Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2016-10-03 · Civilinė byla Nr. 2-14-831/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-03Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-03
Bylos Nr.
2-14-831/2016
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01094-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Ieškovas
S. B.
Atsakovas
O. K.
Trečiasis asmuo
G. K.
Advokatai
Dainius Gudas, Laimutis Ramanauskas
Civilinė byla Nr. 2-14-831/2016Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01094-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1.5; 2.5.10.2; 2.5.10.2.4.1; 3.2.3.1; 3.2.6.4.
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 3 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,

dalyvaujant ieškovei S. B., ieškovės atstovui advokatui Dainiui Gudui, atsakovei O. K., trečiajam asmeniui G. K., trečiojo asmens atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovei O. K., trečiajam asmeniui G. K., dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 870 € žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovė S. B. nurodė, kad 2015 metų pradžioje nutarė už 870 eurų parduoti jai nuosavybės teise priklausantį galviją – 8 metų amžiaus veršingą karvę, apie tai pasakė kaimynams. 2015 metais kovo mėnesio pradžioje atsakovė O. K. (toliau Atsakovė) iš ieškovės ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), be ieškovės žinios išsivedė jai nuosavybės teise priklausantį galviją - parduodamą 8 metų amžiaus karvę, 870 eurų vertės. Pažymi, kad tuo metu ieškovė nebuvo namuose.

Kada sužinojo apie jai priklausančio galvijo išsivedimą ir kas tai padarė, kreipėsi į atsakovę, kad pastaroji sumokėtų pinigus, arba grąžintų galviją, tačiau atsakovė ieškovei nieko nesumokėjo, o karvės negrąžino.

Bandė pati savo jėgomis pasiimti iš atsakovės tvarto galviją, tačiau atsakovė jai to padaryti neleido. Nenorėdama konfliktuoti, iškvietė Vilkaviškio PK pareigūnus, kad pastarieji padėtų atsiimti ieškovei priklausantį turtą, tačiau pareigūnai nors ir buvo atvykę, tačiau realiai niekuo nepadėjo, patarė kreiptis į prokuratūrą, ką ji ir padarė. Tačiau ieškovės prašymas pradėti atsakovės atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl vagystės, savavaldžiavimo buvo prokuroro nutarimu atmestas.

Nutarime nurodoma, kad ieškovės teisės gali ir turi būti ginamos civilinio proceso tvarka, taikant civilinės atsakomybės instituto normas. Kaip nurodė prokuroras savo nutarime, kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą siekdama apginti savo pažeistas teises. Prasidėjus teisminiam procesui, atsakovė, ieškovei nežinant grąžino ieškovei priklausantį galviją, atvesdama jį (karvę) į ieškovei priklausantį ūkinį pastatą. Pamačiusi ieškovei priklausantį galviją atkreipė dėmesį į tai, kad galvijas visiškai išsekęs, praradęs prekinę išvaizdą, turėjo jį skubiai parduoti. Atkreipia teismo dėmesį, kad galvijas buvo tinkamas parduoti tik „mėsai“. Išsikvietė galviją apžiūrėti vet. Gydytoją, kuris apžiūrėjęs galviją surašė pažymą. Vet. gydytojas patarė kuo skubiau parduoti galviją, ką ieškovė ir padarė. Už galviją gavo 123 EUR. Ieškovė įsitikinusi, kad jai priklausantis galvijas, kurį neteisėtai savo namuose laikė atsakovė, buvo visiškai neprižiūrimas arba prižiūrimas tikrai netinkamai, ko pasėkoje prarado tikrąją vertę ir dėl to ieškovė patyrė finansinius nuostolius. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovės galviją - karvę atsakovė neteisėtai savo namuose laikė ir iš jos turėjo naudą 7 mėnesius. Iš karvės kas dieną gaudavo apie 15 litrų pieno, todėl per 7 mėnesių laikotarpį, kada dėl atsakovės veiksmų neturėjo savo galvijo, ieškovė negavo naudos už ne mažiau kaip 346 EUR.

Pažymėtina, kad atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė kreipėsi į prokuratūrą, todėl ji galėjo bet kada ne teismo keliu su ieškove atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Priešingai, kada ji pati į ją kreipėsi dėl atsiskaitymo, ji ieškovę tiesiog išvarė iš savo namų kiemo. Iki šios dienos atsakovė ieškovei nesumokėjo už ieškovės turtą nei vieno cento, nepaisant to, naudojosi ieškovės turtu, gavo iš ieškovei priklausančio turto pajamas ir naudą.

Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad Atsakovė elgiasi nesąžiningai, kas pasireiškia piktybiniu vengimu atsiskaityti su ieškove.

Ieškovė jokių įsipareigojimų nepažeidė, ieškovei priklausantis galvijas buvo pas atsakovę laikomas neteisėtai, nors ir vėliau buvo sugrąžintas, tačiau praradęs tikrąją vertę, ieškovei iki šiol nesumokėta, todėl ginčo suma gali ir turi būti priteista ir išieškota iš atsakovės ieškovės naudai, kadangi akivaizdu, kad atsakovė piktybiškai nevykdo įsipareigojimų.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas advokatas Dainius Gudas ir Ieškovė prašo tenkinti ieškovo ieškinį visiškai, kadangi atsakovė pažeidė ieškovės, galvijo savininkės teises, neturėdama teisėto pagrindo nuo 2015 metų rudens laikė pas save karvę ir naudojosi iš jos gaunamu pienu, gražinta karvė buvo praradusi prekinę vertę, todėl yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, todėl neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsakovė privalo atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pateiktame teismui atsiliepime ( t. 1, b.l. 26-32) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji buvo sutikusi mokėti už perkamą karvę 870 eurų. Be to nurodė, kad ieškovė nepasisako, apie karvės prieauglį – telyčią. Taip pat nurodė, kad karvę jai pardavė ieškovės motina – tretysis asmuo G. K.. Paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu ji tarėsi dėl karvės pardavimo nuo 2015 m. sausio. Tačiau atsakovė nesakė, kad ji tikrai perka karvę. Ji buvo apžiūrėjusi pas G. K. tvarte buvusias karves, tačiau matė tik jų nugaras. G. K. sakė, kad nori už karvę gauti 800 €. 2015 m. kovo 13 d. ji skambino G. K. ir pasakė, kad karvės neperka, kadangi perskaitė laikraštyje, kad tuo metu karvės kainavo po 600 eurų. Be to tuo metu ji neturėjo reikiamos pinigų sumos. 2015 m. kovo 14 d. ji sulaukė trečiojo asmens skambučio. G. K. pasakė, kad Bajorų kaimo aikštelėje karvė nukrito nuo kojų. Atsakovei nuvažiavus į minimą vietą pamatė G. K. ir karvę. Karvė gulėjo, o G. K. stovėjo pasirėmusi ant dviračio. Ji priekaištavo trečiajam asmeniui, dėl, to kad ji veda karvę, pasakė, kad karvės nepirks. G. K. paaiškino, kad neturi kitos išeities, nes pas ją baigėsi pašarai. Karvė turėjo veršiuotis. G. K. pasakė, kad ji nepergyventų dėl pinigų, kad susirašys raštą ir ji pinigus galės sumokėti per metus laiko. Atsakovei su trečiuoju asmeniu varant karvę atvažiavo ieškovė, kuri pradėjo kolioti G. K., klausti kur ji veda karvę, tačiau ši vis viena vedė karvę į atsakovės sodybą. Atvykus į sodybą tretysis asmuo skambino ieškovei. Prašė atvažiuoti, sakė, kad atsakovė duoda runkelių, reikės juos susikrauti į maišus. Tačiau ieškovė neatvažiavo. Būnant kambaryje atsakovė pasakė, kad jei nebus surašytas raštas, ji tos karvės neims. G. K. paėmė du lapus ir surašė, kad O. K. perka iš ieškovės karvę, neturi pinigų ir sumokės per metus laiko. Rašydama ji įrašė 800 litų, o ne eurų. 2015 m. balandžio 20 d. atsakovė gavusi pinigų nuvažiavo pas G. K. į namus. Ji pasakė trečiajam asmeniui, kad ši rašydama raštelį padarė klaidą. Atsakovė padėjo 400 eurų ir tretysis asmuo pasirašė, kad pinigus gavo. Dar prieš tai G. K. pasakė, kad karvės už 800 eurų neparduoda ir, kad reikės papildomai sumokėti dar 70 eurų. Tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Padavusi pinigus paprašė duoti jai karvės pasą, tačiau tretysis asmuo pasakė, kad ji serga ir paso duoti negali. Sekančią dieną pas ją atvažiavo G. K. ir pareikalavo atiduoti likusius pinigus, po to paprašė parodyti raštelį, tačiau atsakovė raštelio rodyti nesutiko, kadangi tretysis asmuo turėjo savo raštelio egzempliorių. G. K. išėjo. Po kurio laiko ji sugrįžo ir davė jai telefoną bei liepė pasikalbėti su ieškove. Ieškovė paklausė, kaip ten buvo su ta karve. Ji ieškovei pasakė, kad karvę pirko iš jos motinos ir jos pasirašė raštelį. Ieškovė daugiau su ja nešnekėjo. G. K. pasiėmė telefoną ir išėjo. Po kurio laiko ji išgirdo lojant šunis. Į jos sodybą atvažiavo ieškovė. Jos visos trys susitiko ant laiptų. Ieškovė pasakė, kad atvažiavo pinigų ir pareikalavo atiduoti 470 eurų. Ieškovė nesakė, kad karvė priklauso jai. Ji skambino savo vyrui, kad tas atvažiuotų pasiimti telyčią, tačiau tas nevažiavo. Liepė trečiajam asmeniui išvesti karvę, tačiau G. K. nieko nedarė. Tada paskambino policijai ir pasakė, kad atsakovė jai neatiduoda 400 eurų. Tada atsakovė nuėjo į savo kambarį. Per langą matė, kaip atvažiavo policija, į jos kiemą atėjo vienas pareigūnas. Ji pasakė pareigūnui, kad šis užeitų į kambarį, kad ji jam parodys pasirašytą raštelį, tačiau policijos pareigūnas nesutiko. Policijos pareigūnas ieškovei pasakė, kad ji negali kaltinti atsakovės vagyste, kadangi vagystę padarė jos motina, tačiau pasakė, kad ji gali kreiptis į prokuratūrą. Ieškovė buvo parašiusi pareiškimą ir buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ji gražino karvę ir telyčią trečiajam asmeniui. Tačiau vėliau sužinojo, kad telyčią sudraskė vilkai. Be to 2015 metai ieškovė gavo išmoką už karvę, nors tuo metu karvė buvo parduota atsakovei. Karvę ir telyčią ji atvedė sveikas.

Pirkdama karve ji nežinojo, kam priklauso karvė. Ji karvės nesirinko, šią karvę jai pasiūlė tretysis asmuo. Karvę ji gražino 2015 m. spalio 24 d. Su ieškove ji dėl karvės pirkimo nesitarė. Kad karvė priklausė Ieškovei ji sužinojo tik susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Trečiajam asmeniui už paslaugas ji nieko nebuvo likusi skolinga. Karvės ji negražino iš karto, kadangi buvo pasirašytas raštas, kad ji iš trečiojo asmens perka karvę. Raštelį rašė bei prierašą, kad pinigus už karvę gavo ir dar yra 400 Eurų skola parašė pati G. K.. Jokio teksto ji uždengusi nebuvo. Karvę gražino, nes neatlaikė spaudimo, kai buvo apkaltinta vagyste. Be to jai nebuvo perduoti karvės dokumentai, todėl ji negalėjo ja pilnavertiškai naudotis.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo G. K. teismui pateiktuose atsiliepimuose (t. 1, b.l. 125-128) nurodė, bei tretysis asmuo ir jo atstovas advokato padėjėjas Laimutis Ramanauskas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovės S. B. ieškiniu sutinka.

O. K. gerai pažįsta. Jai ne vieną skundą yra parašiusi. Ji pas G. K. ne vieną kartą yra buvusi ir gerai žinojo kokie galvijai pas ją tvarte buvo ir kam jie priklauso.

Trečiojo asmens dukra S. B. norėjo parduoti savo dvi karves ir norėjo už jas gauti po 870,- Eurų. Apie tai žinojo visas kaimas, tame tarpe ir O. K..

O. K. pas G. K. į sodybą, adresu (duomenys bneskelbtini) pirmą kartą dėl karvės pirkimo atvyko šių metų vasario mėnesio pabaigoje. Tada G. K. jai parodė visus galvijus buvusius mano tvarte. Parodė abi S. B. karves bei parodė savo vieną karvę. O. K. išsirinko pirkti vieną iš S. B. karvių. Ji sutiko mokėti prašomą pinigų sumą, t.y. sutiko sumokėti 870,- eurų. G. K. jos paklausus iš kur ji gaus tiek pinigų, O. K. pasakė, kad parduos savo dvi karves ir už jas gautus pinigus sumokės už S. B. karvę.

Kadangi G. K. gerai pažinojo gyvulių supirkėją M. A., jos paklausdavo, ar nesikreipė O. K. dėl jos karvių pardavimo į mėsą. M. A. jai pasakė, kad O. K. nesikreipė. Kadangi S. B. karvė būvio veršinga ir ji turėjo netrukus veršiuotis, tai G. K. nusprendė S. B. karvę O. K. nuvesti pati. Ji O. K. karvę nuvedė 2015-03-14. Bevedant karvę, ji pavargo ir atsigulė Bajorų kaimo aikštelėje. Tada G. K. paskambinus O. K., ji atvažiavo dviračiu ir jos abi karvę varė pas ją į namus. Joms bevarant karvę, prie mūsų privažiavo G. K. dukra S. B., kuri paklausė, kur varo jos karvę. G. K. jai pasakė, kad jos karvę perka O. K.. Tada ji jai pasakė, kad pinigus sumokės, kai parduos savo abi karves. Dukra su tuo sutiko. Nuvarius karvę pas O. K., G. K. ją pririšo tvarte. Nuvedus karvę pas O. K., ji jai pasakė, kad ji pinigus turi sumokėto S. B.. Tada O. K. paprašė užeiti pas ją į namus. Užėjus į jos namus, ji pakišo lapą ir liepė rašyti, kad pirko iš G. K. S. B. karvę. Ką ji diktavo, tą G. K. ir užrašė ir jos abi ant šio raštelio pasirašė. O. K. įsipareigojo 800,- eurų už parduotą karvę sumokėti per vienerius metus. Likusius pinigus, t.y. 70,- Eur, neįrašė, neš O. K. jai asmeniškai žadėjo duoti šiuos pinigus už karvės nuvedimą.

2015-04-20 pas G. K. į namus atėjo O. K. ir joms bebūnat namuose ji G. K. pakišo kažkokį raštelį ir liepė rašyti, kad gavo iš jos 400,- (keturis šimtus) Eur. Raštelio viršutinė dalis buvo O. K. uždengta popieriaus lapu. Kas ant jo buvo parašyta G. K. nematė. Kadangi ant stalo buvo padėti 400,- Eur, todėl ji pasirašė, kad 400,- Eur gavo. Bet prieš pasirašydama suprato, kad šie 400,- priklauso jai už anksčiau jai surašytus skundus, o ne už karvę. Apie tai, kad šie pinigai priklausė S. B., už parduotą karvę, O. K. nesakė ir ji nežinojo, ir jeigu būtų žinojusi, kad šie pinigai, t.y. 400,- Eur, yra už S. B. karvę, tai jų būtų neėmusi.

Apie tai, kad ant raštelio, kuris buvo parašytas 2015-03-14, kai buvo atvaryta O. K. karvė, yra įrašyta, kad G. K. gavo iš O. K. 400,- Eur, sužinojo tik tada, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 56-At-00085-15 dėl S. B. karvės vagystės ir savavaldžiavimo O. K. atžvilgiu.

Taip pat nesutinka, kad O. K. nežinojo, kad S. B. karvė yra su trim papais. Ji žinojo, kad ši karvė nors ir su trim papais, tačiau duodavo apie 30,- (trisdešimt) litrų pieno. Todėl ji šią karvę ir išsirinko. Taip pat nesutinka su atsakove, kad neturėjo karvėms pašaro. Pas ją visada buvo pašaro karvėms pakankamai. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad jeigu atsakovė nurodo, kad ji įsigijo netinkamą daiktą - karvę, tai kodėl visą laiką ją turėjo savo namuose, jos negrąžino, negrąžino net ir tada, kai G. K. su dukra S. B. buvo atvykę pas O. K. su policijos pareigūnais.

O. K. S. B. skolos nesumokėjo, o tik 2015 m. savaitei prieš lapkričio 1 d. karvę ir jos telyčaitę atvarė į trečiojo asmens namus. Gyvuliai buvo sulysę, karvė buvo sugadinta. Dėl to S. B. išsikvietė veterinarą A. Z., kuris surašė aktą, dėl karvės įmitimo ir sveikatingumo. Į klausimą kam anksčiau, iki tampant ieškovės nuosavybe, priklausė karvė atsakyti atsisakė.

Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad G. K. ir O. K. pažįsta. Jis apžiūrėjo S. B. karvę ir surašė aktą. Karvės iki ją parduodant O. K. jam matyti neteko. Karvės pardavimo aplinkybės ir kaina jam nežinomos. Aktas buvo surašytas dėl to, kad ūkininkė O. K. atidavė S. B. karvę ir S. B. paprašė surašyti karvės apžiūrėjimo aktą. Jis to akto iš karto rašyti nenorėjo, tačiau gavo vadovo nurodymą apžiūrėti karvę, ką ir padarė. Apžiūrėjęs karvę nustatė, kad karvės tešmens vienas ketvirtis buvo atrofavęsis dėl lėtinio mastito. Galėjo duoti 3 – 5 litrus pieno, kadangi buvo laktuojantys tik trys speniai. Karvės apetitas nebuvo sutrikęs, ji ėdė ir gėrė, buvo vidutinio įmitimo, arčiau liesos. Buvo galima ją šerti ir tikėtis, kad ji priaugs svorio. Gyvulio parduoti į mėsą jis nesiūlė. Praėjus gal mėnesiui po apžiūros jai paskambino S. B. ir pasakė, kad karvės nelaikys ir nori ją parduoti, todėl jis ją užrašė karvę Krekenavos mėsai. Siūlė karvę palaikyti per žiemą, pašerti, kad ji priaugtų svorio. Pas O. K. jis šios karvės nematė. Buvo atvažiavęs paženklinti, tačiau nei karvė nei veršis jam pateikti nebuvo. Būna, kad karvė iš trijų spenių duoda ir iki 20 litrų pieno, tačiau tokio paties primilžio, kaip iš normalios karvės būti negali. Normalus laktuojančios karvės svoris yra iki 540 – 560 kilogramų. Kai karvė yra melžiama jai svorio priaugti yra sunku. Ją reikėtų užtrukdyti ir tada šeriant svorį buvo galima padidinti. Jis pats karvės nesvėrė, svorį nustatė vizualiai ir paklaida tikrai galėjo būti. Karvės duodamo pieno kiekį nustatė pagal savininkės paaiškinimą, pats jos nemelžė, tačiau sprendžiant pagal tešmenį ji tikrai daugiau pieno negalėjo duoti. Primelžiamo pieno kiekis priklauso ir nuo šėrimo. 2015 metų pavasarį karvės kainavo apie 700 -750 eurų, 2015 metų pabaigoje kaina sumažėjo.

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad Karvę matė dar tuo metu, kai ji buvo pas G. K., teko ją ir melžti. Karvė buvo graži, stambi. Pieno duodavo labai daug. O kai karvę parvežė ji atrodė baisiai. Ji duodavo 12 – 14 litrų per vieną melžimą. Per parą reikėdavo melžti tris kartus. Per parą duodavo 30-40 litrų pieno. Jos vienas spenys buvo numintas ir ji tiek pieno duodavo su trimis speniais. Kodėl karvę pardavė nežino. Kokia pinigų suma buvo sutarta neatsimena. Žino, kad atsakovė sumokėjo 400 € už karvę. Tačiau žino, kad G. K. galvojo, kad tie pinigai yra sumokėti jai už paslaugas. G. K. skundėsi, kad nesumoka visų pinigų už karvę. Ar O. K. žinojo, kam priklauso karvės nežino. Karvę išsirinko pati O. K., nes pati ėjo į tvartą ir žiūrėjosi. Rinkosi iš trijų karvių ir išsirinko būtent tą karvę. Ji šito nematė bet tai jai pasakojo G. K.. Tvarte yra pakankamai vietos, kad būtų galima apžiūrėti karvę. Karvę gražino. Ją vežė atsakovės sūnus su traktoriumi. Parvežtos karvė ir telyčiukė atrodė labai baisiai. Koks tolimesnis karvės likimas ji nežino. Pašarų tretysis asmuo turėjo, nes ji pati su dviem draugėmis padėjo sukrauti šieną. Kaip karvė atrodė, kai G. K. ją išvedė negali pasakyti, tuo laiku karvės nematė. Paskutinį kartą melžė vasarą prieš parduodant. Kaip atrodė karvė pavasarį nematė, nes žiemą nebuvo nuėjusi. Karvės pirkimo aplinkybes jai papasakojo G. K.. Ji pati šiuose įvykiuose nedalyvavo.

Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad karvę ji yra mačiusi. Karvė buvo parduota gal dar žiemą, nes buvo labai šalta. Ji buvo nuėjusi pasiskolinti pinigų pas G. K. ir pamatė, kaip G. K. ir O. K. išėjo iš kambario. Nuėjo tiesiai į tvartą. Ji dar kurį laiką palaukė, po to nuėjo namo. Kai atėjo pas G. K. vėliau, paklausė, ką jos veikė tvarte, atsakė, kad O. K. iš jos perka karvę. Kodėl karvė buvo parduodama nežino. Pašarų G. K. turėjo. Pas G. K. tvarte buvę karvės priklausė jos dukrai. Karvių buvo 4 ar 5. Ji tekę melžti karvę. Karvė duodavo apie 14 litrų pieno vienu metu. Melžti reikėjo du kartus. Kokia buvo sutarta karvės kaina nežino. Kai karvė buvo gražinta ji buvo sulysus. Kokiomis aplinkybėmis karvė buvo gražinta nežino. Koks tolimesnis karvės likimas nežino. O. K. su G. K. matė galimai 2015 m. vasario mėnesį. Kai karvė buvo vedama ji nematė. Paskutinį kartą karvę matė 2014 m. vasarą.

Liudytoja M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad G. K. jai pasakojo, kad ji pardavinėjo karvę, tačiau ji nieko nematė ir nieko nežino. Atsimena tik, kad važiuodama iš miesto matė, kaip Lakštučių kaime buvo vedama karvė. Tai buvo 2015 metų pavasarį, buvo labai šalta. Matė, kaip karvę vedė G. K.. Kaip atrodė karvė neįsidėmėjo, tačiau karvė buvo normali. Po to karvės nematė. Už kiek karvę buvo planuojama parduoti nežino. Kodėl karvę pardavė nežino. Su O. K. apie tai, kad ji nori parduoti du gyvulius nekalbėjo. Visa tai girdėjo iš G. K.. G. K. skambino jai ir prašė nuvežti karvę O. K., tačiau ji atsisakė, nes nežinojo ar O. K. perka karvę ir ar jai reikia jos paslaugų.

Liudytoja Ž. S. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš keletą metų melžusi karvę, kai G. K. buvo ligoninėje, tai galėjo būti 2014 m. vasarą. Jai teko matyti, kaip O. K. išėjo iš G. K. tvarto, po to kalbėjosi su G. K. ir ji sakė, kad O. K. žiūrisi karvę pirkti. Sakė, kad O. K. parduos dvi savo karves ir pirks jos. Tai vyko 2015 m., dar karvės buvo tvarte. O. K. pas G. K. ji matė tris kartus. Tvarte vietos tam, kad apžiūrėti karvę yra pakankamai. Karvė pieno duodavo daug, buvo smagi melžti. Pieno duodavo daugiau kaip 12,5 litro per vieną kartą. Melžti reikėdavo tris kartus. Per pietus pieno būdavo mažiau. Už kiek buvo sutarta parduoti karvę nežino. Ji matė, kaip karvė buvo išvesta tuo metu karvė buvo graži. Paskui ėjo O. K. su rykšte. Jas matė Lakštučių kaime. Kas išvedė karvę iš G. K. nežino. Po to karvė buvo parvežta su telyčia. Ji po gražinimo nuėjo pažiūrėti karvės, ji atrodė blogai, buvo labai sulysusi. Jos tešmuo buvo susiplojęs. Po to karvę paravė į mėsą. Jai pardavinėjo karvę G. K. turėjo pakankamai pašarų.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pagal teismui pateikta galvijo paso AC Nr. 187319 kopija, kurioje užfiksuota kad karvė, unikalus numeris LT000005095850, bandos numeris 10239900597, galvijo laikytoja – G. K. (t. 1, b.l. 10). Nuo 2008-11-21 (data taisyta) galvijo laikytoja S. B. (t. 1, b.l. 11). Raštelio kopijoje užfiksuota, kad O. K. perka iš G. K. karvę už 800 €. Pinigus sumokės per 1 metus. Raštelyje yra prierašas, kad „2015-04-20 gavau 400 eurų, liko 400 eurų (parašas)“ (t. 1, b.l. 33), raštelio originalas voke (t. 1, b.l. 134). 2015-10-29 gyvūno apžiūrėjimo akte užfiksuota, kad apžiūrėjus karvę Nr. 05095850 nustatyta, kad karvė yra žemiau vidutinio kūno sudėjimo, apie 460 kg. Svorio. Karvės apetitas nesutrikęs: ėda, geria. Karvės tešmens vienas ketvirtis atrofavęsis. Laktuoja iš trijų spenių. Savininkės teigimu duoda 3-5 litrus pieno per dieną. (t. 2, b.l. 7), Pateiktame internetinių skelbimų išraše, vėliausia fiksuota skalbimo data 2015 m. spalio 1 d., nurodomos veršingų karvių kainos – 800-850 eurų (t. 2, b.l. 8). AB „Krekenavos mėsa“ išrašytoje 2015 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0113669 užfiksuota, kad pirktas gyvulys identifikavimo Nr. 05095850, iš viso sumokėta 122 eurai ir 43 cnt. (t. 2, b.l. 9), šiuos duomenis patvirtina Lietuvos respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis (t. 2, b.l. 10) ir pinigų išmokėjimo kvitas (t. 2, b.l. 11). Vilkaviškio policijos komisariato 2016-07-13 rašte Nr. 64-S-34050 užfiksuota, kad 2016-04-21 apie 08.34 val. buvo pranešta policijai, įvykio registracijos Nr. 0115000208725, pil B. (vardas pranešime nepaminėtas), kad O. K. paėmė karvę ir buvusiai savininkei S. B. neatiduoda 400 eurų (t. 2, b.l. 72).

Prie bylos prijungtoje medžiagoje Nr. 56-At-00085-15 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl S. B. 2015-04-22 pareiškimo esančiame S. B. pareiškime (b.l. 5) nurodoma, kad 2014 m. kovo mėnesio pradžioje O. K. iš jai priklausančio ūkinio pastato be jos leidimo ir sutikimo išsivedė jai nuosavybės teise priklausantį galviją – 8 metų karvę. Tokiais savo veiksmais padarė 870 € žalą. 2015-04-30 S. B. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad 2015 m. pradžioje ji su G. K. susitarė, kad reikia parduoti vieną karvę ir surasti pirkėją. 2015 m. kovo men. Pradžioje G. K. pranešė, kad surado pirkėją – O. K.. Su O. K. dėl karvės pirkimo tarėsi G. K., kuri S. B. pasakė, kad O. K. už karvę sutiko sumokėti 870 €. Po kurio laiko važiuodama į (duomenys neskelbtini) sutiko keliu einančią G. K., kuri vedė karvę, paskui karvę ėjo O. K.. Paklausė G. K. ar O. K. sumokėjo už karvę, ši pasakė, kad ne. Su O. K. pati S. B. nekalbėjo. S. B. tam, kad karvė būtų nuvesta pas O. K. neprieštaravo. 2015-04-19 jai G. K. pasakė, kad O. K. jau pardavė karves. 2015-04-21 jai paskambino, G. K. ir pasakė, kad ji yra pas O. K. ir, kad O. K. nesutinka sumokėti už karvę. Ji nuvyko pas O. K., kuri jai pasakė, kad ji negaus nei karvės nei pinigų. Paaiškino, kad rašant pareiškimą padaryta klaida – turėjo būti ne 2014, o 2015 metai. ( b.l. 9-10). Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąraše, laikytojas (duomenys neskelbtini) data 2015-04-30 užfiksuota, kad karvės Nr. LT000005095850 yra S. B. (b.l. 13-14). O. K. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad ji su G. K. sutarė pirkti karvę už 800 €. Kad karvė priklauso S. B. nežinojo. Karvę jai atvedė pati G. K.. Perkant karvę ji ir G. K. susirašė raštelį, kuriame nurodė, kad yra už 800 eurų perkama iš G. K. karvė. Už karvę ji yra sumokėjusi 400 eurų (b.l. 19-20).

G. K. liudytojos apklausos protokole užfiksuota, kad 2015 m. kovo mėnesi su O. K. kalbėjo apie tai, kad ketina parduoti karvę arba savo viena arba viena iš dukters S. B. karvių. Su dukra buvo žodžiu aptarę, kad reikėtų parduoti vieną karvę, nes reikia pinigu žemės matavimams. Kurią karve parduos, tiksliai aptarę nebuvo. O. K. ji nusivedė į tvartą ir ji apžiūrėjusi išsirinko S. B. karvę. O. K. žadėjo, kad už parduodamą karvę, kurią ketino parduoti už 870 euru, atiduos pinigus, kuomet parsiduos savo dvi karves. Tai aptarė dviese ir tik žodžiu. Maždaug po savaitės, nesulaukusi O. K. skambučio, kad jau parduoda karves, nutarė pati jai nuvesti karvę, nes sparčiai mažėjo pašaras ir todėl norėjo, kad pati šertųsi karvę. Todėl pėsčia iš (duomenys neskelbtini) išvedė karvę į (duomenys neskelbtini). Pakeliui karvė labai pavargo ir atsigulė, todėl ji viena jos vesti nepajėgė, paskambino O. K., kad ji padėtų su rykšte ją vyti. Netrukus ji atėjo iki G. K. ir jos norėjo jau vesti karvę kai privažiavo su automobiliu S. B., kuri ir paklausė, kur vedama karvė, ir kur pinigai. Todėl jai G. K. paaiškino, kad tai ji išvedė karvę, kad nereikėtų jos šerti savo pašarais. O. K. kai tik parduos savo karves atiduos pinigus. Dukra dėl to neprieštaravo ir G. K. su O. K. parvedė karvę iki jos tvarto. Tuomet kai tik parvedė karvę O. K. liepė rašyti raštelį, kad pinigus sumokės per metus laiko, o jai buvo pasakyta, kad karvės dokumentus jis gaus, kai sumokės visus pinigus. Raštelį pasirašė abi. . 2015-04-20 pas G. K. atvyko O. K., kuri atnešė 400 euru, ir liepė ant kažkokio lapo pasirašyti, kad G. K. gavo tuos pinigus. Paklausus iš kur ji gavo tuos pinigus ji nieko nesakė, bet vėliau sužinojo, kad ji ryte parsidavė savo karves už 1100 euru, bet kodėl ji visos sumos neatidavė, nežino. S. B. buvo leidusi parduoti vieną iš karvių, konkrečiai nebuvo aptarę kurią, svarbu buvo tik parduoti. Kai sužinojo, kad karvę nupirks O. K., ji neprieštaravo, džiaugėsi, kad bus parduota karvė, gausi pinigų, nors ir ne iš karto. Visa tai su dukra aptarėme tik žodžiu, kadangi G. K. gyvena jos vardu registruotuose namuose, rūpinasi jais, rūpinasi gyvuliais, kurie yra registruoti jos vardu, todėl parduoti galėjo ir tai tikrai buvo aptarę. (b.l. 38)

S. B. papildomos apklauso protokole užfiksuota, kad su motina buvo žodžiu aptarę, kad reikia parduoti vieną iš karvių, nes jų turėjo per daug. Apie tai kalbėjo 2015 metu pradžioje. Po kurio laiko motina pasakė, kad vieną karve nupirktų O. K. ir kad pinigus atiduos kai parduos savo karves. 2015 metų kovo mėnesio pradžioje važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Netoli Lakštučių kaimo sutiko savo motiną ir O. K., kurios vedė karvę. Paklausus kodėl jos tampo tą karvę, o ne kaimynas su automobiliu ją veža ir ar sumokėti visi pinigai motina paaiškino, kad kaimynas negalėjo nuvežti, o karvei terminas veršiuotis, todėl motina nenorėdama, kad tai užsitemptų nutarė nuvesti karvę O. K.. Motina teigė, kad pinigai dar nesumokėti. Kuomet sugrįžo į namus S. B. jos paklausė, kaip yra su pinigais ir ji pasakė, kad žada greitai atgauti pinigus, nes O. K. jau ketina parduoti savo dvi karves. Apie tai, kad ji kažką pasirašė su O. K. motina man nieko nesakė. Kadangi sužinojo, kad O. K. pardavė savo karves. Nuvažiavo, pas O. K. atsiimti pinigu arba karvės, bet ji tik paaiškino, kad jau pasirašė su motina susitarimą dėl pinigų gražinimo, ir teigė, kad kažkokia dalį pinigų jau sumokėjo G. K.. Apie tai, kad G. K. organizuos karvės pardavimą aptarė žodžiu. Tvirtinti, kad O. K. iš tvarto pavogė karvę negali. Kad dalį pinigų už karvę turi G. K. žino, bet jų neima, nes tai nėra visa pinigų suma. Pas ją likęs karvės pasas, kurį ketina O. K. atiduoti, kuomet ji sumokės visus pinigus.

Ieškovas prašo atlyginti neteisėtais atsakovės veiksmais padarytą žalą. Nurodo, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – neteisėti atsakovės veiksmai, tai yra, kad atsakovė savavališkai, neturėdama teisėto pagrindo, kadangi atsakovė pažeidė ieškovės, galvijo savininkės teises, neturėdama teisėto pagrindo nuo 2015 metų pavasario iki 2015 metų rudens laikė pas save karvę ir naudojosi iš jos gaunamu pienu, gražinta karvė buvo praradusi prekinę vertę, todėl yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, todėl neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsakovė privalo atlyginti. Padarytą žalą ieškovė įvertino 870 €.

Atsakove nesutinka, kad ji savo veiksmais padarė žalą bei su prašomu atlyginti žalos dydžiu, nurodydama, kad jai nebuvo žinoma, kad karvė priklauso S. B., O. K. parduodama karvę jos apie tai neinformavo, karvę kai G. K. atvedė pati, jos neprašoma. Atvedus karvę ji su G. K. sudarė rašytinę sutartį, kurioje nurodė karvės kainą – 800 €, bei pinigų sumokėjimo terminą - vienerius metus. Už karvę sumokėjo dalį pinigų – 400 €. Kilus ginčui ji karvę ir prieauglį – telyčią grąžino savininkei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 str. 6 p. nustatytas atskiras civilinių teisių gynimo būdas – įtvirtinta galimybė išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), o įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais – netesybas. CK 6.245 str. 1 d. reglamentuota civilinės atsakomybės samprata – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Visas šias sąlygas, išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas.

Lietuvos kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu.

Nagrinėjamu atveju atsakovės O. K. neteisėti veiksmai nėra nustatyti. Nustatyta, kad Ieškovė ir tretysis asmuo buvo sutarę parduoti vieną iš karvių, laikomų pas tretįjį asmenį, buvo davusis sutikimą, ieškovė buvo leidusi trečiajam asmeniui parduoti ir jai nuosavybės teise priklausančią karvę, kurios unikalus numeris LT000005095850. Tretysis asmuo sutarė su atsakove dėl karvės, kurios unikalus numeris LT000005095850, pirkimo – pardavimo su atsakove. Sandorio užtikrinimui susirašė rašytinę sutartį (raštelį), kuriame buvo aptarta karvės kaina – 800 €, bei pinigų sumokėjimo terminas – vieneri metai. Atsakovė trečiajam asmeniui sumokėjo dalį sumos – 400 €. Nors šią aplinkybę tretysis asmuo bei ieškovė teismo posėdžio metu neigė, tačiau tretysis asmuo pripažino, kad raštelį surašė ir prierašus jame darė pati. Atkreiptinas dėmesys, kad prierašas patvirtinantis pinigų gavimą raštelyje padarytas to paties atspalvio rašymo priemonę, kurie ir pataisytas valiutos pavadinimas – iš litų į eurus, kas patvirtina atsakovės teismo posėdžio metu nurodytas raštelio surašymo ir prierašo padarymo aplinkybes bei paneigia trečiojo asmens nurodytas aplinkybes. Be to apklausiama liudytoja medžiagoje Nr. 56-At-00085-15 ieškovė pripažino, kad jai yra žinoma, kad dalis pinigų yra sumokėta.

Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 str. 1 d., yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.).

Ieškovė žala laiko negautas pajamas, kurias būtų gavus, jei būtų pridavusi karvės duodamą pieną bei karvės nuvertėjimą. Ieškovė nurodė, kad ieškovės galviją - karvę atsakovė neteisėtai savo namuose laikė ir iš jos turėjo naudą 7 mėnesius. Iš karvės kas dieną gaudavo apie 15 litrų pieno, todėl per 7 mėnesių laikotarpį, kada dėl atsakovės veiksmų neturėjo savo galvijo, ieškovė negavo naudos už ne mažiau kaip 346 EUR. Parduodama 8 metų amžiaus karvė buvo 870 eurų vertės, kad galvijas buvo tinkamas parduoti tik „mėsai“. Išsikvietė galviją apžiūrėti vet. Gydytoją, kuris apžiūrėjęs galviją surašė pažymą. Vet. gydytojas patarė kuo skubiau parduoti galviją, ką ieškovė ir padarė. Už galviją gavo 123 U. T. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju karvę apžiūrėjęs veterinarijos gydytojas A. Z. parodė, kad jis apžiūrėjo S. B. karvę ir surašė aktą. Apžiūrėjęs karvę nustatė, kad karvės tešmens vienas ketvirtis buvo atrofavęsis dėl lėtinio mastito. Galėjo duoti 3 – 5 litrus pieno, kadangi buvo laktuojantys tik trys speniai. Karvės apetitas nebuvo sutrikęs, ji ėdė ir gėrė, buvo vidutinio įmitimo, arčiau liesos. Buvo galima ją šerti ir tikėtis, kad ji priaugs svorio. Gyvulio parduoti į mėsą jis nesiūlė. Praėjus gal mėnesiui po apžiūros jai paskambino S. B. ir pasakė, kad karvės nelaikys ir nori ją parduoti, todėl jis ją užrašė karvę Krekenavos mėsai. Siūlė karvę palaikyti per žiemą, pašerti, kad ji priaugtų svorio. Šalys taip pat pripažino, kad parduodant karvę ji buvo veršinga ir telyčia taip pat buvo gražinta ieškovei. Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad prieš karvei veršiuojantis bei karvei atsivedus prieauglį, jį reikia maitinti ir tam tinkamiausias būtent karvės pienas, todėl ieškovės teiginiai apie tai, kad per 7 mėnesių laikotarpį, kada dėl atsakovės veiksmų neturėjo savo galvijo, ieškovė negavo naudos už ne mažiau kaip 346 EUR yra nepagrįstas. Taip pat ieškovė neįrodė ir karvės vertės, kadangi teismui pateiktas trečiojo asmens ir atsakovės pasirašytas raštelis patvirtina, kad sutarta karvės kaina buvo 800 €.

Dar viena būtina sąlyga civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nustatyta, jog atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, negalina teigti, kad tarp jos veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, juo labiau, kad ieškovė neįrodė ir padarytos žalos dydžio.

Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 p.) Kaltę atsakovė paneigė. Ji įrodė, kad tarėsi dėl karvės įgijimo, kad dar nebaigus derėtis dėl karvės pirkimo sąlygų tretysis asmuo ėmėsi iniciatyvos, kad karvė būtų perduota atsakovei, perdavus karvę buvo surašytas sutartis, kurioje nurodyta karvės kaina bei atsiskaitymo sąlygos. Vykdydama sutartį atsakovė perdavė dalį sutartos sumos – 400 € asmeniui, kuris faktiškai pardavė jai karvę – trečiajam asmeniui G. K.. Be to teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų suabejoti atsakovės parodymais apie tai, kad jai nebuvo žinoma, kad karvė priklausė ne trečiajam asmeniui, o ieškovei – kaip pripažino ir ieškovė ir tretysis asmuo, karvės dokumentai atsakovei pateikti nebuvo, galvijas buvo laikomas ir prižiūrimas trečiojo asmens, kuri ir tarėsi dėl karvės pardavimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, o atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančių, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl patikslintas ieškinys atmestinas.

Atmestus ieškinį nėra pagrindo spręsti bei tenkinti ieškovės reikalavimo dėl palūkanų bei patirtų bylinėjimosi priteisimo bei trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Tretysis G. K. į bylą buvo įtraukta ieškovės pusėje, todėl patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės nepriteistinos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su trečiojo asmens atstovavimu teisme.

Atsakovė patirtų bylinėjimosi išlaidų priteiti neprašė.

Valstybė šioje byloje patyrė 17,58 € išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,58 € (septyniolika eurų ir 58 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Vitalijus Krivičius