Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), studijuojantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. balandžio 20 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį 20 MGL (760 Eur) bauda, kurią yra sumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 153 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. pagamino pornografinio turinio dalykus, turėdamas tikslą juos platinti, o būtent: jis nuo 2015 m. pabaigos, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2016 m. gegužės 25 d. per socialinį tinklą „Facebook“ bendraudamas su nepilnamete K. J., gim. (duomenys neskelbtini), išsiuntė jai ne mažiau kaip penkias, ikiteisminio tyrimo metu tikslus skaičius nenustatytas, savo lytinio organo nuotraukas.

Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. G. tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: jis nuo 2015 m. pabaigos, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2016 m. gegužės 25 d., bendraudamas per socialinį tinklą „Facebook“ su nepilnamete K. J., gim. (duomenys neskelbtini), išsiuntė ne mažiau kaip penkias, ikiteisminio tyrimo metu tikslus skaičius nenustatytas, savo lytinio organo nuotraukas ir reikalavo nukentėjusios nepilnametės K. J. nuotraukų bei video įrašų, kur ji būtų iš dalies arba visai nuoga, tvirtindamas, kad nukentėjusiajai to nepadarius, jai bus „blogai“, jie „pyksis“.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

2016-10-21 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint kompiuterio ekrane K. J. socialiniame tinkle "Facebook" sukurtą profilį, jos anketoje nurodyti duomenys: vardas K. J., lytis - moteris, gimimo data – (duomenys neskelbtini), taip pat kiti ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi asmeniniai K. J. duomenys. Paskyros slaptumo nustatymai nustatyti taip, kad "draugo" ir "draugų draugų" statusą turinčios anketos gali matyti K. J. anketoje nurodytą amžių, lytį bei vardą ir pavardę. K. J. paaiškino, kad tokie slaptumo ir saugumo nustatymai yra nuo "Facebook" paskyros sukūrimo ir jų niekada nekeitė (1 t., b. 1. 35-38).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko visiškai įrodytu, kad kaltinamasis E. G. padarė ne tik BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, bet ir kitą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, t. y. kad atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Pagal šią baudžiamojo įstatymo nuostatą asmuo atsako tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo neturi 16 metų ir kaltininkas tai žinojo, numatė arba pagal įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti. Nors kaltinamasis teigia, kad nežinojo, jog nukentėjusioji K. J. yra jaunesnė nei 16 metų amžiaus, manė, kad yra vyresnė, tačiau nenurodė kodėl ir kuo remdamasis taip sprendė. Be to, tokį jo teiginį neva jis nežinojo amžiaus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma iš bylos medžiagos matyti, o ir pats E. G. nurodė, kad bendravo su K. J. per Facebook'ą apie pusę metų, t. y. nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio pabaigos. Bendraudavo kelias dienas per savaitę su kelių savaičių pertraukomis. Matė, kad K. paskyroje buvo jos nurodytas vardas, pavardė, nuotrauka ir kita informacija, bet niekada nesigilino, nes planų susitikti nebuvo, tiesiog buvo Facebook'o „draugai“. Ar buvo nurodyta jos gimimo data, nežiūrėjo, kiek metų neklausė, nes nerūpėjo jos asmeniniai duomenys, bendrų ateities planų neturėjo. Žinojo, kad ji eina į mokyklą, kadangi pati pasakojo ir manė, kad jai tikrai yra 16 metų. Taigi matyti, kad E. G. pakankamai ilgai ir intensyviai bendravo su K. J., buvo jos Facebook'o draugu, matė jos nuotrauką, žinojo, kad mergaitė lanko mokyklą, todėl žinojo arba turėjo žinoti, kiek yra K. metų. Byloje užfiksuota, kad pornografinio pobūdžio nuotraukas E. G. siuntė K. J. 2016 m. gegužės mėnesį, t. y. tuo metu, kai K. buvo 14 metų. Tiek nukentėjusios K. J. parodymai, tiek 2016-10-21 apžiūros protokole užfiksuota, kad K. J. socialiniame tinkle "Facebook" sukurtoje paskyroje jos Facebook'o „draugai“ ir „draugų draugai“ galėjo laisvai matyti jos asmeninius duomenis: vardą, pavardę, lytį, gimimo datą ((duomenys neskelbtini)), amžių, taip pat kitus duomenis. Paskyros slaptumo nustatymai nebuvo keičiami nuo anketos sukūrimo, duomenys buvo teisingi, nebuvo slepiami, todėl E. G., būdamas K. J. Facebook'o „draugu“ galėjo laisvai matyti K. amžių. Pažymėtina ir tai, kad E. G. socialiniu tinklu "Facebook" naudojasi nuo 2012 metų, mokosi (duomenys neskelbtini), dirba programuotoju, taigi yra patyręs socialinio tinklo vartotojas, informatikos ir kompiuterių specialistas, todėl pagal savo patirtį, išsilavinimą, turimas žinias, loginius ir analitinius sugebėjimus žinojo arba turėjo žinoti, išsiaiškinti su kokio amžiaus mergaite bendrauja ir pornografinio turinio nuotraukas jai siunčia. Teismas kaltinamojo parodymus, kad jis nežinojo kiek K. J. metų, vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. E. G. ne tik siuntė nepilnametei K. J. savo lytinio organo fotonuotraukas, kurių buvo nuo penkių iki dešimt, tačiau ir bendraujant socialinime tinkle sąmoningai tvirkino nukentėjusiąją nepadoriais išsireiškimais ir klausimais, tokiais, kaip: "parodyk užpakaliuką", "eisiu vonion, pažaisim?", "išlaižyčiau", "nori pimpalo?", "nori kad palaižyčiau?", "lipk ant jo" (prie nuotraukos su vyrišku lytiniu organu) ir kt. Taip pat skatino ir prašė atsiųsti K. J. apnuoginto kūno nuotraukų ir video įrašų, įtraukė mergaitę į nepadorų susirašinėjimą, gasdino, kad bus "blogai", "pyksimės", jeigu ji ignoruos jo prašymus. K. J. teigė, kad ji bijojo E. G., todėl pasiduodavo jo įtakai, manydama, kad nepaklusus jo reikalavimams, E. G. gali paviešinti jos nusiųstas nuotraukas ar kitaip pakenkti, dėl tokių kaltinamojo veiksmų mergaitei prireikė psichologo pagalbos. Kaltinamojo nusikalstamos veikos yra baigtos, kilo pasekmės, kurių pats išsigando, kai sužinojo, kad apie jo nusikaltimus tapo žinoma K. J. motinai ir ji pasakė, kad kreipsis į policiją. Jis prašė nesikreipti, maldavo susitaikyti, siūlė sumokėti, kad jo veikos nebūtų paviešintos. Tai rodo, kad prieš darydamas veikas jis suprato jų neteisėtumą.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas taip pat atmeta kaltinamojo gynėjo argumentus, kad, kaltinamasis nežinojo nukentėjusios K. J. amžiaus, kuri pagal išvaizdą, išorinius duomenis atrodo vyresnė, todėl E. G. manė, jog nukentėjusiajai yra 16 metų. Gynyba nenurodė ir byloje nėra duomenų, išskyrus "Facebook"e buvusias nuotraukas, iš kurių kaltinamasis galėjo susidaryti nuomonę, kad nukentėjusioji yra 16 ar daugiau metų amžiaus. Pažymėtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nebuvo realiai susitikę, vienas kito nematė, bendravo virtualioje erdvėje, todėl vertinti amžių vien iš nuotraukų yra ne tik neobjektyvu, bet ir neapdairu. Nepilnametės K. J. motina D. J. nurodė, o ir teismas sutinka, kad mergaitės išoriniai duomenys atitinka jos amžių.

Pagal teismų praktiką mažamečio tvirkinimu taip pat pripažįstami ir pornografinio turinio vaizdo ir fotomedžiagos demonstravimas bei verbalinės informacijos apie lytinius santykius pateikimas, panaudojant vulgarius išsireiškimus ir pavadinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-651/2010, 2K-297/2012, 2K–572/2011 ir kt.). Tvirkinimo veiksmai laikomi pavojingu nusikaltimu, skatinančiu per ankstyvą susidomėjimą lytiniais santykiais. Veiksmų pavojingumą lemia tai, kad jie padaromi vaiko, paauglio atžvilgiu ir kenkia jų protiniam, fiziniam ir doroviniam vystymuisi, psichinei, psichologinei būsenai, formuoja iškreiptą seksualinių santykių įsivaizdavimą (Vilniaus apygardos teismo 2013-03-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A313-468/2013). Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis žinojo arba turėjo žinoti, jog K. J. neturi 16 metų, tai yra tik 14 metų amžiaus, suvokė savo veiksmų pavojingumą, todėl teisingai jam inkriminuota ši nusikalstama veika.

Kaltinamojo E. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 1 dalį, nes jis, turėdamas tikslą platinti, pagamino ir platino pornografinio turinio dalykus. Taip pat E. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kadangi jis atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.

E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi. Dėl kitos nusikalstamos veikos neprisipažino. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nusikaltimus (nesunkų ir apysunkį), veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už panašaus pobūdžio nusikaltimą, šiuo atveju padarė sunkesnę nusikalstamą veiką, nei už kurią ankščiau buvo nuteistas, taip pat į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis: dirba, mokosi, ankščiau teistas (pagal BK 309 straipsnio 2 dalį už pornografinio turinio medžiagos su vaikais platinimą), teistumas neišnykęs, vieną kartą baustas administracine tvarka pagal ATPK 178¹ str. 2 d. dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, galiojančių nuobaudų neturi, į psichiatrinę ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už padarytus nusikaltimus sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, nes švelnesnėmis bausmėmis jo elgesio pakeisti negalima, išvadų jis nedaro ir nesistengia pasitaisyti, ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmė nebuvo veiksminga, jis vėl nepaisė visuomenės įstatymų ir moralinių vertybių. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl BK 309 str. 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (prisipažino ir gailisi), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Tai leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinos bausmės, kurių dydis artimesnis sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių dydžio minimumui (BK 50 str. 2 d., 41 str. 2 d., 54 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, kadangi veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jauną amžių, į tai, kad jis dirba ir mokosi, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės nusižengimų padarymą nėra, teismas turi pagrindo manyti, kad E. G. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, kadangi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 str.). Atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (BK 75 str. 5 d.).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Kardomoji priemonė E. G. nebuvo paskirta, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam skirtina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 119, 136 str., 139 str. 3 d.).

Byloje nukentėjusioji K. J., kurios įstatyminė atstovė motina D. J., pareiškė 1500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 77-79). Ieškinyje ir teismo posėžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą: dvasinius išgyvenimus, stresą, psichologinių sunkumų ir nepatogumus, reikėjo lankytis pas psichologą, pablogėjo mokymosi rezultatai, ji verkė, blogai jautėsi, norėjo kuo greičiau pamiršti šį įvykį, nusikalstamos veikos padariniai iki šiol neišnykę ir dar gali trukti ilgą laiką. Dėl vaiko atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų mergaitės mama taip pat patyrė didelį sukrėtimą, išgyveno, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, neturtinę žalą vertina 1500 Eur, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.

Nukentėjusios atstovas ir prokurorė prašė civilinį ieškinį patenkinti. Kaltinamasis E. G. ir gynėjas su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies - sutiko sumokėti 300 Eur žalą.

Civilinis ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas nenustato, todėl neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala vertinama atsižvelgiant į nurodytų kriterijų visumą ir atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs tas aplinkybes, kad nukentėjusioji K. J. buvo tvirkinama jai būnant 14 metų amžiaus, nusikalstamomis veikomis buvo kenkiama jos protiniam, fiziniam ir doroviniam vystymuisi, psichinei, psichologinei būsenai, kaltinamasis grasindamas ir tvirkindamas įtraukė mergaitę į nepadorius žaidimus, mėgino nulemti jos per ankstyvą domėjimasi lytiniais santykiais ir sukėlė neigiamas pasekmes, konstatuoja, kad dėl kaltinamojo E. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji K. J. patyrė neturtinę žalą: dvasinius išgyvenimus, stresą, psichologinius sunkumus ir nepatogumus, jai prireikė psichologo konsultacijų, pablogėjo mergaitės mokslo rezultatai, ji blogai jautėsi, pasidarė uždaresnė, norėjo kuo greičiau pamiršti šią temą, padarytos nusikalstamos veikos gali turėti neigiamos įtakos jos asmenybės vystymuisi bei formavimuisi, todėl pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis yra jaunas, sveikas ir darbingas, dirba programuotoju, jo studijos ir darbas yra perspektyvūs, darbo užmokestis yra apie 600 Eur (atskaičius mokesčius) ir turi tendenciją didėti, savo šeimos, nepilnamečių vaikų, kuriuos reikėtų išlaikyti, neturi, padarė du tyčinius nusikaltimus prieš nepilnametę, neturtinę žalą padarė ne tik mergaitei, bet ir jos motinai D. J., kuri taip pat patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog prašomas neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir gali būti priteistas (BPK 115 str. 1 d.). Teismas atmeta gynybos argumentus, kad mergaitė stresą ir baimę patyrė ne dėl nusikaltimo, o dėl to, kad apie susirašinėjimą sužinojo jos mama ir už tai buvo bariama. Kaip nurodė nukentėjusioji, jos santykiai su mama yra geri, sužinojusi apie susirašinėjimą mama nekaip reagavo, gal kažkiek pyko, sakė, kad reikėjo užblokuoti. Taip pat paaiškino, kad ji bijojo E. G., todėl ir siuntė jam nuotraukas. Pati motina teisme paaiškino, kad dukros nebarė, stengėsi gražiai kalbėtis, matė, jog mergaitė vengė tos temos, tapo uždaresnė, prireikė net psichologo pagalbos. Dėl to teiginiai, kad stresą ir psichologinius išgyvenimus, t.y. neturtinę žalą mergaitė patyrė dėl mamos reakcijos yra nepagrįsti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 177,52 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) už nukentėjusiajai K. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo (2 t., b.l. 69-70, 90). Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai nepilnametei K. J. (atstovaujamai įstatyminės atstovės D. J.) buvo teikiama advokato P. S. antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2017-01-09 sprendimą, apmokant jai 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, šios išlaidos priteistinos iš jo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, yra jauno ir darbingo amžiaus, mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106, 115, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. G. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. G. bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ar mokslą, nebendrauti su nukentėjusiąja, taip pat nebendrauti su nepilnamečiais asmenimis socialiniuose tinkluose, per pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nukentėjusiajai teismo priteistą neturtinę žalą, taip pat per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusios ir jos įstatyminės atstovės.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti E. G. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš E. G. nukentėjusiai nepilnametei K. J., kurios įstatyminė atstovė motina D. J., 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš E. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 177,52 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 52 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokamų į pasirinką Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.