- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1815-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08391-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-13400-1080/2021 pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Saulius Mulevičius, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Vilnius“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. S. pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, prašydama: (i) nustatyti kitą protingą terminą įvykdyti 2021 m. kovo 3 d. nurodymą Nr. S-21-170-1962; (ii) pagal CPK 284 straipsnio nuostatas išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių; (iii) sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0170/21/00259 vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos arba iki nepaprastosios padėties, pandemijos ir karantino atšaukimo; (iv) panaikinti procesinius dokumentus (2021 m. kovo 2 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-170-1857, 2021 m. kovo 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-170-1961, 2021 m. kovo 3 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-170-1962, 2021 m. kovo 3 d. turto arešto aktą Nr. S-21-170-1963 vykdomojoje byloje Nr. 0170/21/00259) ir jų vykdymą; (v) panaikinti 2021 m. kovo 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą kaip nepagrįstą; (vi) sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 681 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 30 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsniui.
2. Pareiškėja paaiškino, kad antstolio vykdomojoje byloje priimti procesiniai dokumentai yra neteisėti, nes priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis pirmiausia turėjo išsiųsti pareiškėjai raginimą įvykdyti sprendimą. Nurodė, kad pareiškėja gauna tik socialinio draudimo išmokas, iš kurių negali būti atliekamas išieškojimas, todėl turi būti panaikintas arba sustabdytas procesinių dokumentų vykdymas. Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-26152-808/2019, kurioje iš pareiškėjos priteistos skolos mokėjimas buvo išdėstytas 6 mėnesių terminui, įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 9 d., todėl laikytina, jog pareiškėja turi sumokėti priteista sumą iki 2021 m. gegužės 9 d., o kadangi dar nesibaigė sprendimo įvykdymo terminas, turi būti panaikintas arba sustabdytas procesinių dokumentų vykdymas. Pareiškėjos teigimu, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 Eur. Kadangi išieškotina suma ir vykdymo išlaidos neviršija 4 000 Eur, o pareiškėjai priklausančio paskutinio būsto, kuriame ji gyvena, vertė yra gerokai didesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos, turi būti panaikintas arba sustabdytas procesinių dokumentų vykdymas.
3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis yra sujungti į vieną turtinį vienetą, kurio plotas 95,70 kv. m ((duomenys neskelbtini)– 42,15 kv. m, o (duomenys neskelbtini)– 53,55 kv. m), todėl tos buto (butų) dalys negali būti atskirai areštuojamos, vertinamos ir parduodamos atskirai. Dėl šios priežasties turto arešto aktas laikytinas neteisėtu ir yra naikintinas. Pareiškėjos teigimu, jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki; pareiškėja neturi kito darbo, ji gauna tik socialinę pašalpą, todėl, vadovaujantis CPK 284 straipsnio nuostatomis, susidariusios skolos padengimas turi būti išdėstytas 12–18 mėnesių terminui. Be to, antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos (465,98 Eur) yra akivaizdžiai nepagrįstos, neteisėtos, neracionalios, nebūtinos, išpūstos ir ekonomiškai nepagrįstos ir nedetalizuotos - antstolis galėjo gauti atsakovės elektroninio pašto adresą iš viešai prieinamos informacijos arba iš teismų informacinės sistemos, taip pat galėjo procesinius dokumentus siųsti per antstolių informacinę sistemą. Pareiškėja, be kita ko, pareiškė, kad CPK 681 straipsnio 3 dalies nuostata, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos, neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos nuostatų, direktyvų ir reglamento reikalavimų bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes įstatymo skolininkui suteiktos trys darbo dienos pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, t. y. sužinoti analogiško turto rinkos pardavimo kainas ir sandorius, ar užsakyti ir gauti profesionalaus nekilnojamojo turto eksperto vertinimą, yra nepakankamos.
4. Antstolis Saulius Mulevičius 2021 m. kovo 19 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su nurodytu patvarkymu bei vykdomosios bylos kopija teismui, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo siunčiamas, nes jau vykdomajame dokumente nurodytas įvykdymo terminas. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolio teigimu, skolininkė socialinio draudimo išmokų negauna ir išieškojimas iš jų nėra vykdomas, todėl pareiškėjos argumentai dėl CPK 738 straipsnio nuostatų laikytini nepagrįstais. Priešingai nei skunde teigia pareiškėja, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjai (skolininkei) skolos mokėjimas buvo išdėstytas, o ne atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau skolininkė teismo sprendimu išdėstytų mokėjimų neatliko. Antstolis taip pat pažymėjo, kad skolininkės vardu yra registruoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai, t. y. du butai su bendro naudojimo patalpomis, esantys (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo teigti, kad 2021 m. kovo 3 d. turto arešto aktu areštuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra skolininkės paskutinis būstas, kuriame ji gyvena ir kuriam turi būti taikomi išieškojimo apribojimai pagal LR CPK 663 straipsnio 3 dalį. Antstolis pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl netinkamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo yra nepagrįsti, nes pareiškėja remiasi jau negaliojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos nuostatomis. Nors pareiškėja skunde teigia, kad antstolis procesinius dokumentus jai galėjo siųsti elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau po procesinių dokumentų registruotąja pašto siunta jai įteikimo dienos (2021 m. kovo 6 d.) ji antstoliui nenurodė savo elektroninio pašto adreso ir nepateikė prašymo procesinius dokumentus gauti tik elektroninio ryšio priemonėmis. Antstolio vertinimu, nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas nepažeidžiant įstatymo normų, jo pateikimo dienai buvo galiojantis bei privalomas vykdyti visiems asmenims, todėl jo pagrindu priimti antstolio procesiniai dokumentai ir atlikti veiksmai yra teisėti ir pagrindo tenkinti skundo nėra.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Vilnius“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų atmetė.
7. Teismas konstatavo, kad teismo išduotame vykdomajame rašte buvo nurodyta, jog priteistos skolos mokėjimas išdėstytas 6 mėnesių terminui, tuo apibrėžiant sprendimo įvykdymo terminą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pačiame vykdomajame rašte buvo nustatytas sprendimo įvykdymo terminas, antstolis neturėjo siųsti skolininkei raginimo įvykdyti sprendimą, ir priėmęs vykdomąjį raštą, pagrįstai iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl draudimo išieškoti iš socialinio draudimo išmokų galėtų būti reikšmingi ginčijant antstolio atliktus konkrečius nuskaitymus, tačiau tokių antstolio veiksmų nenustatyta ir jie nėra ginčijami.
9. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad vykdymo procese išieškojimas buvo nukreiptas į paskutinį jai nuosavybės teise priklausantį būstą, atkreipdamas dėmesį, kad vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog skolininkei nuosavybės teise priklauso du butai: 21,10 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 32,50 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šias aplinkybes ir vykdomosios bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad antstolis vykdymo procese areštavo tik vieną iš dviejų skolininkei nuosavybės teise priklausančių būtų (to buto dalį), todėl skundo argumentą, kad antstolis priverstinį skolos išieškojimą nukreipė į paskutinį pareiškėjos būstą, iš kurio išieškojimas yra negalimas, atmetė kaip nepagrįstą, tuo pačiu pažymėdamas, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo antstolio 2021 m. kovo 3 d. turto arešto aktu Nr. S-21-170-1963 pritaikytą areštą panaikinti kaip neteisėtą.
10. Įvertinęs skundžiamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo turinį, teismas nusprendė, kad antstolis teisingai apskaičiavo administravimo išlaidas ir atlygį antstoliui, kadangi antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius.
11. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad su korespondencijos siuntimu susijusios išlaidos yra nepagrįstos, nes antstolis skolininkei skirtus dokumentus galėjo siųsti jai elektroniniu paštu arba įteikti per Antstolių informacinę sistemą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nebuvo nurodžiusi antstoliui savo elektroninio pašto adresą arba pateikusi prašymą procesinius dokumentus gauti tik elektroninio ryšio priemonėmis, kaip tai numato CPK 605 straipsnio 4 dalis; be to, pareiškėjai buvo išaiškinta teisė pateikti prašymą dėl antstolio priimtų dokumentų gavimo elektroninio ryšio priemonėmis, taip pat galimybė prisijungti prie Antstolių informacinės sistemos, kurioje ji galėtų susipažinti su vykdomojoje byloje esančiais procesiniais dokumentais.
12. Teismas, be kita ko, atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo turi būti pateikiamas teismui, priėmusiam vykdytiną sprendimą, bet ne skundžiant antstolio atliktus veiksmus. Taip pat teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0170/21/00259 sustabdymo, nurodydamas, kad įstatymas nustato baigtinį sąrašą konkrečių aplinkybių, su kurių buvimu yra siejama antstolio pareiga arba teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus.
13. Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas konstatavo nesant pagrįstų abejonių dėl CPK 681 straipsnio 1 dalies konstitucingumo; be to, pareiškėjos nurodyta įstatymo nuostata šioje byloje apskritai netaikytina, todėl kilusio ginčo kontekste laikytina neaktualia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) A. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-13400-1080/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes – 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-26152-808/2019, kurioje buvo nustatyta iš apeliantės priteistos 2 095,76 Eur skolos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad įmokos mokamos kiekvieną mėnesį po 349,29 Eur, įsiteisėjo tik 2020 m. lapkričio 9 d., todėl priteista suma atitinkamai turėjo būti sumokėta iki 2021 m. gegužės 9 dienos. Kadangi dar nebuvo pasibaigęs sprendimo įvykdymo terminas, antstolis negalėjo pradėti vykdyti sprendimo.
15.2. Vykdomajame rašte nebuvo nustatytas konkretus sprendimo įvykdymo terminas (konkreti data, iki kada turėjo būti sumokėta skola), todėl antstolis turėjo siųsti skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau antstolis, priėmęs vykdomąjį raštą, nepagrįstai iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.
15.3. Teismas turėjo būti aktyvus ir išaiškinti, kad antstolis jau ne kartą atliko konkrečius nuskaitymus, ir jie atsakovės jau ne kartą buvo ginčijami. Apeliantė gauna tik socialinės pašalpos išmokas pagal pranešimą 2021 m. vasario 11 d. Nr. 11235 - atsakovei paskirta socialinė pašalpa, iš kurios išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus nėra galimas.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Teismas netinkamai nustatė, kad skolininkei (apeliantei) nuosavybės teise priklauso du butai, nes tokių atskirų butų nėra; butai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpomis yra sujungti į vieną turtinį vienetą, kurio plotas 95,70 m2. Be to, atsakovė kitoje civilinėje byloje iš esmės nesutiko su ekspertizės akte Nr. E-19-05-30-L133 nustatyta areštuoto turto rinkos verte (187 000 Eur).
15.5. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos (465,98 Eur) akivaizdžiai nepagrįstos, išpūstos ir lupikiškos, nes jos neatitiko LR CPK 2018 metais priimtų pataisų, LR Teisingumo ministerijos 2018 metais atliktų pakeitimų antstolių įkainių reguliavimo tvarkoje. Vykdymo išlaidos nedetalizuotos, atlygis antstoliui (384,04 Eur) neteisėtas, neracionalus, nebūtinas, išpūstas ir ekonomiškai nepagrįstas bei nedetalizuotas. Kitos išlaidos (tretiesiems asmenims) buvo neteisėtos, neracionalios (2 banko pavedimai po 0,41 Eur), nebūtinos (2 mokami užklausimai po 3,28 Eur, 1 pašto siunta po 1,11 Eur, 2 užskaitos už pinigų pervedimą po 0,29 Eur).
15.6. Skolininkė jau kreipėsi į vykdytiną sprendimą priėmusį teismą su prašymu išdėstyti sprendimo įvykdymą. Po bylos išnagrinėjo apeliacine tvarka apeliantė turėjo procesinę teisę teikti prašymą pirmosios instancijos teismui, todėl pagal LR CPK 284 straipsnio nuostatas apeliantė pateikė prašymą teismui išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių.
15.7. Tolesnis vykdomosios bylos vykdymas apsunkina pareiškėjos padėtį sudėtingu koronaviruso pandemijos metu, todėl teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, rėmėsi tik teoriniais argumentais. Nepasisakydamas dėl apeliantės argumentų teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklė; teismas turėjo pareigą tinkamai išnagrinėti visus pateiktus argumentus ir aplinkybes, tačiau atsakovės suformuluoti prašymai (reikalavimai ir jos argumentai) net nebuvo nagrinėjami, o nepaprastoji padėtis, pandemija ir karantinas buvo iš viso ignoruoti kaip neegzistuojantys, todėl teismo nutartis yra neteisėta.
15.8. Kadangi šioje byloje atsakovė yra fizinis asmuo, todėl atsakovė turėjo gauti įstatyme įtvirtintą vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.
15.9. Teismas turėjo stabdyti bylą, ir atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, turėjo kreiptis į jį, prašydamas spręsti, ar apeliantės nurodytos nuostatos atitinka Konstituciją, nes neeliminavus abejonių dėl nurodytų CPK nuostatų konstitucingumo ir pritaikius jas šioje byloje, kilo grėsmė pažeisti pareiškėjos teises bei teisėtus interesus.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Mulevičius pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
17. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkė (apeliantė) vykdomajame dokumente nustatytais terminais skolos nesumokėjo, todėl antstolis, atsižvelgiant į tai, kad vykdomajame dokumente buvo nurodyti skolos sumokėjimo terminai, raginimo skolininkei siųsti neturėjo, pagrįstai be raginimo atliko priverstinio vykdymo veiksmus.
17.2. Išieškojimas iš skolininkės socialinio draudimo išmokų nebuvo vykdomas, todėl nebuvo pažeistos CPK 739 nurodytos normos.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Skolininkė neatliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendime išdėstytų skolos mokėjimų nei po šio sprendimo priėmimo, nei po bylos dėl šio sprendimo išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Skolininkė neatliko jokių mokėjimų išieškotojo naudai po Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistas 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas. Skolininkė nevykdo teismo sprendimo ir vykdymo procese (iki atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dienos skolininkė sprendimo nevykdė).
17.4. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkei priklauso du atskiri nekilnojamojo turto vienetai – du butai su bendro naudojimo patalpomis, esantys adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad 2021 m. kovo 3 d. turto arešto aktu areštuoto buto dalis (1/10), esančio (duomenys neskelbtini), yra paskutinis skolininkės būstas, kuriame ji gyvena ir kuriam turi būti taikomi išieškojimo apribojimai pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį.
17.5. Atlikdamas vykdymo išlaidų apskaičiavimą, antstolis rėmėsi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais dydžiais.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotas asmuo UAB „Mano būstas Vilnius“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad apeliantė iki šiol nevykdo teismo sprendimo, kuriuo buvo įpareigota iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokėti UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai po 349,29 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
21. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos A. S. skundas dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos.
22. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau yra ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.
23. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus pranešimą dėl išmokos skyrimo. Įvertinęs apeliantės pateiktų įrodymų turinį ir pažymėdamas, kad pastarojo įrodymo pridėjimas prie bylos medžiagos neturės neigiamos įtakos proceso koncentruotumui ir ekonomiškumui, teismas prideda prie bylos apeliantės pateiktą pranešimą dėl išmokos skyrimo. Kita vertus, teismas atsisako pridėti prie bylos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atkreipdamas dėmesį, kad pastarasis įrodymas neturi sąsajumo su byloje nagrinėjamais klausimais.
24. Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Mulevičius pateikė piniginių lėšų apribojimo sistemos išrašo kopiją. Įvertindamas ginčo aktualumą ir naujai pridedamo įrodymo aktualumą teisingam bylos išnagrinėjimui, pastarąjį įrodymą teismas prideda prie bylos medžiagos.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.
25. Nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius vykdo vykdomąją bylą Nr. 0170/21/00259 pagal išieškotojos UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-26152-808/2019 dėl 2 095,76 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 259,96 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės (apeliantės) A. S. ieškotojos UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai (v. b. l. 11). Antstolis 2021 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. S-21-170-1857 priėmė vykdomąjį raštą vykdyti (v. b. l. 13), taip pat priėmė 2021 m. kovo 3 d. turto arešto aktą Nr. S-21-170-1963 (v. b. l. 28-29), 2021 m. kovo 3 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-170-1962 (v. b. l. 30) ir 2021 m. kovo 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-170-1961 (v. b. l. 31).
Dėl sprendimo vykdymo tvarkos.
26. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes: apeliantė nurodo, kad 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-26152-808/2019, kurioje buvo nustatyta iš apeliantės priteistos 2095,76 Eur skolos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad įmokos mokamos kiekvieną mėnesį po 349,29 Eur, įsiteisėjo tik 2020 m. lapkričio 9 d., todėl priteista suma atitinkamai turėjo būti sumokėta iki 2021 m. gegužės 9 dienos. Apeliantės teigimu, kadangi dar nebuvo pasibaigęs sprendimo įvykdymo terminas, antstolis negalėjo pradėti vykdyti sprendimo. Be to, apeliantė pažymėjo, kad antstolis turėjo siųsti skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau antstolis, priėmęs vykdomąjį raštą ir nedelsdamas pradėjęs atlikti vykdymo veiksmus, to nepadarė.
27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26152-808/2019 patenkino ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei A. S., priteisdamas ieškovės naudai iš atsakovės 2 095,76 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2095,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 259,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimu teismas taip pat išdėstė atsakovei priteistos 2 095,76 Eur skolos mokėjimą 6 mėnesiams, nustatydamas, kad įmokos mokamos kiekvieną mėnesį po 349,29 Eur iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skunda, Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-561-883/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą, taip pat priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 411 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-26152-808/2019 dėl 2 095,76 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 259,96 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės (apeliantės) A. S. išieškotojos UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai.
28. Įvertinęs šias nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendimui, kuriuo priteista iš apeliantės skola, įsiteisėjus tik 2020 m. lapkričio 9 d., būtent nuo pastarosios datos (2020 m. lapkričio 9 d.) ir turėjo būti pradėtas skaičiuoti skolos išdėstymo terminas. Todėl sutiktina su apeliantės pastebėjimu, kad antstoliui 2021 m. kovo 2 d. patvarkymu priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti visa skolos apimtimi dar nebuvo suėjęs visos skolos sumokėjimo terminas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors apeliantė ir teigia, kad priteista suma, atsižvelgiant į jos išdėstymo terminą, atitinkamai turėjo būti sumokėta iki 2021 m. gegužės 9 dienos, teismas neturi duomenų, kad apeliantė iki šio atskirojo skundo išnagrinėjimo dienos būtų įvykdžiusi teismo sprendimą ir visą nurodytą skolą sumokėjusi. Esant šioms aplinkybėms, t. y. įvertinus tai, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo terminas nagrinėjamu atveju jau yra suėjęs, o duomenų, kad skola yra sumokėta, apeliantė nepateikė, atskirojo skundo argumentai dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų netinkamumo atmestini kaip neaktualūs ir nereikšmingi, tuo pačiu pažymint, kad antstolis nagrinėjamu atveju yra teisėtai ir pagrįstai priėmęs vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-26152-808/2019.
Dėl antstolio atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo.
29. Atskirajame skunde apeliantė, be kita ko, nurodo, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, išpūstos ir lupikiškos, nes jos neatitiko LR CPK 2018 metais priimtų pataisų, LR Teisingumo ministerijos 2018 metais atliktų pakeitimų antstolių įkainių reguliavimo tvarkoje. Be to, apeliantės vertinimu, antstolis nepagrįstai priskaičiavo išlaidas, mokėtinas tretiesiems asmenims.
30. Įvertinęs pastarąjį atskirojo skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nei savo skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde iš esmės neįrodinėjo, kaip konkrečiai antstolis, atlikdamas vykdymo išlaidų apskaičiavimą, netinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas – apeliantė savo argumentus iš esmės grindžia subjektyviu įsitikinimu dėl teisės aktuose (Sprendimų vykdymo instrukcijoje) nustatytų dydžių nepagrįstumo (apeliantės teigimu, nustatyti dydžiai yra per dideli).
31. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidos reglamentuotos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose.
32. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pareiškėjos skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir išsamiai išanalizavo ir įvertino 2021 m. kovo 3 d. antstolio atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente nurodytas sumas ir jų atitikimą Sprendimų vykdymo instrukcijos punktams. Taigi nors apeliantė ir nesutinka su apskaičiuota antstolio atlygio suma, pažymėtina, kad, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.11 punktu, kai išieškoma suma yra nuo 2 600 Eur iki 3 200 Eur (nagrinėjamu atveju), atlygis antstoliui sudaro 13 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 364 eurai (skundžiamame vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta antstolio atlygio suma, atsižvelgiant į išieškomą sumą, sudaro 385,04 Eur). Pažymėtina ir tai, kad antstolių procesiniai dokumentai vykdymo procese yra generuojami Antstolių informacinėje sistemoje (AIS), kuri, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti ir suvedus į sistemą atitinkamas reikšmes (išieškomas sumas), pati automatiškai apskaičiuoja antstolio atlygio sumą.
33. Kaip deklaratyvūs atmestini ir apeliantės argumentai dėl antstolio apskaičiuotų išlaidų tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punktą, išlaidos tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu.
34. Kaip matyti iš skundžiamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo, antstolis patyrė išlaidų atlikdamas piniginius pervedimus, atlikdamas užklausas, naudodamasis korespondencija. Pagal CPK 605 straipsnio 1 dalį, antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka; vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta (2 dalis). CPK 605 straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta (3 dalis). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (4 dalis).
35. Taigi CPK 605 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad apeliantei nesutinkant su tuo, kad procesiniai dokumentai būtų jai įteikiami pašto siunta, apeliantė turėjo teisę pateikti antstoliui atitinkamą prašymą siųsti apeliantei (skolininkei) procesinius dokumentus elektroniniu paštu, taip antstoliui nepatiriant tretiesiems asmenims mokėtinų išlaidų, kurios išieškotinos iš skolininkės. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad apeliantė nurodyto pobūdžio prašymą antstoliui būtų pateikusi. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl netinkamai apskaičiuotų vykdymo išlaidų taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų.
36. Kaip atskirojo skundo argumentus apeliantė pateikia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad skolininkei (apeliantei) nuosavybės teise priklauso du butai, nes tokių atskirų butų nėra – apeliantės teigimu, butai su bendro naudojimo patalpomis yra sujungti į vieną turtinį vienetą, kurio plotas 95,70 m2. Be to, apeliantė nurodė, kad kitoje civilinėje byloje iš esmės nesutiko su ekspertizės akte Nr. E-19-05-30-L133 nustatyta areštuoto turto rinkos verte (187 000 Eur).
37. Kaip galima suprasti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantė iš esmės nesutinka su antstolio 2021 m. kovo 3 d. turto arešto aktu Nr. S-21-170-1963, kuriuo nustatytas disponavimo teisės apribojimas apeliantei (skolininkei) nuosavybės teise priklausančiam turtui – 21.1 kv. m. butui su bendro naudojimo patalpomis, esančiam (duomenys neskelbtini); antstolio nustatytas turto arešto mastas – 3 427,79 Eur. Apeliantės teigimu, taip buvo nukreiptas išieškojimas į paskutinį skolininkės būstą, neatsižvelgiant į tai, kad išieškoma suma yra mažesnė nei 4 000 Eur.
38. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad skolininkei nuosavybės teise priklauso du butai: 21,10 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), ir 32,50 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 16, 18). Byloje nustačius, kad antstolis vykdymo procese areštavo tik vieną iš dviejų skolininkei nuosavybės teise priklausančių būtų (to buto dalį), pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apeliantės išdėstyti argumentai dėl antstolio nukreipto išieškojimo į paskutinį skolininkei priklausantį būstą yra atmestini kaip nepagrįsti.
39. Taip pat, nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso du butai, o ne vienas, pažymėtina, kad tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis viešais registro duomenimis. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatyme 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.
40. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad apeliantė būtų nuginčijusi Nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis apie butus kaip savarankiškus nekilnojamojo turto vienetus, todėl apeliantės teiginiai, neva butai yra sujungti į vieną bendrą turtinį vienetą, atmestini kaip neįrodyti.
41. Be kita ko, apeliantė savo atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir išaiškinti, kad antstolis jau ne kartą atliko konkrečius nuskaitymus, ir jie apeliantės jau ne kartą buvo ginčijami. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad gauna tik socialinės pašalpos išmokas pagal pranešimą 2021 m. vasario 11 d. Nr. 11235, iš kurios išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus nėra galimas.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu nekilo ginčo dėl išieškojimo iš apeliantės gaunamų socialinių išmokų. Apeliantė nenurodė jokio antstolio skundžiamo sprendimo, kuriuo būtų išieškotos sumos iš apeliantės gaunamų socialinių išmokų ir pastarosios sumos būtų atitinkamai paskirstytos išieškotų lėšų paskirstymu išieškotojo reikalavimams dengti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantė, kaip ji nurodo, gauna socialinės pašalpos išmokas, neuždraudžia antstoliui atlikti priverstinio vykdymo veiksmų, šiame tarpe - priimti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininkės sąskaitose. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei mokama socialine pašalpa (kodas 27), sudaranti 179,20 Eur (v. b. l. 36), tačiau iš vykdomosios bylos duomenų taip pat matyti, kad antstolis savo priimtu 2021 m. kovo 5 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas S-21-170-2070 atitinkamai nustatė lėšų sumą, kuria skolininkė (apeliantė) gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (185,00 Eur). Taigi tokiu būdu antstolis, gavęs iš apeliantės duomenis apie gaunamas socialinės pašalpos išmokas ir į gautus duomenis atsižvelgęs, nustatė laisvai disponuojamą sumą, siekiant išvengti situacijos, kad skolininkės gaunamos socialinės pašalpos išmokos per klaidą būtų nurašytos. Kita vertus, pažymėtina, kad antstoliui netgi per klaidą ir nurašius pinigines lėšas, į kurias nukreipti išieškojimą draudžiama, tokios lėšos, esant skolininko prašymui, yra grąžinamos atliekant išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą.
43. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad apeliantė, siekdama sprendimo vykdymo išdėstymo, turi kreiptis ne su skundu dėl antstolio veiksmų, bet į teismą, kuris nagrinėjamu atveju ginčą išsprendė iš esmės, priimdamas vykdytiną sprendimą t. y. kreiptis dėl teismo sprendimo išdėstymo teisminiame procese 2-68-3-20163-2019-3. Apeliantė teigia, kad jau kreipėsi į vykdytiną sprendimą priėmusį teismą su prašymu išdėstyti sprendimo įvykdymą, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys tokio apeliantės teiginio negali patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, apeliantei pakartotinai išaiškintina jos teisė su prašymu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir jį pagrindžiančiais įrodymais kreiptis į vykdytiną sprendimą priėmusį teismą.
44. Pagaliau atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą; neįvertino visų apeliantės argumentų, kas pirmosios instancijos teismo nutartį daro nemotyvuotą ir todėl naikintiną. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Antra, pastebėtina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos vertinti ir pasisakyti dėl pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, savo esme nesusijusių su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais (kaip antai, matyti, kad apeliantė, nors skundžia antstolio veiksmus, pateikia argumentus, susijusius ne su nagrinėtinoje byloje spręstinais klausimais dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo, bet argumentus, susijusius su galimai kitose bylose įrodinėtinomis aplinkybėmis). Susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai, visapusiškai ir detaliai nustatė faktines bylos aplinkybės bei aiškino ir taikė vykdymo proceso teisės normas, pasisakydamas iš esmės dėl visų pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su skundžiamais antstolio procesiniais veiksmais.
45. Apeliacinės instancijos teismas negali nepastebėti, kad apeliantės atžvilgiu nuolat pradedamos civilinės bylos pagal komunalinių paslaugų teikėjų ieškinius dėl skolų priteisimo; pareiškiami ieškiniai yra tenkinami. Taip pat apeliantė nuolat teikia skundus dėl antstolių veiksmų, nors pastarieji skundai yra atmetami kaip nepagrįsti. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo yra veikiau gynybinė pozicija, siekiant išvengti sąžiningo prievolių vykdymo, o ne siekis apginti galimai pažeistas teises.
46. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti šiame sprendime, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.