Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.1.; 1.1.8.9.2.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.23.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3.; 2.4.7

2025 m. spalio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės ir nuteistojo E. S. bei jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu skirta laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių), pridedant dalį (4 mėnesius laisvės apribojimo) bausmės, tris laisvės apribojimo dienas prilyginat vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. kovo 7 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 17 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. birželio 18 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

- BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl namuose rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų skirtų platinimui) ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant prie griežčiausios bausmės, paskirtos (3 (trejų) metų laisvės atėmimo) bausmės, pridedant dalį švelnesnių bausmių (1 metus, 1 metus, 1 metus) ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 555,20 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 20 ct) dydžio baudos bausme, jas visiškai sudedant ir E. S. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, ir 555,20 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 20 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 18 d. 18.49 val. iki 2024 m. birželio 19 d. 15.25 val., t. y. viena laikinojo sulaikymo diena prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai.

E. S. išaiškinta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „Baudžiamajame procese teismo skirtos baudos“.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. M. piniginėms lėšoms 8 Eur (aštuoniems eurams), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. S. piniginėms lėšoms, 305 Eur (trims šimtams penkiems eurams), saugomoms Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje nuo nuosprendžio paskelbimo ir paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, E. M. paimti pinigai – 8 Eur (aštuoni eurai), kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuoti. E. S. paimti pinigai – 305 Eur (trys šimtai penki eurai), kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuoti.

M. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, R. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, D. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, 2024 m. birželio 18 d. naudodamasis internetine susirašinėjimo programėle „Messenger“, iš anksto susitaręs dėl narkotinių medžiagų kanapių įgijimo, tą pačią dieną, apie 16 val. 15 min., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš E. S. už 20 Eur įgijo – 1,582 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,4 %, supakuotos folijos lankstinuke, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis (E. M.) išėjęs iš minėto buto, prie daugiabučio laiptinės šį, neteisėtai įgytą folijos lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis, perdavė R. K., po ko 2024 m. birželio 18 d. apie 16 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

2. E. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, 2024 m. kovo 7 d. apie 15 val. 15 min., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai M. A. už 15 Eur pardavė 1,490 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,8 %, supakuotų popieriniame lankstinuke.

3. Be to E. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, 2024 m. balandžio 17 d. apie 16 val. 00 min., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai D. K. už 20 Eur, kuriuos sutarė sumokėti ateityje, pardavė 0,155 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotos folijos lankstinuke.

4. Be to, E. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, 2024 m. birželio 18 d. apie 16 val. 15 min., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai E. M. už 20 Eur pardavė 1,582 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,4 %, supakuotos į folijos lankstinuke.

5. Be to, E. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines bei psichotropines medžiagas ir taip gauti neteisėtas pajamas, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 18 d., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė: narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bendro 44,65 g svorio, kuriuos sudarė 0,718 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 21,6 %, supakuotos į folijos lankstinuką, bei 43,932 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 17,6 %, supakuotos į folijos lankstinuką ir psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio bendro 0,037 g svorio, kuriuos sudarė skysčiai iš 8 vnt. elektroninių cigarečių „Troll Bar“ , kurių sudėtyje 0,017 g psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio; 6 vnt. elektroninių cigarečių „Omega Amsterdam“, kurių sudėtyje 0,010 g psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio; 4 vnt. elektroninių cigarečių „Omega Amsterdam“, kurių sudėtyje 0,010 g psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio, kol 2024 m. birželio 18 d. apie 20 val. 00 min. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), šias neteisėtai laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

6. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistojo E. M. gynėja advokatė Raimonda Lazauskienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir nuteistajam, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę – ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

1.1. Skunde nurodoma, kad E. M. paskirta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga, neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto bausmės teisingumo principo. Nuteistasis įsigijo narkotinių medžiagų iš E. S. ir perdavė jas R. K., nes pastarasis jų buvo prašęs, todėl neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, o norėjo kartu su R. K. jas parūkyti, jį pavaišinti medžiagomis. Nuteistasis savo veiksmus vertino blogai, gailėjosi, savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad yra registruotas priklausomybių ligų centre, narkotines medžiagas vartojo asmeninam poreikiui ir tai patvirtina aplinkybė, jog jis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Tad E. M. niekada neketino platinti narkotinių medžiagų ir jo veiksmai neturėjo komercinio pobūdžio. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sujungė šias dvi bausmes, nepaisant to, kad jos akivaizdžiai skiriasi pagal savo pobūdį ir veikos pavojingumo laipsnį, nes nuteistojo veiksmų pavojingumas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo minimalus ir nesukėlė jokios realios grėsmės visuomenei kaip ir atsižvelgiant į jo veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pasidalijant itin nedideliu kiekiu medžiagos.

1.2. Skunde teigiama, kad nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, registruojasi Užimtumo tarnyboje, aktyviai ieško darbo, tačiau negalėjo įsidarbinti dėl iš jo paimto asmens dokumento, siekia socializuotis, gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. E. M. šeiminė padėtis yra sudėtinga – jis turi rūpintis neįgalaus patėvio R. V. priežiūra, nes tiek jo mama, teik brolis yra dirbantys, todėl nuteistasis vienintelis gali tinkamai pasirūpinti patėviu. Apeliantės įsitikinimu, šios aplinkybės turi būti įvertintos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimumo kontekste. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis pripažino savo kaltę dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir laikymo, gailėjosi, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucija, siekia integruotis į visuomenę, gydytis priklausomybės ligų centre, nevartoti narkotinių medžiagų. Jo veiksmai nepasižymi didesniu pavojingumu – narkotines medžiagas jis įsigydavo bei naudodavo savo reikmėms, R. K. pavaišino itin nedideliu – 1,58 g kanapių kiekiu. Teismų praktikoje šios kategorijos bylose veikos pavojingumas siejamas su veikos požymių kiekybine ir kokybine išraiška konkrečioje situacijoje, o ne kaltininko asmenybe bei pakartotinumu, kurie vertinami individualizuojant bausmės dydį. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas vertindamas platinimo požymį, neįvertino nei perduoto medžiagos kiekio, nei materialinės naudos menkumo bei nuteistojo sumokėtus 20 Eur klaidingai traktavo kaip atlygį.

1.3. Skunde pažymima, kad nuteistasis padarė ne smurtinio pobūdžio nusikaltimą, be to, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nesiekia net rūšinio tokios veikos pavojingumo, tad realios, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra neproporcingas. Nuteistojo vaidmuo padarant nusikalstamą veiką buvo antraeilis – narkotines medžiagas dideliais kiekiais platino kitas nuteistasis E. S., be to, E. M. laikytas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos praktiškai nepateko į apyvartą, nes buvo paimtas policijos pareigūnų, taigi, šiais veiksmais nebuvo padaryta žalos asmenims ar sukelta neigiamų padarinių visuomenei. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, net ir už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus yra galimybė skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę (2K-326-303/2018, 2K-268-942/2017). Nuteistajam skyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis galėtų vykdyti teismo skirtinus įpareigojimus, rasti darbą, išlaikyti socialinius ryšius. Pasak apeliantės, nuteistajam turėtų būti paskirta baudos arba arešto bausmė, nes jos labiausiai atitiktų nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą.

7. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir nuteistajam, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti visiškai arba iš dalies.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vis tik netinkamai kvalifikavo nuteistojo padarytus nusikalstamus veiksmus, nes viena tęstinė nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai kaip kelios atskiros nusikalstamos veikos (2024 m. kovo 7 d., 2024 m. balandžio 17 d., 2024 m. birželio 18 d.), kas lėmė nuteistojo teisinės padėties pasunkėjimą ir pernelyg griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Pasak skundo autorių, nusikalstamos veikos epizodai apima tą patį laikotarpį, todėl nėra pagrindo nepripažinti veikos tęstine, be to, nuteistojo veiksmus jungė bendra tyčia. Byloje apklausti kiti kaltinamieji – M. A. ir E. M. nurodė ne kartą narkotines medžiagas pirkę iš E. S., todėl visi jo padaryti veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal vieną BK 260 straipsnio 1 dalį atitinkamai paskiriant bausmę už šią nusikalstamą veiką.

2.2. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, nesivadovavo po naujųjų BK pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2025 m. vasario 1 d., pasikeitusia BK 61 straipsnio 2 dalimi, kuria skiriamos bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo jo vidurkio. Be to, tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. Byloje nėra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo nuteistasis būtų pakartotinai nusikaltęs ar kitaip pažeidęs įstatymus, prisipažįsta padaręs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantų nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus padarytam baudžiamajam nusižengimui. Atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis netaptų našta visuomenei, mokėtų mokesčius, o svarbiausia – galėtų rūpintis šeimos nariais.

2.3. Taip pat skunde pažymima, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. keitėsi ir BK 75 straipsnis, kurio 4 dalyje yra pateikiama nuoroda į BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta imperatyvi išimtis, jog paskirtosios bausmės vykdymas neatidedamas asmenims, nuteistiems už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Šiuo atveju E. S. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė, tad jo teisinė padėtis gali būti palengvinta atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už jo padarytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas nenumato bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybės. Pasak skundo autorių, remiantis bausmės vykdymo atidėjimo teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika, įvertinus byloje esančius duomenis apie nuteistąjį, jo charakteristiką, socialinius ryšius, naujos šeimos sudėtį, manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskiriant kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 straipsnio 5, 8, 10 dalys).

8. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. M. ir jo gynėja advokatė Raimonda Lazauskienė palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo Arnoldo Blaževičiaus bei nuteistojo E. M. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais.

9. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų turiniu sprendžia, kad E. S. ir jo gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei nuteistojo kaltės klausimo, tačiau nesutinka su nuteistojo E. S. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija, teigiant, kad jo teisei priešingi veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o ne kaip keturios atskiros nusikalstamos veikos bei prašo įvertinti šią aplinkybę bausmės skyrimo kontekste kartu taikant BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio nuostatas. Tuo tarpu nuteistojo E. M. gynėja savo ginamojo atžvilgiu prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu, apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, pritardamas daliai apeliacinių skundų argumentų sprendžia, kad iš tiesų pirmosios instancijos teismui iš esmės tinkamai nustačius faktines E. S. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą jas platinti bei platinimo, išskyrus aplinkybę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, vis tik nepagrįstai dalį jo padarytų nusikaltimų kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas, o ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir atitinkamai paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais. Sutinkant su tam tikrais nuteistojo E. S. ir jo gynėjo Arnoldo Blaževičiaus apeliacinio skundo argumentais, visgi apygardos teismas nenustatė pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio nuostatų ir visiškai arba iš dalies atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Be to, teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo tenkinti nuteistojo E. M. gynėjos Raimondos Lazauskienės apeliacinio skundo dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu, vis tik sprendžia, jog nuteistojo gynėjos skundas tenkinamas iš dalies, įvertinus tai, kad skundžiamame nuosprendyje buvo netinkamai pritaikytos bausmių bendrinimo taisyklės, taigi šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktais.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

12. Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde sutinkant su baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo bei laikymo turint tikslą jas platinti, kvestionuojamas tik nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, t. y. teigiama, kad visos keturios jo padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuotos ne kaip nusikalstamų veikų daugetas, o kaip viena pavienė tęstinė nusikalstama veika. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, iš dalies sutinka su šiuo nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentu.

13. BK 63 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinęs tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo, tad tokiu atveju svarbu atsižvelgti į teismų praktikoje suformuotus kriterijus, padedančius atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Pažymėtina, kad dar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 akcentuota, jog tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013).

14. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. S. 2024 m. kovo 7 d. M. A. pardavė 1,490 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 2024 m. balandžio 17 d. D. K. pardavė 0,155 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2024 m. birželio 18 d. E. M. pardavė 1,582 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 18 d. savo namuose laikė narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bendro 44,65 g svorio, kuriuos sudarė 0,718 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 21,6 %, supakuotos į folijos lankstinuką, bei 43,932 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 17,6 %, supakuotos į folijos lankstinuką ir psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio bendro 0,037 g svorio, kuriuos sudarė skysčiai iš 8 vnt. elektroninių cigarečių „Troll Bar“ , kurių sudėtyje 0,017 g psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio; 6 vnt. elektroninių cigarečių „Omega Amsterdam“, kurių sudėtyje 0,010 g psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio; 4 vnt. elektroninių cigarečių „Omega Amsterdam“, kurių sudėtyje 0,010 g psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio.

15. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas šiuos nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip keturias atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingu laiku, parduotos skirtingos narkotinės medžiagos, be to, buvo rasta psichotropinių medžiagų, narkotinės medžiagos parduotos skirtingiems asmenims, bei skiriasi nusikalstamų veikų motyvai ir jų nesieja vieninga tyčia.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai) apžvalgoje Nr. AB-40-1 nurodyta, jog veikos, nurodytos BK 259 ar 260 straipsniuose, vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. –buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrą medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartą įgijęs medžiagų, turėdamas tikslą platinti, jas pardavinėja ne vieną kartą, parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju E. S. nusikalstamas veikas, įvykdytas atitinkamai 2024 m. kovo 7 d. bei 2024 m. birželio 18 d. (du nusikaltimai) jungė vieninga tyčia laikytas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) platinti skirtingiems asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad E. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę atlikus jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus bei paaiškino, kad narkotines ir psichotropines medžiagas – kanapes bei amfetaminą įgydavo programėlės „Telegram“ pagalba iš nepažįstamų asmenų. Narkotines medžiagas įgydavo savo asmeniniam vartojimui bei atlygintinam ir neatlygintinam platinimui. Dėl narkotinių medžiagų įgijimo pirkėjai su juo susisiekdavo per „Messenger“ programėlę, jų kontaktai buvo užšifruoti bei padaryti nustatymai, jog susirašinėjimai išsitrintų per dvidešimt keturias valandas. Kratos metu jo namuose buvo rasti 305 Eur, iš kurių 105 Eur yra atlygis už narkotinių medžiagų pardavimą. Narkotinių medžiagų pardavimu jis vertėsi dėl sunkios finansinės padėties (5 t., b. l. 26–27). Analogiškas aplinkybes nuteistasis nurodė apklausiamas ir pirmosios instancijos teisme (6 t., b. l. 8–9). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie nuteistojo parodymai patvirtina, kad jis turėjo vieningą, išankstinį tikslą platinti narkotines medžiagas skirtingiems asmenims ir savo sumanymą realizavo – keletą kartų pardavė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) skirtingiems asmenims – 2024 m. kovo 7 d. M. A. ir 2024 m. birželio 18 d. E. M., taip pat 2024 m. birželio 18 d. jo namuose buvo rastos, be kita ko, laikomos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), turint tikslą jas platinti.

18. Be to, E. S. patvirtino, kad namuose turėjo svarstykles, skirtas narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms sverti, kartais turėdavo iš karto supakuotos medžiagos, kartais pasverdavo pirkėjui matant (6 t., b. l. 9). Kaip teisingai apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį nuteistojo gynėjas, M. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš E. S. narkotinių medžiagų yra įsigijęs keletą kartų (6 t., b. l. 6), E. M. taip pat teigė, jog iš E. S. narkotines medžiagas įsigyja jau kurį laiką (4 t., b. l. 44–46). Taigi, tai taip pat patvirtina, kad nuteistasis narkotines medžiagas platino ne pavieniais atvejais, o tuo vertėsi jau kurį laiką, iš esmės turėjo ir nuolatinių pirkėjų, vienam iš jų – D. K. psichotropines medžiagas pardavė leisdamas pinigus grąžinti po kiek laiko, tad akivaizdu, kad jį pažinojo ir juo pasitikėjo, sutikdamas apmokėjimą už psichotropines medžiagas gauti vėliau. Tai, kad narkotinės medžiagos buvo platinamos skirtingiems asmenims, remiantis aukščiau paminėtoje apžvalgoje pateiktais išaiškinimais, nesudaro kliūčių nuteistojo neteisėtus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Svarbu ir tai, kad nuteistasis savo veiksmais siekė konkretaus rezultato – iš narkotinių medžiagų platinimo gauti kuo daugiau pajamų, bei kaip nurodė apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu – per mėnesį iš to užsidirbdavo apie 3 000 Eur (6 t., b. l. 9). Juolab, paties pirmosios instancijos teismo cituotoje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti baudžiamosiose bylose tęstinė nusikalstama veika konstatuojama ir tada, jei nustatytas neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, siekiant kuo daugiau pasipelnyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).

19. Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad E. S. M. A. ir E. M. pardavė tas pačias narkotines medžiagas laikytas namuose iki 2024 m. birželio 18 d., tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija negali daryti ir neabejotinos išvados, kad šios parduotos narkotinės medžiagos buvo įgytos skirtingais laikotarpiais. Iš baudžiamojoje byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad pirkėjams susisiekus su E. S. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, jis patvirtindavo, kad šių narkotinių medžiagų turi ir gali jų parduoti (nenurodant, kad pirkėjai turi atvykti atsiimti medžiagų vėliau ar kad pardavimo dieną E. S. jų neturi), be to, nuteistojo namuose rastas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bendras kiekis (44,65 g + 43,932 g) leidžia daryti išvadą, kad E. S. savo gyvenamojoje vietoje laikydavo pakankamą kiekį narkotinių medžiagų, jog jas iš karto galėtų išplatinti į jį besikreipiantiems pirkėjams. Baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų, kada ir kur E. S. įgijo narkotines medžiagas, juolab nėra ir duomenų, kad jo sekimo laikotarpiu jis narkotines medžiagas būtų įgijęs per keletą kartų. Be to, jo 2024 m. kovo 7 d. ir 2024 m. birželio 18 d. padarytas nusikalstamas veikas iš esmės siejo nedidelis laiko tarpas, o 2024 m. birželio 18 d. po narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavimo E. M., pas nuteistąjį E. S. namuose buvo atlikta krata, kurios metu namuose be kitų medžiagų buvo rasta ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

20. Vis tik, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad nuteistojo 2024 m. balandžio 17 d. įvykdyta nusikalstama veika šiuo atveju gali patekti į tęstinės nusikalstamos veikos apimtį, nes nuteistojo namuose kratos metu nebuvo rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino, užfiksuotas tik vienas šios psichotropinės medžiagos pardavimo atvejis, juolab, aukščiau įvardinti duomenys patvirtinta tik nuteistojo vieningą tyčią gyvenamojoje vietoje, turint tikslą platinti, laikyti narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir jas platinti.

21. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, E. S. 2024 m. kovo 7 d. bei 2024 m. birželio 18 d. atlikti neteisėti veiksmai (narkotinių medžiagų platinimas bei laikymas turint tikslą jas platinti) vertintini kaip tęstinis nusikaltimas, todėl kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju perkvalifikuojant E. S. nusikalstamą veiką nebus pasunkinta jo teisinė padėtis, tuo tarpu priešingai iš esmės ji bus palengvinta, nes jis pripažįstamas kaltu ne dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bet dėl vienos tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei vienos pavienės nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 17 d. nusikalstama veika), padarymo. Kvalifikavus E. S. nusikalstamą veiką (2024 m. kovo 7 d. bei 2024 m. birželio 18 d.) pagal vieną BK straipsnį – BK 260 straipsnio 1 dalį, bei nenustačius pagrindo 2024 m. balandžio 17 d. veiką įtraukti į tęstinės nusikalstamos veikos apimtį, E. S. skirtina nauja bausmė ir iš naujo atliktinas bausmių bendrinimas.

Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo

22. Nors E. S. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamas E. S. inkriminuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo alternatyvusis požymis, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą pašalinti šį alternatyvų nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. birželio 18 d. nusikalstama veika) požymį, tai gali padaryti ir savo iniciatyva.

23. Nagrinėjamu atveju E. S. kartu su kaltinimu dėl 2024 m. birželio 18 d. narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą jas platinti buvo inkriminuotas ir jų įgijimas. Šiame kontekste paminėtina, kad psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301/2005). Be to, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015).

24. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu nebuvo visapusiškai detalizuoti, t. y. nei kaltinime, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis E. S. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl darytina išvada, kad liko neįrodytos narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, šalintina formuluotė, kad E. S. ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 18 d. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Tačiau net ir pašalinus vieną iš nuteistajam inkriminuotų neteisėtų veiksmų (narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą), jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nesikeičia.

Dėl E. S. skirtinos bausmės

25. Perkvalifikavus dalį nuteistojo E. S. padarytų nusikalstamų veikų, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia klausimą dėl E. S. skirtinos bausmės už tęstinę nusikalstamą veiką bei jos subendrinimo su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme už BK 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 17 d. nusikalstama veika) numatytą nusikaltimą.

26. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

27. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, skiriant bausmę teismas turi įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir taip motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį bei nustatyti skiriamos bausmės dydį. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (BK 61 straipsnio 4 dalis).

28. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, atitinkamai priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tad tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad būtent šių nusikalstamų veikų įvykdymo metu nuteistasis nedirbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 66–67). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pateikė duomenis apie tai, kad turi mažametę dukrą (6 t., b. l. 147) bei turi darbo vietą, kurioje dirba du mėnesius, darbovietės vadovo yra charakterizuojamas teigiamai (6 t., b. l. 148). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad E. S. praeityje teistas, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, paskutinį kartą nuteistasis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir jam buvo paskirta bauda, kurią pasak gynėjo, jis yra sumokėjęs (6 t., b. l. 149). Kartu iš šio registro duomenų matyti, kad E. S. ne kartą teistas užsienio valstybėje, už įvairius teisei priešingus veiksmus, tame tarpe už disponavimą narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis (5 t., b. l. 68–79). Penkerių metų laikotarpyje yra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam ir sukėlus eismo įvykį, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą byloje nėra (5 t., b. l. 80–81). Šios aplinkybės apygardos teismui sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs paisyti įstatymų nuostatų.

29. Svarbu paminėti, kad nors nuteistasis praeityje nėra teistas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, tačiau vis tik jo padaryta paskutinioji nusikalstama veika yra susijusi su disponavimu narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti. Šiuo atveju E. S. tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju narkotines medžiagas išplatino dviem asmenims, savo namuose jis laikė daugiau nei nedidelį, tačiau ne didesnį nei didelis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekį – (44,65 g + 43,932 g = 88,582 g) bei išplatino bendrą 3,072 g (1,490 g + 1,582 g) narkotinių medžiagų kiekį. Be kita ko, nuteistasis platino ne tik narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), tačiau ir psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Kiti nuteistieji apklausiami nurodė, kad iš E. S. narkotines ar psichotropines medžiagas įsigijo ne pirmą kartą, tad akivaizdu, kad nuteistasis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis prekiavo jau kurį laiką. Be to, E. S. nusikalstamas veikas vykdė pakankamai konspiruotai – narkotines arba psichotropines medžiagas įsigydavo naudodamas programėlę „Telegram“, tad pirkimo metu nesusitikdavo su pardavėju, tuo tarpu pats susirašinėdamas su pirkėjais per „Messenger“ programėlę buvo nustatęs, jog susirašinėjimas išsitrintų per dvidešimt keturias valandas. Jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų padarymo laikotarpiu nuteistasis niekur nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, jo paties teigimu, tuo metu dėl sunkios finansinės padėties ėmėsi prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nurodė, kad per mėnesį pavykdavo gauti apie 3 000 Eur pelno. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad tokie E. S. teisei priešingi veiksmai nebuvo atsitiktinis, vienkartinis veiksmas, tačiau pastovi teisei priešinga veikla, iš kurios jis siekė gauti bei gavo neteisėtas pajamas.

30. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad E. S. už BK 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. kovo 7 d. ir 2024 m. birželio 18 d. tęstinė nusikalstama veika) numatytą nusikaltimą skirtina straipsnio sankcijoje įtvirtinta kiek didesnė nei minimali – 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

31. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių (BK 62 straipsnio 2 dalis).

32. Apygardos teismo vertinimu, aukščiau įvardintos aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Nors nuteistasis nuo pat pirmosios jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jo padarytų nusikalstamų veikų bei asmenybės pavojingumas nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pagrindas paskirti jam švelnesnę nei numato įstatymas, bausmę. Juolab, net ir esant šiame straipsnyje numatytų sąlygų visumai, skirti švelnesnę bausmę yra teismo teisė, o ne pareiga. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nuteistasis yra linkusi nusikalti asmenybė, tai, jog ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jam paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė ir jis nesistengė pasitaisyti, šio įstatymo nuostatų netaiko. Nepaisant to, kad šiuo atveju buvo nustatyta viena E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nėra nustatyta kitų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių.

33. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas bausmės švelninimo pagrindas teismų praktikoje yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi motyvuotai nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-39-719/2019).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei šiuo nuosprendžiu skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. kovo 7 d. ir 2024 m. birželio 18 d. tęstinė nusikalstama veika), nei pirmosios instancijos teismui skiriant bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 17 d. nusikalstama veika) nebuvo ir nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šiame kontekste paminėtina, kad po naujųjų BK pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2025 m. vasario 1 d., ši nuostata iš esmės buvo papildyta tik leidžiant teismui visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

35. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė du sunkius nusikaltimus susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir išplatinimu. E. S. savo gyvenamojoje vietoje, turėdamas tikslą platinti, laikė pakankamai ženklų kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotines medžiagas ir psichotropinę medžiagą išplatino trims asmenims. Šiuos nusikaltimus nuteistasis įvykdė turėdamas tikslą neteisėtu būdu gauti pajamas, nurodė per mėnesį gaudavęs apie 3 000 Eur pelno, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo. Platinant narkotines ir psichotropines medžiagas nuteistasis veikė stengdamasis maskuoti savo daromus nusikaltimus, narkotines ir psichotropines medžiagas platino jau kurį laiką, byloje apklausti kiti nuteistieji įvardijo jį kaip asmenį, iš kurio jie ne kartą yra įgiję narkotinių arba psichotropinių medžiagų. Praeityje E. S. yra teistas, tame tarpe ir už disponavimą narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti, ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės, tokios kaip bauda (iš kurių paskutiniąją, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis sumokėjo tik 2025 m. birželio mėnesį), laisvės apribojimas (kurios du kartus buvo pakeistos arešto bausme), be to, nuteistasis ne kartą teistas ir užsienio valstybėje, be kita ko, ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis. Tai, kad nuteistasis du mėnesius turi darbo vietą bei mažametį vaiką, gailisi padaręs nusikalstamas veikas bei po šių nusikaltimų padarymo daugiau nenusikalto, šiuo atveju nėra laikytina išskirtinai teigiamai E. S. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, ar sudarančiomis pagrindą spręsti, kad reali laisvės atėmimo bausmė būtų akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga jo padarytų nusikaltimų ir asmenybės pavojingumui.

36. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmių skyrimo, tame tarpe ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 17 d. nusikalstama veika), E. S., citavo ir rėmėsi teismų praktika, kurioje minima bausmės skaičiavimo taisyklė ją parenkant nuo straipsnio sankcijos vidurkio, tačiau vis tik paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos minimalų bausmės dydį – 2 (dvejus) metus. Taigi, šiuo atveju teigti, kad už šią nusikalstamą veiką apylinkės teismas nuteistajam skyrė neteisingą bausmės dydį, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. kovo 7 d. ir 2024 m. birželio 18 d. tęstinė nusikalstama veika) skirtina 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina su skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 17 d. nusikalstama veika) šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (vienerius metus) švelnesnės bausmės, ir nuteistajam E. S. skirtina subendrinta 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, šiuo atveju jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Nors pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes teisingai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis ir jo gynėjas pateikė duomenis apie ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės visišką įvykdymą, tad šis bausmių bendrinimas naikintinas.

37. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo metu galiojantis BK reglamentavimas, vertinant jį BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio bendrame aiškinimo kontekste, suteikia teismui diskrecijos teisę atidėti bausmės vykdymą asmeniui nuteistam ir už sunkaus nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 75 straipsnio 4 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 įsigaliojęs nuo 2025 m. vasario 1 d.) įtvirtinta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vienareikšmiškai konstatuodamas, kad bausmės vykdymo atidėjimas asmens nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atveju negalimas, padarė neteisingą išvadą, prieštaraujančią šiuo metu galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Vis tik, kaip jau nurodyta šio nuosprendžio 34-35 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir spręsti, kad šiuo atveju bausmės tikslai galėtų būti pasiekti nuteistajam paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą, švelnesnę bausmės rūšį, tad kartu nėra priežasčių išvadai, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai galėtų būti pasiekti visiškai arba iš dalies atidėjus E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi, šioje dalyje nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl E. M. paskirtos bausmės

38. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. M. paskyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, nes ji neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas įvertinus jo socialinę, šeiminę aplinką, bei mažesnį nei rūšinis jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

39. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktai).

40. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį bei įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

41. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę E. M. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus.

42. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. M. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu nuteistajam paskiriant 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

43. Nuteistojo E. M. gynėjos apeliaciniame skunde visų pirma teigiama, kad E. M. iš kito nuteistojo – E. S. įgijo narkotines medžiagas – kanapes neturėdamas tikslo jas platinti, tačiau paprašytas R. K. bei šias narkotines medžiagas jis ir R. K. norėjo kartu parūkyti. Teisėjų kolegija nesutikdama su šiuo apeliacinio skundo argumentu pažymi, kad kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtino, jog E. M. įsigijo narkotines medžiagas iš E. S. paprašytas R. K. bei už narkotinės medžiagos įgijimą norėjo užsidirbti pinigų iš R. K.. Juolab, net ir laikant, kad E. M. įsigytas narkotines medžiagas – kanapes, norėjo parūkyti kartu su R. K., jį pavaišinant, vis tik tai taip pat laikytina narkotinės medžiagos įgijimu turint tikslą ją platinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai) apžvalgos Nr. AB 40-1 išvadų 14 punkte yra pažymėta, jog kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir pan. Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai. Teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla abejonių, kad nuteistojo E. M. teisei priešingi veiksmai buvo pagrįstai įvertinti kaip narkotinės medžiagos įgijimas turint tikslą ją platinti bei jos platinimas.

44. Aplinkybė, kad nuteistasis ankstesniu teismo procesiniu sprendimu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, savaime negali patvirtinti fakto, kad ir šiuo atveju nuteistasis narkotines medžiagas įsigijo neturėdamas tikslo jas platinti, o savo reikmėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti įrodymai šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis, siekdamas užsidribti pinigų iš R. K., pastarojo prašymu bei iš jo gavęs pinigų, iš E. S. įgijo narkotines medžiagas – kanapes, bei po jų įgijimo, šias narkotines medžiagas perdavė R. K.. Taigi, teigti, kad narkotines medžiagas – kanapes E. M. įsigijo tik savo reikmėms, neketinant ir neturint tikslo jų platinti, nėra jokio pagrindo.

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad E. M. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta bausmės skyrimo kontekste, pripažįstat tai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, registruojasi Užimtumo tarnyboje bei aktyviai ieško darbo vietos, tačiau apygardos teismo vertinimu, nuteistasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnametis ir pakankamai subrendusi asmenybė, tad neabejotinai suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingumą. Juolab, nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo (4 t., b. l. 79), registravosi Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 80). Nesutiktina ir su skundo autorės teiginiu, kad nuteistojo galimybę įsidarbinti ribojo kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 13 d. nuteistasis pateikė prašymą laikinai grąžinti jo asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę siekiat įsidarbinti ir šis jo prašymas buvo tenkintas (5 t., b. l. 103–109). Vėliau, 2024 m. lapkričio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pateikė analogiško turinio prašymą, tik jau prašydamas apskritai panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, tačiau įvertinusi nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą bei tai, kad E. M. jau kartą laikinai buvo grąžintas asmens dokumentas, prokurorė šį jo prašymą atmetė (5 t., b. l. 118–120). Po šių prašymų pateikimo ir jų išsprendimo, nuteistasis dar kartą asmens dokumentą prašė grąžinti apylinkės teisme 2025 m. vasario 27 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, tačiau teismui paaiškinus, kad E. M. turi pateikti prašymą dėl kardomosios priemonės sąlygų keitimo, nuteistasis teigė prašymo nereiškiantis (6 t., b. l. 5). Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistajam buvo sudarytos sąlygos laikinai pasinaudoti savo asmens tapatybės dokumentu, tuo tarpu žinodamas ir jau susidūręs su trumpalaikio asmens dokumento grąžinimo tvarka, E. M. daugiau tokio pobūdžio prašymo neteikė ir darbo sutartį sudarė tik 2025 m. birželio 2 d. (6 t., b. l. 146).

46. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis praeityje yra teistas, tačiau klaidingai nurodė aplinkybę apie neišnykusį E. M. teistumą, nes pastarasis yra išnykęs (4 t., b. l. 81–85). Vis tik, vertinant nuteistojo asmenybę svarbu paminėti tai, kad visos ankstesnės nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra išimtinai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis – Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tuo tarpu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje). Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamieji nusižengimai savaime asmeniui teistumo neužtraukia, tačiau turi įtakos jau egzistavusio teistumo už nusikaltimą termino pradžios skaičiavimui (BK 97 straipsnio 8 dalis), tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimo terminas nuteistajam baigėsi 2021 m. kovo 1 d., tad nuo to laiko jis taip pat buvo laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be kita ko, apylinkės teismas neteisingai nurodė ir tai, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesnės bausmės, nes kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę jis atliko 2021 m. kovo 1 d., o šią aptariamą nusikalstamą veiką padarė dar iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo.

47. Bausmės skyrimo kontekste svarbu tai, kad nuteistajam ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo skirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas bei paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas buvo atidėtas taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Nepaisant to, nei švelnesnės bausmės, nei bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, nes E. M. nusikalto pakartotinai. Juolab, nuteistasis praeityje jau buvo teistas ne tik pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tad neabejotinai žinojo ne tik savo daromų veiksmų pavojingumą, bet ir dėl to galinčias kilti teisines pasekmes ir gresiančią atsakomybę. Taip pat penkerių metų laikotarpiu nuteistasis keletą kartų baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 86–88). Taigi, šios aplinkybės apylinkės teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų bei daryti nusikalstamas veikas ir nepaisyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis, pats turėdamas priklausomybę narkotinėms medžiagoms (4 t., b. l. 95), ką patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada Nr. T-N1868/2024(01), kurioje konstatuota, kad E. M. šlapime be kitų neleistinų medžiagų rasta ir tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (4 t., b. l. 102), nesirinko spręsti turimą priklausomybės problemą, tačiau narkotines medžiagas įgijo turėdamas tikslą platinti kitam asmeniui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai suponuoja išvadą apie nuteistojo elgesio pavojingumą.

48. Nuteistojo gynėjos skunde teigiama, kad šiuo atveju E. M. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam baudos arba arešto bausmę, nes jos atitiktų nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau tai gali padaryti apeliacinės instancijos teismas.

49. Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kita nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuteistajam gali būti paskirta, jeigu nustatytos išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnio nuostatas, o įstatymo įtvirtintos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-112-788/2015, 2K-187-693/2016, 2K-436-489/2016, 2K-149-511/2017, 2K-155-719/2022).

50. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 įsigaliojęs nuo 2025 m. vasario 1 d.) švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti paskirta jeigu teismas, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, nustato, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

51. Vis tik, šio straipsnio formuluotė suponuoja išvadą, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nuteistojo atžvilgiu taikyti, ar netaikyti šias nuostatas net ir nustačius visas aukščiau įvardintas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei apklausų metu paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, tačiau apygardos teismo vertinimu, šio nuosprendžio 45-47 punktuose išdėstytos aplinkybės charakterizuojančios nuteistojo asmenybę, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad švelnesnė bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

52. Be to, BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

53. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, nėra nustatytos ir nei vienos BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytos sąlygos. Nors iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų (6 t., b. l. 97–100) matyti, kad nuteistojo patėvis yra tik dvidešimt procentų darbingas bei turi negalią, tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis išlaiko savo patėvį, juolab, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, jo šeimoje dirbantys yra mama ir brolis, tuo tarpu pats E. M. darbo sutartį sudarė tik 2025 m. birželio 2 d., tad akivaizdu, kad jo patėvį finansiškai padeda išlaikyti kiti šeimos nariai. Teisėjų kolegijos vertinimu, neegzistuojant būtinųjų sąlygų visumos kompleksui, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo E. M. atžvilgiu taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

54. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas (redakcija).

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-187-976/2023). Be to, kiekvienu atveju vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023).

56. Taigi, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nuteistajam, turi būti analizuojama ir vertinama aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo padarytu nusikaltimu, tiek su jo asmenybės pavojingumu, visuma. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistojo padarytas sunkus nusikaltimas yra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir išplatinimu. Nors šio nusikaltimo padarymo metu E. M. buvo laikomas neteistu, tačiau paminėtina, kad visos jo praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos yra išskirtinai susiję su disponavimu narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis, juolab, ankščiau jis yra teistas ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde akcentuojama, kad jo veiksmai nepasižymėjo didesniu pavojingumu, nes narkotines medžiagas jis įsigydavo bei vartodavo savo reikmėms, tuo tarpu R. K. pavaišino nedideliu 1,58 g kanapių kiekiu, tačiau su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija sutikti negali. Šiuo atveju nuteistasis narkotines medžiagas – kanapes įgijo ne vartojimui savo reikmėms, tačiau paprašytas R. K., juolab, pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad už tarpininkavimą įsigyjant narkotines medžiagas gavo atlygį iš R. K.. Tai, kad E. M., gynėjos teigimu, perdavė nedidelį narkotinės medžiagos kiekį ir gavo nedidelę materialinę naudą šiuo atveju nesumažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nes nuteistasis neabejotinai suvokdamas, jog atlieka teisei priešingus veiksmus, padėjo kitam asmeniui – R. K. įsigyti narkotinių medžiagų, kurių R. K. pats savarankiškai negalėjo įsigyti, kadangi būtent E. M. pažinojo asmenį, galintį parduoti narkotinių medžiagų. Taigi, nuteistasis atliko ne tik tarpininkaujantį vaidmenį įsigyjant narkotines medžiagas, tačiau už tai gavo ir materialinę naudą. Apygardos teismo įsitikinimu, vertinant E. M. kriminalinę istoriją, jo nusikalstamos veikos yra linkę sunkėti, nuo disponavimo narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslų jų platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis) iki disponavimo narkotinėmis medžiagomis turinti tikslą jas platinti ir platinimo (BK 260 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikyti šią jo padarytą nusikalstamą veiką mažiau pavojinga nei rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas teisėjų kolegija nenustatė pagrindo.

57. Apygardos teismo įsitikinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo asmenybė yra tokia išimtinai teigiama, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Šią nusikalstamą veiką E. M. įvykdė būdamas subrendusi asmenybė, nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo, tuo tarpu įsidarbino tik nuo 2025 m. birželio 2 d. (6 t., b. l. 146). Praeityje jis buvo ne kartą teistas už disponavimą narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis, ankščiau paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis nusikalto pakartotinai. Be kita ko, dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo jam buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tad akivaizdu, jog nuteistasis suvokė dėl jo teisei priešingo elgesio galinčias kilti teisines pasekmes ir vis tik rinkosi kartoti analogišką neteisėtą elgesį. Skunde nurodomos aplinkybės, susiję su nuteistojo šeima egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau visgi nesulaikė nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio, tad teisėjų kolegijos vertinimu nėra tokios svarbios ir pačiam nuteistajam.

58. Įvertinus išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad E. M. asmenybė ar jo padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingi, o BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo visiškas arba dalinis atidėjimas nepadės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimo, nes šis institutas nuteistajam jau buvo taikytas praeityje, tačiau jo elgesio pokyčių nepaskatino, tad šioje dalyje nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmių bendrinimo

59. Nuteistojo E. M. gynėja skunde akcentavo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai subendrino bausmes paskirtas už BK 259 straipsnio 1 dalį bei BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jos akivaizdžiai skiriasi pagal savo pobūdį ir veikos pavojingumo laipsnį.

60. Šiame kontekste apygardos teismas visų pirma pažymi, kad E. M. ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, o ne nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

61. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

62. BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Tuo tarpu bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalis).

63. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su nuteistojo gynėjos skundo argumentais, atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju BK 259 straipsnio 2 dalyje bei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos iš esmės skiriasi pagal savo pavojingumą bei apskritai yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, t. y. BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas (BK 10, 12 straipsniai), tuo tarpu BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taigi, šiuo atveju šios skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), kaip tai padarė apylinkės teismas, o taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

64. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. M. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 1, 2 punktuose numatytais pagrindais. Skundžiamu nuosprendžiu bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta griežtesnė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta švelnesne 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir jam skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendį:

E. S. nusikalstamas veikas kvalifikuotas kaip atskiri nusikaltimai, nustatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. kovo 7 d. nusikalstama veika), 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. birželio 18 d. nusikalstama veika), 260 straipsnio 1 dalyje (dėl namuose rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų skirtų platinimui) kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir E. S. už šio nusikaltimo padarymą paskirti 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. kovo 7 d. ir 2024 m. birželio 18 d. tęstinė nusikalstama veika) paskirtą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 17 d. nusikalstama veika) pridedant šios bausmės dalį (vienerius metus) ir E. S. paskirti subendrintą 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, E. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme.

Iš E. S., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. kovo 7 d. ir 2024 m. birželio 18 d. tęstinė nusikalstama veika) nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, E. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtą griežtesnę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta švelnesne 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir jam paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.