Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-1578-341/2019

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-07-23
Bylos Nr.: e2-1578-341/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00057-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Rapolas Žukas
Ieškovas: J. K.
Atsakovas: V. K.

Civilinė byla Nr. e2-1578-341/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00057-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.4.3.; 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas,

sekretoriaujant A. M.

dalyvaujant ieškovės J. K. atstovui advokato padėjėjui R. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, buto naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K., kuriuo prašė: 1) santuoką, sudarytą tarp J. K. ir V. K. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. K. kaltės; 2) po santuokos palikti ieškovei turimą pavardę ((duomenys neskelbtini)); 3)nustatyti, kad J. K. neturi prievolės skirti išlaikymą V. K., o V. K. neturi prievolės skirti išlaikymą J. K.; 4) ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą: butą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą padalinti po ½ kiekvienam; 5) Nustatyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimąsi tokia tvarka: i) kambariu bendru plotu 17,45 kv. m., plane pažymėtu indeksu 5-2 naudotis ieškovei; ii) kambariu bendru plotu 11,24 kv. m., plane pažymėtu indeksu 5-3 naudotis atsakovui; iii) koridoriumi bendru plotu 3,51 kv. m., plane pažymėtu indeksu 5-1, koridoriumi bendru plotu 1,10 kv. m., plane pažymėtu indeksu 5-4, pagalbine patalpa, bendru plotu 1,16 kv. m., plane pažymėta indeksu 5-5, virtuve, bendru plotu 9,85 kv. m., plane pažymėta indeksu 5-6, vonios kambariu ir tualetu, bendru plotu 2,30 kv. m., plane pažymėtu indeksu 5-7 ieškovei su atsakovu naudotis bendrai; 6) iš atsakovo ieškovės naudai priteisti vieno tūkstančio eurų dydžio neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės; 7) atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė dukra A. K. ir sūnus D. K., kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai. Pažymėjo, kad nuo 2009 metų iki šiol su atsakovu faktiškai gyvena atskirai, nepalaiko sutuoktinių ryšių ir neveda bendro šeimos ūkio. Atsakovas visiškai neprisideda prie bendro šeimos turto išlaikymo. Šeimą atsakovas prieš dešimtmetį paliko dėl savanaudiškų motyvų ir nuo to laiko visiškai nesirūpina bendrais jos interesais. Viso to priežastis - atsakovo apsisprendimas atsiriboti nuo šeimos, kadangi, kaip ieškovei tapo žinoma, jis ieškovės atžvilgiu buvo ir yra neištikimas, t.y. atsakovas susirado kitą moterį, pas kurią gyvena. Toks atsakovo gyvenimo būdas nulemia jo kaltę dėl faktinio santuokos iširimo. Be kita ko, atsakovas pradėjo ieškovei visapusiškai kenkti bei sistemiškai terorizuoti. Pastaruoju metu jis pradėjo lankytis šalims priklausančiame bute, į kurį ėmė piktavališkai nešti įvairius beverčius daiktus, šiukšles, tokiu savo elgesiu bei nuolatiniais įžeidinėjimais jis siekia pažeminti atsakovę, taip pat, jis į butą atvyksta ne vienas, su savimi atsiveda asocialius asmenimis, su kuriais piktnaudžiauja alkoholiu ir ieškovę terorizuoja, žemina. Pastaruoju metu prieš ieškovę vykdomas teroras neleidžia ramiai gyventi nei ieškovei, nei su ja kartu gyvenančiai senyvo amžiaus jos motinai J. P.. Šalis sieja tik turimas bendras turtas, dėl to teismo prašo nutraukti santuoką ir padalinti turimą turtą bei nustatyti juo naudojimąsi pagal ieškovės siūlomą tvarką. Atsižvelgus į teismų praktikos išaiškinimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo ypatumų, pažymėtina, kad prašomo nustatyti naudojimosi tvarkos būdas visiškai nepažeistų atsakovo turtinių interesų dėl sekančių aplinkybių, kadangi bute yra tik du gyvenami kambariai, kurių naudojimąsi kitaip, nei paskiriant po kambarį kiekvienai iš šalių nėra daugiau būdų. Tai suponuoja aplinkybę, jog nėra galimybės nusistatyti tokios naudojimosi tvarkos, kaip tik su minėtais nukrypsimais tarp realiosios ir idealiosios daikto dalies. Be to, teismų praktikoje įvardijamas didelis skirtumas tarp bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių yra vertinamasis kriterijus, kuris turi būti siejamas su konkrečia situacija. Šiuo atveju turėtų būti vertinama situacija, kaip nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Tokiu būdu nemokėtina jokia kompensacija atsakovui (kartu atsižvelgtina ir į kitus punktus). Bute kartu su manimi gyvena senyvo amžiaus mama, kuri neturi kur daugiau gyventi. V. K., be kita ko, faktiškai gyvena kitur su kita moterimi. Be to, V. K. savo konkliudentiniais veiksmais parodė, koks kambarys jam yra reikalingas, t. y. būtent pažymėtas plane indeksu 5-3, nes jame yra apsistojęs ir praleidžia daugiausiai laiko, taipogi jame sandėliuoja savo daiktus, surinktas iš lauko. Taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu buvo ilgą laiką neištikimas, elgėsi žiauriai, dėl ko ieškovė patyrė nuolatinius įžeidinėjimus, tyčiojimąsi ir galiausiai tai, kad paliko šeimą ir visą atsakomybę rūpintis šalių turtu vienai ieškovei, yra itin skaudinanti. Dėl tokio sutuoktinio poelgio ieškovė patyrė didelius išgyvenimus, žlugo svajonės nugyventi gražų bendrą gyvenimą kartu. Tokiu būdu ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią pinigine išraiška vertina 1 000 Eur suma, kas laikytina minimalia, proporcinga ir teisinga kompensacija už visas patirtas skriaudas ir išgyvenimus. Sutuoktiniai yra sveiki, darbingi asmenys, todėl tarpusavio išlaikymas neturi būti nustatomas.

2. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam buvo įteikti, todėl laikytina, kad apie bylą yra žinoma ir byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės J. K. ir atsakovo V. K. sudaryta santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų: sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra pilnamečiai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo

5. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

6. Remiantis ieškovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (prie ieškinio pridėtomis nuotraukomis) nustatyta, kad atsakovas gyvenant su ieškove santuokoje nebuvo jai lojalus, užmezgė nesantuokinius santykius su kita moterimi, negerbė sutuoktinės, nuo 2009 metų atsakovas paliko šeimą ir ja nesurūpina. Pataruoju metu atsakovas dažnai atvyksta į sutuoktiniams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį tempia šiukšles, bevertį turtą rastą gatvėje, vartoja alkoholį su kartu atsivestais asocialiais asmenimis, morališkai terorizuoją ieškovę, ją žemina įvairiais būdais. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, kadangi atsakovas prieš dešimt metų paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina šeima, nebuvo lojalus sutuoktinei. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis, 3.155 straipsnis).

7. Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, pažymint, kad atsakovas prieštaravimų tam nepareiškė, atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

8. Šioje byloje dėl santuokos nutraukimo konstatuota atsakovo kaltė (sprendimo 5-6 punktai) bei išdėstytas ieškovės reikalavimas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė ( CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), taigi, prieš 42 metus, šalys susilaukė dviejų vaikų, remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas naudojo ir tebenaudoja prieš ieškovę psichologinį smurtą, piktavališkai kenkia niokodamas bendrus namus, atsakovas buvo nelojalus, paliko šeimą ir ja nesirūpina nuo 2009 metų. Įtikinamais, todėl įrodytais laikytini ieškovės ir jos atstovo paaiškinimai, kad dėl atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, buvo sugriauti jos lūkesčiai turėti darnią šeimą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis). Įvertinant šalių santuokos trukmę, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, laipsnį, šalies ekonominius rodiklius, taip pat aplinkybę, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl jos sveikatos sutrikimų, susijusių su paminėtais išgyvenimais, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinimas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 500 Eur neturtinės žalos (žr. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1110-273/2018 ir kt).

Dėl dalintino turto padalijimo ir buto naudojimosi tvarkos nustatymo

12. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi padalinti visą santuokos metu įgytą turtą, priklausantį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Tiek galiojusiame Santuokos šeimos kodekse, tiek ir galiojančiame Civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/10 dalis ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7200 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės reikalavimu, atsakovui nepareiškus prieštaravimų, po santuokos nutraukimo dalintinas šalims lygiomis dalimis, t.y. kiekvienai šaliai po ½ dalį minėto nekilnojamojo turto (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje esančius duomenis, kito dalintino turto šalys santuokos metu neįgijo, duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus, turto areštus byloje taip pat nėra, todėl teismas dėl šių klausimų nutraukiant santuoką nepasisako.

14. Ieškovė teismo prašė nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), jos siūlomą naudojimosi tvarką. Ieškinyje pažymėjo, kad prašomo nustatyti naudojimosi tvarkos būdas visiškai nepažeistų atsakovo turtinių interesų dėl šių aplinkybių: 1) bute yra tik du gyvenami kambariai, kurių naudojimąsi kitaip, nei paskiriant po kambarį kiekvienai iš šalių nėra daugiau būdų, tai suponuoja aplinkybę, jog nėra galimybės nusistatyti tokios naudojimosi tvarkos, kaip tik su minėtais nukrypsimais tarp realiosios ir idealiosios daikto dalies; 2) teismų praktikoje įvardijamas didelis skirtumas tarp bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių yra vertinamasis kriterijus, kuris turi būti siejamas su konkrečia situacija. Šiuo atveju turėtų būti vertinama situacija, kaip nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Tokiu būdu nemokėtina jokia kompensacija atsakovui (kartu atsižvelgtina ir į kitus punktus); 3) bute kartu su ieškove gyvena senyvo amžiaus jos mama, kuri neturi kur daugiau gyventi; 4) V. K., be kita ko, faktiškai gyvena kitur su kita moterimi; 5) V. K. savo konkliudentiniais veiksmais parodė, koks kambarys jam yra reikalingas, t. y. būtent pažymėtas plane indeksu 5-3, nes jame yra apsistojęs ir praleidžia daugiausiai laiko, taip pat jame sandėliuoja savo daiktus, surinktas iš lauko šiukšles ir kitus įvairius beverčius daiktus.

15. Teismas pažymi, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

16. Teismo nuomone, ieškovės siūloma buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus. Ji gali būti įgyvendinama nepatiriant neracionalių ir papildomų išlaidų. Be to, siūloma naudojimosi tvarka užtikrina abiejų buto naudotojų teises ir teisėtus interesus. Ieškovės siūloma naudojimosi butu tvarka suteikia galimybę abiems šalims turėti po atskirą kambarį bei bendrai naudotis buto bendro naudojimo patalpomis. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma buto naudojimosi tvarka atitinka būsto naudojimo racionalumo, logiškumo, naudojimosi patogumo principus, taip pat nesant atsakovo prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos nustatyti naudojimosi butu tvarkos, konstatuotina, kad nėra kliūčių jai nepritarti ir jos netvirtinti. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

18. Visų pirma teismas pažymi, kad už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 366 Eur sumą (150 Eur už du neturtinius reikalavimus ir 216 Eur už turtinius reikalavimus (nuo 9605,50 Eur ieškinio sumos))-(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė sumokėjo 560 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į minėtą, ieškovei grąžintina 194 Eur žyminio mokesčio permoka CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

19. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų (2019-01-03 ir 2019-06-22 apmokėjimo kvitai), sumokėjo 366 Eur žyminio mokesčio (2018-12-21 ir 2019-01-30 apmokėjimai) bei patyrė 51,43 Eur išlaidų už Registrų centro išrašus bei turto rinkos vertės nustatymą (2018-12-27, 2018-10-26, 2018-03-09 ir 2019-01-18 išrašai), viso ieškovė patyrė 1217,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 97 procentai ieškinio reikalavimų), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1180,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 9,96 Eur, ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinti 97 procentai reikalavimų) valstybės naudai iš atsakovo V. K. priteistina 9,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 93, 96, 185, 263-270, 385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. K. (ikisantuokinė pavardė- (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui V. K. pavardę – (duomenys neskelbtini), ieškovei J. K. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo.

(duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

(duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 1/10 dalies ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0,7200 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

1) ieškovė J. K. naudojasi kambariu bendru plotu 17,45 kv. m., plane pažymėtu indeksu 5-2;

2) atsakovas V. K. naudojasi kambariu bendru plotu 11,24 kv. m., plane pažymėtu indeksu 5-3;

3) koridoriumi bendru plotu 3,51 kv. m., plane pažymėtu indeksu 5-1, koridoriumi bendru plotu 1,10 kv. m., plane pažymėtu indeksu 5-4, pagalbine patalpa, bendru plotu 1,16 kv. m., plane pažymėta indeksu 5-5, virtuve, bendru plotu 9,85 kv. m., plane pažymėta indeksu 5-6, vonios kambariu ir tualetu, bendru plotu 2,30 kv. m., plane pažymėtu indeksu 5-7 ieškovė J. K. su atsakovu V. K. naudojasi bendrai.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

(duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1180,90 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti ieškovei J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 194,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio permoką (2018-12-21 ir 2019-01-30 mokėjimai AB Lietuvos pašte, mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 9,66 Eur (devynis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 dienas išsiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas