Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. B. ir trečiojo asmens G. K. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-831/2016 pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovei O. K., trečiajam asmeniui G. K., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. B. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės O. K. 870 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2015 metų pradžioje nutarė už 870 Eur parduoti jai nuosavybės teise priklausančią 8 metų amžiaus veršingą karvę. 2015 metais kovo mėnesio pradžioje atsakovė iš ieškovės ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), be ieškovės žinios išsivedė ieškovės karvę tuo metu, kai ieškovės nebuvo namuose. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad ši sumokėtų pinigus arba grąžintų karvę, tačiau atsakovė ieškovei nieko nesumokėjo, o karvės negrąžino. Ieškovės prašymas pradėti atsakovės atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl vagystės, savavaldžiavimo atmestas. Prasidėjus teisminiam procesui, atsakovė, ieškovei nežinant, karvę grąžino, tačiau galvijas buvo visiškai išsekęs, praradęs prekinę išvaizdą, todėl ieškovė turėjo jį skubiai parduoti. Už karvę ieškovė gavo 123 Eur. Ieškovė įsitikinusi, kad jai priklausantis galvijas, kurį neteisėtai savo namuose laikė atsakovė, buvo visiškai neprižiūrimas arba prižiūrimas netinkamai, dėl ko prarado tikrąją vertę ir dėl to ieškovė patyrė nuostolius. Kadangi atsakovė ieškovės karvę neteisėtai laikė savo namuose ir iš jos turėjo naudą 7 mėnesius. Iš karvės kas dieną gaudavo apie 15 litrų pieno, todėl per 7 mėnesius ieškovė negavo naudos už ne mažiau kaip 346 Eur.Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovei karvę pardavė ieškovės motina trečiasis asmuo G. K., nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji buvo sutikusi mokėti už perkamą karvę 870 Eur. Trečiasis asmuo atvedė karvę į jos sodybą ir paėmusi du lapus surašė, kad atsakovė perka iš ieškovės karvę, neturi pinigų ir sumokės per metus laiko. Rašydama ji įrašė 800 Lt , o ne eurų. 2015 m. balandžio 20 d. atsakovė gavusi pinigų nuvažiavo G. K. į namus ir sumokėjo 400 Eur, o trečiasis asmuo pasirašė, kad pinigus gavo. Atsakovė paprašė duoti jai karvės pasą, tačiau trečiasis asmuo pasakė, kad ji serga ir paso duoti negali. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ji gražino karvę ir telyčią trečiajam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 17,58 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Teismas nustatė, ieškovė leido trečiajam asmeniui parduoti ir jai nuosavybės teise priklausančią karvę. Trečiasis asmuo sutarė su atsakove dėl karvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo su atsakove. Sandorio užtikrinimui susirašė rašytinę sutartį (raštelį), kuriame buvo aptarta karvės kaina – 800 Eur, bei pinigų sumokėjimo terminas – vieneri metai. Atsakovė trečiajam asmeniui sumokėjo dalį sumos – 400 Eur. Nors šią aplinkybę trečiasis asmuo bei ieškovė neigė, tačiau trečiasis asmuo pripažino, kad raštelį surašė ir prierašus jame darė pati. Ieškovė žala laiko negautas pajamas, kurias būtų gavus, jei būtų pridavusi karvės duodamą pieną bei karvės nuvertėjimą. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad prieš karvei veršiuojantis bei karvei atsivedus prieauglį, jį reikia maitinti ir tam tinkamiausias būtent karvės pienas, todėl ieškovės teiginius, kad per 7 mėnesių laikotarpį, kada dėl atsakovės veiksmų ieškovė neturėjo savo galvijo ir dėl to negavo naudos už ne mažiau kaip 346 Eur, teismas laikė nepagrįstais. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė ir karvės vertės, kadangi pateiktas trečiojo asmens ir atsakovės pasirašytas raštelis patvirtina, jog sutarta karvės kaina buvo 800 Eur. Teismas nurodė, kad nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, negalina teigti, kad tarp jos veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, be to, ieškovė neįrodė ir padarytos žalos dydžio. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, o atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančių, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl teismas patikslintą ieškinį atmetė.

Apeliacinių skundų teisiniai ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti. Ieškovė ir trečiasis asmuo nebuvo sutarusios parduoti karvę konkrečiam pirkėjui. Atsakovė jokių pinigų už karvę nesumokėjo ir susitarimo mokėti už karvę kainą dalimis nebuvo. Raštelyje, apie kurį nurodė teismas nekalbama apie ieškovei priklausančią karvę. Patvirtinimas, kad trečiasis asmuo gavo iš atsakovės 400 Eur reiškia, kad atsakovė atsiskaitė su trečiuoju asmeniu už atsakovei anksčiau suteiktas paslaugas, už kurias atsakovė nebuvo sumokėjusi. Šie dokumentai niekaip nesusiję su ieškovės galviju. Be to, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė pardavinėjo jai priklausantį galviją ne už 800 Eur, o už 870 Eur;Ieškovė žala laiko ir negautas pajamas, kurias būtų gavus, jei būtų pridavusi karvės duodamą pieną bei karvės nuvertėjimą po to, kada ji buvo grąžinta. Ieškovės karvę atsakovė neteisėtai savo namuose laikė ir iš jos turėjo naudą 7 mėnesius. Gydytojas ieškovei priklausantį galviją matė tik po to, kada jis buvo ieškovei sugrąžintas, todėl jo parodymai dėl galvijo išvaizdos, pieno davimo nėra objektyvūs ir jais remtis kaip vieninteliais teisingais teismas negalėjo;Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų suabejoti atsakovės parodymais apie tai, kad jai nebuvo žinoma, kad karvė priklausė ne trečiajam asmeniui, o ieškovei. Byloje apklausti liudytojai tvirtino visiškai priešingai. Galvijo pase nurodyta, kad karvė priklausė ieškovei. Atsakovei buvo žinoma, jog galvijas priklauso ne kam kitam, o ieškovei, tačiau visą laiką, visais būdais vengė už įsigytą galviją sumokėti ieškovei, padengti nuostolius;Teismas įteisino atsakovės neteisėtus veiksmus. Teismo sprendimo pagrindu galima daryti išvadą, kad galima paimti bet kokio fizinio asmens turtą, juo neatlygintinai naudotis, prašant turto savininkui turtą grąžinti, jo negrąžinti ir neatsiskaityti.Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį.Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Atsakovė O. K. su atsiliepimu į ieškovės S. B. apeliacinį skundą pateikė dokumentus, kuriuos anksčiau buvo teikusi Vilkaviškio rajono apylinkės teismui: 2016-08-05 prašymą dėl liudytojų iškvietimo ir dokumentų prijungimo, vairuotojo pažymėjimo, kolūkiečio darbo knygelės ir traktorininko pažymėjimo kopijas. Atsakovė nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ir nepagrindė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Apeliantė G. K. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau savo prašymo nepagrindė. Kadangi byloje nauji įrodymai netiriami, apeliaciniuose skunduose keliami materialinės teisės normų bei procesinės teisės normų taikymo klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str.).Byloje sprendžiama, ar atmesdamas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas bei proceso teisės normas, vertinant įrodymus.CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė S. B. leido trečiajam asmeniui G. K. parduoti ir jai nuosavybės teise priklausančią karvę. Trečiasis asmuo sutarė su atsakove O. K. dėl karvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo su atsakove. Sandorio užtikrinimui susirašė rašytinę sutartį (raštelį), kuriame buvo aptarta karvės kaina – 800 Eur bei pinigų sumokėjimo terminas – vieneri metai. Atsakovė trečiajam asmeniui sumokėjo dalį sumos – 400 Eur. Nors šią aplinkybę trečiasis asmuo bei ieškovė neigė, tačiau trečiasis asmuo pripažino, kad raštelį surašė ir prierašus jame darė pati. Raštelyje yra prierašas, kad „2015-04-20 gavau 400 eurų, liko 400 eurų (parašas)“, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad šie dokumentai niekaip nesusiję su ieškovės galviju. Kilus ginčui, atsakovė karvę grąžino 2015 m. spalio 24 d. AB „Krekenavos mėsa“ išrašytoje 2015 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0113669 užfiksuota, kad iš ieškovės S. B. pirktas gyvulys identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėta 122,43 Eur. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato medžiagoje Nr. 56-At-00085-15 dėl S. B. 2015-04-22 pareiškimo 2015-05-07 nutarimu atsisakyta padėti ikiteisminį tyrimą nesant O. K. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, jog tikslinant aplinkybes nustatyta, kad 2015 m. kovo mėnesį G. K. O. K. už 800 eurų pardavė dukrai S. B. priklausančią karvę. S. B. šiam sandoriui neprieštaravo, sutiko, kad pinigai už karvę bus sumokėti vėliau. Karvę iš S. B. priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur gyvena O. K. atvedė pati G. K..Aukščiau aptartų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės O. K. neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė savavališkai, neturėdama teisėto pagrindo nuo 2015 m. kovo mėnesio septynis mėnesius laikė pas save ieškovės karvę ir naudojosi iš jos gaunamu pienu.Ieškovė prašydama priteisti 870 Eur žalos atlyginimo, žala laikė negautas pajamas ne mažiau kaip 346 Eur, kurias būtų gavusi, jei būtų pridavusi karvės duodamą pieną bei karvės nuvertėjimą. Ieškovė nurodė, kad iš karvės gaudavo apie 15 litrų pieno, todėl per septynių mėnesių laikotarpį, kada dėl atsakovės veiksmų neturėjo galvijo, ieškovė negavo naudos ne mažiau kaip 346 Eur.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2009).Iš į bylą pateikto 2015 m. spalio 29 d. gyvūno apžiūrėjimo akto ir veterinarijos gydytojo A. Z. apklausos byloje nustatyta, kad karvės tešmens vienas ketvirtis buvo atrofavęsis dėl lėtinio mastito, todėl karvė galėjo duoti 3-5 litrus pieno, karvė buvo vidutinio įmitimo, arčiau liesos. Šalys pripažino, kad parduodant karvę ji buvo veršinga, todėl telyčia taip pat buvo grąžinta ieškovei. Be to, kaip nurodė atsakovė, karvei veršiuojantis bei atsivedus prieauglį, jį reikėjo maitinti karvės pienu. Ieškovė už parduotą karvę gavo 123 Eur. Šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio ir karvės nuvertėjimo.Byloje nustačius, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp jos veiksmų ir padarytos žalos, kurios ieškovė neįrodė, yra priežastinis ryšys. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra atsakovės kaltės dėl ieškovės nurodytos padarytos žalos, nes atsakovė įrodė, kad ji tarėsi dėl karvės įgijimo, kad dar nebaigus derėtis dėl karvės pirkimo sąlygų trečiasis asmuo ėmėsi iniciatyvos, kad karvė būtų perduota atsakovei, perdavus karvę, buvo surašyta sutartis, kurioje nurodyta karvės kaina bei atsiskaitymo sąlygos. Vykdydama sutartį, atsakovė perdavė 400 Eur trečiajam asmeniui G. K., kuri galviją prižiūrėjo ir tarėsi dėl jo pardavimo. Byloje aptartų duomenų pagrindu, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė. Apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas, nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kadangi apeliaciniai skundai netenkinamai, todėl yra pagrindas iš S. B. priteisti 9,10, Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 9,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.