Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės –Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės – patalpų savininkės – pareigos sumokėti ieškovei – namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorei – įsiskolinimą už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacini? skund? ir atsiliepim? į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo priteista skola iš atsakovės už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliantė A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteistos skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, techninę priežiūrą ir komunalines paslaugas. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai nustatė esmines bylos faktines aplinkybes dėl jos neatvykimo į teismo posėdžius, dėl ginčo esmės, dėl ieškovės atstovavimo bei bylinėjimosi išlaidų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantės argumentų pasisako atskirai.

Dėl pastato savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas (CK 4.82 straipsnio 1,3 dalys).

13. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad ieškovės ir atsakovės teisiniai santykiai reglamentuojami įstatymo nuostatų – CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 1–4 dalių.

15. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butai, (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis. Namui administravimo paslaugas teikia ieškovė UAB „Mano būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas „Naujamiesčio būstas“), todėl atsakovei, kaip nurodytų butų savininkei, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 178, 185 straipsniai). Bylos duomenys rodo, kad atsakovė tinkamai nemokėjo mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas bei rinkliavų, skirtų kaupiamosioms lėšoms, todėl nuo (duomenys neskelbtini) įsiskolino ieškovei 2095,76 Eur (duomenys neskelbtini) skolų valdymo ataskaita) Byloje nėra duomenų ir atsakovė tokių nepateikė, kad ieškovė kiekvieną mėnesį mokėjo už paslaugas. Kaip pati keletą kartų paminėjo apeliaciniame skunde, paskutinį kartą sumokėjo ieškovei 33,16 Eur skolą.

16. Nesutikdama su įsiskolinimo dydžiu, apeliantė teigia, kad atsakovės atžvilgiu ieškovė jau buvo iškėlusi bylą dėl skolos priteisimo ir prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 691,95 Eur (duomenys neskelbtini) už 48 mėnesius, po vidutiniškai 35,25 Eur per mėnesį. Nauju ieškiniu šioje civilinėje byloje Nr. e2-26152-808/2019 ieškovė jau prašo teismo priteisti iš atsakovės 2 095,76 Eur (nuo (duomenys neskelbtini) t. y. už 37 mėnesius, po vidutiniškai 56,64 Eur per mėnesį. Atsakovės nuomone, paslaugų mėnesinės kainos negalėjo taip stipriai padidėti (nuo 35 Eur iki 57 Eur). Be to, atsakovės skaičiavimais, prie atsakovės 1 691,95 Eur skolos pridėjus 2 095,76 Eur skolą ir atėmus išieškotą 1 178,81 Eur skolą ir pačios atsakovės tiesiogiai ieškovei pervestą 33,16 Eur skolą (paskutinį kartą sumokėta 2016-04-22), gaunasi 2 575,74 Eur likusios skolos suma, kuri iš esmės neatitinka iš atsakovės nauju ieškiniu reikalaujamos 2 095,76 Eur skolos. Taigi, atsakovė laikosi pozicijos, kad iš jos ieškovė nori prisiteisti antrą kartą tą pačią skolą.

17. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Kaip matyti iš bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, atsakovės atžvilgiu ieškovė jau buvo iškėlusi civilinę bylą, kreipėsi į teismą dėl 1691,95 Eur skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) priteisimo. Byla nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi, patvirtinus tarp šalių taikos sutartį (civilinė byla Nr. e2-8108-808/2017) (CPK 179 str. 3 d.). Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2 095,76 Eur skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas jau už kitą laikotarpį - nuo (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė išsako savo abejones dėl kas mėnesį mokamos įmokos ieškovei nuo 35 Eur iki 57 Eur padidėjimo, skaičiuoja, kad sudėjus abu įsiskolinimus bendrai už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) ir atėmus antstolio išieškotą bei jos sumokėtą sumą, likutis nesutampa iš atsakovės nauju ieškiniu reikalaujamos 2 095,76 Eur skolos, tačiau šie atsakovės argumentai nagrinėjamu klausimu neturi jokios teisinės reikšmės. Pastebėtina, kad atsakovė pati apeliaciniame skunde bent keletą kartų nurodo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), už kurį ieškovė šiame ieškinyje prašo priteisti įsiskolinimą, yra mokėjusi tik vieną įmoką - 33,16 Eur. Iš esmės pati atsakovė teigdama tik dėl vienos įmokos trijų metų laikotarpyje sumokėjo, pripažįsta, kad reguliariai kiekvieną mėnesį ieškovei įmokų nemokėjo. Natūralu, kad per tokį laikotarpį nemokamos kas mėnesį įmokos išaugo iki pakankamai didelės sumos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės pagrindinę skolą, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkės, ir vertinti padarytos išvados kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Dėl ieškovės prašomų priteisti palūkanų

18. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės prašomos palūkanos (delspinigiai) yra neproporcingai dideli. Teigia, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje nėra numatytas jokių materialinių palūkanų (delspinigių) už vėluojančias įmokas mokėjimas, todėl toks ieškovės ieškinio reikalavimas neteisėtas ir nesąžiningas atsakovės atžvilgiu. Taip pat mano, kad ir ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovei sumokėti ir visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas buvo neteisėtas ir nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, kadangi ieškovė vienašališkai ir nesąžiningai nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu prieš tai tinkamu būdu ir laiku neinformavusi ir neperspėjusi atsakovės. Atsakovė nebuvo gavusi pasirašytinai registruotu paštu priminimų, įspėjimų, ar pretenzijų dėl susidariusio įsiskolinimo, todėl neturėjo jokių fizinių ir realių galimybių tinkamai sureaguoti.

19. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nežiūrint į tai, jog tarp ieškovės ir atsakovės paslaugų teikimo sutartyje nebuvo numatyta jokių palūkanų, tačiau 5 procentų metines palūkanas už vėlavimą įvykdyti prievolę numato Civilinis kodeksas. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tai reiškia, kad ieškovė, nenusimačiusi sutartyje palūkanų, turi teisę naudotis įstatyme (Civiliniame kodekse) nustatytomis palūkanomis (jų dydžiu). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2095,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tinkamai taikė įstatyme nustatytas normas, todėl atsakovės argumentai, kad toks ieškovės ieškinio reikalavimas neteisėtas ir nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, laikytini nepagrįstais.

Dėl atsakovės neinformavimo

20. Atsakovė nurodo, kad ieškovė vienašališkai ir nesąžiningai nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu prieš tai tinkamu būdu ir laiku neinformavusi ir neperspėjusi atsakovės. Atsakovė nebuvo gavusi pasirašytinai registruotu paštu priminimų, įspėjimų, ar pretenzijų dėl susidariusio įsiskolinimo, todėl neturėjo jokių fizinių ir realių galimybių tinkamai sureaguoti.

21. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovės argumentu iš dalies sutinka. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų teikusi atsakovei priminimus, įspėjimus ar pretenzijas dėl susidariusio įsiskolinimo. Kita vertus, teismo nuomone, nagrinėjimu atveju svarbu atsižvelgti ir į ieškovės paslaugų teikimo specifiką, didelį paslaugų gavėjų skaičių, į tai, jog prieš tai iškeltoje civilinėje byloje (Nr. e2-8108-808/2017 (Liteko duomenys; CPK 179 str. 3 d.)), ieškovė siuntė atsakovei priminimą, raginimą bei pretenziją, tačiau atsakovė tinkamai nesureagavo ir ieškovė vis tiek buvo priversta kreiptis į teismą. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie ieškovės veiksmai, kaip priminimo, raginimo bei pretenzijos nesiuntimas, nesudaro pagrindo manyti, jog juos gavusi, atsakovė būtų tinkamai sureagavusi ir ėmusis bendradarbiauti su ieškove dėl įsiskolinimo sumažinimo, ar ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų

22. Atsakovė prašymu prie apeliacinio skundo, prašo nelaikyti ieškovės atstovės pateiktų naujų (sąskaitos Nr. AVC-20-204) įrodymų (priedų) dėl bylinėjimosi išlaidų įrodinėjimo priemone. Pažymi, kad ieškovė ne tik buvo įgaliojusi savo darbuotoją atstovauti ieškovę visose ginčuose, o taip pat ir buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokatų bendrija „TRINTI LT“, vėliau su kita advokatų profesine bendrija AVOCAD, bet ir pateikusi nedetalizuotas ir nepagrįstas sąskaitas skirtingomis sumomis. Mano, kad ieškovė tokiu būdu siekia prisiteisti per dideles bylinėjimosi išlaidas.

23. Pabrėžtina, kad pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

24. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

25. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas iš atsakovės teisines pagalbos - 211,25 Eur išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis) sprendžia, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Šios ieškovės patirtos išlaidos yra minimalios ir ženkliai mažesnės nei leistinos: 60 Eur už ieškinio parengimą ir 151,25 Eur už pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje, nors posėdis ir neįvyko, tačiau ieškovės atstovės tam skirtas laikas yra apmokamas. Sutiktina su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad ieškovė turi teisę samdyti advokatus bei advokatų padėjėjus, kad šie atstovautų jai bylose. Tokią teisę ieškovei suteikia įstatymas – šiuo atveju, Civilinio proceso kodekso 51 straipsnis. Ta aplinkybė, jog ieškinį rengė ieškovės įmonės vidinė teisininkė, o vėliau ieškovė samdė kitus advokatą ar advokato padėjėją, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės nesąžiningumą ar norą nepagrįstai didinti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismui yra pateikusi įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų dydį.

26. Nors atsakovė prašo nelaikyti ieškovės atstovės pateiktų naujų įrodymų (priedų) dėl bylinėjimosi išlaidų įrodinėjimo priemone, tačiau ši ieškovės sąskaita yra pateikta už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Minėta, jog atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2019 m. III ketvirtį sudarė 1306,3 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra taikomas koeficientas – 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p). Tai reiškia, kad maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, gali siekti 1698 Eur (1306,3 x 1,3). Šiuo atveju ieškovė pateikia sąskaitą tik 411 Eur su PVM sumai, kuri yra keturis kartus mažesnė nei leistina, todėl atsakovės prašymas nelaikyti jos tinkama įrodinėjimo priemone sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmestina, kaip nepagrįsta.

27. Atsakovė taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismą dėl atliktų procesinių veiksmų, nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą ieškovei nedalyvaujant teismo posėdyje ir neatsižvelgdamas į jos prašymą. Teigia, kad teismo posėdžio metu norėjo prašyti išdėstyti teisingai ir teisėtai perskaičiuotos jos skolos padengimą per 12-18 mėnesius, tačiau šio prašymo ji negalėjo pateikti, nes negavo jokio teismo atsakymo (sprendimo) dėl jos pateikto prašymo. Tokie atsakovės argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra ne tik, kad nepagrįsti, bet ir prieštaraujantys byloje esantiems duomenims. Iš pačios atsakovės pateikto teismui prašymo per EPP sistemą matyti, kad atsakovė prašė teismo leisti jai 2019 m. lapkričio 26 d. 9.30 val. vyksiančiame teismo posėdyje nedalyvauti. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės prašymą, į tai, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovė byloje teikė tripliką ir turėjo galimybę išsakyti savo poziciją, tačiau nei viename iš teiktų dokumentų neprašė skolos išdėstyti apeliaciniame skunde minimam laikotarpiui ir išnagrinėjęs bylą atsakovei nedalyvaujant, procesinių teisės normų nepažeidė. Teismas taip pat neturėjo pareigos atsakyti į atsakovės 2019-11-13 pateiktą prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Tokio procesinio veiksmo nenumato ir Civilinio proceso kodekso normos, kurio vadovaudamasis teismas atlieka procesinius veiksmus iškėlus civilinę bylą teisme.

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepriteisti minėtos sumos iš atsakovės, todėl atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai šią sumą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas priteisė, yra atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė tiek materialines teisės normas, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

30. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos (411 Eur) apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 411,00 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų 00 ct) ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ (juridinio asmens kodas 121452091) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.