mantas stovėjo kartu su G. Č. ir jos broliu. Pareigūnai pasakė mamai, kad ji kartu važiuos į komisariatą, o mama pradėjo sakyti, kad nevažiuos, pradėjo eiti atgal į viršų, o pareigūnai pradėjo ją tampyti. Jis tuo metu gulėjo ant žemės. Gavosi taip, kad M. D. norėjo atnešti batus jo mamai, kad nevežtų jos basos į komisariatą. Pareigūnai paėmė M. D., nes jis prieš tai pasakė kelis keiksmažodžius. Jis gulėjo ant žemės, tai ne viską matė, kas vyksta, gal buvo pasakyti keli keiksmažodžiai iš M. D., bet jis nespyrė niekam ir tik pabaigoje į laiptinę išėjo. Jis grūmėsi su pareigūnais, bet mano, kad smūgių nebuvo. Visko, kas buvo, tiksliai neprisimena. Kai atvyko antrasis policijos ekipažas ir pareigūnai ėjo laiptais, tai jį ir M. D. išvedė į lauką. Neprisimena, ar „koliojosi“, kai jį vedė į lauką. Pripažįsta, kad iš pradžių keikėsi, bet ne visą laiką. Dalies savo veiksmų neprisimena. Negali pasakyti, kiek buvo išgėręs.

Kaltinamasis M. D. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltas prisipažino iš dalies, parodė, kad nespyrė policijos pareigūnui į krūtinę. Kaltinamasis M. D. paaiškino, kad vakare buvo su drauge G. Č. svečiuose pas D. S. ir S. S., buvo šiek tiek išgertuvių, grojo garsiai muzika. Po kiek laiko pasigedo D. S. ir S. S.. Pradėjo jų ieškoti, išėjo į koridorių ir pamatė, kad D. S. guli surakintas, o S. S. prispausta prie turėklų. Prašė policijos pareigūnų paleisti S. S., nes ją tampė, bet jie nekreipė į jį dėmesio, tai pavartojo kažkiek keiksmažodžių, taip bandydamas atkreipti pareigūnų dėmesį, bet jie vis tiek į jį nekreipė dėmesio, nieko jam nesakė. S. S. buvo basa, tai nuėjo į butą paimti jai batus. Atėjęs pritūpė prie jos apmauti batus, tačiau kitas policijos pareigūnas jį griebė, pervertė ant žemės, be jokio perspėjimo gavo elektrošoko ir buvo surakintas antrankiais. Bandė S. S. apmauti batus, bet buvo pargriautas, batų neužmovė. Neprisimena, koks girtumas jam buvo nustatytas. Į krūtinę pareigūnui nespyrė . Išėjęs iš kambario prašė pareigūnų paleisti S. S., nes D. S. jau gulėjo ant žemės surakintas, o S. S. buvo prispausta prie turėklų. Pareigūnai į jį nereagavo, vartojo keiksmažodžių galvodamas, kad pareigūnai atkreips į jį dėmesį. Ikiteisminio tyrimo metu apie batus nesakė, nes gal buvo šokas. Apie batus prisiminė, kai visi buvo paleisti ir šnekėjosi. Gal jis to dalyko neprisiminė, o jam priminė draugė G. Č., D. S. ir S. S..

Nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, su jais nėra jokių santykių. Pernai lapkričio mėnesį gavo iš budėtojo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra triukšmas. Buvo nakties metas, jis su kolega Jokubausku nuvyko nurodytu adresu, išgirdo garsiai grojančią muziką, triukšmą. Paskambinus į buto duris, jas atidarė D. S.. Jis jo paprašė pritildyti muziką ir pateikti asmens dokumentą. Jis to nepadarė, o tasakė necenzūriniais žodžiais. Jis jam pasakė, kad reikės vykti į policijos komisariatą dėl pareigūno įžeidimo, bet jis pasakė, jog niekur nevyks ir ėjo link buto durų. Jie su kolega jį paėmė už parankių, D. S. pradėjo priešintis ir tuomet iš buto išėjo S. S. ir M. D.. Moteris griebė jam už rankų, o tuo momentu D. S. kumščiu trenkė jam į veidą. M. D. spyrė koja kolegai A. J.. Prieš D. S. buvo panaudotas elektrošokas, jį pargriovė ir uždėjo antrankius. Visą tą laiką M. D. ir S. S. bandė išlaisvinti D. S.. Kai pargriovė M. D., jį perspėjo, kad, jei jis toliau priešinsis – bus panaudotas elektrošokas. Jis į perspėjimą sureagavo, nusiramino ir jam buvo uždėti antrankiai. Kadangi moteris nenusiramino, o neturėjo, kaip ją sulaikyti ir uždėti antrankius, tai kolega pastatė ją prie sienos ir laikė, o ji draskėsi, spardėsi. Į pagalbą atvyko kitas policijos ekipažas, atvyko pareigūnai R. K. ir A. S.. Jie uždėjo D. S. antrankius. Vedant M. D. link tarnybinio automobilio, jis bandė jam įspirti, sakė, kad niekur neis. Tada panaudojo elektrošoką. Nuvedė į tarnybinį automobilį ir visi trys buvo pristatyti į policijos komisariatą, esantį Tilžės g. 54. S. S. jo atžvilgiu nuolat griebė už rankų, tampė, necenzūrinius žodžius vartojo. D. S. smogė iš rankos į veidą jam vieną kartą ir visą laiką priešinosi, gavosi pasistumdymas, necenzūriniai žodžiai iš visų trijų. S. S. trukdė sulaikyti D. S., griebdama už rankų, uniformos, tampydama. Kai ji sugavo jam už rankos, tuo momentu D. S. jam smogė. Iš pradžių, kai sulaikinėjo D. S., buvo du pareigūnai, o kitą ekipažą kvietė, kai D. S. ir M. D. jau buvo surakinti, o S. S. buvo prispausta prie sienos. Atvykus kitam ekipažui, kaltinamieji keikėsi necenzūriniais žodžiais, S. S. bandant uždėt antrankius, ji muistėsi, nesidavė uždėti antrankius. Necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti į policijos pareigūnus, o ne į aplinką. Tuo metu įvykis vyko laiptinėje, iš buto dar buvo išėjusi jauna moteris, o daugiau nematė – gal ir buvo dar kas nors išėję, nes laiptinėje buvo garsai. „Koliojimasis“ iš D. S. prasidėjo iš karto atvykus ir paprašius pateikti asmens dokumentą. Kai bandė sulaikyti D. S., „koliojosi“ visi trys kaltinamieji. Kai S. S. buvo laiptinėje, nepastebėjo, kad jai būtų įspausta koja tarp turėklų, ji nesakė, kad skauda. Ji, norėdama išlaisvinti D. S., juos puolė griebdama už rankų, uniformos. Ašarines dujas panaudojo, kad atsitrauktų M. D.. Elektrošoką panaudojo prieš M. D. lauke, nes atsisakė eiti į tarnybinį automobilį, bandė įspirti, o guldomas ant žemės jis įspyrė į bortelį. Elektrošoką panaudojo vieną kartą. Apklausos protokole yra padaryta klaida, kad įvykis buvo spalio mėnesį, nes iš tikrųjų viskas buvo lapkričio mėnesį. S. S. nebuvo maunami batai, nes net logiškai mąstant to nebuvo galima padaryti, jei ją pareigūnas buvo prispaudęs prie sienos.

Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pernai lapkričio mėnesį, dienos neprisimena, buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini, o buto neprisimena, yra triukšmas. Nurodytu adresu nuvyko su kolega A. B.. Buto duris atidarė D. S., kurio paprašė pritildyti muziką ir pateikti asmens tapatybės kortelę. Tačiau jis vartojo necenzūrinius žodžius, tuomet sakė, jog jam teks vykti į policijos komisariatą, bet sakė, kad niekur nevyks. Sugriebė jį už parankių ir tada išėjo S. S. ir M. D.. Jie bandė išlaisvinti D. S., laikė už rankų, stumdėsi. Kolega panaudojo ašarines dujas, nes nebuvo vykdomi jų reikalavimai. Prieš D. S. buvo panaudotas elektrošokas. Jis kolegai ranka smogė į veidą, o M. D. jam spyrė koja į krūtinę. Visą laiką buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. S. S. buvo prispausta prie sienos ir spardė į kojas, todėl buvo panaudotas elektrošokas. Uždėję antrankius D. S. ir M. D., iškvietė pagalbą. Atvykusi pagalba uždėjo antrankius S. S.. Kai kolegai D. S. smogė į veidą, kelių sekundžių bėgyje M. D. jam spyrė į krūtinę. Tuo metu su kolega buvo palipę laiptais žemiau, todėl M. D. ir įspyrė jam į krūtinę. Kolega panaudojo ašarines dujas. Kolega ašarines dujas naudojo bendrai, tik gal daugiau buvo nukreipta į M. D., o D. S. tuo metu jau buvo sulaikytas, buvo arčiau jų. D. S. atsisakė vykti į policijos komisariatą, o vykti siūlė, nes juos įžeidė ir reikėjo surašyti tarnybinį pranešimą. Pirmiausia juos įžeidė D. S.. Kai išėjo S. S. ir M. D., toliau buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Jie visi trys naudojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu. S. S. ir M. D. iš buto išėjo kartu tuo momentu, kai D. S. paėmė už parankių. Jie pradėjo juos įžeidinėti. D. S. priešinosi, todėl buvo panaudotas elektrošokas. Jis buvo sulaikytas po elektrošoko panaudojimo, nes tik tada pradėjo vykdyti jų reikalavimus ir tik tada pavyko jam uždėti antrankius. M. D. bandė išlaisvinti D. S., jam buvo papurkštos dujos, bet vis tiek bandė ištrūkti. Elektrošoką jis panaudojo prieš D. S. ir S. S.. Kol atvyko kitas policijos ekipažas, kaltinamieji nuolat juos įžeidinėjo, bandė ištrūkti, nuolat muistėsi. Į pagalbą atvyko vyriausiasis patrulis R. K. ir specialistas A. S.. S. S. jam spyrė daugiau nei vieną kartą, tačiau, kiek kartų, negali pasakyti. Į medikus nesikreipė, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. S. S. nebuvo uždėti antrankiai, nes jų laisvų neturėjo, kadangi juos buvo uždėję D. S. ir M. D.. S. S. spardėsi, muistėsi, bandė ištrūkti, o jie tuo metu laukė kolegų. Kai atvyko pagalba, jam atrodo, kad jis išvedė iš laiptinės D. S., nors to tiksliai pasakyti negali. Nors pirmo tomo 33 bylos lape yra nurodyta, kad įvykis buvo spalio 10 d., tačiau kiek prisimena, iš tikrųjų viskas vyko lapkričio 10 d. Nematė, kad S. S. būtų maunami batai. Iš jos buvo spyris jam, o ne kojos atkišimas bato apmovimui. Jis laikė prispaudęs S. S..

Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, įvykį kažkiek prisimena. 2012 m. lapkričio 10 d., tamsiu paros metu, tačiau valandos neprisimena, dirbant su vyriausiuoju patruliu R. K., gavo iš kolegų per radijo ryšį pranešimą, kad reikia pagalbos adresu Rasos g. 3. Jie priėmė pranešimą ir vyko nurodytu adresu, tačiau važiuojant dar kartą gavo pranešimą, kad ten pat reikalinga pagalba. Per ryšį girdėjosi, kad vyksta konfliktas, girdėjosi šūkavimai. Įėjus į laiptinę pamatė kolegas bei du jaunuolius ir moterį, kurie buvo sulaikyti. Moteris buvo be antrankių, prispausta prie sienos. Kolegos paprašė jai uždėti antrankius. Visi trys asmenys šūkavo, „koliojosi“, vartojo necenzūrinius žodžius, muistėsi, matėsi, kad vengia sulaikymo bei pristatymo į policijos komisariatą. Jis moteriai uždėjo antrankius, tačiau jie buvo uždėti ant megztinio, todėl vieną ranką iš antrankių ji ištraukė ir ta ištraukta ranka puolė jam į veidą, bet jis pasitraukė. Tuomet antrankių jie jai nebedėjo, o su kolega R. K. laikė jai už rankų. Norėjo moterį vesti į lauką, bet ji kojomis įsirėmė į turėklus. Jie atitraukė ir išsivedė į lauką, kur pilnai sulaikė. Moteris toliau vartojo „koliojo“ necenzūriniais žodžiais, vežant į policijos komisariatą ji ir toliau juos „koliojo“. Buvo vengimas vykti ir paklusti. Vedant moterį iš laiptinės, ji įsirėmė į turėklus, bet įstrigusi koja tarp jų nebuvo, nes ji įsirėmė į turėklus, o ne tarp turėklų. Kiek prisimena, kolega R. K. panaudojo kieme elektrošoką, nes laiptinėje S. S. išsilaisvino iš antrankių ir pasipriešino, jam norėjo sugriebti už veido. Į lauką moterį išsivedė be antrankių, nes laiptinėje mažai vietos. Lauke norėjo padaryti pilną sulaikymą, uždėti jai antrankius, bet ji muistėsi, priešinosi, todėl kolega R. K. perspėjo, kad nesipriešintų. Moteris į tai nereagavo, todėl buvo panaudotas elektrošokas. Po jo panaudojimo, ji nebesipriešino, todėl buvo uždėti antrankiai. Kai S. S. ištraukė ranką iš antrankių, kolega R. K. jai paėmė už rankos, o ji kabinosi už uniformos, kad neuždėtų antrankių. Jam bandė griebti už veido, o jam ir kolegai R. K. kabinosi už uniformų, nes ji tuo metu buvo be antrankių, buvo ištraukusi ranką. S. S. už uniformų kabinosi, kad jie nesulaikytų, neuždėtų antrankių. Ji jam fizinio skausmo nesukėlė. Išėjus iš laiptinės, moteriai uždėjo antrankius, nes ji toliau muistėsi, priešinosi, ir kad pristatant į policijos komisariatą nesusižalotų savęs ir jų. Kai S. S. pristatė į komisariatą, tai nepamena, ar ji buvo susižalojusi. S. S. pristatė į policijos komisariatą, esantį Tilžės gatvėje, o pristatę nuėjo rašyti tarnybinių pranešimų. Iš D. S. ir M. D. įžeidžiantys necenzūriniai žodžiai jo atžvilgiu buvo pasakyti, nes kai dėjo antrankius moteriai, abu jaunuoliai šaukė necenzūrinius žodžius.

Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju D. S. yra susidūręs tarnyboje panašioje situacijoje, tačiau su juo piktuoju nėra. 2012 m. lapkričio 10 d. dirbant centrinėje miesto dalyje su specialistu A. S. išgirdo kolegų pagalbos šauksmą, kuriuos prieš tai girdėjo, jog vyksta į (duomenys neskelbtini) gatvę pagal iškvietimą. Jie buvo Trakų gatvėje, tačiau skubiai išvyko tarnybiniu transportu jiems į pagalbą. Važiuojant dar kartą išgirdo, jog reikalinga skubi pagalba. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), įbėgo į laiptinę ir, pamatę visus laiptinėje asmenis, suprato, kad įvyko pasipriešinimas, nes buvo agresyvūs asmenys, jie buvo išsinėrę iš drabužių. Matėsi, kad tarp pareigūnų ir žmonių vyko grumtynės. Du jaunuoliai, atrodo, buvo pargriauti laiptinės aikštelėje ant žemės ir surakinti antrankiais. Laiptinėje buvo ir moteris, kuri juos pamačiusi, moteris išvadino necenzūriniais žodžiais. Jei neklysta, ją prispaudęs prie sienos laikė A. J.. Trumpai kolegų paklausė, kas įvyko, ir A. B. pasakė, kad jam uždavė į skruostą. Suprato, kad asmenys pasipriešino ir reikia sulaikyti. Laiptinėje, jei neklysta, iš to paties buto išbėgo mergina, kuri ramino tiek moterį, tiek jaunuolius, jau sulaikytus. Kad nesipriešintų, kad būtų ramiai, savo vietoje. Dar išbėgdavo jaunuolis, kiek suprato, iš to paties buto, bet prieš juos jis nieko neturėjo, tai nekreipė dėmesio į jį. Su kolega A. S. pribėgo prie S. S., ją atitraukė nuo kolegos A. J., moteris rėkavo, šūkavo, muistėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, spardė į sieną, turėklus. Gal ji norėjo ir jam spirti, bet nepataikė. Nesuprato, kur moteris norėjo spirti, nes tai buvo girtas ir agresyvus žmogus. Kai atitraukė moterį, kolegos A. B. ir A. J. išvedinėjo sulaikytus asmenis. Jie bandė uždėti antrankius S. S.: jis prilaikė jos ranką, o kolega A. S. dėjo. Kiek suprato, įsivėlė į moters megztinį antrankis. Jie galvojo, kad ji surakinta, bet žengiant laiptais ji išsilaisvino ranką ir kolegai A. S. bandė suduoti per žandą, tačiau nepasiekė, o jį patampė įsikabinusi į uniformą. Vedant į apačią, moteris nuolat spardė tai į sieną, tai į turėklus, šūkavo, rėkavo, gal norėjo atkreipti kaimynų dėmesį. Kadangi fizinės jėgos prieš moterį nesinori naudoti, tai tam yra specialiosios priemonės, todėl prieš ją lauke buvo panaudotas elektrošokas. Tada ji nusiramino, jie uždėjo antrankius, atvedė į automobilį ir pristatė į policijos komisariatą, paskui nuėjo rašyti tarnybinių pranešimų.

Liudytoja J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamaisiais nėra giminės, yra kaimynai, su jais normalūs santykiai - susitikę pasisveikina. Buvo vėlus vakaras jau po 24 val. su kolektyvu buvo Vilniuje žiūrėti baleto, sesuo ją parvežė į kiemą, išlipo iš automobilio ir jau kieme išgirdo garsią muziką, suprato, kad kažkas vyksta. Namie ramiai pasėdėjo galvodama, ką daryti, nes buvo toks muzikos garsas, kad miegoti neišėjo. Pasiryžo nueiti pas kaimynus, pakalbėti su jais ir paprašyti, kad pritildytų muziką, nes norėjosi pailsėti. Skambučio nerado, o durys minkštos, todėl negalėjo pabelsti. Namie dar palaukė, suvokė kultūrų skirtumą tarp to, iš kur grįžo, t. y. kad grįžo iš operos ir baleto teatro į landynės aplinką, jausdama pagarbą sau ir pažeminimą iš kaimynų pusės dėl triukšmo, pasiryžo skambinti į policiją. Policijos pareigūnai atvyko greitai, tuo metu ji prausėsi ir išgirdo dar didesnį triukšmą. Suvokė, kad dedasi dar kažkas. Išjungusi vandenį, išgirdo, kaip pareigūnai prašo išjungti muziką ir elgtis ramiau. Frazių tikslių neprisimena, nes tai seniai buvo. Ji apsigobė chalatu, suprato, kad pareigūnai veda asmenis į lauką, todėl priėjo prie lango pažiūrėti. Garsai iš laiptinės sklido, kažkas labai smarkiai keikės, šaukė, klykė, girdėjosi trenksmai. Neatskyrė balsų sklidusių iš laiptinės, nes tai buvo bendras triukšmas, o ir ji pati labai išsigando. Laiptinėje labai keikėsi, trinksėjo, o konkrečiau nieko negali pasakyti. Matė, kad policijos pareigūnai vedė žmones, o, kiek buvo policijos pareigūnų ir kiek žmonių išvedė - ji nežino.

Liudytoja G. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie išėjo su M. D. į laiptinę ir pamatė ant žemės paguldytą D. S., o S. S. bandė gražiai prašyti policijos pareigūnų jį paleisti, nes buvo nusirengęs, nudraskytas, nutampytas. Pareigūnai pradėjo tampyti ir S. S., o M. D. prašė paleisti ją, bet pareigūnai paėmė ir M. D.. Iš S. S. buvo „koliojimasis“ pareigūnų atžvilgiu – buvo žodžiai. Iš M. D. irgi buvo keiksmažodžių. Jis keikėsi tik šiaip, o ne ant pareigūnų. Kad S. S. spardytų policijos pareigūnus nematė – taip nebuvo. iš laiptinės buvo išėjusi, kai buvo panaudotos ašarinės dujos, nes pradėjo graužti gerklę. M. D. pradėjo keiktis, kai buvo panaudotas elektrošokas, o prieš tai gal ir buvo pasakytas koks keiksmažodis. Kai atvyko papildomos policijos pajėgos matė, bet likusi buvo laiptinėje tik S. S.. Kada išvedė M. D. ir D. S., nematė. Policijos pareigūnai tikriausiai atvyko dėl garsiai grojančios muzikos.

Iš 2012 m. lapkričio 10 g. apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, fotografuota (I t., 11-14 b. l.).

Iš 2012 m. lapkričio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1886/12(04) matyti, kad A. B. kūne sužalojimų nėra (I t., 18 b. l.).

Iš 2012 m. lapkričio 12 d. nutarimų matyti, jog A. B., A. J., R. K., A. S. pripažinti nukentėjusiais baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01759-12 (I t., 31, 34, 37, 40 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog 2012 m. lapkričio 10 d. 01.08 val. M. D. nustatytas girtumas - 2,73 prom. (I t., 62 b. l.).

Iš 2013-05-06 Šiaulių apskrities VPK rašto matyti, jog Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyryje dėl 2013-05-02 rašte Nr. 1-496-616/13 minimo įvykio tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas nebuvo, kadangi nebuvo gauta oficiali informacija apie galimą Šiaulių apskities VPK pareigūnų tarnybinį nusižengimą (II t., 99 b. l.).

Iš 2013 m. gegužės 13 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašto matyti, kad S. S. 2012-10-10, 03.33 val., Greitosios medicinos pagalbos ekipažo buvo pristatyta į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Diagnozė: dešinės blauzdos vidinio kulkšnelio lūžimas, abiejų akių konjunktyvitas, girtumas (100 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog 2012 m. lapkričio 10 d. 03.36 val. S. S. nustatytas girtumas – 1,70 prom. (II t., 101 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą. Aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko gavę pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra triukšmas. Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, todėl kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad tai yra policijos pareigūnai, kurie vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų neatlieka. Tai, kad D. S. išplūdo policijos pareigūnus, po to, kai jo buvo paprašyta pritildyti muziką, o S. S. ir M. D. išplūdo policijos pareigūnus, pamatę, jog D. S. priešinasi policijos pareigūnams, leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į policijos pareigūnų, jų atžvilgiu atliekančių teisėtus veiksmus, autoriteto sumenkinimą, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. kvalifikuoti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Asmuo, kaltinamas pasipriešinęs valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, turi objektyviai suvokti, jog priešinasi asmeniui atliekančiam valstybės tarnautojo ar kito viešojo administravimo funkcijas. S. S., D. S. ir M. D. parodymai, nukentėjusiųjų A. B., A. J. parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji, vengdami sulaikymo, agresyviais, aktyviais veiksmais tyčia pasipriešino juos sulaikantiems, savo pareigas vykdantiems policijos pareigūnams. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų t. y. veikia teisėtai. Nukentėjusiųjų A. B., A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, argumentuoti, juose nėra prieštaravimų, todėl teismui nekilo jokių abejonių, jais netikėti. Teismas mano, kad šioje konkrečioje situacijoje pareigūnai veikė teisėtai ir daro išvadą, kad kaltinamųjų S. S., D. S. ir M. D. kaltė visiškai įrodyta dėl valstybės tarnautojų įžeidimo ir pasipriešinimo valstybės tarnautojams. Bylos duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti bei kaltinamųjų kaltei pagrįsti. Atmestina kaltinamųjų versija, jog S. S. gynė savo sūnų D. S., kadangi policijos pareigūnai buvo apsirengę policijos uniformomis, jie teisėtai pateikė reikalavimus D. S. ir jokia gynyba prieš teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus negalima. Atmestina M. D. versija, jog jis bandė apmauti S. S. batus- kadangi patys kaltinamieji S. S. ir M. D. šią aplinkybę nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu, nurodydami, jog po įvykio visi pasikalbėjo ir prisiminė šią aplinkybę. Teismo nuomone tai susitarimas, siekiant M. D. išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į padarytų veikų požymius, įvertinus kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, S. S., D. S. ir M. D. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. ir 286 str.

Iš S. S. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. šalintinos aplinkybės, jog pasipriešino „ Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio specialistui A. S. ir vyriausiajam patruliui R. K. bandant S. S. sulaikyti, t.y. ji priešinosi spardydamasi ir laikydamasi už tarnybinės uniformos, bandydama rankomis sudraskyti veidus, taip vengė paklusti pareigūnų A. S. ir R. K. reikalavimam“. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo , nurodoma, jog S. S. veikė kartu su D. S. ir M. D.. Kaltinime nurodomi jos bendri veiksmai su kitais kaltinamaisiais, t.y. bendrininkavimas. Tuo tarpu S. S., nurodoma didesnė atliktų veiksmų apimtis, t.y., jog ji pasipriešino ir pareigūnams R. K. bei A. S., tačiau nenurodoma ar tai jos vienos tęstinė veika ( kas būtų logiškai suvokiama pagal jos atliktus veiksmus), tačiau kaltinimas suformuluotas kaip bendrininkų veiksmai, o kitiems bendrininkams- D. S. ir M. D. tai nėra inkriminuota. Teismas negali peržengti kaltinimo ribų D. S. ir M. D. atžvilgiu, todėl esant vieningai visų kaltinamųjų tyčiai ir nustačius , jog jie veikė kartu, t.y. bendrininkavo, o S. S. nepateikus kaltinimų dėl jos vienasmeniškai atliktų veiksmų ( peržengiant bendrininkavimo ribas), kaip minėta, kaltinimo dalis šalintina iš S. S. pareikšto kaltinimo. Šio kaltinimo dalies pašalinimas nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties ir nekeičia veikos kvalifikacijos.

Kaltinamieji S. S., D. S. ir M. D. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikos baigtos.

S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamoji iš esmės prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, be to, veikos padarytos bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, be to, veikos padarytos bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, be to, veikos padarytos bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skiriant bausmes S. S. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė du nesunkius nusikaltimus, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininkės asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad S. S. yra teista du kartus, tačiau nusikalstamas veikas padarė būdama neteista (I t., 77 b. l.), dėl jos elgesio pareiškimų ar nusiskundimų nebuvo gauta, į profilaktinę įskaitą neįrašyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I t., 86 b. l.), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I t., 78 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus S. S. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą turtinio pobūdžio bausmes – baudas, artimas minimalioms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., 5 d.), kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Paskirta bausmė S. S. bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-11 nuosprendžiu paskirta bausme.

Į bausmės laiką S. S. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-11-10 0.43 val. iki 2012-11-10 12.30 val., viena para (I t., 43-44 b. l.).

Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (I t., 50-51 b. l.).

Skiriant bausmes M. D. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad M. D. yra laikomas neteistu, teistumas išnykęs (I t., 113 b. l.), dėl jo elgesio pareiškimų ar nusiskundimų nebuvo gauta, į profilaktinę įskaitą neįrašytas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kitų galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I t., 129 b. l.), nedirbantis (I t., 121 b. l.), darbo biržoje registruotas (I t., 122 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus M. D. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas turtinio pobūdžio bausmes – baudas, artimas minimalioms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., 5 d.), kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Į bausmės laiką M. D. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-11-10 0.43 val. iki 2012-11-10 13.08 val., viena para (I t., 61, 63 b. l.).

Kaltinamajam M. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (I t., 69-70 b. l.).

Skiriant bausmes D. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad D. S. yra teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas 5 kartus (I t., 93, 157-160 b. l.), dėl jo elgesio pareiškimų ar nusiskundimų nebuvo gauta, į profilaktinę įskaitą neįrašytas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I t., 107 b. l.) nedirbantis (I t., 99 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (I t., 100 b. l.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. nuostatomis yra recidyvistas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d., 56 str. 1 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už padarytus nusikaltimus D. S. skirtina bausmė – laisvės atėmimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str. 55 str.), nustatant terminus, mažesnius nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, kadangi, teismo nuomone, taip bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Paskirta bausmė D. S. bendrintina su 2012-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Į bausmės laiką D. S. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-11-10 0.43 val. iki 2012-11-10 11.40 val., viena para, bei suėmimo laikas nuo 2013-02-06 iki 2013-09-04d. (I t., 52-53, 182-183, II t. 91-92, 125-126 b. l.). Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. teismas turi įskaityti atliktos bausmės dalį pagal ankstesnį nuosprendį, tačiau pagal baudžiamosios bylos duomenis ( Nr. N1-123-76/2012) D. S. bausmės , paskirtos 2012-12-14d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nėra atlikęs nė dalies, nes į teismo nuosprendžio paskelbimą neatvyko, buvo paskelbta jo paieška ir jis sulaikytas, bei paskirta kardomoji priemonė dėl padarytų veikų šioje baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jai bausmę baudą 25 MGL (3250 litų).

S. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, ir paskirti jai bausmę baudą 20 (MGL (2600 litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, S. S. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti baudą 25 MGL (3250 litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013-06-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir baudą 35 MGL dydžio, tai yra 4550 litų.

S. S. įpareigoti per visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nesilankyti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), bei dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o darbo netekus, per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-11 baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, S. S. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-11-10 0.43 val. iki 2012-11-10 12.30 val., vieną parą, prilyginant ją 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog S. S. yra sumokėjusi dalį, t.y. 260 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2d. paskirtą baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, D. S. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę bausmę D. S. skirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Į bausmės laiką D. S. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-11-10 0.43 val. iki 2012-11-10 11.40 val., vieną parą, ir suėmimo laiką nuo 2013-02-06 iki 2013-09-04 dienos.

Bausmę D. S. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią D. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-09-04d.

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – baudą 25 MGL (3250 litų).

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – baudą 20 MGL (2600 litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. D. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti baudą 25 MGL (3250 litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, M. D. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-11-10 0.43 val. iki 2012-11-10 13.08 val., vieną parą, prilyginant ją 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog M. D. yra sumokėjęs dalį, t.y. 260 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų), baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2d. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ernesta Montvidienė