- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- 2S-1382-430/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- A. K. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24939-820/2019 pagal ieškovės A. K. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. K. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama „apeliacinio teismo pirmininkės Gerb. E. T. ir J. G. ištirti mano skundą ir priimti sprendimus dėl pateiktų dokumentų absoliučiais negaliojantys atsako valstybė su kaltų pavardėmis“ ir „išsamiai ištirti mano skundą ir atlyginti du milijonus žalą už teisėjų neteisėtus veiksmus atsako valstybė“ (kalba netaisyta ir neredaguota). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24939-820/2019 nutarė ieškovės A. K. T. ieškinį, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei.
2. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti pareikšto ieškinio trūkumus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.
3. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reiškiami reikalavimai: sustabdyti teisėjų įgaliojimus, perduoti medžiagą prokuratūrai ir STT dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nėra nagrinėjami civilinio proceso tvarka, o ieškovei išaiškinta, jog ji turi teisę kreiptis į STT ar prokuratūrą, jei turi duomenų apie galimai nusikalstamų veikų padarymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė A. K. T. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24939-820/2019, kuriuo prašo panaikinti nutartį kaip absoliučiai negaliojančią.
5. Atskirajame skunde nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda neatlieka savo pareigų, nevykdo teisingumo ir nepagrįstai atsisakė priimti jos pateiktą ieškinį, nors ieškinys pagrįstas teismui pateiktais procesiniais dokumentais. Teigia, kad tokia teismo nutartimi žlugdomas verslas, naikinama valstybė, paneigiamas teisingumas, o teisėjas vykdo nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliantė pateikė prie atskirojo skundo papildomus dokumentus – kitų bylų medžiagų kopijas. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos papildomus dokumentus (įrodymus) ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui pateikti jau anksčiau, savalaikiai. Be to, apeliantė nenurodė teismui kokią reikšmę šie dokumentai turėtų sprendžiamam klausimui dėl teismo nutarties teisėtumo, dėl to juos atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24939-820/2019, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį paliko nepaduotu ir grąžino ieškovei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015). Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 straipsnis), t. y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos.
11. Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113–114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis). CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Iš esmės ieškinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą. Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių.
12. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
13. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo stadijoje kilo abejonių dėl ieškinio nagrinėjimo ribų (ieškinio dalyko ir pagrindo), t. y. neaiškiai nurodomų faktinių aplinkybių koreliacijos su pareikštu ieškinio reikalavimu, aiškiai ieškinyje nenurodant, kokias pažeistas materialines teises siekia apginti ieškovė ir kokių materialinių teisinių padarinių siekia, kokius teisinius materialinius padarinius sukels priimtas teismo sprendimas. Teismas taip pat pažymėjo, jog pirmasis ieškovės reikalavimas yra iš viso nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, antruoju reikalavimu nėra aišku apie kokį skundą kalba ieškovė, kokiu pagrindu prašo priteisti būtent tokio dydžio neturtinę žalą, kuo pasireiškė valstybės kaltė dėl patirtos žalos ir kaip pasireiškė pati patirta neturtinė žala ieškovei. Teismas padarė išvadą, kad pagal pareikštą ieškinį nėra galimybės priimti vykdytino teismo sprendimo. Teismui nustačius ieškinio trūkumus, buvo taikytas ieškinio trūkumų ištaisymo institutas.
14. Ieškovė teikė pirmosios instancijos teismui procesinį dokumentą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriame, be kita ko, neaiškiai atkartojo tas pačias aplinkybes kaip ir pradiniame ieškinyje, galimai susijusias su ieškovės ar ieškovės sūnaus verslo žlugdymu, minėjo teismo sprendimus, su kuriais ieškovė nesutinka ir nežino, kokiu pagrindu jie yra priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo ieškinio trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti faktinį ieškinio pagrindą, bylos aplinkybės neišdėstytos nuosekliai ir aiškiai, nėra aišku kaip pateikti įrodymai koreliuoja su ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Apeliantė fragmentiškai dėsto asmeniniais vertinimais grindžiamą poziciją. Jeigu teismas priimtų ieškinį ir civilinę bylą iškeltų, neabejotinai apribotų kitų asmenų (atsakovo) procesines teises pareikšti atsikirtimus ir išdėstyti savo argumentus dėl apeliantės siekiamo inicijuoti teisminio ginčo. Teismui priėmus tokį apeliantės paduotą ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai suformuluoti, atsakovei būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą, kokios būtų bylos nagrinėjimo ribos (CPK 2, 12, 142, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai laikytini esminiais ir trukdančiais iškelti bylą bei ją nagrinėti iš esmės, dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo pirmosios instancijos teismas aiškiai ir detaliai nurodė kokius trūkumus ieškovė turi pašalinti, pasiūlė kreiptis teisinės pagalbos į kompetentingus teisininkus, tačiau ieškovė per nustatytą terminą šių trūkumų nepašalino. Atskirajame skunde apeliantė nenurodė objektyvių priežasčių, kurios įrodytų, jog šis procesinių dokumentų trūkumų institutas taikytas nepagrįstai.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti. Laikytina, kad apeliantei nepašalinus teismo teisingai identifikuotų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jos ieškinį, kaip ir numato tokiu atveju CPK, laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
17. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, dėl to ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-24939-820/2019 palikti nepakeistą.