Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto garantas“ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkui A. K., tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, UAB „Kone“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

73. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

74. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

75. Bylos duomenimis nustatyta, kad Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, įregistruota juridinių asmenų registre 2017 m. balandžio 11 d., yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja. Bendrijos pirmininko pareigas eina atsakovas A. K. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad minėto pastato paskirtis – administracinė, tai administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, turintis 29 710,47 kv. m. bendro ploto, gyvenamasis plotas sudaro 10 831,89 kv. m. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad pastatą sudaro du korpusai (A ir B), turintys atskirus įėjimus, bei tarp jų esanti komercinių patalpų dalis. Ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra pastato A korpuso aukštutiniuose aukštuose, t. y. 25-ajame, 26-ajame ir 27-ajame, ieškovė yra Bendrijos narė. Patalpas, esančias 26-ajame ir 27-ajame aukštuose ieškovė nuomoja bei vykdo jose užsakovų organizuojamų renginių aptarnavimo veiklą. Pastato A korpuse yra įrengti trys, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (liftas A1), (duomenys neskelbtini) (liftas A2) ir (duomenys neskelbtini) (liftas A3). Pastato B korpuse yra įrengti du liftai, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 19 d. Bendrija ir UAB „Kone“ sudarė pastate esančių liftų nuolatinės priežiūros, remonto ir saugaus naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, be kitų paslaugų, UAB „Kone“ įsipareigojo teikti liftų techninės priežiūros ir remonto paslaugas. Pagal šios sutarties 7 punktą UAB „Kone“ neatsako už bet kokią netiesioginę, pasėkminę, atsitiktinę, specialiąją, ar sutartinę žalą, įskaitant, bet neapsiribojant, už negautas pajamas bei naudos praradimą arba sutartinės baudas trečiosioms šalims, susijusias su UAB „Kone“ teikiamomis techninės priežiūros paslaugomis arba sutartimi. Byloje pateikti šalių elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, ieškovės iniciatyva, įvyko ieškovės atstovų bei Bendrijos pirmininko susitikimas, kurio metu ieškovė prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių neveikia ir nėra remontuojami pastato A korpuse esantys liftai.

76. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovės atstovas nurodė, kad minėto susitikimo metu ieškovės atstovams buvo paaiškinta, jog Bendrijoje yra lėšų trūkumas, kadangi vienas iš savininkų, valdantis didelę dalį pastate esančių patalpų, nemoka Bendrijai įmokų už bendrųjų objektų priežiūrą. Pasak ieškovės atstovo, Bendrijos pirmininkas paaiškino, jog dalis lėšų yra sukaupta ir Bendrija laukia kelių galimų rangovų, galinčių atlikti bent vieno lifto remonto darbus, kainos ir darbų sąmatos. Be to, Bendrijos pirmininkas nurodė, jog liftas A2 jau yra suremontuotas liftų priežiūrą atliekančios UAB „Kone“, tačiau yra neatliktas jo darbų priėmimas–perdavimas, todėl liftas neįjungtas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu priteisė iš UAB „Via Sportas“ Bendrijos naudai 92 094,41 Eur skolos už namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas.

77. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2019 m. spalio 7 d. ieškovė ir UAB „Spotlight LT“ sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė už 2 420 Eur (įskaitant PVM) išnuomojo savo patalpas pastato 26 ir 27 aukštuose renginiui, kuris turėjo įvykti nuo 2019 m. gruodžio 20 d. 9.00 val. iki 2019 m. gruodžio 21 d. 9.00 val. Pagal minėtos sutarties 6.4 punktą nuomotojas (ieškovė) privalo atlyginti nuomininkui nuostolius, kuriuos nuomininkas patiria dėl šioje sutartyje numatytų nuomotojo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovės atstovė elektroniniu paštu kreipėsi į Bendrijos pirmininką, pažymėdama, jog nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio situacija su liftais nėra pasikeitusi, du liftai neveikia. Pažymėjo, kad į ieškovės patalpas galima patekti tik vieninteliu veikiančiu liftu A2, o galimybė juo pasinaudoti yra ribota, liftas A2 dažnai visai nevažiuoja, arba neveikia jo iškvietimo mygtukas, arba dėl kitų dviejų liftų neveikimo yra pernelyg apkrautas. Ieškovės atstovė informavo apie ieškovės patalpose 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. sausio mėn. numatytus užsakovų renginius, prašydama užtikrinti sklandų liftų veikimą, taip pat įspėjo Bendrijos pirmininką apie galimas atsakomybes, jeigu liftų veikimas nebus užtikrintas. 2019 m. gruodžio 20 d. 10.00 val. UAB „Kone“ elektroniniu paštu pranešė atsakovui, kad lifto A2 garsas jo veikimo metu atsirado dėl nudilusio skriemulio, eksploatuoti liftą yra nesaugu, todėl jis stabdomas. Tokiu būdu, 2019 m. gruodžio 20 d. buvo išjungtas vienintelis pastato A korpuse veikęs liftas A2, todėl ieškovė 2019 m. gruodžio 20 d. 15.22 val. elektroniniu paštu informavo Bendrijos pirmininką, jog dėl visų pastate A korpuse esančių liftų neveikimo ieškovė buvo priversta atšaukti renginį, kuris turėjo vykti 2019 m. gruodžio 20 d. vakare ieškovės patalpose, bei paragino atsakovą imtis visų priemonių, siekiant išvengti dar didesnės žalos atsiradimo. Bendrijos pirmininkas 2019 m. sausio 9 d. raštu atsakė ieškovei, jog liftą A2 2019 m. gruodžio 20 d. išjungė UAB „Kone“ dėl saugumo užtikrinimo, paaiškėjus neaiškiems garsams judėjimo metu. UAB „Kone“ nurodė, jog lifto remontas užtruktų iki 8 savaičių. Bendrijos pirmininkas paaiškino, jog tinkamą liftų veikimo užtikrinimą apsunkina lėšų trūkumas, be to, nei viena iš liftus prižiūrinčių įmonių nesutinka atlikti liftų remontą avansu.

78. Byloje pateiktas ieškovės ir UAB „Spotlight LT“ 2020 m. sausio 23 d. susitarimas dėl nuostolių atlyginimo, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlyginti 1 055 Eur išlaidų, kurias UAB „Spotlight LT“ papildomai patyrė išsinuomojusi renginiui kitas patalpas vietoj ieškovės patalpų, į kurias buvo išjungtas vienintelis likęs dirbęs liftas A2, šias išlaidas sudarė padidėjusios garso ir apšvietimo įrangos nuomos, baro nuomos, stalų nuomos išlaidos. Taip pat byloje pateikta 2020 m. vasario 10 d. lifto A2 techninės būklės tikrinimo ataskaita, parengta UAB „Kiwainspekta“, kurioje liftas A2 pripažintas netinkamas naudoti, ataskaitoje nurodyta, be kitų trūkumų, kad lifto pavaros skriemulys sudilęs, lynas prasėdęs, apsaugos ant skriemulių sumontuotos neteisingai.

79. 2018 m. lapkričio mėnesį, UAB „Kone“ atliko visų pastato liftų patikras ir 2018 m. lapkričio mėnesį pateikė liftų remonto darbų sąmatas dviejų liftų remonto darbams, o 2019 m. kovo mėnesį remontų darbų sąmatas likusių trijų liftų remonto darbams. Iki 2018 m. gruodžio 20 d. Bendrijos pirmininkas užsakė A2 lifto remonto darbus, likusių A korpuse liftų remontas iki gruodžio 20 d. nebuvo užsakytas ir atliktas. 2018 m. UAB „Kone“ atliktą A2 lifto remontą atsakovas priėmė 2019 m. rugsėjo 26 d. dalyvaujant antstoliui, tačiau, už jį neatsiskaitė. Iš LITEKO sistemos matyti, kad Bendrijai sumokėjus dalį iš 18 032,17 Eur skolos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 sprendimu iš Bendrijos UAB „Kone“ naudai priteisė 9 016,08 Eur skolos už lifto A2 remontą, 57,06 Eur delspinigių bei 5 procentus procesinių palūkanų. Bylos nagrinėjimo metu Bendrija su skola sutiko, atliktų remonto darbų kokybės neginčijo (civilinė byla Nr. e2-8437-1044/2020).

80. Ieškovė 2020 m. balandžio 30 d. raštu „Dėl Bendrijos liftų veikimo užtikrinimo“ kreipėsi į Bendrijos pirmininką, prašydama nedelsiant organizuoti pastato A bokšto liftų remonto darbus bei pateikti darbų užsakymą patvirtinančius įrodymus. Bendrijos pirmininkas 2020 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku atsisakė ieškovei pateikti informaciją, susijusią su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nurodydamas, jog prašymas pateiktas ne registruotu paštu bei su prašymu nepateikus ieškovės atstovės atstovavimą patvirtinančių dokumentų.

81. Iš byloje esančio 2021 m. balandžio 26 d. Bendrijos valdybos susirinkimo protokolo matyti, kad valdyba nepritarė pasiūlymui remontuoti UAB „Kone“ dėl netinkamos priežiūros sugadintą liftą A2 iš kaupiamųjų ir kitų tikslinių lėšų, bei nutarė užsakyti A1 lifto remontą iš UAB „Schindler“ pagal pateiktą 36 822,99 Eur sąmatą bei perduoti klausimą dėl UAB „Kone“ atsakomybės Bendrijos narių susirinkimui. UAB „Schindler“ 2021 m. liepos 31 d. pranešė atsakovui, kad 2021 m. liepos mėnesį pagal lifto A1 remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) (36 822,99 Eur) sumai atliko dalį šios sąmatos remonto darbų (pagrindinių linų ir skremulio keitimas) už 22 658,81 Eur. Liftas yra saugus ir tinkamas naudojimui. Likusius darbus planuojama atlikti iki 2021 m. lapkričio 1 d.

82. Iš pateiktų Bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitos išrašų matyti, kad 2019 m. gruodžio 29 d. lėšų likutis sudarė 14 841,30 Eur, 2020 m. birželio 11 d. – 17 809,94 Eur.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

83. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

84. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka, kad ieškinys negalėjo būti pareikštas Bendrijos pirmininkui, kuris, kaip Bendrijos pirmininkas, turėjo vykdyti tam tikras su liftų priežiūra susijusias pareigas, tačiau jų nevykdė, o taip pat yra vienas iš liftų savininkų. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Liftų priežiūros taisyklių 9 punktą – 9.1 papunktis numato, kad tais atvejais, jeigu liftas įrengtas daugiau nei vienam savininkui priklausančiame gyvenamajame name ar visuomeninės paskirties pastate, lifto savininko funkcijas, numatytas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, vykdo Bendrijos pirmininkas, t. y. ne Bendrija, kaip juridinis asmuo, o konkretus vienas fizinis asmuo (Bendrijos pirmininkas). Ieškovės vertinimu, atsakovas, kaip Bendrijos pirmininkas, ilgą laiką (beveik metus) net neužsakė sugedusių liftų A1 ir A3 remonto darbų ir tai yra neteisėti jo veiksmai. Liftas A1 ir liftas A3 neveikė todėl, kad per visus 2019 metus nebuvo užsakytas jų gedimų, apie kuriuos Bendrijos pirmininkui tapo žinoma dar 2018 metų pabaigoje, remontas. Lifto A1 ir lifto A3 gedimai buvo esminiai, bendra lifto A1 remonto darbų kaina 36 579,34 Eur, lifto A3 – 16 973,42 Eur. Pažymėjo, kad liftas A2 yra neremontuojamas ir išjungtas jau daugiau nei dvejus metus (nuo 2019 m. gruodžio 20 d.). Ilgą laiką neveikiant minėtam liftui ir neorganizuojant jo remonto darbų, ieškovė kiekvieną dieną patiria žalą, nes negali pilnavertiškai naudotis jai priklausančiomis patalpomis, taip pat kyla grėsmė, kad ieškovė ir vėl patirs žalą, analogišką žalai, dėl kurios atlyginimo pareikštas pirmasis reikalavimas, t. y. jei savalaikiai nebus remontuojamas sugedęs liftas, ateityje gali pasikartoti 2019 m. gruodžio 20 d. susidariusi situacija, kada 27-ių aukštų pastate neveikia nei vienas liftas. Ieškovės vertinimu, net ir vieno iš trijų liftų neveikimas pažeidžia ieškovės teisėtus interesus ir kelia jai žalą – ieškovė negali pilnavertiškai naudotis savo turtu, pastatas nebeatitinka minimalių jam privalomų techninių reikalavimų.

85. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad atsakovas nėra Bendrijos valdymo organas, kuris gali vienasmeniškai priimti sprendimus dėl liftų remonto, darbų užsakymo, jų apmokėjimo ir pan. Tokius pasiūlymus Bendrijos susirinkimui teikia Bendrijos valdyba. Taip pat, kad ne atsakovas yra subjektas, kuris vykdo lifto techninę priežiūrą, tai yra namo Bendrija (pirmasis modelis) arba juridinis asmuo, kuris teikia tokią paslaugą, su kuriuo yra sudaroma paslaugų teikimo sutartis (antrasis modelis). Ginčo atveju būtent ir buvo pasirinktas antrasis modelis, t. y. techninę lifto priežiūrą vykdė pasirinktas juridinis asmuo. Atsakovas negalėjo būti techninę priežiūrą vykdantis asmuo, nes jis to negali atlikti dėl techninių žinių trūkumo bei negalėjimo to atlikti pagal norminių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas jam keliamas bei nustatomas pareigas atitinkamai tinkamai ir įvykdė, kuomet sudarė techninės priežiūros sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Kone“. Tokiu būdu atsakovas būdamas rūpestingu bei vykdydamas savo prisiimtus įsipareigojimus, užtikrino, jog techninę priežiūrą vykdytų juridinis asmuo, kuris yra savo srities profesionalas, kuris turi ne tik techninių žinių, tačiau ir nurodo, jog turi pajėgumų tinkamai užtikrinti liftų priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi atsakovas įvykdė visus veiksmus, kurie buvo jo valioje, t. y. sudarė liftų priežiūros sutartį, rinko lėšas dėl liftų remonto bei kreipėsi su ieškiniais į teismą dėl savininkų, kurie neapmokėjo šių lėšų. Pažymėjo, kad būtent UAB „Kone“ vykdydama nuolatinę lifto priežiūrą, turėjo iš anksto numatyti ir pranešti apie tai, kad yra reikalinga keisti lifto dalis, kad nesudarytų situacija, kuomet liftą tenka stabdyti, tačiau iki lifto eksploatavimo sustabdymo momento, UAB „Kone“ neinformavo atsakovo apie nusidėvėjimą ar kitas problemas, dėl kurių reikia imtis priemonių. Priešingai, Bendrija turėjo pagrindą spręsti, kad liftas yra tinkamas naudoti ir jis funkcionuoja tinkamai, nes jam prieš pusę metų buvo atliktas kapitalinis remontas, taip pat atlikta pilnutinė techninė apžiūra (2019 m. gegužės 6 d. buvo atliktas pilnutinis techninis patikrinimas), o liftą prižiūrintys profesionalai nepranešė apie jokius lifto trūkumus. Pabrėžė, kad ieškovė byloje neįrodė aplinkybės, jog neveikiant vienam (liftui A 2) iš trijų liftų, ieškovė negalės vykdyti jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose savo veiklos – nuomoti patalpas renginiams organizuoti ir dėl to patirs žalos.

86. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė.

Dėl liftų savininko funkcijų įgyvendinimo

87. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Iš tiesų, teisės normose įtvirtinta daugiabučių namų patalpų savininkų teisė rinktis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ir įgyvendinimo būdą: daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalis numato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrijos pirmininkas – bendrijos valdymo organas, per kurį bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina, ir kuris atsako už bendrijos veiklos organizavimą bei tikslų įgyvendinimą (DNSBĮ 9 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 6 dalies 1 punktas).Tokiu būdų būtent bendrijai, kurią atstovauja bendrijos pirmininkas, yra numatyta pareiga naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, jog daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 8/99)

88. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

89. Bendrija, įgyvendindama uždavinius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir išlaikymu, veikia ne tik bendrijos narių, tačiau ir kitų butų ir kitų patalpų savininkų, nesančių bendrijos nariais, vardu bei jų naudai. Atsižvelgiant į tai, bendrijos valdymo organų sprendimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu bei priežiūra, mokesčių rinkimu ir pan., yra privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, yra jie bendrijos nariai, ar ne. Taigi, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių daugiabučiuose namuose, savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Pagal DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, be kita ko, privalo: teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

90. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalį statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog A korpuso liftai A1, A2, A3 yra bendrojo naudojimo objektai ir bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams, o bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina per Bendriją.

91. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kaip nustatyta aukščiau, kiekvieno butų ir kitų patalpų (pastatų) savininko pareiga yra apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius Bendrijos fondus. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu priteisė iš UAB „Via Sportas“ Bendrijos naudai 92 094,41 Eur skolos už namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, t. y. už tai, jog vienas iš savininkų nemokėjo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidų, ko pasekoje, Bendrijoje susidarė lėšų trūkumas 92 094,41 Eur sumoje. Be to, iš pateiktų Bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitos išrašų matyti, kad 2019 m. gruodžio 29 d. lėšų likutis sudarė vos 14 841,30 Eur, 2020 m. birželio 11 d. – 17 809,94 Eur, o tai tik dar labiau patvirtina atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytą poziciją, jog priimtų sprendimų įgyvendinimui atitinkamai Bendrijai reikia turėti lėšų, kurių Bendrija nėra sukaupusi visiems darbams atlikti, tuo labiau, kad liftų remonto darbai yra ypatingai brangūs, todėl siekiant įpareigoti atsakovą asmeniškai rūpintis liftų remontų, susidaro situacija, jog atsakovas turėtų dengti remonto išlaidas asmeninėmis lėšomis, nes kitu atveju jam būtų taikoma atsakomybė, t. y. baudos. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia pareiga atsakovui nėra nustatyta nei norminių teisės aktų reikalavimais, nei sudarytomis sutartimis.

92. Pagal Bendrijos įstatų 3 ir 9 punktus Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendro naudojimo objektų naudojimu priežiūra ir tvarkymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisių į namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu, yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne Bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, jog Bendrija negali būti tinkamu atsakovu pagal reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl liftų A1, A2, A3 neveikimo, atlyginimo.

93. Liftai yra ne tik ne tik bendrojo naudojimo objektai, bet ir pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą liftai priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, kurių eksploatacijai taikomi specialūs reikalavimai.

94. Pagal Liftų priežiūros taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2020 m. gegužės 12 d.) 8 punktą lifto savininkas atsako už nuolatinę liftų priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų jų naudojimą. Liftas turi būti naudojamas lifto surinkėjo nustatytomis sąlygomis ir vadovaujantis jo pateiktais techniniais dokumentais, šiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais liftų naudojimą. Jeigu lifto surinkėjas nustatė griežtesnes lifto naudojimo sąlygas negu šios taisyklės, tai, naudojant liftą, būtina vadovautis lifto surinkėjo nustatytomis sąlygomis.

95. Liftų priežiūros taisyklių 9 punktas numato, jog jeigu liftas įrengtas daugiau nei vienam savininkui priklausančiame gyvenamajame name ar visuomeninės paskirties pastate, lifto savininko funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, vykdo: 9.1. kai įsteigta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija – bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdybos pirmininkas; 9.2. kai neįsteigta (likviduota) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba nesudaryta (nutraukta) jungtinės veiklos sutartis – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius arba licencijuota įmonė, atliekanti nuolatinę liftų priežiūrą; 9.3. vienas iš savininkų, gavęs kitų savininkų įgaliojimą. Pagal Liftų priežiūros taisyklių 10 punktą lifto savininkas turi teisę pasirinkti nuolatinės lifto priežiūros organizavimo būdą – atlikti nuolatinę priežiūrą savo jėgomis (kai turi reikiamos kvalifikacijos atestuotą personalą) arba nuolatinės priežiūros vykdymą bei kitas funkcijas perduoti licencijuotai įmonei, įsipareigojančiai atlikti šiuos darbus pagal sutartį, sudaromą tiesiogiai (be tarpininkų) su liftų savininku. Sutartyje turi būti nurodytos perduodamos funkcijos bei lifto savininko ir licencijuotos įmonės atsakomybės ribos. Jei liftas įrengtas daugiau nei vienam savininkui priklausančiame name, nuolatinę liftų priežiūrą vykdo licencijuota įmonė. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, ieškovė patraukė atsakovu byloje Bendrijos pirmininką A. K.

96. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Liftų priežiūros taisyklių 9 punktą. Liftų priežiūros taisyklių 9.1 papunktis numato, kad tais atvejais, jeigu liftas įrengtas daugiau nei vienam savininkui priklausančiame gyvenamajame name ar visuomeninės paskirties pastate, lifto savininko funkcijas, numatytas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, vykdo Bendrijos pirmininkas, t. y. ne Bendrija, kaip juridinis asmuo, o konkretus vienas fizinis asmuo (Bendrijos pirmininkas). Tokiu būdu teisės aktai aiškiai reglamentuota, kuris konkretus asmuo, galintis būti civilinės atsakomybės subjektu, yra atsakingas už liftų savininkams nustatytų pareigų tinkamą vykdymą, kai savininkų yra ne vienas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

97. Pažymėtina, jog Liftų priežiūros taisyklių 9 punkto taikymas siejamas išskirtinai su savininko funkcijomis, nurodant, jog jeigu liftas įrengtas daugiau nei vienam savininkui priklausančiame gyvenamajame name ar visuomeninės paskirties pastate, lifto savininko funkcijas pagal 9.1. papunktį vykdo Bendrijos pirmininkas, kai įsteigta butų ir kitų patalpų savininkų Bendrija. Šiuo atveju ginčo tarp šalių nėra, jog atsakovas yra minėtos Bendrijos pirmininkas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog tų pačių taisyklių 10 punktas nustato, kad lifto savininkas (kaip nustatyta aukščiau, bei kaip teigė apeliantė – atsakovas) turi teisę pasirinkti nuolatinės lifto priežiūros organizavimo būdą – atlikti nuolatinę priežiūrą savo jėgomis (kai turi reikiamos kvalifikacijos atestuotą personalą) arba nuolatinės priežiūros vykdymą bei kitas funkcijas perduoti licencijuotai įmonei, įsipareigojančiai atlikti šiuos darbus pagal sutartį, sudaromą tiesiogiai (be tarpininkų) su liftų savininku. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo į apeliacinį skundą išsakyta pozicija, jog atsakovas negalėjo būti techninę priežiūrą vykdantis asmuo, nes jis to negali atlikti dėl techninių žinių trūkumo, todėl jam keliamas bei nustatomas pareigas tinkamai įvykdė tuomet, kai sudarė techninės priežiūros sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Kone“ ir tokiu būdu, būdamas rūpestingu bei vykdydamas savo prisiimtus įsipareigojimus, užtikrino, jog techninę priežiūrą vykdytų juridinis asmuo, kuris yra savo srities profesionalas, kuris turi ne tik techninių žinių, tačiau ir nurodo, jog turi pajėgumų tinkamai užtikrinti liftų priežiūrą. Tokiu būdu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, lifto savininko funkcijas įgyvendinantis atsakovas, turi teisę pasirinkti nuolatinės lifto priežiūros organizavimo būdą – atlikti nuolatinę priežiūrą savo jėgomis (kai turi reikiamos kvalifikacijos atestuotą personalą) arba nuolatinės priežiūros vykdymą bei kitas funkcijas perduoti licencijuotai įmonei, įsipareigojančiai atlikti šiuos darbus pagal sutartį, sudaromą tiesiogiai (be tarpininkų) su liftų savininku. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog nagrinėjamojoje byloje pagal reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už netinkamą liftų priežiūrą tinkamu atsakovu turėtų būti nuolatinę liftų priežiūrą vykdžiusi licencijuota įmonė – UAB „Kone“ (Liftų priežiūros taisyklių 10 punktas).

98. Tai, kad atsakovas tinkamai vykdė jam paveistas funkcijas, t. y. užtikrino nuolatinę ir tinkamą lifto priežiūrą, patvirtina tarp UAB „Kone“ ir Bendrijos sudaryta 2018 m. lapkričio 19 d. liftų nuolatinės priežiūros, remonto ir saugaus naudojimo sutartis (Kone Care Plus) Nr. (duomenys neskelbtini) – sutartis sudaryta su tam kompetenciją turinčiu juridiniu asmeniu. Taigi, būtent UAB „Kone“ vykdydama nuolatinę lifto priežiūrą, turėjo iš anksto numatyti ir pranešti apie tai, kad yra reikalinga keisti lifto dalis, kad nesudarytų situacijos, kuomet liftą tenka stabdyti. Atsakovo teigimu, šiuo atveju susiklostė priešinga situacija – atitinkamai 2018 m. lapkričio mėn. trečiasis asmuo UAB „Kone“ atliko išsamų lifto Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir pateikė detalią sąmatą dėl lifto A2 nusidėvėjusių ar susidėvėjusių detalių keitimo. Siekiant, kad būtų užtikrintas sklandus lifto veikimas bei atlikti visi privalomi darbai, 2019 m. kovo 8 d. buvo atlikta minėto lifto Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikra ir akte buvo surašyti trūkumai (kurių šalinimas buvo atliktas), taigi, 2019 m. gegužės 6 d. pilnutinėje Techninės būklės patikrinimo ataskaitoje lifto trūkumų ar gedimų nustatyta nebuvo. Pabrėžė, kad nuo visiško lifto sutvarkymo ir darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo nepraėjus 3 mėnesiams UAB „Kone“ suremontuotas liftas (duomenys neskelbtini) pradėjo skleisti keistus garsus, apie ką informavo namo gyventojai, o ne UAB „Kone“, tuomet ir paaiškėjo, kad pagrindinis lifto skriemulys yra nudilęs daugiau nei 1 milimetrą, po ko lifto eksploatavimas buvo sustabdytas nedelsiant. Šiuo atveju pažymėtina, kad UAB „Kone“ nurodytos aplinkybės, jog Bendrija atskirų sutartyje numatytų liftų dalyse sutartį vienašališkai nutraukė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., todėl UAB „Kone“ dalies liftų atžvilgiu neteikė nuolatinės priežiūros, remonto ir saugaus naudojimo paslaugų ir objektyviai negalėjo teikti dar nuo 2019 m. rugsėjo 2 d., neturi pagrindo, kadangi šalys sutartį (visoje apimtyje) nutraukė tik 2019 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu minėtos pavienės sutarties dalys, pvz. dalyje dėl liftų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju reikšmės neturi, kadangi nėra šio ginčo dalykas. Be to, UAB „Kone“ pozicija, jog atsakovas buvo nuolat informuojamas apie lifto A2 techninę būklę, o taip pat apie būtinybę keisti nusidėvėjusias lifto A2 dalis, tačiau rekomendacijas ignoravo ir jokių veiksmų nesiėmė, taip pat neatitinka tikrovės. Kaip nustatyta aukščiau, Bendrija turėjo pagrindą spręsti, kad liftas yra tinkamas naudoti ir jis funkcionuoja tinkamai, nes jam prieš pusę metų buvo atliktas kapitalinis remontas, taip pat atlikta pilnutinė techninė apžiūra (2019 m. gegužės 6 d. buvo atliktas pilnutinis techninis patikrinimas), o liftą prižiūrintys profesionalai minėtu atveju nepranešė apie jokius lifto trūkumus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, jog UAB „Kone“ numačius ir pranešusi apie gedimus, t. y., kad pagrindinis lifto skriemulys buvo nudilęs daugiau nei 1 milimetrą, atsakovui ir Bendrijai iš anksto, pastarieji galėjo išvengti situacijos, kuomet liftas, dėl kurio yra kilęs ginčas, būtų sustabdytas, pažymint ir tai, kad laiku pranešus apie įrangos nusidėvėjimą ir atlikus tinkamus veiksmus, remonto apimtys ir kaina galimai būtų žymiai mažesnės (tai buvo galima atlikti planinių darbų atlikimo metu). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Kone“ pareiga, kuri kilo sudarytos sutarties pagrindu, pranešti iš anksto apie lifto nusidėvėjimą ir reikalingus atlikti darbus, kad būtų išvengta situacijos, kuomet liftas, dėl kurio yra kilęs ginčas, būtų sustabdytas, šiuo konkrečiu atveju laikoma tinkamai neįvykdyta.

99. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovą organizuoti lifto (įrangos Nr. (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) techninę priežiūrą ir remontą, t. y. atlikti visus būtinus ir jo kompetencijai priskirtus veiksmus, įskaitant organizuoti darbų užsakymą, apmokėjimą, atliktų darbų priėmimą. Visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal savo turinį ieškovės prašomi įpareigoti atsakovą atliktini veiksmai Bendrijos pirmininko buvo atlikti ir konstatuoti, t. y. atsakovas, šiuo konkrečiu atveju, užtikrino nuolatinę ir tinkamą lifto priežiūrą sudarydamas su UAB „Kone“ 2018 m. lapkričio 19 d. liftų nuolatinės priežiūros, remonto ir saugaus naudojimo sutartį (Kone Care Plus) Nr. (duomenys neskelbtini), rinko lėšas dėl liftų remonto bei kreipėsi su ieškiniais į teismą dėl savininkų, kurie neapmokėjo šių lėšų, todėl spręstina, jog ir šis apeliantės reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat pareikštas netinkamam atsakovui.

100. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo išvadas dėl ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo 4 019,50 Eur nuostolių, atsiradusių dėl trijų liftų (A1, A2, A3), esančių A korpuse, neveikimo 2019 m. gruodžio 20 d., atlyginimo. Nustatė, kad ieškovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo, privalėjo įrodyti, jog visų trijų liftų neveikimas A korpuse, įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi būtent visų trijų liftų išjungimas 2019 m. gruodžio 20 d., sąlygojo patalpų nuomininko negalėjimą patekti į ieškovės patalpas, išnuomotas renginiui, užkertant kelią ieškovei tinkamai įvykdyti patalpų nuomos sutartį. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Kone“, vykdžiusi liftų priežiūrą, 2018 m. lapkričio mėnesį atliko visų Namo, esančio (duomenys neskelbtini), liftų patikrinimą, ir nustačiusi tam tikrus trūkumus, parengė remonto sąmatas, taip pat ir A korpuso liftų (2018 m. lapkričio ir 2019 m. kovo mėnesio remonto sąmatos). Sprendė, kad bylos medžiaga įrodyta, ir šalys šios aplinkybės neginčijo, jog liftas A2 2019 m. gruodžio 20 d. buvo išjungtas tikslu užkirsti kelią nesaugiam lifto naudojimui ir galimai žalai atsirasti, tačiau, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog liftas A2 2019 m. gruodžio 20 d. buvo išjungtas dėl atsakovo veiksmų (CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, jog ieškovė byloje neįrodė aplinkybių, jog lifto A2 remonto apmokėjimo delsimas ar užtrūkęs atliktų remonto darbų priėmimas sąlygojo lifto A2 sustabdymą. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, susijusių su liftų A1 ir A3 sustabdymu ir jo būtinumu, aplinkybėmis. Šalys ir tretieji asmenys neginčijo vienintelės aplinkybės, jog 2019 m. gruodžio 20 d. liftai A1 ir A2 neveikė, tačiau vien minėtų liftų patikrinimo aktai, kuriuose nurodyti tam tikri eksploatacijos trūkumai liftų A1 ir A3 atjungimo būtinumo neįrodo. Teisėjų kolegija, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė byloje neįrodė, kad tiek liftas A2, tiek liftai A1 ir A3 buvo išjungti dėl atsakovo neteisėto neveikimo (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, jog lifto A2 veikimas buvo sustabdytas dėl UAB „Kone“ veiksmų, patvirtina ir pačios UAB „Kone“ paaiškinimai, nurodant, kad jos atstovui elektrotechnikui atlikus lifto A2 apžiūrą ir nustačius, jog lifto A2 pagrindinis skriemulys yra nudilęs daugiau nei leistina norma, siekiant išvengti pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei, liftas A2 buvo priverstinai sustabdytas iki jo remonto atlikimo.

101. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Konstatuotina, jog atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) byloje neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Nesant vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant įrodytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams (neveikimui), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės pagrindų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl 4 019,50 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas.

102. Be to, apeliaciniame skunde ieškovė teigė, kad pirmosios instancijos eismas neteisingai aiškino žalos, kaip kriterijaus tenkinti prevencinį reikalavimą, sampratą. Pažymėjo, kad net ir vieno iš trijų liftų neveikimas pažeidžia ieškovės teisėtus interesus ir kelia jai žalą, ji negali pilnavertiškai naudotis savo turtu, pastatas nebeatitinka minimalių jam privalomų techninių reikalavimų. Pabrėžė, kad visi trys liftai yra skirtingų parametrų – tik liftas A1 ir liftas A2 kelia iki viršutinių pastato aukštų, kuriuose yra ieškovei priklausančios patalpos, liftas A2 yra talpiausias ir galingiausias, t. y. todėl gali gabenti didesnį kiekį keleivių (13 asmenų) ar didesnį svorį (1000 kg) lyginant su liftais A1 ir A3, kurie gali gabenti 8 asmenis ir kelti ne didesnį nei 630 kg, todėl neveikiant liftui A2, nėra galimybės operatyviai vienu metu pakilti didesniam asmenų skaičiui ar užgabenti renginių organizavimui būtinos įrangos. Be to, apeliantės nuomone, byloje pareiškus prevencinį ieškinį tam, kad būtų išvengta gresiančios žalos, gali būti reikalinga ne tik uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir įpareigoti jį atitinkamai veikti, t. y. atlikti veiksmus, kurių nesiėmus atsirastų ar padidėtų žala. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

103. CK 1.138 straipsnio, reglamentuojančio civilinių teisių gynimo būdus, 3 punkte yra nustatytas vienas iš tokių būdu – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė nesiekia uždrausti atsakovui atlikti veiksmus ateityje, priešingai, ieškovė siekia įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus.

104. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008), prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovės įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti. Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės; 5) prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina. Ieškovė pagal prevencinį ieškinį įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, jog jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos. Tai gali būti pasirengimas tokiems veiksmams, pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudarytų objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui ar žalai arba taptų pagrindu padaryti dar kitus neteisėtus veiksmus. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovė turi įrodyti atsakovo tikėtinus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala.

105. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė byloje neįrodė aplinkybės, kad neveikiant vienam (liftui A2) iš trijų liftų, ieškovė negalės vykdyti jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose savo veiklos – nuomoti patalpas renginiams organizuoti ir dėl to patirs žalos. O aplinkybė, jog skirtingi liftų parametrai sudaro nepatogumų keliantis į aukštutinius pastato aukštus, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidžia ieškovės teisėtus interesus ir kelia jai žalą, dar daugiau, kad tokią žalą kels ir ateityje, todėl laikyti šias aplinkybes įrodytas vadovaujantis vien ieškovės deklaratyviais teiginiais nėra pagrindo. Tokiu būdu, reali grėsmė žalai atsirasti laikytina neįrodyta (CPK 179 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė ir kitos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos – neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog lifto A2 remonto klausimas nebuvo sprendžiamas dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo spręsti lifto A2 veikimo atnaujinimą (CPK 178 straipsnis), anaiptol, kaip jau minėta aukščiau, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas sudarė liftų priežiūros sutartį, rinko lėšas dėl liftų remonto bei kreipėsi su ieškiniais į teismą dėl savininkų, kurie neapmokėjo šių lėšų, buvo aktyvus vykdant jam priskirtinas funkcijas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (piktnaudžiavimo teisėmis) nei dabar, nei ateityje, ieškovės reikalavimas neatitinka prevencinio ieškinio dalyko ir prevencinio ieškinio keliamų tikslų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinio reikalavimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Dėl procesinės bylos baigties

106. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

107. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

108. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

109. Kadangi ieškovės UAB „Turto garantas“ apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovo, Bendrijos ir UAB „Kone“ turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

110. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės UAB „Turto garantas“ 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdamas patirtas išlaidas 2022 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) NR. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymu Luminor Bank AB banke 726 Eur sumai. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato K. R. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės UAB „Turto garantas“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

111. Trečiasis asmuo UAB „Kone“ iš esmės apeliaciniam skundui neprieštaravo, prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra, todėl teisėjų kolegija jį laiko trečiuoju asmeniu apeliantės pusėje. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, jog apeliantės apeliacinis skundas atmestas, trečiajam asmeniui UAB „Kone“ bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

112. Bendrija bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

113. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto garantas“ apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-312-566/2022.

Priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto garantas“, juridinio asmens kodas 123414342, 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.