Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-04 · Civilinė byla Nr. 2A-207-345/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-04
Bylos Nr.
2A-207-345/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-03861-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
UAB „SP Vilnius“
Ieškovas
V. Š.
Kategorijos
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-207-207/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03861-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 45.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „SP Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui UAB „SP Vilnius“ dėl pirkimo- pardavimo sutarties nutraukimo, įpareigojimo atsiimti prekes, prekių kainos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Š. 2012-10-15 kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti nuo 2010-04-01 nutraukta 2009-11-27 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PP09-19, sudarytos tarp V. Š. ir UAB „SP Vilnius“ (toliau - sutartis) dalį dėl prekių prikimo už 50 800 Lt nuo 2010-04-01, įpareigoti atsakovą pasiimti 19 mini fermų (triušidžių) detalių iš ieškovo teritorijos- (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui iš atsakovo prekių kainą - 50 800 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas pagal sutartį ieškovui turėjo pateikti triušides. Ieškovas sumokėjo atsakovui sutartyje nurodytą sumą, o atsakovas ieškovui pristatė triušides. Dalis triušidžių buvo su trūkumais, todėl ieškovas pareikalavo, kad atsakovas tuos trūkumus ištaisytų. Nors atsakovas pažadėjo trūkumus ištaisyti, tačiau jų neištaisė. Taigi, dalis pateiktų triušidžių vis dar yra su defektais, todėl atsakovas turi jas pasiimti, o ieškovui grąžinti už jas sumokėtus pinigus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas ieškovui pateikė prekes per keturis kartus laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 27 d. iki 2009 m. gruodžio 15 d. ir ieškovas, priimdamas prekes iš atsakovo, jokių pretenzijų jam nereiškė, nepranešė atsakovui, kad nepriima prekių, o atsakovas niekada nesutiko su vėliau ieškovo nurodytais defektais ir trūkumais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies - pripažinta nutraukta ieškovo šalių 2009-11-27 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PP09-19 dalis dėl prekių prikimo už 32 300 Lt; atsakovas įpareigotas pasiimti 19-os triušidžių detales iš vietos, kur jas laiko ieškovas- (duomenys neskelbtini); iš atsakovo ieškovui priteista prekių kaina - 32 300 Lt, 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2010-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1142 Lt bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; iš ieškovo valstybei priteista 21,59 Lt, o iš atsakovo valstybei priteista 38,37 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas laikė, kad ieškovas įrodė, jog 19 atsakovo pateiktų triušidžių neatitiko sutarties ir tokiems daiktams keliamų reikalavimų, o nesant pasirašyto prekių priėmimo-perdavimo akto, atsakovui tenka pareiga įrodinėti, kad jis tinkamai įvykdė iš sutarties kylančias prievoles. Teismas padarė išvadą, kad dalis atsakovo pateiktų triušidžių neatitinka sutarties ir tokiems daiktams keliamų reikalavimų, todėl sutartis pripažintina nutraukta ir iš atsakovo priteistina 19-os triušidžių kaina - 32 300 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „SP Vilnius“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, kitą ieškinio dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už prekių trūkumus (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.), netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą bei sprendimą grindė nepakankamais įrodymais, pažeisti CPK 178 str., 185 str. reikalavimai, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl šių priežasčių buvo neteisingai išspręsta byla, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, tinkamai taikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias CK bei CPK, todėl padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 27 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP09-19, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui pramonines mini fermas (triušides), o ieškovas įsipareigojo sumokėti visą prekių kainą sutarties sudarymo metu (b. l. 10, t.1). Šalys sutiko, kad ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė ir sutarties sudarymo metu sumokėjo atsakovui 103 500 Lt, o atsakovas patiekė dalį nesukomplektuotų ar su defektais prekių. Šalys sutarė, kad prekių priėmimo - perdavimo aktas pasirašomas tada, kai pirkėjas gauna produkciją ir yra visiškai atsiskaitęs (sutarties 3.1. p.). Prekių priėmimo - perdavimo akto šalys nepasirašė. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad dalis atsakovo patiektų triušidžių neatitiko sutarties ir paprastai tokiems daiktams keliamų reikalavimų (CK 6.327 str.), dėl ko ieškovas pagrįstai reikalauja pripažinti nutraukta šią sutarties dalį (CK 6.217 str. 1 d., 2 d. 1 p.) ir priteisti iš atsakovo šių prekių (19 triušidžių) kainą. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

CK 6.333 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, reguliuojančios daiktų (prekių) kokybę ir su šiuo daiktų (prekių) kriterijumi susijusius aspektus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje, be kita ko, nustatyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas suteikė ginčo prekėms kokybės garantiją, kitaip tariant, ieškovas garantavo ginčo prekių kokybę, todėl, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos ginčui spręsti aktuali yra CK 6.333 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, jog, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Aukščiau nurodytos nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai pardavėjas suteikia daiktams kokybės garantiją ir tarp pirkėjo bei pardavėjo kyla ginčas dėl pirkėjui perduotų daiktų kokybiškumo, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, o ne pirkėjui tenka pareiga paneigti, daiktų kokybiškumo faktą, kitaip tariant, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog daiktų trūkumai kokybės prasme po jų perdavimo pirkėjui atsirado dėl pirkėjo veiksmų ar kitų šioje nuostatoje nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė iš ginčo sutarties kylančias prievoles, pripažįsta, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ginčo šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, tokiais atvejais kaip šis pardavėjui (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovui) tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus ir pateikė tinkamos kokybės prekes arba pašalino patiektų prekių trūkumus.

Pažymėtina, kad sutarties 3.1 punkte yra nurodyta, kad prekės priėmimo - perdavimo aktas pasirašomas tada, kai pirkėjas (ieškovas) gauna produkciją ir yra pilnai atsiskaitęs. Sutartyje atliktas įrašas patvirtina, kad ieškovas su atsakovo yra visiškai atsiskaitęs, ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra. Šalys taip pat neginčija, jog priėmimo-perdavimo akto nesudarė. Šalys nesutinka dėl perdavimo – priėmimo akto nepasirašymo priežasčių, o būtent: ieškovas teigia, kad prekių perdavimo-priėmimo aktas nepasirašytas, kadangi dalis triušidžių buvo nekokybiškos, o atsakovas nurodo, kad ieškovas be jokių svarbių priežasčių kelis kartus atsisakė pasirašyti aktą. Šalių sudarytos sutarties nuostatos tvirtina, kad ieškovas turėjo tikslą įsigyti konkretų kiekį triušidžių - sutartyje nurodant konkrečią viso sandorio kainą ir prekės vieneto kiekį. Tai, kad ieškovas norėjo šį tikslą kuo greičiau pasiekti įrodo tai, kad jis nedelsdamas sumokėjo visą pinigų sumą už triušides. Taigi, ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai, dėl ko nėra pagrindo sutikti su argumentu, jog ieškovas be jokių svarbių priežasčių kelis kartus atsisakė pasirašyti aktą. Tuo tarpu atsakovas manydamas, jog tinkamai įvykdė sutartį, pateikdamas kokybiškas prekes, o ieškovas nepagrįstai atsisako pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, remiantis CK 6.694 str. 4 d. turėjo teisę šį aktą pasirašyti vienašališkai, tačiau tokia savo teise jis nepasinaudojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik ieškovas atsakovui raštu reiškė pretenzijas, ragino atsakovą ištaisyti triušidžių trūkumus (b.l. 17-22, t. 1). Minėti raginimai buvo grindžiami nuotraukomis, kuriose matyti aiškūs triušidžių defektai. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas įrodė, jog priėmimo-perdavimo aktas buvo nepasirašytas būtent dėl to, jog pateiktos prekes buvo nekokybiškos. Tuo tarpu atsakovas turėjo arba paneigti minėtus ieškovo pateiktus įrodymus, arba pašalinti triušidžių defektus bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Apeliantas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog patiektos prekės buvo nekokybiškos. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantas ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus. Bylos duomenys tvirtina, kad apie tai, kad prekės buvo nekokybiškos buvo įrodinėjama pretenzijomis atsakovui, fotonuotraukomis, šalių paaiškinimais (b.l. 17-22, t.1). Dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė aplinkybes ir motyvus, dėl ko jis 19 atsakovo patiektų triušidžių laikė neatitinkančiomis sutarties ir tokiems daiktams keliamų kokybės reikalavimų ir pakankamai motyvavo ieškinio tenkinimo iš dalies pagrindus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog net ir konstatavus, kad atsakovo parduotos prekės neatitinka kokybės reikalavimų, tai savaime nereiškia, kad defektai negali būti pašalinti ir prekių negalima naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. CK 6.334 str. 1 d. 4 p. įtvirtinta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė parduoto daikto trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, jeigu buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Be to, ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Kitoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti atsakovo sutartį pažeidžiantys veiksmai, o būtent, kad atsakovas patiekė dalį nekokybiškų prekių ir pagal ieškovo pateiktas pretenzijas, prekių defektų nepašalino, nors iš dalies ir sutiko su jais, todėl, priešingai nei nurodo apeliantas, tokie atsakovo veiksmai ieškovui leido nesitikėti, jog atsakovas įvykdys sutartį ateityje, todėl ieškovas įgijo teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu savo teisių gynybos būdu – grąžinti dalį prekių sumokėtos kainos ir atsisakyti sutarties.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos, kadangi ieškovas šių išlaidų nepagrindė įrodymais (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičZita Smirnovienė