Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji E. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme atsisakė duoti parodymus.

Kaltinamoji D. M. prieš apklausiant perskaitė savo parodymus ir juos pateikė teismui. Ji neigia padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus.

Apklausta kaip kaltinamoji D. M. parodė, kad kalta neprisipažįsta. E. R. apsilankymų neprisimena, tik gali spręsti pagal ambulatorinę kortelę. Medicininėje dokumentacijoje ir išvadoje į NDNT, tai yra įraše dėl E. R., kad : „Migla akyse keli metai, iškrenta teksto vaizdo detalės, sunku skaityti, rašyti, akiniai mažai padeda, gydymas stacionare ir ambulatorinis“, yra išvardyti medikamentai, nurodoma, kad būklė negerėja, siunčiama į NDNT komisiją esant regėjimo sutrikimui. Tai buvo užpildyta grafa su išsamia ligos anamneze, užpildė ji. Siuntimą ji užpildė, kadangi atitiko vertinimo siuntimo į NDNT kriterijus. Apžiūrėjo E. R., ką rado, tą ir įrašė, tai yra visus tuos duomenis apie akių būklę į formą NDNT, jos nėštumo nenustatinėjo.

Anamnezę susirinko iš pacientės žodžių. Surinkti duomenys atitiko siuntimo į NDNT vertinimo kriterijus: regėjimo aštrumas, akipločio tyrimas ir išvados. Nuo 2012 metų galėjo siuntimą į NDNT parašyti ir specialistas. Įrašyti savo išvadas nėra draudžiama jokiais teisės aktais siunčiant į NDNT. Prie duomenų, kur E. R. dirba, yra nurodyta „(duomenys neskelbtini), bendros praktikos slaugytoja“. Jos funkcijos – med. sesutė. Nežinojo, ką ji veikia, tik žinojo, kad ji yra bendros praktikos slaugytoja. Apie jos darbą, veiklą nežinojo. Mano, kad jai to nereikėjo. Tie pakitimai, kuriuos rado E. R. akių dugnuose, yra negydomi ir tik formaliai yra naudojami medikamentai ir gydymas taikomas kaip palaikomasis. Konsiliumas irgi abejoja, jie nei paneigė, nei patvirtino jos diagnozę. E. R. akių būsena, tą, ką ji rado, neturėjo jokios reikšmės gimdymui, ne degeneraciniai, periferiniai pakitimai. E. R. konkrečiai ji davė užpildytą siuntimą į NDNT. Jei šeimos gydytojas to siuntimo negavo, ir kodėl pacientė jam nenunešė, ji to negali atsakyti. Mano, kad ETT ir OCT tyrimai reikalingi diagnozės nustatymui, jei kyla abejonių ir esant reikalui, jeigu reikalingas gydymas.

Nesutinka su kaltinimu, kad E. R. siuntime į NDNT įrašė melagingus duomenis, kad „gydyta stacionare“. Tai reiškia, kad tas gydymas palaikomojo pobūdžio ir, kad būklei negerėjant, užpildytas siuntimas į NDNT, esant regėjimo sutrikimui. Gydymas, kurį ji nurodė „gydymas stacionare ir ambulatoriškai“ yra tik palaikomasis regėjimo atžvilgiu. Siuntime nurodytas gydymas medikamentais nereiškia, kad žmogus buvo gydytas stacionare. Įrašai 0,08 ir 0,04 bei CCAK 0,09 ir 0,09 ne jos ranka įrašyti. Nežino, kas tuos įrašus padarė. Nežino, ar esant regėjimo aštrumui 0,09 darbingumo lygis yra nustatinėjamas, ji nebūtų davusi siuntimo į NDNT esant tokiam regėjimo aštrumui. Negali pasakyti, ką reiškia toks ištaisymas iš 0,08 ir 0,04 į 0,09 ir 0,09. 2014 metais Šiaulių ligoninėje šitokios įrangos tuo metu nebuvo, kad būtų galima atlikti ETT, ar OCT tyrimus. Ji tyrė žmogų ta įranga, kokią turėjo, Kadangi jai tai nekėlė abejonių, būtent ta įranga ir nustatė tas ligas ir užpildė siuntimą į NDNT.

Ji tokių duomenų neturėjo, kad 2012 metais E. R. tikrinant akis vairuotojo pažymėjimui gauti dėl akių jokių problemų nebuvo, jai tokių duomenų ir nereikėjo. Kad 2012 metais ji gerai matė jos nustatytai diagnozei neturėjo reikšmės, kadangi ji vertina tuo metu, kada žmogus ateina, ką jis parodo, ką jis pasako. Regėjimas yra tikrinamas etapais: patikrinamas regėjimo aštrumas, uždedami akiniai, matuojamas spaudimas, plečiami vyzdžiai. Negali pasakyti, per kiek laiko buvo atliktas visas tyrimas E. R., mažiausiai vieno paciento apžiūra su pertraukomis trunka iki valandos, tokio laiko pakako nustatyti visoms toms diagnozėms, kurias ji nustatė. Apie simuliaciją negali nieko pasakyti, kadangi tai yra ne jos kompetencija. Nesutinka su konsiliumo išvada, nes simuliuoti neįmanoma nė vienos diagnozės.

Dėl įrašo „Buvusios kraujosruvos tinklainės centrinėse dalyse“ ji tokios informacijos neturėjo, bet, matyt, pacientė jai tą pasakė, todėl ir užfiksavo. Kadangi jos oficialiuose dokumentuose informacijos, kad R. J. 2007 metais patyrė avariją nėra, vadinasi ji apie tai nieko nežinojo. R. J. buvo patikrintas regėjimo aštrumas pagal optotipo ženklus, buvo patikrinta su akiniais, buvo patikrinta su bandomųjų lęšių stiklais, buvo matuotas akispūdis, buvo tikrinta refrakcija pagal skiaskopines liniuotes, buvo matuotas akių spaudimas su autonometru, buvo išplėsti vyzdžiai ir sodintas žmogus prie plyšinės lempos, su sferiniu lęšiu žiūrimas akių dugnas. Prieš tai dar buvo padarytas akipločio tyrimas lankiniu perimetru. Regėjimo aštrumas ir akiplotis yra subjektyvūs tyrimai, objektyvūs tyrimai yra visa kita: akispūdžio pamatavimas, refrakcijos patikrinimas, akių dugno vaizdo ištyrimas. Ligos, kurias nustatė R. J., gali ūmiai, gali lėtai vystytis, čia nuo kiekvieno žmogaus individualiai priklauso. Ji vertino konkrečiai tą, ką matė, negali pasakyti, ar R. J. liga buvo ūmi. Pagal surinktą ligos anamnezę, tai migla akyse buvo kelerius metus.

Išsamesnių tyrimų po tos konsultacijos neskyrė, nes tai, ką matė, jai abejonių nekėlė. Šiaulių ligoninėje išsamesnių tyrimo aparatų neturėjo. Visais atvejais po pirmos konsultacijos rašydavo siuntimą į NDNT, jeigu matydavo, kad žmogui yra ta problema.

Pas ją nebuvo duomenų, kad E. R. ir R. J. nesugeba dirbti savo darbo, kad E. R. pasunkėjęs darbas, kad negali pataikyti kateterio į veną, jei būtų sakiusi, būtų užrašyta žodis į žodį. Tai komisija sprendžia, ar sugeba, ar nesugeba dirbti. E. R. 2014-03-03 konsultuota pirmą kartą, specifinio gydymo jai tuo metu nereikėjo pagal jos aprašytas ligas. Tai patvirtino ir konsiliumas, kad jai specifinio gydymo nereikia. Konsultacijoje E. R. turėjo nusiskundimų, yra jie surašyti 2014-03-03 dokumente. E. R. apsilankymo situacijos neprisimena, neprisimena ir R. J. apsilankymo bei neprisimena, kaip jos reagavo dėl siuntimo į NDNT, tačiau ji žmonių negąsdina, neprisimena E. R. reakcijos dėl siuntimo į NDNT. Siuntimą į NDNT E. R. užpildė ji, tačiau neprisimena, ar pateikė išrašą dėl E. R. nėštumo.

Dėl R. J. turėjo konsultacinės poliklinikos kortelę. Žino, kad okulistė D. K. dirba (duomenys neskelbtini), tačiau neprisimena, ar matė jos dokumentus iš konsultacinės poliklinikos apie R. J. regėjimą. Dėl 2006-10-23 gydytojos D. K. išrašo iš konsultacinės asmens sveikatos istorijos, kad „R. J. regos aštrumas yra 0,3, o su korekcija yra 1,0“, D. M. nurodė, jog neprisimena, ar matė tokį išrašą, tačiau patikslino, kad turėjo matyti ir gydytojos D. K. įrašą, kad su akiniais R. J. regos aštrumas yra „1“. nes ten yra ir jos ranka yra užrašyta kitas dokumentas su jos išvada apie tą būklę, kurią ji nustatė 2007 metais. Kiekvienas daktaras vertina pagal save tą, ką mato, ir visi gali būti skirtingi, o dėl teisingumo ji negali pasakyti, mano, kad gal ir D. K. klydo. Vadovautis reikia paskutinio gydytojo išvadomis. Ji rado būtent tokį susirgimą, matė tokį pacientą ir vertino, siuntė į komisiją kur dirba oftalmologai. Dinamikoje tas regėjimo aštrumas kaip akių dugno vaizdas gali keistis, kiek gali keistis, negali pasakyti, nes kiekvienas žmogus yra individualus. R. J. ta dinamika buvo, tą gali spręsti pagal įrašus, yra NDNT formoje 27 kaip keitėsi jos regėjimo aštrumas. Mažai tikėtina, kad po jos diagnozių regėjimas galėtų grįžti į „1“. Kiek minimaliai galėtų grįžti regėjimas, negali atsakyti. Ar R. J. 2011 metais gulint ligoninėje buvo tikrinamas regėjimo aštrumas, jai kelia abejonių, nes ten ne A. T. ranka parašytas regėjimo aštrumas R. J. ligos istorijoje, kada ji gydėsi nervų ligų skyriuje. Negali pasakyti, kieno ranka parašyta, bet žino to gydytojo braižą, o ten skiriasi braižai.

Raštas ligos istorijoje yra ne A. T., kurioje nurodytas R. J. regos aštrumas 0,2, o su korekcija – 0,8. Tai galėjo būti ir kito žmogaus duomenys įrašyti. Regėjimo aštrumas galėjo būti įrašytas ir ne R. J.. Tokio regėjimo aštrumo negali pasiekti, ji abejoja, ar tai yra R. J. regėjimo parodymai užrašyti. Negali pasakyti, ar kas ką suklastojo. Girdėjo R. J. parodymus, kad ji nenorėjo nedarbingumo lygio, kad norėjo gyventi, kaip visi žmonės. Ji ir nesiūlė pacientams dėl nedarbingumo lygio nustatymo. Paprastai pacientai patys paprašo arba jų palydovai, globėjai paprašo, pareikalauja, yra ir tokia grafa užpildoma. Šiuo atveju prašė pati pacientė. Ką R. J. sakė, ji neprisimena. Kokias privilegijas gali suteikti ar nesuteikti, sprendžia komisija. Negali vertinti 2017 metų NDNT kontrolės sprendimo. Negali atsakyti į klausimą, ar jos diagnozė teisinga, jei NDNT kontrolės skyrius nustatė 100 procentų regėjimą. Ji turi teisę neatsakyti į kai kuriuos klausimus.

Apklausta kaip kaltinamoji R. J. parodė, kad kalta neprisipažįsta, nesupranta, kuo yra kaltinama, nes problemų su regėjimu turėjo visą gyvenimą. Pamena, kad 2007 metų pabaigoje kreipėsi pas gydytoją, nes buvo stipriai pradėjęs blogėti regėjimas. 2007 m. pabaigoje nebuvo staigus pablogėjimas. Kiek prisimena, tai 2007 metų birželį ar liepą turėjo avariją, pati buvo kalta, buvo didžiulis stresas. Nežino, ar tai susiję, bet po to pastebėjo, kad regėjimas dar labiau prastėja.

Ėjo pas akių gydytoją D. M., kaip pas specialistę, nes šeimos gydytoja rekomendavo kreiptis į akių specialistą, tačiau neprisimena, ar ji davė siuntimą. Pasakė akių gydytojai, kad prastai mato, ir gydytoja atliko kažkokius tyrimus, nežino, kaip jie tiksliai vadinasi, ką pasakė specialistas, tuo tikėjo. Ją išgąsdino tos diagnozės, kad yra prastas regėjimas. Jai pasakė, kad pagal tokias diagnozes jai priklausytų neįgalumas. Jai, kaip ne medikui, tikrai nieko nesakė tos diagnozės ir kodai. Gydytoja atliko tyrimus ir matė, kad ten kažkas yra, tik ji pati gali pasakyti, kad blogai mato, kad nepilnas vaizdas yra, akinius nešioja seniai, jie yra žiūrėti į tolį.

Turbūt 2007-12-17 atėjo pas gydytoją D. M., jei taip parašyta, nes konkrečių datų tikrai neprisimena. Kokius vaistus gydytoja skyrė, tokius ir vartoja. Skyrė kuo daugiau gerti maisto papildų su liuteinu, mėlynių ekstraktą, plečiančius vaistus. Visą gyvenimą turėjo problemų su kraujotaka. Neprisimena, ar siūlė gultis į stacionarą dėl akių ligų. Jai buvo naujiena ta diagnozė, kažkokia geltonosios dėmės degeneracija, tačiau nežinojo, kokia tai liga. Neprisimena tokių dalykų, ar sakė, ar nesakė specialistė D. M., kad ta liga nepagydoma. Nebuvo tokio staigaus lūžio, kad pablogėtų stipriai per savaitę, ar per mėnesį.

2006 metais spalio mėnesį buvo pas kitą gydytoją, ką matė lentelėje, tą ir sakė, nežino, koks buvo regėjimo aštrumas. Jautė regėjimo pablogėjimą ir ėjo pas specialistą 2007 metais gruodžio mėnesį. Tai per metus laiko pablogėjo regėjimas, bet nebuvo toks ryškus, kad pablogėtų per mėnesį. Ji ne medikė, negali pasakyti, kaip greitai, ar ne greitai pasireiškia geltonosios dėmės liga. Jai niekas konkrečiai neaiškino, ką reiškia regos aštrumas 0,3 ir 0,03. Kaip supranta, tai skirtumas didžiulis. Per metus tas pablogėjimas atsirado ir tai matosi iš medicininių išrašų. Ne per dieną ir ne per mėnesį jai pasidarė blogai, o per metus laiko. Jei būtų blogai buvę 2006 metais, pas gydytoją nebūtų ėjusi 2007 metais.

Ji gydytojai pasakė savo nusiskundimus ir gydytoja rašė, nežino, ką ji ten surašė. Nematė, ar pati gydytoja surašė jos nusiskundimus, ar kas kitas. Neprisimena, kiek laiko užtruko tyrimai 2007-12-17, tačiau gydytoja per vieną dieną tuos tyrimus padarė, skyrė gydymą ir pasakė, kad su tokiu regėjimu galima tvarkytis grupę. Jeigu pagal regėjimą ir medicininius dokumentus priklausė grupė, tai gydytoja ir sutvarkė tuos dokumentus. Nei ji norėjo, nei nenorėjo, kad neįgalumas būtų sutvarkytas, bet gydytoja pasakė, kad su tokiu regėjimu galima tvarkyti grupę, ką ji davė pasirašyti, tą ji ir pasirašė, nes reikėjo kažkokių dokumentų į tą NDNT, reikėjo užpildyti prašymą. Nežino, kas užpildė siuntimą į NDNT, neprisimena. Neprisimena, kas buvo prieš dešimt metų. Jos pagrindinis darbas nėra prie kompiuterio, ji tik 10-13 dalį praleidžia prie kompiuterio, iki šiol yra darbinga. Neįsivaizduoja, kad gydytoja jai galėtų įbrukti siuntimą dėl neįgalumo, ji nenori to neįgalumo, nori dirbti kaip visi žmonės. Nemano, kad 2007-12-17 gydytoja norėjo, kad ji gautų neįgalumą. Gydytoja pasakė, kad ji turi didelių problemų su regėjimu, pasakė, kad nustatytos diagnozės, davė pasirašyti tą prašymą, siuntimo pati nepildė. Kiek prisimena, visus prašymus rašė pati. Neprisimena, ar 2007, ar 2013 metais pati vyko į NDNT, bet kažkuriais metais yra vykusi. Šiauliuose yra buvusi atvykusi komisija, kuriais metais, neprisimena, Šiauliuose toje komisijoje buvo. Neprisimena, ar 2007 metais buvo komisijoje. Neteisingi buvo parodymai, kad visose komisijoje dalyvavo nustatant nedarbingumą.

Nurodė, kad 2011 metais gydėsi neurologijos stacionaro skyriuje, tačiau neprisimena, kad ją būtų tikrinęs gydytojas su tokia nelietuviška pavarde, tikrai būtų prisiminusi, tikrai toks daktaras A. T. jos netikrino. Dabartiniu metu kaip gydėsi, taip ir tebesigydo, tačiau dabar gydosi privačiai ir nenori pateikti gydymosi duomenų, mano, kad tokią teisę ji turi.

Ji nurodė, kad jos regos aštrumas dabar yra 0,2 ir 0,3 su akiniais. Koks be korekcijos, negali pasakyti. Jai nustatė 100 % darbingumą be jokių jos tyrimų, pagal kažkokią STT pažymą, be jos. Iš tų pačių dokumentų vieną kartą nustato 30, kitą kartą – 40, paskui – 50, paskui kažkaip pasidaro 100. 50 procentų nedarbingumas buvo nustatytas jai nedalyvaujant, bet buvo tretinio lygio konsultacija. Netiki tais specialistais, kurie nustatė 100 procentų darbingumą, iš ko jie nustatė net jos nematę. Kai nustatė 100 procentų darbingumą, tai skundė 2017 metų pabaigoje NDNT ginčų komisijai ir dar atsakymo nėra. Pakartotinai nesikreipė nei raštu, nei telefonu. Sutiko su paskutiniu sprendimu, kai jai buvo nustatytas 50 darbingumas. Kitų sprendimų neskundė, pasitiki specialistais, nuo jos nepriklauso kiek paskirs. Nevažiavo tirtis, nes tokia jos pilietinė teisė, važiuoti, ar ne. Kiek galima žmogų kaip šunį varinėti, mano, kad tai tyčiojimasis iš žmogaus. Tyčiojasi tas, kas siunčia, kaip supranta, ne konsiliumas, ji raštus gavo iš STT su grasinimais. Negali paneigti kaltinime nurodytos išmokų sumos, nes ją gaudavo, dabar nebegauna, sustabdyta.

Neturi supratimo, ar mato 0,03, ar 0,3, jaučiasi taip pat blogai. Jeigu 2007 metais gydytoja D. M. nustatė tokias diagnozes, jos yra ir dabar, kur jos gali dingti? Pas akių gydytoją buvo paskutinį kartą 2015 metais, nes regėjimas nepasikeitęs. Nuo 2007 metų periodiškai kreipėsi pas gydytojus, o nuo 2015 nebesikreipė, būklė nepablogėjo. Ji nėra akla, yra darbinga ir prisitaikė dirbti įvairius darbus. Pagal įstatymą neprivalėjo kam nors pasakotis apie savo regėjimo sutrikimus. Jai nereikėjo išskirtinių darbinių sąlygų, kad galėtų dirbti savo darbą. Dirbdama su kompiuteriu pasididina šriftą, kitų specialių programinių įrenginių regėjimo sutrikimus turintiems asmenims nenaudoja. Visus kartus ėjo pati pasitikrinti pas gydytoją D. M.. 2009 metais jai reikėjo eiti pas gydytoją, nes baigėsi neįgalumas. Nežino, kaip gydytoja klausė, ar dėl akių gulėjo ligoninėje, ar apskritai gulėjo ligoninėje, tačiau dėl akių ji stacionare negydyta. Kreiptis į NDNT reikėjo, nes dėl tokio prasto regėjimo priklauso grupė ir dabar dėl 18000 eurų yra teisme, tų pinigų jai nereikėjo ir nereikia. Po 2007-12-17 geria plečiančius vaistus ir vitaminus su mėlynių ekstraktu. Ji nevyko į gydytojų konsiliumus tyrimui, už tai yra nubausta, moka antstoliams pinigus. Ji nebijo būti ištirta, bet jos teisė tokia yra atsisakyti, dar kartą kartoja, kad po konsiliumo išvadų nevažiavo tirtis ir nevažiuos. Suvokia, kad sprendimų kontrolės skyrius turi teisę inicijuoti papildomus tyrimus dėl teritorinių skyrių priimtų sprendimų. Jai gydytoja paaiškino, kad geltonoji dėmė yra rimta liga, bet nesuprato tų skaičiukų su „H“.

(duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. J. (A.) yra pateikusi pažymą apie sveikatą, kurioje įrašai apie sveikatos būklę yra nuo 2003-08-28 iki 2016-05-27 . Per visą darbo laikotarpį R. J. ( A.) nėra pateikusi jokių dokumentų ar informavusi apie nustatytą nedarbingumo lygį. Darbo metu papildomų sąlygų dėl R. J. (A.) negalios nesudaryta, nes įstaiga apie jos regėjimo sutrikimus nebuvo informuota. Ji savo pareigas kaip socialinė darbuotoja atliko gerai ir jokios negalios nebuvo pastebėta (2 tomas, b. l. 102).

2016-08-24 (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) siuntimai į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą neregistruojami (3 tomas, b. l. 90).

2016-11-02 (duomenys neskelbtini) kanceliarijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad E. R. nuo 2012-11-19 iki 2015-08-14 dirbo (duomenys neskelbtini) E. Ž. (duomenys neskelbtini) (nuo 2014-07-03 suteiktos vaiko priežiūros atostogos, 2015-08-14 atleista iš pareigų). (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymuose nurodyta, kad šias pareigas einantis asmuo turi mokėti naudotis teksto redagavimo kompiuterio programomis, tvarko (duomenys neskelbtini) asmeninio puslapio interneto svetainėje duomenis, padeda rengti (duomenys neskelbtini) susitikimų atmintines, pranešimus ir pan., tvarko (duomenys neskelbtini) korespondenciją ir kt. (3 tomas, b. l. 98–101).

2016-11-23 VĮ „Regitra“ rašte Nr. ((duomenys neskelbtini), nurodyta, kad E. R. 2012-08-20 išduotas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas, kuris galioja iki 2022-08-20 (3 tomas, b. l. 103). 2016-12-02 VĮ „Regitra“ raštu Nr. (1.22)-24-4578 pranešama, kad VĮ „Regitra“ negavo informacijos, kad E. R. dėl sveikatos būklės negali vairuoti transporto priemonių (3 tomas, b. l. 109).

2017-04-25 NDNT rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad D. M. konsultacijos išvadoje regėjimo aštrumo duomenų pataisymas iš 0,08 ir 0,04 į 0,9 ir 0,9 nedaro įtakos E. R. nustatyto darbingumo lygio išraiškai procentais (3 tomas, b. l. 124).

2016-12-14 VSDFV Šiaulių skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys apie R. J. nuo 2007-12-22 iki 2016-12-31 laikotarpiu išmokėtas netekto darbingumo pensijos sumas, taip pat su tuo susiję prašymai, darbingumo lygio pažymos ir sprendimai (3 tomas, b. l. 126–160).

2017-01-18 (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2007 m. pacientas pas gydytojus konsultantus be siuntimo galėjo lankytis tik dėl būtinos pagalbos, mokamai konsultacijai arba dėl ilgalaikio stebėjimo sergant tam tikra liga (kai pacientas yra įtrauktas į ilgalaikio stebėjimo įskaitą ir tai yra atžymėta asmens sveikatos istorijoje) (3 tomas, b. l. 185).

2017-01-27 Valstybinės ligonių kasos rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2007-12-17 R. J. lankėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, konsultavusi gydytoja D. M., ir R. J. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad pacientė atvyko su siuntimu (3 tomas, b. l. 187).

2017-02-07 (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad už teisingą ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės užpildymą atsakingas gydytojas. 2012-01-09 ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje nurodyta, kad R. J. buvo konsultuota su siuntimu (3 tomas, b. l. 190–192).

2017-11-20 (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad gydytojas konsultantas privalo pateikti atsakymą siuntimą išrašiusiam gydytojui (3 tomas, b. l. 194).

2017-12-22 Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašte Nr. S-6-338, nurodyta, kad apdraustam pacientui, nesant būtinosios medicinos pagalbos indikacijų ir nesant gydytojo siuntimo, galėjo būti suteikta tik mokama gydytojo oftalmologo konsultacija, tai pažymint ir apskaitos dokumentuose. Jei sveikatos priežiūros įstaiga teritorinei ligonių kasai atvejį, kai pacientas neturėjo siuntimo, pateikė apmokėti, traktuotina, kad sveikatos priežiūros įstaiga padarė žalą PSDFV biudžetui ir įstaiga turėtų grąžinti neteisėtai gautus pinigus (3 tomas, b. l. 196-199).

2017-05-03 NDNT raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pateikiamas siuntimų į NDNT sąrašas (nurodant siuntimo datą ir numerį), kuriuos pateikė D. M. (4 tomas, b. l. 6–10).

2017-12-06 NDNT raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pateiktas R. J. 2017-11-20 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Juo R. J. nustatytas 100 proc. darbingumas (4 tomas, b. l. 17–24).

Iš 2016-09-26 apžiūros, dalyvaujant šeimos gydytojui E. R., protokolo matyti, kad apžiūrėta E. R. sveikatos istorija (forma Nr. 025/a). Joje yra 2005-11-15 okulistės I. R. konsultacija, kad E. R. mato 1, tai yra regėjimas be sutrikimų. Padarytas įrašas, kad įvertinus akių dugną pakitimų nenustatyta. 2012-08-07 kreipėsi dėl vairuotojo sveikatos patikrinimo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. R. abiem akimis mato 1, tai yra jos regėjimas geras, be pakitimų. Taip pat padaryta išvada, kad vairuoti gali be apribojimų. Įklijuotas E. R. 2012-08-07 užpildytas klausimynas – vairuotojo garbės deklaracija, kurio 1 punkto 8 papunkčiuose nurodyta, kad neturi jokių regėjimo sutrikimų. 2012-08-07 ji kreipėsi ir dėl licencijos tęsimo dirbti slaugytoja. 2012-12-04 kreipėsi dėl darbuotojos sveikatos patikrinimo. Taip pat apžiūrėtas 2014-03-03 E. R. siuntimas okulisto konsultacijai dėl nėštumo, išvados dėl šios konsultacijos E. R. nepateiktos (4 tomas, b. l. 27–50).

Iš 2016-10-18 apžiūros, dalyvaujant specialistei V. M., protokolo matyti, kad apžiūrėta E. R. asmens sveikatos istorija, pateikta (duomenys neskelbtini). Joje yra 2014-03-03 E. R. (duomenys neskelbtini) E. R. išduotas siuntimas okulisto konsultacijai. Siuntimo antroje pusėje padarytas įrašas, kad prašo konsultuoti dėl akių patologijos kaip nėščią. Kitų įrašų dėl diagnozių, nusiskundimų nėra. (duomenys neskelbtini) antspaudu patvirtintas 2014-03-03 siuntimas į NDNT Nr. 14. Įrašyta, kad siuntimas išduotas E. R., kurios amžius nurodytas 29 metai ir 7 mėnesiai, dirbančiai (duomenys neskelbtini). Išsamios ligos anamnezės grafoje padarytas įrašas, kad jai migla akyse keleri metai, iškrinta teksto vaizdo detalės, sunku skaityti, rašyti. Akiniai mažai padeda. Gydyta stacionare ir ambulatoriškai. Aprašytas gydymas medikamentais. Toliau tekste nurodoma, kad gydymas be efekto regėjimo atžvilgiu. Būklei negerėjant siunčiama į NDNT darbingumo lygio nustatymui, esant regėjimo sutrikimui. Atžymėta, kad taikytas gydymas ambulatorinis ir stacionarus. Apžiūrėti NDNT 2016-08-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti E. R. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje esantys (duomenys neskelbtini) D. M., V. A. M. ir A. G. tyrimų dokumentai ir medicininiai įrašai. V. A. M. konsultacijos 2015-04-09 medicinos dokumento išrašas – tirtos E. R. regėjimo funkcijos. 4 punkte įrašytos diagnozės, kurias nustatė V. A. M.. Pagrindinė liga yra H47.2 – abiejų akių regos nervo atrofija. 4.1 papunktyje nurodytos gretutinės diagnozės – H35.3 geltonosios dėmės degeneracija; H36.0 tinklainės kraujagyslių angiopatija; H43.3 abiejų stiklakūnių drumstys. 5 punkte nurodyta, kad E. R. regėjimo aštrumas yra V OD = 0.04, OS = 0.07 nekoreguoja. Akispūdis OD =18.9, OS =17.3. Įrašyta, kad abi akys ramios, priekinės kameros vidutiniškos, stiklakūnio destrukcija, drumstys, akių nervo ribos aiškios, temporalinės pusės blyškios, dešinė daugiau kairė, arterijos ryškiai susiaurintos. Centrinėse tinklainės dalyse degeneraciniai židinukai. Toliau įrašyti skaičiai iš akipločio kompiuterinio tyrimo. Įrašas, kad pilnam ištyrimui ligonė įrašyta į eilę elektrofiziologiniam tyrimui. V. A. M. antros konsultacijos 2015-08-20 medicinos dokumento išrašas – tirtos E. R. regėjimo funkcijos. 4 punkte įrašyta diagnozė H47.2 – abiejų akių regos nervo atrofija. 4.1 papunktyje nurodytos gretutinės diagnozė žodžiais abiejų akių ragenos distrofija. 5 punkte nurodyta, kad E. R. regėjimo aštrumas yra V OD = 0.04, OS = 0.07 nesikoreguoja. Padarytas įrašas, kad abiejų akių ragenose endotelio pakitimai panašu į cornea guttata (ragenos vidinio sluoksnio degeneraciniai smulkūs pakitimai). Tai gali būti blogesnio matymo priežastis. Atliktame viso regėjimo lanko tyrime pakitimai būdingi regėjimo nervo atrofijai. Patarta atlikti galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimą. MRT tyrimu ieškoma regos nervo atrofijos priežasties. Įrašyta į eilė elektrofiziologiniam tyrimui. 2015-09-28 gydytojos V. A. M. išrašas, kad E. R. atliktas elektrofizologinis tyrimas. Nurodyta, kad duomenys pridedami. Rekomenduota diagnozės visiškam patikrinimui neurookulisto konsultacija ir atlikti galvos smegenų magneto rezonansą. Prie E. R. 2015-09-28 atlikto elektrofiziologinio tyrimo duomenų yra rankraštinis gydytojo A. G. įrašas, kad tiriamo asmens regos sukeltų potencialų tyrimo rezultatų pakitimai galimi dėl regos nervų subatrofijos. Duomenų už demenilizacinį procesą nepakanka (4 tomas, b. l. 52–76).

Iš 2016-12-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta E. R. medicininė knygelė, forma F.048/a (originalas). Joje yra įrašai, jog E. R. prof. patikrinta, dirbti gali ir dirbti bendrosios praktikos slaugytoja gali (4 tomas, b. l. 82–89).

Iš 2016-12-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta R. J. medicininė knygelė, forma F.048/a (originalas). Joje nurodomi socialinio darbuotojo darbe esantys kenksmingi faktoriai „psichologinis veiksnys“, „fizinis krūvis“ ir įklijuotas lapelis, kuriame yra spausdintas tekstas „LR SAM įsak. 301 13 pr. 2 lent. p. 4.2.1., p. 4.2.2., p. 4.2.3., p. 4.3.1.1., p. 4.3.2“ (Iš Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 301 atitinkami punktai: krovinių tvarkymas rankomis; stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai; darbo poza; padidėjusi regėjimo įtampa, stebimo objekto dydis; darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.)). Taip pat yra įrašai, kad profilaktiškai patikrinta, dirbti gali; socialine darbuotoja dirbti gali (4 tomas, b. l. 90–102).

2017-01-10 apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėjus Valstybinės ligonių kasos 2017-01-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą išrašą (3 tomas, b. l. 167-172), kuriame yra R. J. duomenys iš informacinės sistemos „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad pirmojo įrašo data yra 2007-02-15, paskutinio – 2016-05-27. Nėra įrašų apie R. J. akių ligų stacionarinį gydymą. (4 tomas, b. l. 103-105). Stacionarinis gydymas užfiksuotas tik 2013-09-09 ir 2013-09-30 dėl su regėjimu nesusijusios ligos (3 tomas, b. l. 169).

2017-01-09 (duomenys neskelbtini) raštu Nr. S-157(1.16) pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad nuo 2011-01-26 iki 2011-02-02 R. A. (J.) gydyta stacionare dėl kaklinės radikulopatijos, tarpslankstelinės kaklinės osteochondrozės (4 tomas, b. l. 178–179).

2017-01-04 apžiūros, dalyvaujant specialistei D. M., protokole nurodyta, kad apžiūros metu aprašomi ikiteisminiam tyrimui reikšmingi dokumentai:

- NDNT Kauno V teritorinio skyriaus 2007-12-22 Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimą atliko D. B. ir V. P.. 14 punkte nurodomi duomenys apie R. J. sveikatos būklę: „blogai mato nuo vaikystės, nešioja akinius, paskutiniais metais matymas pablogėjo, konsultuota ir gydyta Šiaulių ligoninėje, pastoviai jaučia rūką, pastoviai gydosi pas oftalmologus“. 15 punkte surašytos specialistų išvados „v-od-0,03sph-3,5 D-0,04; v-os-0,03 sph-3,65 D-0,08 OU ramios, ragenos skaidrios, rainelės atrofiškos, stiklakūnių fibrozė, akių dugne OND rausvi, riboti, kraujagyslės siauros, tinklainių centrinėse dalyse įvairaus dydžio distrofiniai židiniai su kraujosrūvomis ir paburkimu. Akipločiuose centrinės reliatyvinės 15 l. skotomos“. 20 punkte nurodoma, kad diagnozės ir funkcijų sutrikimas pagrindžiamas siuntimo į NDNT duomenimis, papildomų medicininių tyrimų duomenimis bei apžiūros ir pokalbio duomenimis. 24 punkte pateikiamoje lentelėje matyti, kad kaip vidutinio palankumo aplinkybė vertinama tai, kad R. J. būtinas darbinės aplinkos pritaikymas. 26.1. punkte nurodyta, kad nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, kuris galioja nuo 2007-12-22 iki 2009-12-21. 26.12.1 punkte nurodoma, kokių darbų, veikiant fiziniams rizikos veiksniams, negali dirbti, tarp kurių nurodoma, kad negali vairuoti transporto priemonių. Be to, papildomai nurodoma, kad gali dirbti socialine darbuotoja.

R. J. 2007-12-17 siuntimas į NDNT Nr. (duomenys neskelbtini). Siuntime nurodomi R. J. (A.) anketiniai duomenys. Prie grafų „1. Ligos anamnezė“ ir „Gydymo eiga per paskutinius 12 mėnesių“ mėlynai rašančia rašymo priemone yra įrašytas tekstas: „Migla akyse antrus metus po buvusių kraujosruvų tinklainės centrinėse dalyse. Gydyta stacionare ir ambulatoriškai. Kalio jodidas 3 kartus dienoje (lašai). Parabulbariai deksametazonas 10 injekcijų“ (tai vaistai, kurie leidžiami prie akies). Toliau neįskaitomas tekstas. Toliau nurodomas emoksipinas, 10 injekcijų (vaistas leidžiamas į raumenis); dicinonas, 12,5 proc., 10 injekcijų į raumenis;. fezam (tabletės). Būklei negerėjant esant regėjimo sutrikimui darbingumo lygiui nustatyti siunčiama į NDNT. Prie grafos „Taikytas gydymas“ pabrauktas žodis „medikamentinis“ ir įrašytas tekstas: „akispūdis – abiejų akių 17,3 mM.hg“ (tai normalus akispūdis). Prie 4 punkto įrašytas tekstas: „V OD – 0,04 OS – 0,03 su korekcija (sph -3,5 D) 0,09; 0,05. Refrakcija abiejų akių 4,0 D miopijos. Obj: OU ramios, ragenos skaidrios, priekinė kamera vidutinio gylio, rainelės ramios, lęšiai skaidrūs, stiklakūnių siūlinė destrukcija. Dugne optinio nervo diskai rausvi, riboti, kraujagyslės netolygios, venos platokos, pilnakraujės. Centre distrofiniai pakitimai su kraujosruvų pėdsakais ir paburkimu“. Prie grafos „5. Pagrindinė diagnozė“ įrašytas tekstas „Abiejų akių tinklainių centrinių dalių distrofija“. Prie grafos „TLK 10 kodas“ nurodyta „H35.3“. Prie grafos „6. Gretutinės diagnozės“ įrašytas tekstas: „Abiejų akių stiklakūnių destrukcija. Vidutinio laipsnio trumparegystė“, toliau neįskaitomas tekstas. Prie grafos „TLK 10 kodas“ nurodoma „H43.3; H52.1; H36.8“. R. J. (A.) 2007-12-17 akipločio tyrimas. Abiejų akių akiplotis iš periferijos susiaurėjęs iki 45 laipsnių nuo fiksacijos taško. Yra centrinės skotomos 10 laipsnių ribose, tai reiškia, kad yra centrinis defektas.

NDNT Kauno V teritorinio skyriaus 2009-12-23 Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimą atliko D. B., L. B., L. P.-S.. 20 punkte nurodoma, kad R. J. (A.) nustatytos diagnozės ir funkcijų sutrikimas pagrindžiamas siuntimo į NDNT duomenimis, ligos istorijos duomenimis, papildomų medicininių tyrimų duomenimis bei apžiūros ir pokalbio duomenimis (tačiau pridėtų ligos istorijos duomenų kopijų nėra). 24 punkte pateikiamoje lentelėje matyti, kad kaip vidutinio palankumo aplinkybė vertinama tai, kad R. J. būtinas darbinės aplinkos pritaikymas. 26.1. punkte nurodyta, kad nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, kuris galioja nuo 2009-12-21 iki 2011-12-20. 26.12.1 punkte nurodoma, kokių darbų, veikiant fiziniams rizikos veiksniams, negali dirbti, tarp kurių nurodoma, kad negali vairuoti transporto priemonių.

R. J. 2009-12-15 siuntimas į NDNT Nr. (duomenys neskelbtini). Siuntime nurodomi R. J. (A.) anketiniai duomenys. Prie grafų „1. Ligos anamnezė“ ir „Gydymo eiga per paskutinius 12 mėnesių“ mėlynai rašančia rašymo priemone yra įrašytas tekstas: „Silpnėja rega, migla akyse po buvusių kraujosruvų tinklainės centrinėse dalyse. Gydyta stacionare ir ambulatoriškai. Kalio jodidas 3 kartai dienoje (lašai), deksametazonas, leidžiamas prie akies, emoksipinas, leidžiamas į raumenis, Fezam 2 kartus dienoje (tabletės), dicinonas 12,5 proc. į raumenis 10 injekcijų, vitaminai A ir E vieną kartą dienoje, Ocuvit 1 tab. dienoje. II grupė dėl regėjimo sutrikimo nuo 2007-12. Būklei negerėjant siunčiama darbingumo lygio nustatymui į NDNT, esant regėjimo sutrikimams.“ Toliau kitokio atspalvio mėlynai rašančia rašymo priemone įrašytas tekstas: „Gliukozė 4,9 mmol/l, VVC 7,1.109, Hb 132 g/l, lim 3 proc.“ Toliau neįskaitomas tekstas. GRA 65,0 proc. ENG 12 mM.h. Prie grafos „Taikytas gydymas“ pabrauktas žodis „medikamentinis“. Prie 4 punkto įrašytas tektas: „V OD – 0,04 OS – 0,03 su korekcija (sph -3,5 D) 0,07; 0,05 Refrakcija M4,0D, akispūdis 17,3 mM.Hg (normalus akispūdis). Abi akys ramios, ragenos skaidrios, priekinė kamera vidutinė. Stiklakūnių siūlinė (neįskaitomas žodis) destrukcija. Dugne regimojo nervo diskai rausvi, riboti (norma). Kraujagyslės netolygios, venos platokos, pilnakraujės. Centre distrofiniai pakitimai su kraujosruvų pėdsakais ir paburkimu ir prasidėjusia pigmentacija. Akiplotis pridedamas. Toliau kitokio atspalvio mėlynai rašančia rašymo priemone įrašytas tekstas: širdies veikla ritmiška, pulsas 78 kartai per min. AKS 120/80. Kvėpavimas vezikulinis (norma).“ Prie grafos „5. Pagrindinė diagnozė“ įrašytas tekstas „Abiejų akių tinklainių centrinių dalių distrofija“. Prie grafos „TLK 10 kodas“ nurodyta „H35.3“. Prie grafos „6. Gretutinės diagnozės“ įrašytas tekstas: abiejų akių tinklainių angiopatija, stiklakūnių destrukcija, vidutinio laipsnio trumparegystė. Prie grafos „TLK 10 kodas“ nurodoma „H36.8; H43.3; H52.1“. Prie spausdinto teksto „Tvirtinu, kad pateikti duomenys atitinka paciento tyrimo metu gautus rezultatus“ yra atspaudas su tekstu „14303 Gyd. D. M.“ ir asmens parašas.

R. J. (A.) 2009-12-15 akipločio tyrimas. Jame nurodoma, kad dešinės akies akiplotis susiaurėjęs periferijoje: viršuje ir apačioje iki 30 laipsnių, iš medialinės pusės iki 40 laipsnių, iš lateralinės pusės iki 45 laipsnių nuo fiksacijos taško. Kairės akies akiplotis susiaurėjęs iš periferijos viršuje iki 30 laipsnių, apačioje iki 35 laipsnių, iš medialinės pusės iki 40 laipsnių, iš lateralinės pusės iki 45 laipsnių nuo fiksacijos taško. Abiejose akyse yra centrinės skotomos iki 15 laipsnių. Lyginant su 2007 m. darytu akipločio tyrimu, akiplotis pablogėjo.

NDNT Kauno V teritorinio skyriaus 2012-01-13 Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DNL-(duomenys neskelbtini). Vertinimą atliko D. B., L. B., L. P.-S.. 20 punkte nurodoma, kad R. J. (A.) darbingumas vertinamas siuntimo į NDNT duomenimis, papildomų medicininių tyrimų duomenimis ir specialistų, konsultantų išvadomis. 24 punkte pateikiamoje lentelėje matyti, kad kaip vidutinio palankumo aplinkybė vertinama tai, kad R. J. būtinas darbinės aplinkos pritaikymas. 26.1. punkte nurodyta, kad nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, kuris galioja nuo 2011-12-21 iki 2013-12-20. 26.5.1 punkte nurodoma, kokių darbų, veikiant fiziniams rizikos veiksniams, negali dirbti, tarp kurių nurodoma, kad negali vairuoti transporto priemonių.

R. J. 2012-01-10 siuntimas į NDNT Nr. (duomenys neskelbtini). Siuntime nurodomi R. J. (A.) anketiniai duomenys. Prie grafų „1. Ligos anamnezė“ ir „Gydymo eiga per paskutinius 12 mėnesių“ mėlynai rašančia rašymo priemone yra įrašytas tekstas: „Migla akyse eilę metų. Silpnėja rega, II grupė dėl regėjimo sutrikimo nuo 2007-12. Gydyta stacionare ir ambulatoriškai. Išvardinti vaistai: catachrom lašai 2 kartus dienoje, deksametazonas 10 injekcijų. Emoksipinas 1 proc. 20 injekcijų.“ Toliau neįskaitomas tekstas. Toliau: „Fezam 2 kartus dienoje (tabletės), sermionas po 10 miligramų 2 kartus dienoje. Ocuvit (Taksofit) 1 tab. 1 kartą dienoje. Baigiasi invalidumo grupės terminas. Būklei negerėjant siunčiama į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, esant regėjimo sutrikimui.“ Toliau kitokio atspalvio mėlynai rašančia rašymo priemone įrašytas tekstas: „Kartojasi galvos svaigimo epizodai.“ Toliau neįskaitomas tekstas ir po to „Gydyta stacionare“. Prie grafos „Taikytas gydymas“ pabraukti žodžiai „medikamentinis“ ir „antirecidyvinis“. Prie 4 punkto įrašytas tektas „V OD – 0,03 OS – 0,03 su korekcija (sph -1,75 D) 0,06; 0,04. Akiplotis pridedamas. Akispūdis 17, 3 mmHg. Refrakcija abiejų akių miopijos 2,0 D (trumparegystė sumažėjusi lyginant su anksčiau nurodytais duomenimis 2009 m. siuntime Nr. (duomenys neskelbtini)). Obj. Abiejų akių junginės ramios, ragenos skaidrios, priekinės kameros vidutinio gylio, rainelės ramios, lęšiai skaidūs, stiklakūnių siūlinė (neįskaitomas žodis) destrukcija. Dugne optinio nervo diskai rausvi, riboti, kraujagyslės netolygios, venos plačios, pilnakraujės, vingiuotos. Centre distrofiniai pakitimai su kraujosruvų pėdsakais, paburkimu bei pigmentacija.“ Toliau kitokio atspalvio mėlynai rašančia rašymo priemone įrašytas tekstas: „Bendra būklė patenkinama, širdies veikla ritmiška, pulsas 78 kartai per min. AKS 105/80. Rombergo pozoje svyruoja.“ Prie grafos „5. Pagrindinė diagnozė“ įrašytas tekstas „Abiejų akių tinklainių gyslainių centrinių dalių distrofija“. Prie grafos „TLK 10 kodas“ nurodyta „H35.3“. Prie grafos „6. Gretutinės diagnozės“ įrašytas tekstas: „Abiejų akių tinklainių angiopatija, stiklakūnių destrukcija, lengvo laipsnio trumparegystė. Toliau kitokio atspalvio mėlynai rašančia rašymo priemone įrašytas tekstas: Daugybinis sprando osteochondrozė, lėtinė cervikalinė radikuliopatija, lėtinis smegenų kraujagyslių nepakankamumas.“ Prie grafos „TLK 10 kodas“ nurodoma „M42.1; M54.1“. 8 punkte pateikiamoje lentelėje ties skaičiumi 2 pažymėta, kad regėjimas sutrikęs ir įrašytas tekstas „V OD 0,03, OS 0,03 su korekcija (-3,5 D) 0,06; 0,04“ ir šalia šio teksto yra atspaudas su tekstu „14303 Gyd. D. M.“ ir asmens parašas.

R. J. (A.) 2012-01-09 akipločio tyrimas. Nurodoma, kad dešinės akies akiplotis iš periferijos susiaurėjęs: viršuje, apačioje ir iš medialinės pusės (vidinės pusės) iki 30 laipsnių, iš lateralinės (išorinės) iki 50 laipsnių. Kairės akies akiplotis susiaurėjęs iš periferijos: viršuje, apačioje ir iš vidinės pusės iki 30 laipsnių, iš lateralinės iki 50 laipsnių. Yra centrinės skotomos 15 laipsnių. Epikrizė iš ligos istorijos. Epikrizėje nurodyta, kad Neurologijos skyriuje gydyta nuo 2011-01-26 iki 2011-02-02. Diagnozė – kaklinės radikulopatijos paūmėjimas, tarpslankstelinė kaklinė osteochondrozė. Konsultuota okulisto – nurodoma, kad „akių dugnuose angiosclerosis retinae o.u.“ Nepažymėtos tinklainės ligos, kurios turėtų matytis apžiūrint akių dugnus, t. y. turėjo matytis centrinės tinklainės dalies degeneracija.

R. J. 2013-12-02 siuntimas į NDNT Nr. (duomenys neskelbtini). Siuntime nurodomi R. J. (A.) anketiniai duomenys. Prie grafos „1. Išsami ligos anamnezė“ mėlynai rašančia rašymo priemone įrašytas tekstas: „Migla akyse eilę metų, II invalidumo grupė dėl regėjimo nuo 2007-12. Baigiasi terminas. Akiniai mažai padeda. Liejasi vaizdas, iškrenta teksto dalis. Sunku skaityti, rašyti. Gydyta stacionare ir ambulatoriškai. Deksametazonas lašais ir palabulbariai, catachromo lašai, sermionas 10 miligramų 2 k. dienoje, liuteinas 6 mg 1 k, dienoje. Toliau neįskaitomas tekstas. Būklei negerėjant siunčiama į NDNT darbingumo lygio nustatymui esant regėjimo sutrikimui.“ Prie grafos „2. Taikytas gydymas“ pažymėta, kad taikytas ambulatorinis, stacionarus ir medikamentinis gydymas. Prie grafos „3. Būklės ir gydymo eiga“ įrašytas tekstas: „Akiplotis pridedamas. V OD – 0,03, OS – 0,03 su korekcija (-1,75 D) 0,06; 0,04. Akispūdis 17, 3 mmHG. Refrakcija abiejų akių miopijos 2,0 D. Obj.: OU ramios, ragenos skaidrios, priekinės kameros vidutinio gylio, rainelės ramios, lešiai skaidrūs. Stiklakūnių siūlinė destrukcija. Dugne optinio nervo diskai rausvi, riboti. Kraujagyslės netolygios. Salus I laipsnio, venos plačios, pilnakraujės, vingiuotos. Centre distrofiniai pakitimai su paburkimu, pigmentacija ir kraujosruvų pėdsakais.“ Ties 7 punktu „Pagrindinė diagnozė“ nurodoma „H35.3 abiejų akių tinklainių gyslainių centrinių dalių distrofija.“ Ties 8 punktu „Kitos diagnozės“ nurodoma „H36 Abiejų akių tinklainių angiopatija; H43.3 abiejų akių stiklakūnių drumstys; H52.1 abiejų akių lengvo laipsnio trumparegystė.“

- R. J. 2013-12-02 prašymas dėl darbingumo lygio nustatymo. Prašymas užpildytas juodai rašančia rašymo priemone. Matyti, kad tekstas į duomenų įrašymui skirtas vietas įrašytas netvarkingai ant linijų, virš kurių turėtų būti įrašytas. Virš teksto „vardas ir pavardė – didžiosiomis raidėmis“ užrašyta „R. A.“, ant teksto „gimimo data“ užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, virš teksto „namų adresas“ užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Prie grafos „Išsilavinimas“ pabrauktas žodis „aukštasis“. Prie grafos „Profesinė kvalifikacija“ ant linijos (o ne virš jos) įrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Prie punktų 3; 3.1 ir 3.2 ant esančių linijų (o ne virš jų) dideliais skaičiais įrašyta „23“; „7“, „16“. Lapo apačioje yra asmens parašas, o virš teksto „vardas ir pavardė“ yra nubrėžta linija, ant kurios užrašyta „R. A.“.

R. J. (A.) 2013-12-02 akipločio tyrimas. Nurodyta, kad dešinės akies akiplotis susiaurėjęs iš periferijos: viršuje, apačioje ir iš medialinės pusės iki 30 laipsnių, iš išorinės pusės iki 45 laipsnių. Kairės akies akiplotis susiaurėjęs iš periferijos: viršuje, apačioje ir iš medialinės pusės iki 30 laipsnių, iš išorinės pusės iki 45 laipsnių. Yra abiejų akių centrinės skotomos iki 15 laipsnių.

LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų 2015-07-21 medicinos dokumentų išrašas. Išraše nurodomi R. J. (A.) anketiniai duomenys. Pagrindinė diagnozė nurodoma: „H35.3. Kaip gretutiniai susirgimai nurodomi H26.2 abiejų akių komplikuota prasidedanti katarakta, H43.3 stiklakūnių drumstys, H26.0 (tai taip pat reiškia kataraktą; nurodyti du kataraktos kodai), H34.9 tinklainės kraujagyslių angiopatija. Ligos anamnezė: V OD – 0,04; OS – 0,04 su korekcija (-1,75 D) 0,3 ir 0,2. Akispūdis 18,9mmHg. Skundžiasi labai blogu matymu. Abi akys ramios, priekinės kameros vidutiniškos. Lęšių kortikaliniai sluoksniai drumstėja ir lęšio kapsulės, lęšio periferijoje yra koronarinio tipo drumstys. Akių dugne regimojo nervo papilos aiškiomis ribomis, arterijos susiaurėję. Centrinėje tinklainės dalyje degeneraciniai pakitimai, lengvas paburkimas.“ Toliau aprašyti akipločiai, kurių specialistė negali įvertinti. Nurodoma, kad siekiantvisiškai ištirti būtina atlikti ETT tyrimą, tyrimas įrašytas 2015-09-23 14 val. 30 min.

NDNT direktoriaus M. Ž. 2015-07-07 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) adresuotas LSMU VšĮ Kauno klinikoms dėl R. J. (A.) regėjimo aštrumo įvertinimo. Rašte nurodoma, kad „atliekant patikrinimą nustatyta, kad NDNT pateikti medicininiai dokumentai yra prieštaringi (NDNT teritorinio skyriaus sprendimas pagrįstas vienintele oftalmologės konsultacijos išvada, kuria remiantis, R. A. regėjimas yra ryškiai sutrikęs, tačiau asmuo geba pilnu etatu dirbti pagal įgytą socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją).“ Taip pat rašte nurodoma, kad turimais duomenimis LSMU VšĮ Kauno klinikos 2015-07-30 tirs R. J. regos sutrikimą, todėl prašoma užtikrinti objektyvų regėjimo sutrikimo įvertinimą, atliekant objektyvius tyrimus ir atsakant į nurodytus klausimus. (duomenys neskelbtini) R. B. 2015-04-29 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad R. J. į konsultaciją VšĮ Kauno klinikose užsiregistravo liepos 30 d. (72 lapas); Kaip matyti iš anksčiau apžiūrėto LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašo, R. J. Kauno klinikose lankėsi 2015-07-21 pas gydytoją V. A. M., t. y. anksčiau nei nurodoma registracijos data.

Apžiūros metu matyti, kad R. J. darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje yra Šiaulių miesto bendruomenės prašymai, kuriuose išreiškiama abejonė dėl R. J. ir kitiems asmenims nustatyto neįgalumo pagrįstumo (5, 9 lapas) ir yra NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus vedėjos tarnybinis pranešimas dėl gautos anoniminės informacijos, kurioje pranešta dėl galbūt R. J. nepagrįstai suteikto neįgaliojo statuso.

NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015-09-17 sprendimas (duomenys neskelbtini) dėl R. J. (A.).

Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimą atliko E. R., L. K., K. B.. Vertinimą tvirtino V. V. – G.. 20 punkte nurodoma, kad R. J. (A.) darbingumas vertinamas siuntimo į NDNT duomenimis, ligos istorijos duomenimis, papildomų medicininių tyrimų duomenimis ir apžiūros bei pokalbio duomenimis. 24 punkte pateikiamoje lentelėje matyti, kad kaip vidutinio palankumo aplinkybė vertinama tai, kad R. J. būtinas darbinės aplinkos pritaikymas. 26.1. punkte nurodyta, kad nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, kuris galioja nuo 2015-09-17 iki 2035-08-23. 26.5.1 punkte nurodoma, kokių darbų, veikiant fiziniams rizikos veiksniams, negali dirbti, tarp kurių nurodoma, kad negali vairuoti transporto priemonių. 28 punkte nurodoma, kad sveikatos funkcijos pagerėjimo tikėtis nėra pagrindo.

Iš apžiūrėtos R. J. sveikatos istorijos matyti, kad ant knygelės viršelio ties grafa „Socialinė grupė (invalidumas), draudimas, lengvatos“ užrašytas tekstas „neįg.p. (duomenys neskelbtini) iki 2013.12.20, NP (duomenys neskelbtini) 40%“. Specialistė atkreipia dėmesį, kad šioje sveikatos istorijoje nėra išrašų dėl akių ligų gydymo stacionare, reikšmingi įrašai:

- 2000-10-11 (duomenys neskelbtini) išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma diagnozė angiopathia retinae ou. Ligos anamnezė: V 0,5 ir 0,6. Nurodoma, kad akių dugne optinio nervo diskai riboti, gelsvi. Arterijos kiek susiaurėjusios. Tinklainė n.y. (be pakitimų) Konsultavo gyd. I. J..

- 2003-06-27 gyd. R. B. įrašas. Nurodoma, kad siunčiama okulisto konsultacijai dėl akinių parinkimo. Diagnozė – myopia ou. Atsakymo iš specialisto nėra.

- 2004-01-12 gyd. R. B. įrašas. Nurodoma, kad siunčiama okulisto konsultacijai dėl akinių parinkimo. Diagnozė – myopia ou. Paskirti vitaminai.

- 2006-06-08 gyd. I. R. įrašas, jog spalvas skiria, V OD 0,5, OS 0,5 su korekcija (-1,0 D) 1,0 ir 1,0 (regėjimas su korekcija yra normalus). Nurodoma, kad tinka su korekcija.

- 2006-10-23 gyd. D. K. išrašas iš medicininių dokumentų. Išraše nurodoma, kad V OD 0,3 OS 0,3 su korekcija 1,0 ir 1,0. Obj. Optinės terpės skaidrios. Tinklainėje patalogijos nestebėta. Tinklainės venos pilnakraujos.

- 2007-12-17 gyd. D. M. išrašas, kuriame nurodomos pirmiau minėtos diagnozės, anamnezė, kuri nurodoma ir siuntime. Išraše nurodoma, kad migla akyse po buvusių kraujosruvų centrinėse tinklainės dalyse. Specialistė atkreipė dėmesį, kad nuo 2006-10-23, kai regėjimo funkcijos su korekcija -1,0 D buvo 1,0 ir yra gydytojos įrašas, kad tinklainėje patologijos nestebėta iki 2007-12-17, nėra išrašų iš okulisto konsultacijų. Nėra duomenų iš okulistų apžiūros dėl tinklainės susirgimo. Taip pat nėra duomenų apie ligą, sukėlusią žymų regėjimo sutrikimą.

- R. J. prašymas (duomenys neskelbtini) nukreipti į NDNT. Data nenurodyta.

- 2009-02-04 gyd. D. M. išrašas iš medicininių dokumentų. Išraše nurodomos diagnozės H35.3, H36.8, H52.1. V OD 0,04 OS 0,03 (-3,5 D) 0,08 ir 0,05.

- 2009-05-29 padarytas įrašas, kad V 0,1 ir 0,1 su korekcija abiem akim 0,3. Pažymėtina, kad per 4 mėn. regėjimo aštrumas pagerėjo.

- 2009-12-19 Gydytojų konsultacinės komisijos įrašas. Nurodoma, kad siunčiama į NDNT ir įrašyta diagnozė pagal kodą H35.3. Pasirašo gyd. E. R..

- 2009-12-15 gyd. D. M. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodomos diagnozės H35.3, H43.3, H52.1, H36.8.

- 2009-12-18 R. J. prašymas (duomenys neskelbtini) nukreipti į NDNT.

- Epikrizė iš ligos istorijos. Neurologijos skyrius nuo 2011-01-26 iki 2011-02-02. Konsultuota okulisto, kuris nurodė, kad akių dugnuose angiosclerosis retinae o.u.

- 2011-05-26 padarytas įrašas, kad profilaktiškai patikrina. Duomenų apie regėjimo patikrinimą nėra.

- 2012-01-09 R. J. akipločio tyrimo lapelio kopija. Aprašytas aukščiau.

- 2012-01-09 gyd. D. M. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodomos diagnozės H35.3, H36, H43.3, H52.1.

- 2012-01-10 R. J. prašymas (duomenys neskelbtini) nukreipti į NDNT.

- 2012-01-10 Gydytojų konsultacinės komisijos įrašas. Nurodoma, kad siunčiama į NDNT darbingumo lygio nustatymui. Nurodoma diagnozė H35.3. Po šiuo įrašu pasirašo M. S., E. R. ir R. B..

- 2014-05-28 įrašas dėl profilaktinio patikrinimo. Įrašo apie regos patikrinimą nėra.

- 2015-04-13 įrašas apie siuntimą okulisto konsultacijai į KMUK NDNT nukreipimu.

- 2015-05-28 padarytas įrašas, kad profilaktiškai patikrina. Duomenų apie regėjimo patikrinimą nėra.

- 2015-07-21 gyd. V.A. M. išrašo iš medicininių dokumentų kopija.

- 2015-09-23 gyd. V.A. M. išrašas iš medicininių dokumentų. Išraše nurodomi R. J. anketiniai duomenys. Įrašyta pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini). Kaip gretutinės diagnozės nurodytos (duomenys neskelbtini). Ligos anamnezė: V OD – 0,04; OS – 0,04 su korekcija (-1,75 D 0,3 ir 0,2. Nurodoma, kad papildomai atliktas elektrofiziologinis tyrimas 2015-09-24 ERG (elektroretinografija). Toliau neįskaitomas tekstas. Atsakymas pridedamas. Akies ašies ilgis od 23,39, os 23,46 (normalus). Nurodoma, kad rekomenduota atlikti OCT tyrimą.

- Pridėta OCT tyrimo kopija su tyrimo aprašymu. Tyrimas darytas 2015-09-29. Nurodyta, kad yra nežymūs choriokapiliarų kompleksų sluoksnio degeneraciniai pokyčiai; Regos nervo skaidulų tyrimas atitinka amžiaus normą.

- Pridėta elektrofiziologinio tyrimo kopija su aprašymu. Tyrimas darytas 2015-09-24, kurį atliko gyd. A. G.. Iš R. J. sveikatos istorijoje esančių dokumentų matyti, kad ETT tyrimui buvo įrašyta 2015 m. rugsėjo 23 d. 14 val. 30 min, tačiau jis atliktas 2015-09-24. Gydytojos V. A. M. išrašo iš medicininių dokumentų surašymo data nurodyta 2015-09-23, tačiau šio išrašo tekste minimi tyrimai, kurie buvo atlikti 2015-09-24 ir 2015-09-29.

- Kartu su specialiste apžiūrima R. J. sveikatos istorija, pateikta (duomenys neskelbtini). Specialistė atkreipia dėmesį, kad nėra išrašų dėl akių ligų gydymo stacionare.

Ikiteisminiam tyrimui reikšmingi įrašai:

- 2000-10-11 gydytojo oftalmologo konsultacijos įrašas, kuriame nurodoma diagnozė angiopathia retinae ou. V 0,5 ir 0,6. Nurodoma, kad ou ramios, PK vidutinio gylio, dugne opt. diskai riboti, gelsviai rausvi. Arterijos susiaurėjusios. Tinklainė n.y. Konsultavo gyd. I. J..

- 2003-07-17 gydytojo oftalmologo konsultacijos įrašas V OD 0,3, OS 0,4 (SPH -0,5 D) 0,7 ir 0,9. Nurodyta, kad ou ramios, dugne optinio nervo diskai riboti, arterijos nežymiai susiaurintos. Konsultavo gyd. P..

- 2004-01-14 gydytojo oftalmologo konsultacijos įrašas, kuriame nurodoma, kad V OD 0,1, OD 0,2, (-0,75 D) 1 ir 1.

- 2004-01-12 siuntimas į okulisto konsultaciją. Nurodoma diagnozė – myopia ou. Prašoma konsultuoti dėl akinių parinkimo.

- 2003-06-27 siuntimas į okulisto konsultaciją. Nurodoma diagnozė – myopia ou. Prašoma konsultuoti dėl akinių parinkimo.

- 2006-08-21 išrašas iš medicininių dokumentų. Nurodoma diagnozė – myopia ou. V OD 0,5 OS 0,5 (-1 D) 1 ir 1. Siunčiama konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo taktikos. Regėjimą tikrino gyd. L. U..

- 2008-12-01 siuntimas okulisto konsultacijai. Nurodoma diagnozė (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad siunčiama į konsultaciją dėl tolesnio sekimo ir gydymo taktikos.

- 2009-09-21 gyd. D. M. įrašas dėl akinių parinkimo. Išrašytas receptas su lengvata akiniams abiejų akių sph – 0,75 D (nors 2009-02-04 išraše nurodoma, kad sph – 3,75 D). Ant užklijuotos baltos spalvos popieriaus juostelės užrašyta „nuotoliui“. Nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Pasirašė gyd. D. M..

- 2009-10-14 išrašas iš medicininių dokumentų. Nurodoma V 0,04 ir 0,03 be korekcijos. Prašoma konsultuoti dėl akių būklės įvertinimo ir gydymo taktikos. Pasirašė gyd. R. B..

- 2009-12-15 gyd. D. M. išrašo kopija ir akipločio tyrimo kopija.

- 2012-01-09 gyd. D. M. išrašo kopija ir akipločio tyrimo kopija.

- 2013-11-12 išrašas iš medicininių dokumentų. Nurodoma, kad siunčiama į konsultaciją dėl tolesnės gydymo taktikos. V 0,04 ir 0,03. Pasirašė gyd. R. B.. Siuntimo į NDNT Nr. (duomenys neskelbtini) ir akipločio tyrimo kopija (4 tomas, b. l. 108-176).

2016-12-09 specialisto išvadoje nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 1 d. pacientė E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., atvyko į (duomenys neskelbtini) (VUL SK) akių ligų centrą akių būklei įvertinti. (VUL SK) Akių ligų centre buvo surengtas konsiliumas, kuriame dalyvavo Akių ligų centro vadovas doc. R. A., akių ligų skyriaus vedėjas doc. A. C., konsultacinių kabinetų vyresnysis gydytojas R. R. ir gyd. oftalmologe A. L.. Buvo atlikta pacientės apžiūra, specialūs tyrimai (optinė koherentinė tomografija, galvos branduolinis magnetinis rezonansas) ir būklės įvertinimas.

Atsakyta į pateiktus klausimus:

„1. Regos aštrumas dešinės akies yra 0.5 ir nekoreguoja, kairės akies - 0.5 ir nekoreguoja.

2. Atliktame magnetinio rezonanso tyrime regos nervų bei takų pažeidimo požymių nestebėta. Optinės koherentinės tomografijos tyrime abiejų akių regos nervai ir tinklainės geltonoji dėmė be patologinių pakitimų. Elektrofiziologinis tyrimas VUL SK šiuo metu neatliekamas. Remiantis turimais duomenimis konsiliumas negali nurodyti koks šiuo metu yra E. R. regėjimo sutrikimas ir diagnozės pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių.

3. Konsiliumo metu atlikus ligonės ištyrimą, nustatyta, kad nepakanka duomenų atsakyti, ar E. R. regėjimas tuo metu, kai D. M. nustatė diagnozes (duomenys neskelbtini) A. M. diagnozę (duomenys neskelbtini). buvo VOD 0.08 ir VOS 0.04. E. R. diagnozuotų ligų ((duomenys neskelbtini)) būklės pagerėjimas ar pasveikimas sunkiai tikėtinas.

4. Pagal Jų atliktus aukščiau išvardintus tyrimus E. R. negali patvirtinti diagnozių ((duomenys neskelbtini)).

5. Galimai dideli regėjimo sutrikimai diagnozuoti E. R. nustatomi objektyviais tyrimais naudojant medicininę įrangą ir atliekant kitus specialius tyrimus diagnozės ((duomenys neskelbtini)) patvirtinimui.

6. Turimų duomenų nepakanka konstatuoti ar simuliacija galima. 2016 gruodžio 1 dieną atlikus E. R. oftalmologinį ištyrimą bei objektyvius tinklainės ir regimojo nervo tyrimus optinės koherentinės tomografijos pagalba abiejų akių priekiniuose segmentuose, stiklakūniuose, regos disko nervinėse skaidulose ir geltonojoje dėmėje pakitimų nestebi. Rekomenduojama atlikti elektroretinografijos tyrimą (šis tyrimas atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikoje) ir pagal jo rezultatus spręsti klausimą dėl neurologo konsultacijos reikalingumo.

7. Pagal mūsų nustatytą E. R. regos aštrumą ji gali būti savarankiška. Ar E. R. gali dirbti slaugytoja sprendžia jos sveikatos priežiūros įstaigos medicininė komisija.

8. E. R. regėjimo sutrikimas pagal funkcinius, profesinius ir kitus socialinius kriterijus galimai lengvas.“ (5 tomas, b. l. 12-21).

2017-01-11 (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad E. R. anksčiau diagnozuotų ligų ((duomenys neskelbtini)) savaiminio pasveikimo ar žymaus regėjimo būklės pagerėjimo jų praktikoje stebėta nebuvo (5 tomas, b. l. 27)

2017-04-04 specialistų išvadoje dėl E. R. regėjimo būklės įvertinimo, atsakyta į pateiktus klausimus:

„1. Elektrofiziologinio tyrimo pirma dalis, t.y. elektroretinografija (ERG) - normos ribose, o antra dalis, t.y. regos sukelti potencialai (pVEP) - sumažintos amplitudės, tai gali būti dėl regos nervo subatrofijos, jei tai patvirtina kiti tyrimai (akių dugno vaizdas, optinė koherentinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas). Kitu atveju pVEP amplitudė gali būti sumažinta dėl anatominių ir ar fiziologinių ypatybių, nesant regėjimo sutrikimų.

2. Pagal turimus duomenis, pacientei objektyvių patologinių pakitimų nenustatyta. Iš subjektyvių tyrimų, pacientei nustatytas pablogėjęs regėjimo aštrumas bei pakitimai akiplotyje, kuriems pagrįsti objektyvių duomenų neturime.

3. Pagal atliktus tyrimus, duomenų už ligas pagal TLK-10 (duomenys neskelbtini) kodus negauta ir diagnozės nustatytos neteisingai.

4. Galima (E. R. agravacija/simuliacija dėl regėjimo funkcijos sutrikimų). Pagal anksčiau pateiktus TEK-10 kodus toks regėjimo aštrumo pagerėjimas nėra žinomas.“ (5 tomas, b. l. 36).

2017-04-04 specialistų išvadoje, kurią pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų oftalmologų ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojų oftalmologų konsiliumas dėl R. J. regėjimo būklės įvertinimo pagal turimus medicininius dokumentus (2015-09-24 elektrofiziologinį tyrimą ir 2015-09-29 OCT tyrimą), nurodyta :

„1. OCT tyrime abejų akių geltonojoje dėmėje stebimi labai nežymūs atrofiniai degeneraciniai pokyčiai, o tinklainių skaidulų storis amžiaus normos ribose, elektrofiziologiniame tyrime (elektroretinografijoje) lazdelinių ir kolbelinių b bangų amplitudės saikingai sumažintos;

2. Pagal atliktus tyrimus diagnozės (duomenys neskelbtini) nustatytos teisingai. Dėl H36 diagnozės reikia atlikti pakartotiną oftalmologinę apžiūrą: oftalmoskopiją, akių dugno nuotrauką, refraktometriją cikloplegijoje;

3. nustatytų diagnozių (duomenys neskelbtini) būklės pagerėjimas ar pasveikimas negalimas;

4. pagal atliktų tyrimų duomenis galima spręsti apie R. J. agravaciją/simuliaciją dėl regėjimo sutrikimo;

5. regėjimo aštrumo V OD su korekcija 0,07 ir OS su korekcija 0,05 (2009-12-15) pagerėjimas iki V OD su korekcija 0,8 ir OS su korekcija 1,0 (2011-01-27) pagal diagnozes (duomenys neskelbtini) negalimas;

6. regėjimo aštrumo V OD su korekcija 0,06 ir OS su korekcija 0,04 (2013-12-06) pagerėjimas iki V OD su korekcija 0,3 ir OS su korekcija 0,2 (2015-07-21) su papildomomis diagnozėmis mažai tikėtinas; norint objektyviai įvertinti regėjimo aštrumą, tikslingas sukelto optokinetinio nistagmo tyrimas.“ (5 tomas, b. l. 59).

2017-11-27 (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos R. J. ranka rašyt ir (ar) /pildytų dokumentų kopijos (8 tomas, b. l. 24–41).

2017-11-14 VSDFV Šiaulių skyriaus raštu Nr. (4.37)S-38751 pateikiama informacija, kad nuo 1999-01-04 iki 1999-12-31 R. J. (A.) ir V. R. dirbo (duomenys neskelbtini) (8 tomas, b. l. 43–44).

2017-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad šioje įmonėje R. J. (A.) dirbo (duomenys neskelbtini) (8 tomas, b. l. 46).

Apklaustas kaip specialistas R. R. parodė, dirba (duomenys neskelbtini) akių ligų centre vyresniuoju akių gydytoju. Dalyvavo konsiliume tiriant E. R.. Konsiliumą patys susidarė vidaus administracijos tvarka, komisijoje buvo keturi žmonės. E. R. buvo atvykusi, patys tyrė, ne standartinis tyrimas, užtruko kelias valandas, o Kaune jau jokių tyrimų E. R. nebeatlikinėjo, tik vertino. Kiek atsimena, buvo atsiųsta užduotis atsakyti į konkrečius klausimus, todėl ir susirinko į konsiliumą, kad atsakytų į tuos klausimus. Pagal kodus (duomenys neskelbtini) kas nustatė neteisingas diagnozes, neatsimena. Dėl patirties stokos neparašė konkrečiai, kur neteisinga. Keturiese pasirašė, tvirtina išvadą, kad diagnozės buvo neteisingos.

Geltonosios dėmės kodas yra H35.3., jeigu tiesiogiai – tai geltonoji dėmė yra struktūros dalis, bet, kalbant apie geltonosios dėmės degeneraciją, tai kaip diagnozė, kaip liga. Geltonosios dėmės degeneracija jau yra diagnozė H35.3. E. R. atveju nustatė, kad neteisinga, o R. J. atveju – teisinga, čia ne klaida vertinant tuos regėjimo sumažėjimus iki 7 procentų, paskui iki 80 pagerėjimas, tai tokių atvejų nežino. Tokių pagerėjimų iš praktikos ir iš tų žinių, kurias analizavo, tikrai nežinoma. Yra objektyvūs, yra subjektyvūs tyrimai.

Žmogus su tokiomis diagnozėmis gali matyti ir 100 procentų. Diagnozė automatiškai neduoda neįgalumo, tai vertina komisija. Yra tam tikri standartai, pagal kuriuos duodamas neįgalumas. Kaip supranta, neįgalumas buvo duotas ne dėl diagnozių, o iš išvadų, kad regėjimas labai blogas. Bet regėjimas iš 0,07 nepriklausomai, net vertinant šitas diagnozes 0,05 ir paskui 2011 metais iki vieneto, 0,8 prilygstama stebuklui, tokių atvejų nežino ir literatūroje nerado aprašo.

Kiek atsimena, R. J. pas juos neatvyko nė karto. Jei žmogus būtų atvykęs, jie būtų jį išsamiai tyrę. Konsiliumo narių nuomone, R. J., jei yra, tai arba minimali negalia, arba jos nėra, nes pagal tai, ką objektyviai vertino, nerado tokių pakitimų, kurie sąlygotų, kad regėjimas būtų keli procentai, tai 007 ir 005. Regėjimo negalią realiai nulemia regėjimo aštrumas ir kai kuriais atvejais akiplotis. Pagal regėjimo aštrumą sprendžiama, kiek žmogus įgalus, kiek neįgalus. Diagnozė automatiškai neduoda invalidumo. Konsiliumas R. J. to regėjimo aštrumo nenustatė, kadangi jos netikrino. Regėjimo aštrumas, tas, kuris susiejamas su žmogumi, visada yra subjektyvus, negalima priversti pasakyti, kiek žmogus mato eilučių arba raidžių. Vertinama visuma, daromi kiti tyrimai, kaip pavyzdys, akies koherentinė tomografija yra objektyvus tyrimas, magnetinis rezonansas irgi objektyvus tyrimas. Mano, kad R. J. turėtų matyti gerai, bet jis jos netikrino. Atlikus statinę ir kinetinę perimetrijas ir įvertinus akipločius stebimi akipločio defektų neatitikimai, tai gali būti simuliacija. Jie objektyvių regėjimo sutrikimų pas E. R. iš medicininės pusės nerado. Pagal visus atliktus tyrimus peršasi tokia išvada, kad E. R. simuliuoja, nors kategoriškos tokios išvados negali duoti.

2017-04-04 dalyvavo konsiliume dėl E. R.. Atsakydami į klausimus jie žiūrėjo visą jiems pateiktą medicininę medžiagą ir pagal tai darė išvadas. Konsiliumas šitą tyrimą vertino, susipažino, analizavo. Konsiliumo išvados 2 punkte nurodyta: „pagal turimus duomenis, pacientei objektyvių patologinių pakitimų nenustatyta. Iš subjektyvių tyrimų, pacientei nustatytas pablogėjęs regėjimo aštrumas bei pakitimai akiplotyje, kuriems pagrįsti objektyvių duomenų neturime.“ A. G. tyrimas šiuo atveju nepadeda nustatyti tikslios diagnozės. Konsiliumo rašto 3 punkte nurodyta: „pagal atliktus tyrimus, duomenų už ligas pagal TLK-10 (duomenys neskelbtini) (patvirtintą ir M.) kodus negauta ir diagnozės nustatytos neteisingai.“ Tuo metu jie gavo visą išsamią informaciją, ją patikrino, persvarstė ir parašė išvadas. Tikėtina, kad jiems buvo pateikti dokumentai iš daktarės D. M., visi tie dokumentai, kurie buvo pateikti, buvo išanalizuoti. 2016-12-01 konsultacija buvo pateikta (duomenys neskelbtini) konsiliumui. Elektrofiziologinis tyrimas yra pakankamai jautrus siekiant nustatyti įgimtą tinklainės fotoreceptorių distrofiją. E. R. nebuvo rasta jokių pakitimų, kalbant apie geltonąją dėmę, pas ją nebuvo rasta jokių pakitimų. Distrofija, degeneracija – jei jiems kyla klausimų, pertikrina. Distrofiniai pakitimai su metais pereina į degeneracinius. Kodas ligos tas pats yra iš esmės, jeigu yra neaktyvi degeneracijos forma, tai ji niekuo nesiskiria nuo distrofijos. Rašydamas išvadą jis atsižvelgia į žmogaus amžių. Jei žmogui 30 metų ir bus parašyta degeneracija, jis suklustų, kodėl tokio jauno amžiaus žmogui yra geltonosios dėmės degeneracija.

2017-04-04 konsiliumo metu vertino medicininę dokumentaciją, 2015-09-24 gydytojo A. G. atliktą fiziologinį tyrimą R. J.. Vienas pats šitas tyrimas konkrečiai nieko nepasako, reikia žiūrėti visumą, todėl buvo daryti kiti tyrimai. Atsakydami į 1 p. klausimus jie ir rėmėsi tuo tyrimu. Galutiniame punkte ir parašė, kad tam, kad būtų įsitikinta, reikia atlikti papildomus tyrimus. Jei išvadą būtų turėję iš karto, nebūtų prašę tų papildomų tyrimų. R. J. buvo numatytos dvi datos, kada turi atvykti, bet ji neatvyko. Ji neatvyko ir tie tyrimai nebuvo atlikti, tačiau tai konsiliumo nuomonės nekeičia, kad tuos tyrimus reikia atlikti. 2017-04-04 konsiliumo išvados 5 punkte nurodyta: „regėjimo aštrumo V OD su korekcija 0.0. ir OS su korekcija 0.04 (2013.12.06) pagerėjimas iki V OD su korekcija 0.8 ir 0s su korekcija 1.0 (2011.01.27) pagal diagnozes (duomenys neskelbtini) negalimas.“ Jei tokią konsultacijos išvadą padarė, vadinasi, 2011-01-27 medžiaga buvo pateikta. Konsiliumo išvadoje ne diagnozę akcentavo, jie akcentavo regėjimą. Žmogus per dvejus metus nuo tūkstantinio matymo pereina prie šimtaprocentinio matymo.

Tinklainės užpakalinio poliaus geltonosios dėmės degeneracijai taikomas specifinis gydymas. Apie 2009 metus buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klinikoje, o 2007 metais taip pat gydoma buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligoninėse. Makulos degeneracija yra gydoma ir sustabdoma dabar iki penkerių metų. Vis tiek pakitimai yra, tik sustabdoma, pagal paskutinius duomenis, dabar penkeriais metais galima prailginti žmogaus matymą. Tinklainės kraujagyslių angiopatijai specifinis gydymas netaikomas, stiklakūnio drumstims taip pat specifinis gydymas netaikomas, akių trumparegystė yra ne liga, žmogus koreguoja regėjimą su akiniais, yra daromos privačiai operacijos, priskiriamos kaip prie plastinių operacijų. Esant šioms ligoms, nesant papildomų veiksnių – uždegiminių reiškinių, tinklainės atšokos, kraujosruvų stiklakūnyje, netaikomas gydymas stacionare. Paskutiniame išvados punkte ir parašyta, kad R. J. rekomenduojami tyrimai siekiant nustatyti tiesą. Regėjimo aštrumas pats vienas negali kisti, žmogus atsakinėja, ką jis mato ir tai užrašoma, tai yra subjektyvu. Moteriai nėštumo metu gali išsivystyti regėjimo sutrikimai, bet ne tokie drastiški.

Funkcijos sutrikimai gali būti visi trys: lengvas, vidutinis, sunkus, nes priklauso, kokia stadija ir kaip pažengusi liga. Jei jaunam žmogui iki 40 metų būtų diagnozuota geltonosios dėmės degeneracija, jis suklustų. 2007 metais R. J. buvo 37 metai ir diagnozuota užpakalinio poliaus degeneracija, tai realiai ribinis amžius. Jauniems gydytojams pasakytų, kad reikia dar sykį patikrinti ir ištirti. Regos aštrumas nuo gero regėjimo gali nukristi po sunkių traumų, negrįžtamų organinių pakitimų iki 0,04 ir 0,03, toks dalykas egzistuoja.

Dėl R. J. regos aštrumo iš ligos istorijos 2006 metais spalio 26 d. – 0,3 ir su korekcija 1, siuntime į NDNT 2007 m. gruodžio mėnesį – 0,03, svarbu tai, kad, jeigu medicininiuose įrašuose nėra kitos ligos, kiltų daug klausimų, nes negali žmogui per 13 mėnesių taip atsitikti, jei jis per tą laiką niekur nesikreipė. Iš to išrašo supranta, kad per tą laiką jokių fatalinių sukrėtimų nebuvo, jam kiltų klausimų dėl papildomų tyrimų darymo.

Konsiliumo išvadoje nenurodė, apie kokį OCT tyrimą rašo, dėl patirties stokos. Sudedamoji dalis yra koherentinė tomografija, sudeda regos aštrumą, akipločio tyrimą, OCT tyrimą, elektrofiziologinius tyrimus ir daro bendrą išvadą. Atsakydami į klausimą dėl galimos simuliacijos atsakė, kad galima. Konsiliumo išvadoje neteigia, kad simuliacija, jie nurodė, kad galima, kad galima spręsti. Esmė yra tokia, kad tam, kad būtų atmesta ar patvirtinta, ir kvietė R. J., kad atvyktų, siekiant išsiaiškinti tiesą. Žmogaus neatvykimas nieko bendro neturi su tais tyrimais, kuriuos išvardijo. Peršasi išvada, kad toks regėjimo skirtumas negalimas, todėl ir buvo siūloma jai atvykti pasitikrinti, pertikrinti ir būtų atsakę į visus klausimus. Nistagmo tyrimas nėra absoliutus, jis atsako į vieną dalyką, ir žmonės, kurie tuo domisi, žino, kad jei vis dėlto regėjimas yra apie 01 apytikriai pirma eilutė, tai tada pagal tą tyrimą galima pasakyti, ar žmogus mato, ar ne. Konsiliumo narys buvo A. G., jis buvo atlikęs tam tikrus tyrimus, su juo aiškinosi dėl jo išvadų. Mano, kad A. G. teisingai atliko savo pareigą ir teisingai nustatė diagnozę. Pagal tai, ką ištyrė, regėjimo aštrumas galėtų būti 100 procentų. Regėjimo aštrumas visur yra dokumentuojamas su maksimalia korekcija.

Apklausta kaip liudytoja J. K. parodė, kad pažįsta E. R., ji buvo jos pacientė, kadangi stebėjo ją viso nėštumo metu, be to, su E. R. kartu dirbo vienoje įstaigoje, daug laiko su ja dirbo operacinėje. Pirmąjį vaikutį E. R. pagimdė (duomenys neskelbtini). Jai nesiskundė dėl kokio nors regėjimo sutrikimo. Likus mėnesiui iki gimdymo E. R. davė siuntimą apsilankyti pas okulistą, tačiau jokio išrašo iš okulisto ji nematė, o atvykus gimdyti nebuvo pateikta okulisto išvados, kad E. R. būtų kokia nors grėsmė. Ji nėra mačiusi E. R. su akiniais. Jei yra okulisto išvada dėl tinklainės atšakos, jos pakitimų, nebūtinai reikalingas cezario pjūvis. Šiuo metu jos žinioje yra kelios pacientės, kurioms yra tinklainės pakitimai. E. R. ligos istorijoje tokio įrašo nebuvo.

Apklaustas kaip liudytojas E. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoju. Pažįsta kaltinamąją E. R. ir gydytoją D. M.. Kai E. R. buvo nėščia, jai rašė siuntimus pas specialistus. Regėjimu E. R. nesiskundė, apie jos regėjimo problemas sužinojo iš laikraščių. Vėliau gavo raštą iš NDNT, kad ją pasiųstų į trečio lygio konsultaciją. Kai E. R. buvo nėščia, siuntė ją pas okulistą į konsultaciją, tačiau nepamena, ar gavo atsakymą. Jei būtų gavęs, būtų atsiminęs, todėl daro išvadą, kad negavo. Ruošiant dokumentus 2012 metais vairuotojo pažymėjimui gauti, E. R. matė gerai, tai užfiksuota dokumentuose.

Apklausta kaip liudytoja R. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja. R. J. pažįsta kaip pacientę, kuri pas ją lankėsi dėl susirgimų. 2007 metais nebuvo išdavusi siuntimo pas akių gydytoją dėl kokių nors akių problemų, o šeimos gydytojai regėjimo netikrina. Ji pasirašė R. J. siuntimą į NDNT kaip GKK narė, nors tuo metu tokios komisijos nebuvo, tas parašas buvo tik formalumas, kadangi be trijų gydytojų parašų NDNT nepriimtų tokių dokumentų. 2009 metų spalio mėn. buvo nustatytas regėjimo aštrumas pas ją kabinete, tikrino ji pati, ne sesutė. Jei yra jos įrašas 2009-10-14 dėl regėjimo aštrumo -0,04 ir 0,03, vadinasi, toks ir buvo, nes dabar neprisimena, ar ji nustatė, ar iš kitų dokumentų perrašė. Įrašas 0,1 su korekcija 0,3 padarytas 2009-05-29, yra nedidelis sutrikimas, norint gauti invalidumą. Po kelių mėnesių nustatytas 0,04 yra jau ryškesnis pablogėjimas.

Apklausta kaip liudytoja J. S. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). E. R. pažįsta, nes ji buvo jos pavaldinė, kadangi dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2010 metų. Ji asistavo (duomenys neskelbtini) operacijos metu, tai yra: paciento paruošimas operacijai, dalyvavimas operacijos metu atliekant anesteziją, t. y. intraveninio kateterio įvedimas, medikamentų leidimas į veną, paciento gyvybinių funkcijų stebėjimas monitoriuje bei vykdo kitus reanimatologo nurodymus. Toks darbas sudėtingas, E. R. niekada nesiskundė regėjimo sutrikimu. Dabar ji nedirba, augina vaikučius. Vaiko auginimo atostogos jai suteiktos nuo 2014 m. liepos 3 dienos ir nuo to laiko ji nedirba. Nežino, kada jai buvo nustatytas regos pablogėjimas, ar jai dirbant, ar nėštumo metu, apie tai ji sužinojo iš spaudos.

Apklausta kaip liudytoja D. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Pažįsta R. J. kaip socialinę darbuotoją. Apie jos sveikatos būklę sužinojo tik tada, kai į įstaigą atėjo žurnalistai ir pranešė, kad ji turi problemų su regėjimu. Jos sveikatos knygelėje apie regėjimo pablogėjimą nebuvo įrašyta. R. J. jai nesakė ir nepristatė jokių dokumentų dėl blogo regėjimo. Ji savo darbą atliko tinkamai, pildė įvairią dokumentaciją. Nors dabar turi 2007 metų duomenis apie jos regos sutrikimus, tačiau R. J. nesikreipė dėl lengvesnių darbo sąlygų. Jos sveikatos knygelėje po 2007 metų yra įrašai: „Sveika, dirbti gali“. Ta sveikatos knygelė yra galiojanti ir šiuo metu.

Apklausta kaip liudytoja D. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). R. J. pažįsta kaip kolegę. Iki straipsnio spaudoje nieko nežinojo apie jos regėjimą, jai R. J. nesiskundė dėl regos, negirdėjo, kad kam nors kitam būtų sakiusi apie regėjimo problemas.

Apklausta kaip liudytoja (2018-03-27) S. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) jau šešti metai. Ten dirba ir kaltinamoji R. J.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad nepastebėjo, jog dirbdama su kompiuteriu R. J. būtų didinusi šriftą, tačiau dabar prieš mėnesį ji pastebėjo, kad jos kompiuteryje padidintas šriftas, kas jį padidino, nežino. Ji tai pastebėjo prisėdusi prie R. J. kompiuterio. Jai pradėjus dirbti tame darbe R. J. ją kaip naujokę darbe pamokė. kaip reikia ranka teisingai užpildyti dokumentus, ką įrašyti kokioje eilutėje. Tuo metu ji nepastebėjo, kad R. J. būtų kokios nors problemos dėl regėjimo, nors ji akinukus nešiojo. Tokį pasikeitimą ji pamatė tik prieš mėnesį. Nežinojo, kad R. J. nustatyta negalia dėl regėjimo, ji apie tai nesakė. (duomenys neskelbtini) darbuotojų paskirtis – dirbti su žmonėmis, kuriems reikalinga socialinė priežiūra. Tarp tų žmonių yra su blogu regėjimu, ir jiems reikia padėti tvarkytis: padėti apsipirkti, sumokėti mokesčius ir t. t. Su tokiais žmonėmis dirba ir R. J..

Apklausta kaip liudytoja J. G. parodė, kad iki 2017 metų trejus metus dirbo (duomenys neskelbtini). R. J. buvo jos kolegė. Ji matė, kad R. J. nešioja akinukus, tačiau jai nesiskundė dėl regėjimo sutrikimų, nors matė dirbančią su kompiuteriu.

Apklausta kaip liudytoja N. P. parodė, kad dirba kartu su R. J. (duomenys neskelbtini), kurie dabar vadinasi (duomenys neskelbtini). Ji nepastebėjo kokių nors elgesio sutrikimų dėl regėjimo, apie sutrikimus dėl regėjimo su R. J. nėra kalbėjusi.

Apklausta kaip liudytoja L. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). R. J. pažįsta kaip socialinę darbuotoją. Apie R. J. nustatytą negalią – aklumą sužinojo tik po žurnalistų publikacijų spaudoje. R. J. dirbo kompiuteriu, liudytoja nematė ir nežinojo apie kokias nors jos regėjimo problemas, nematė, kad raidės kompiuteryje būtų padidintos. Yra mačiusi, kaip R. J. naršė internete ir išmaniajame telefone, padėdavo negalią turintiems žmonėms spalvinti ir karpyti paveikslėlius.

Apklausta kaip liudytoja D. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), o R. J. yra (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad ji turi problemų su regėjimu, sužinojo tik iš žiniasklaidos, iki tol ji nieko nežinojo. Nei pirmo, nei antro nėštumo metu nėra mačiusi E. R. su akiniais.

Apklausta kaip liudytoja K. B. parodė, kad ji dirba NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus vyriausia specialiste Vilniuje. Šias pareigas ji eina trečius metus kaip teisininkė (verslo teisės specializacija). Tarnyboje nagrinėja asmenų ar kitų institucijų pateiktus skundus dėl nustatytos negalios, atlieka teritorinių skyrių patikrinimus.

17 m. pirminiai duomenys nesikeitė, tačiau į juos kreipėsi STT ir pateikė konsiliumo išvadą. Jų tarnyba negali nereaguoti į pateiktus duomenis ir privalo atlikti procedūrą. Tai, kad konsiliumo išvada pasirašyta fizinių asmenų, o ne gydymo įstaigos, nesukėlė įtarimų, nes konsiliumo išvadą pateikė STT.

Tai, kad 2017 m. priimtame sprendime nustatytas 100 proc. darbingumas, lėmė tai, kad diagnozė, galėjusi paveikti regėjimo sutrikimus, nebuvo patvirtinta. Konsiliumas nurodė, kad galbūt yra nežymus sutrikimas. Asmuo atsisakė nuvykti į tyrimą ir patvirtinti tas diagnozes, todėl ir buvo priimtas toks sprendimas. Sutrikimas buvo įvertintas kaip nežymus, 80 proc., aplinkybės buvo įvertintos koeficientu 1,3 ir atlikus sandaugos veiksmą buvo gautas 100 proc. Regėjimo aštrumo sumažėjimas nebuvo patvirtintas, todėl jie negalėjo priimti kitokio sprendimo. 2015 m. ši diagnozė buvo patvirtinta, tačiau 2017 m. buvo gauta konsiliumo išvada, kurioje buvo nurodyta, kad esant tokioms diagnozėms regėjimas taip kisti negali. Diagnozę patvirtino tretinio lygio oftalmologų konsiliumas.

Negali atsakyti, ar jos parašyti aktai yra teisingi. Jie skiriasi, nes skiriasi pateikti medicininiai dokumentai. Jeigu asmeniui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, tai nereiškia, kad praėjus dvejiems metams jo darbingumo lygis nepasikeis ir išliks toks pat. Pagal pateiktus dokumentus jos pasirašyti aktai yra teisingi. Savo praktikoje iš gydytojų yra girdėjusi, kad geltonosios dėmės degeneracija yra sunki ir progresuojanti liga. 100 proc. darbingumas nustatytas, nes diagnozė – geltonosios dėmės degeneracija nebuvo patvirtinta. Jeigu asmuo į konsiliumą būtų nuvykęs, gal ši diagnozė jam ir būtų buvusi patvirtinta.

Apklausta kaip liudytoja V. A. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) nebedirba dvejus metus, o dirbo 40 metų, visą laiką dirbo oftolmologe, ji buvo tretinio lygio specialistė. Kiek pamena, E. R. darė visokių papildomų tyrimų, prašė, kad ją apžiūrėtų neurookulistai, tačiau nežino, ar ją tyrė. Jos diagnozė buvo labai neaiški, prašė, kad padarytų magnetinio rezonanso tyrimą, kurio atsakymo nebegavo. Ji neturėjo daktarės D. M. surašytų dokumentų, jų nematė, o sprendė apie tų dviejų moterų regos būklę iš kitų duomenų. Tų moterų akių ligos buvo neaiškios, ypač jaunos moters neaiškios buvo, o dėl J. neprisimena. Ji diagnozes nustatė pagal objektyvų žmogaus apžiūrėjimą, atliko akipločio tyrimą, kitų tyrimų neprisimena. Ne pati atliko tyrimą, pas juos yra kabinetas, kuriame atliekami akipločio tyrimai. Pacientai po tyrimo ateina jau su atsakymu. E. R. tyrė tris kartus, o R. A. (J.) du kartus. Nustatė E. R. regimojo nervo atrofiją, kodas H47.2. Visi tyrimai nepaneigia jos nustatytos diagnozės, R. J. (A.) apžiūrėjo vieną kartą. Visi dokumentai patvirtino jos nustatytą diagnozę, nenuneigė. R. A. atliko akipločio tyrimą, kuris rodo tos ligos eigą. Dėl R. J. nurodė, kad visapusiškai ištirti būtina atlikti ETT tyrimą. R. J. atlikti ETT tyrimą skyrė išsamiam tinklainės būklės įvertinimui. Ką ji matė, tą ir parašė E. R. ir R. J. atveju.

E. R. akipločio tyrimą atliko atskirame kabinete, kuriame atliekami tie tyrimai. Regėjimo aštrumas – vienos akies 0,04, o kitos 0,07 – atitinka jos akipločio tyrimo grafinį vaizdą. Distrofija yra palaikomasis gydymas, ji neskyrė gydymo, jis nebuvo reikalingas, nes E. R. nebuvo iki galo ištirta. R. J. atliktame OCT tyrime rasti chorioretinaliniai pakitimai, tai reiškia tinklainės ir gyslainės degeneraciniai pakitimai. Tai patvirtina jos diagnozę. Ji kol kas neabejoja savo diagnozių teisingumu. Jai niekas nesakė, kad E. R. ir R. J. jos nustatytas diagnozės yra paneigtos, jai tai nėra žinoma.

E. R. ji nustatė regimojo nervo atrofiją, kuri nėra išgydoma, tai yra tik sustabdoma liga. Gerėti negali, tik blogėti. Ji nežino, kad konsiliumas paneigė jos diagnozes, nustatytas E. R. ir R. J.. Tų ligų, kurias nustatė E. R. ir R. J., suklastoti neįmanoma jokiais būdais. Negali prisiminti, ar nustatė kokią naują diagnozę, nei buvo nurodyta siuntime. Diagnozę H47.2 E. R. parašė, nes turi rašyti preliminarią diagnozę. Regos nervo atrofijos kodas yra H47.2. R. A. pagrindinė liga yra su kodu H35.3.

Jie tikrino E. R., jų med. sesutė nustatė jai tokį regos aštrumą. Negali pasakyti, kuri sesutė nustatė, jokiuose dokumentuose nebus įrašyta jos pavardė. Jos darbo metu simuliacijos atvejų yra buvę, bet kai kada žmonės nori dirbti, nenori invalidumo ir simuliuoja mažesnį matymą negu yra, rodo geresnį matymą nei yra, o priešingai – nežino tokių atvejų. Jai nežinoma, kad po apžiūros E. R. būtų tirta papildomai. Nežino, ar nedarbingumo tarnyba pakartotinai vertino apžiūrą iš jos surašytų dokumentų. Tvirtina, kad jos parašytos diagnozės E. R. yra teisingos.

E. R. atveju du kartus kartojo akipločio tyrimą. E. R. nustatė keturias diagnozes. Geltonosios dėmės degeneraciją matė, kaip ir tinklainės kraujagyslių angeopatiją bei akies stiklakūnio drumstį. Dar keturios ligos yra ne įtarimas, čia yra diagnozavimas E. R.. Įtarė jai regimojo nervo atrofiją, o visas kitas ligas ji matė. Įtarė H47.2 – regos nervo atrofiją, įrašė kaip pagrindinę ligą ir dėl to ją toliau tyrė, nes jei jauno amžiaus žmogui nustato tą ligą, yra tikimybė ją sustabdyti, kad ji neprogresuotų. Jos prielaida taptų faktu, jei būtų atlikti visi tyrimai. Ji nustatė E. R. diagnozes H35, H36, H43.3, ką matė, tą surašė.

Apklausta kaip liudytoja L. P.-S. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) ir NDNT, buvo NDNT specialistė narė, dabar NDNT nebedirba. Kaltinamųjų E. R., R. J. nėra mačiusi. Gal jas vertino, bet nežinojo kas jos, jei parašas yra, mano, kad vertino. Gavę dokumentus vertindavo tik medicininę dalį, nes ji yra akių ligų gydytoja. Gali vertinti ir ne gydytojas, yra kviečiami specialistai ir ne gydytojai. E. R. nustatė nedarbingumą kartu su E. V., kuri ne gydytoja, o R. J. su L. B. ir D. B., 2009 metais jos abi buvo gydytojos okulistės. Visais atvejais nustatinėjo tik iš medicininių kriterijų. Aprašymą apie ligonį gauna iš okulisto, kuris siunčia, pagal gyvenamąją vietą. Ko gero, ji nurašė iš ankstesnių duomenų. „Degeneraciniai židiniai“ ir „distrofiniai pakitimai“ yra tas pats.

Dokumentus pildo vienas iš trijų aktą pasirašiusių asmenų. Jai nežinoma, kad jų 2014 metais išduotas E. R. aktas buvo vėliau tikrinamas. Jos kaip akių gydytojo praktika daugiau nei 20 metų. Geltonoji dėmė yra ne terminas, o diagnozė. Geltonoji dėmė gydoma, bet nepagydoma. Centrinės dalies tinklainės degeneracija ir geltonosios dėmės degeneracija yra tas pats. Daug teko matyti ligonių su tokia diagnoze. Jeigu paviršutinis, gali būti ir šimtaprocentinis matymas, o gali būti ir šviesos jutimas. NDNT daug atvejų turėjo su geltonosios dėmės nustatymu. Pamačiusi žmogų, kuriam diagnozuota geltonosios dėmės degeneracija, negalėtų vizualiai teikti kokias išvadas.

Yra atvejų, kada galima dirbti su geltonosios dėmės degeneracijos diagnoze, yra atvejų, kada neįmanoma dirbti. Dėl darbo jie sprendė pagal akipločio aprašą, regėjimo aštrumą, tuos duomenis jiems siunčia okulistas. Niekas neinformavo, kad paneigtos jų išvados, mano, kad ji gerai atliko savo darbą. Nežino, kiek metų tokia nustatyta geltonosios dėmės liga tęsiasi R. A.. Jeigu jie nustatė, tai tiek metų turėjo mokėti pašalpą. Nieko negali pasakyti dėl vertinimo aktuose nustatytų procentų ir kodėl jie keitėsi. Jai nežinoma, kad kontrolės skyrius, kuris tikrino jų sprendimus, juos pakeitė. Negali pasakyti, kodėl kontrolės skyrius nustatė 50 procentų, o jų buvo nustatyta 40, 30, nežino, kad buvo konsiliumas. Jei aktuose neparašyta dėl šių pacienčių, kad kilo abejonės, tai jie neatliko papildomų patikrinimų. Pagal aktuose nustatytus sutrikimus, regėjimo aštrumą, mano, kad kaltinamosioms E. R. ir R. J. nebuvo galima vairuoti automobilio, tai yra akte pabraukta, o ne įrašas.

Apklausta kaip specialistė A. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gydytoja oftalmologe, šio darbo stažas 11 metų. Teikė išvadą, vadinasi, konsiliumas buvo. Ji, kaip konsiliumo narys, pasirašė konsiliumo išvadą. Ta išvada buvo teikta tik po atliktų tyrimų, ją ir dabar patvirtina. Patvirtina specialisto išvadą, kur yra jos antspaudas ir parašas. Simuliacija yra atmetus visas kitas diagnozes. Šituo atveju jie nerado jokio pagrindimo, tačiau nebuvo atliktas elektrofiziologinis tyrimas, todėl ta galutinė diagnozė ir nebuvo patvirtinta.

Diagnozės H43.3 neįmanoma simuliuoti, nes arba matoma stiklakūnio drumstis, arba nematoma. H35.0 yra kraujagyslių pakitimai akių dugne, sklerotiniai, vargu, ar jaunai moteriai bus, gal čia kalba buvo apie tą kitą moterį. H35.0 negalima susimuliuoti ir H43.3 irgi niekaip. Lieka tik tai, kas yra susiję su akipločiu. H47.2 yra regos nervas, tai yra susiję su akipločiu ir su regos aštrumu, simuliacija, be abejo, galima, todėl ir daroma daug tyrimų. Elektrofiziologinis tyrimas turi keletą atšakų. Nurodė, kad rekomenduojama atlikti elektroretinografiją dėl akipločio pakitimų. Nežino, kuris daktaras pristatė E. R., galėjo būti gydytojas R. R., arba A. C.., bet iš rašto matosi, kad pristatė gydytojas R. R.. Rašto viršuje parašyta, kad atvyko E. R. ir įvesta į sistemą. o spausdinant gal padaryta klaida, kad pristatyta Grigienė.

Kadangi tyrimas subjektyvus, gali būti simuliacija, todėl reikia žinoti, kaip tą tyrimą padaryti. Pagal jų konsultaciją išeina, kad E. R. neturi objektyvių regėjimo sutrikimų. Elektrofiziologinis tyrimas nėra atliktas, todėl ta diagnozė iki galo nėra nustatyta. Akies nervo atrofijos negali patvirtinti. Nėra objektyvių sutrikimų, kol galutinai nėra atliktas tas tyrimas.

Diagnozės H43.3 simuliacija negalima, H35.3 yra geltonosios dėmės degeneracija, abejoja, kad šiuo atveju simuliacija galima. Konsiliumo metu į visas diagnozes turėjo atsakyti „Taip“, arba „Ne“. H35.3 atliekama tomografiniu tyrimu, kuris yra objektyvus tyrimas, jis patvirtina tą diagnozę. Geltonosios dėmės degeneracija akių dugne matoma, bet tomografija patvirtinamas gylis, dėl gydymo taktikos ir panašiai.

Posėdyje girdėjo, kaip gydytoja A. V. M. pasakė, kad ji matė geltonosios dėmės degeneraciją. Tada išeina, kad jie visi nematė, nes akių dugne pakitimų nebuvo, dėl to jie darė tomografiją. Šiaip akies dugno geltonosios dėmės pakitimai matosi, jei labai giliai, tai jie tikslino darydami tomografiją. Bet degeneracija yra vyresnio amžiaus žmonėms, o ne jauniems. Distrofijos yra jauniems žmonėms. Kalbant apie H35.3, tai čia yra tik degeneracija vyresnio amžiaus žmonėms, H35.4 yra distrofija. Iš tomografijos gali pasakyti, ką matė, ten degeneracijos nėra. Rekomendavo elektrofiziologinį tyrimą patikslinti. E. R. akipločiai nesutapo dviejuose tyrimuose, tai, greičiausiai, yra simuliacija. Akiplotis yra subjektyvus tyrimas.

Tyrimai išlieka nuotraukų, piešinių, grafikų pavidalu. Pažiūrėjus, pvz., nuotrauką yra objektyvu. Visi okulistai turėtų matyti tą patį, iš akies dugno apžiūros nustatomos ligos: H35.3; H36; H43.3 ir H47.2. E. R. apžiūros metu tų ligų nerasta. Pigmentacija centrinėse tinklainės dalyse tai nėra toks specialus aprašymas, pigmentacija, tai pigmento sankaupa tam tikrame tinklainės sluoksnyje. Tai gali rodyti ir senėjimą, bet tai nebūtinai patologija, tai gali vienas ir degeneracijos pradžios, bet tai priklauso, kurioje vietoje ji yra. Neįsivaizduoja situacijos, kad pigmentacija gali išnykti, nes pigmentacija yra kažko išsivystymas. Elektrofiziologiniai tyrimai atliekami tik Santariškėse ir Kaune.

Apklaustas kaip specialistas A. G. parodė, kad dirba Kauno klinikose, dalyvavo ir pateikė dvi išvadas konsiliume, tai buvo prieš dvejus metus. Mano, kad 2017-04-04 R. J. regėjimo būklės įvertinimui turėjo jos visą kortelę.

Buvo dėl dviejų pacienčių regėjimo būklės įvertinimo. Dėl R. J. elektrofiziologinis tyrimas buvo jo aprašytas. Pacientus tam tyrimui atsiunčia klinikos gydytojai, tą tyrimą atlieka med. sesuo slaugytoja, jis pasižiūri tyrimą ir aprašo. Aprašydamas tyrimą dažniausiai turi paciento kortelę ir kartais pasižiūri, kas joje rašoma, kokia diagnozė įtariama, ir vertina, ar atitinka pirminė diagnozė, ar pakitimai atitinka tai, kas parašyta, jei visiškai neaiški diagnozė, bando nurodyti kryptį. Kad pagrįstų pačią diagnozę 100 procentų, tokių ligų yra labai nedaug. Jas praktiškai reikia derinti su kitais tyrimais. Diagnozė H50.1 nieko bendro neturi su elektrofiziologiniu tyrimu, H43.3; H35.3 priklauso nuo ligos išplitimo ir pažeidimo. Buvo įtarimas dėl distrofijos ir buvo tikslinama tomografijos tyrimo metu. OCT tyrime yra užfiksuoti pakitimai akių dugnuose labai nežymūs. Regėjimo aštrumas yra subjektyvu, tai, ką žmogus mato, jis gali nematyti dėl kitos priežasties. Jie gali paneigti diagnozę, bet negali paneigti, kad nemato. Neatsimena, ar buvo konsiliumui pateikta gydytojo oftalmologo A. T. konsultacija. Pateiktoje konsultacijoje parašyta, kad kraujagyslės sklerozuotos, diagnozė angiosklerozė. Nėra standarto, kaip turi būti aprašyta, vieni gydytojai plačiau aprašo, kiti siauriau. Konsiliumas turėjo vertinti akių dugnų nuotraukas, pačias kraujagysles. Dabar neatsimena dėl to aprašymo, bet vertino esamus duomenis.

Konsiliumas rekomendavo atlikti papildomus tyrimus dėl diagnozės H36 nustatymo. Iš atliktų tyrimų konsiliumas gali pasakyti, kad R. J. neserga tomis ligomis, tačiau, ar ji gerai mato, negali.

Kadangi buvo fiksuoti degeneraciniai pakitimai, pats tas ligos kodas nepasako, kokia tai liga, kokios apimties. Pats kodas nepasako, kaip žmogus mato. Degeneracija ir distrofija nėra tas pats, nors dauguma oftalmologų naudoja kaip sinonimus. Ir vienas, ir kitas reiškia tinklainės audinio sunykimą, tik dėl skirtingų priežasčių. Jo tyrimas nei paneigia, nei patvirtina siuntime nurodytą pagrindinę diagnozę – abiejų akių regos atrofiją (H47.2), gretutinius susirgimus – abiejų akių ragenų distrofiją. Tyrimas nurodo tam tikrą kryptį. 2015-09-29 jo atliktas elektrofiziologinis tyrimas nesuteikia objektyvių duomenų, jis nurodo kryptį, kuria galbūt reikia tirti pacientą.

Pats kodo užrašymas tiesiogiai neparodo pakitimo. Šiuo atveju parašė taip tik todėl, kad optinės tomografijos tyrime buvo matyti kažkokie pakitimai, kurie iš esmės buvo įvertinti kaip degeneraciniai, galbūt jie matymo visiškai neblogino. Jis regos aštrumo nenustatė, kiek žino, jie netyrė pacientės, o susirinko duomenis ir pagal duomenis įvertino, pačios pacientės ištyrimo nedarė. Buvo suplanuotas dar kitas konsiliumas, į jį nebuvo pakviestas.

Rėmėsi tais tyrimais, kuriuos turėjo tuo metu, kokie buvo konkrečiai, neatsimena. Turėjo pacientės ambulatorinę kortelę, kur buvo atlikta nemažai tyrimų, kokie, konkrečiai negali pasakyti. Jie vertino optinę tomografiją, jų konsiliumo išvados nereiškia, kad E. R. regėjimas yra sutrikęs.

Dėl R. J. – labai sunku pasakyti, ką žmogus mato. Vienareikšmiškai negalėtų pasakyti, koks R. J. darbingumas procentais, tą atlieka komisija, kuri turi specialias skaičiavimo formas ir darbingumo vertinimas yra visiškai ne jų sritis, į tą klausimą galėtų atsakyti NDNT specialistai. Jei būtų akių mikrochirurgas, nesutiktų su tokia išvada, kad R. J. nustatytas 30 procentų darbingumas. Norint pasakyti teisme žmogaus regėjimo aštrumą, reikia objektyvaus regėjimo aštrumo įvertinimo, visa kita yra tik interpretacijos, arba pats žmogus mato ir pasako, arba meluoja. Jei žmogus atsisako rekomenduojamo tyrimo, tai vertinimas, kad meluoja. Išvados 4 punkte nurodyta, jog galima įtarti, kad R. J. simuliavo, jis įtarė. Tai ir yra problema, kad įtarti galima, o nustatyti ne.

Apklausta kaip liudytoja V. V.-G. parodė, kad iki vaiko priežiūros atostogų nuo 2007 metų dirbo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus vedėja. Skyrius vykdydavo tiek planinius, tiek neplaninius patikrinimus ir, kiek atsimena, kaltinamųjų moterų atžvilgiu buvo pradėti neplaniniai patikrinimai, kadangi buvo pasirodžiusi informacija žiniasklaidoje. Negali atsakyti, kokia tai buvo informacija ir kam iš kaltinamųjų buvo nustatytas neteisingai darbingumas. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu du kartus ir jos parodymai yra teisingi ir galima jais vadovautis. Jeigu jos, kaip liudytojos, apklausos protokole yra nurodyti faktai, kad ji pakeitė vietoje 30 procentų darbingumo į 50 procentų darbingumą, taip galėjo būti. Nuo šių procentų ir priklauso išmokos dydis. Galutinį sprendimą, kaip skyriaus vedėja, ji tvirtino savo parašu. Jų (Vilniaus skyriuje) buvo priimtas sprendimas, kuriuo pakeitė teritorinio skyriaus sprendimą. Su konsiliumo STT pateikta išvada ji susipažinusi ir jų pagrindu priėmė sprendimą. Teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl darbingumo nustatymo lygio, medicininių patikrinimų neatlieka ir net negali jų atlikti. Jeigu kyla abejonės dėl asmeniui nustatyto darbingumo lygio pagrįstumo, jų skyrius (Sprendimų kontrolės skyrius) gali inicijuoti pakartotinų ar papildomų medicininių tyrimų atlikimą ir jie taip darydavo, bet tada susidurdavo su problema. Žmogus atsisakydavo pakartotinam, ar papildomam tyrimui atlikti, o jo priversti negali. Siuntimą į NDNT darbingumo lygiui nustatyti išduoda nebūtinai antrinio lygio gydytojas. Tai gali būti ir šeimos gydytojas, jis gali parašyti siuntimą ir nustatyti diagnozę nebūdamas tos srities specialistu.

Po to, kai kaltinamoji R. J. atsisakė pasitikrinti nustatyta tvarka, tarnyboje buvo priimtas sprendimas nustatyti jai 100 procentų darbingumo lygį. Tai buvo principinis sprendimas, kadangi buvo gauti papildomi dokumentai, jog objektyviai nėra priežasčių dėl kurių asmuo turėtų nematyti. Jų tarnybos galutiniu sprendimo pagrindu asmuo buvo pripažintas darbingu, nes jie pakeitė teritorinio skyriaus sprendimą.

Esminiai dokumentai, kurie suteikė pagrindą pripažinti asmenį 100 procentų darbingu buvo tai, kad yra kriterijai. Vartant medicininę knygelę, akivaizdu, kad tokie pokyčiai negalimi, jie yra negrįžtami ir tai turėjo kelti abejonių netgi ir NDNT specialistams. Kolegos, dirbdami teritoriniame skyriuje, turėjo tokius dalykus pastebėti. Jiems turėjo kilti klausimas, iš kur ta liga, kodėl ta liga atsirado. Priimto sprendimo pagrindu yra skiriamos lėšos, kurios yra mokamos. Sprendimai turi būti priimti motyvuoti ir pagrįsti. Jeigu yra priimamas sprendimas remiantis vienu dokumentu, tai teritorinio skyriaus vedėjas turėtų prisiimti atsakomybę. Šiuo atveju, atsakomybę turėjo prisiimti teritorinio skyriaus vedėjas. Jie sprendimus turi teisę priimti asmeniui nedalyvaujant..

2014 metais, kai tikrino R. ir jos darbingumo lygio vertinimo akte buvo nustatyta, kad ji su korekcija mato 0,09, buvo nustatyta, kad jai nedarbingumo lygis buvo nustatytas teisingai. Patikrinus dokumentus nustatė, kad ir esant tokiam (0,09) regėjimo aštrumui jai paskirtas neįgalumas ir darbingumas teisingai, kadangi tas regėjimas patenka į Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 1 priedo 2 dalie 28.1 punktą, nes 0,9 nepatenka, o 0,09 patenka. 2015 metais, kai tikrino R., ją siuntė tretinio lygio konsultacijai pas gydytoją M. ir ji nustatė kitokį regėjimo aštrumą, nei jis buvo nustatytas pirmą kartą, siunčiant Šiaulių gydytojai M..

Esant tokiam neatitikimui (tarp vienos ir kitos gydytojos nustatyto regėjimo aštrumo), jie papildomų tyrimų daryti neturėjo, nors gydytojos M. konsultacija patvirtino regėjimą kitokį, bet jis pateko į tą patį intervalą. Gydytoja M. yra tretinio lygio specialistė, ji dirba Kauno klinikose, todėl, gavę tretinio lygio konsultaciją, ja ir vadovavosi. Jie tikrino darbingumo lygio vertinimo aktą ir pridėtą siuntimą. Informacijos, kur asmuo gydėsi, ar jis gydėsi, nereikalauja.

Gydytoja, apibendrinusi visus duomenis ir kai yra išnaudotos visos gydymo priemonės, užpildo siuntimą. Tai, kokius duomenis ji nurodo siuntime, yra pagrindas vertinimui. NDNT komisijoje.

Dėl J. atvejo, kai gydytoja M. parašė, kad diagnozių patikslinimui yra reikalinga atlikti papildomą ETT tyrimą, bet to tyrimo nelaukę, jie pakeitė darbingumo procentus. Pagal šitą diagnozę, darbingumo lygio procentai priklauso nuo regėjimo sutrikimų. Liga geltonoji dėmė yra nepagydoma. Regėjimas negali keistis. Vizualiai atskirti, kad žmogus serga geltonąja dėme, ji negalėtų. Jeigu pagal dokumentus matyti, kad darbingumas pasikeitė iki 100 procentų, mano, kad tos ligos ir nebuvo.

Nemano, kad konsiliumas, kuris nustatė, kad žmogus mato, suklydo. Mano, kad pirminiai medicininiai dokumentai buvo pateikti neteisingi. Jie šios klaidos ištaisyti negalėjo, kadangi neturi nei priemonių, nei įgaliojimų daryti medicininius tyrimus. Jų kontrolė yra reikalinga patikrinti dokumentacijai. Priimant 2015-09-17 sprendimą dėl J., nors gydytojos oftalmologės M. išraše buvo nurodyta, kad siekiant visapusiškai ištirti būtina atlikti ETT tyrimą, nesulaukę šio tyrimo rezultatų priėmė sprendimą, nes gydytoja M. nustatė didesnį regėjimą nei buvo pirminis. Jeigu būtų laukę, didesnės išmokos būtų toliau mokamos, nes matydami, kad asmeniui yra paskirta gan didelė išmoka, nenorėjo laukti ilgiau, kad ta didesnė išmoka jai būtų dar mokama ilgesnį tarpą. Apie 2017 metų pakeitimą ji neturi jokių duomenų, todėl negali kalbėti ir apie tą laikotarpį. To akto nematė. Jie priimdami 2015-09-17 sprendimą, negalėjo žinoti apie tai, kad 2017 m. bus nustatyta, jog visiškai gerai asmuo mato ir neįgalumo pensija nepriklauso. Mano, kad toje situacijoje buvo pasielgta teisingai.

Tik pasirodžius informacijai iš R. bylos apie tokius faktus, jie ir pradėjo neplaninę kontrolę beveik visų Kauno V teritorinio skyriaus bylų. Konkrečiu atveju, gavę M. išvadą, kuri žymiai keičia pagal nustatytus kriterijus asmens darbingumą, buvo pradėtas tyrimas dėl gydytojos D. M. veiksmų. Gavę tretinio lygio konsultaciją iš karto priėmė sprendimą. Jiems kilo įtarimas ir abejonės, kaip gali regėjimas taip pagerėti. Akivaizdu, kad pirminiai duomenys buvo neteisingi, todėl ir priėmė sprendimą, kuriuo nustatė naują darbingumo lygį.

Priimdama sprendimą pakeisti iš 30 į 50 procentų darbingumą, ji rėmėsi tretinio lygio specialisto – gydytojos M. konsultacija, kuri buvo gauta 2015-08-06, kaip ir nurodyta sprendime. Sprendime nurodyta, kad remiamasi 2015-07-21 universitetinio lygio gydytojo oftalmologo išvada. Gydytojos M. konsultacijoje yra nurodyti skaičiai 0,3 ir 0,2. Tai yra nurodytas regėjimas su korekcija. Gydytojos M. išvada jiems ir yra universitetinio lygio gydytojo oftalmologo konsultacija. Gavus tuos duomenis, kilo abejonių, bet ar kvietė į posėdį pačią R. J. (tuo metu A.), nežino, bet mano, kad kvietimai buvo siųsti. Negali dabar atsakyti, nes per metus būdavo po 7000 bylų ir prisiminti vieną negali, tai nebuvo išskirtinis atvejis, buvo daugybė tokių atvejų.

Atliekant neplaninius patikrinimus, turi teisę kviesti asmenis, bet turi teisę ir priimti sprendimus, asmeniui nedalyvaujant. Nors ir kilo abejonės dėl geltonosios dėmės, dėl regėjimo pagerėjimo, turi teisę kviestis pacientą į posėdį, tačiau gauna tretinio lygio konsultaciją, o tretinio lygio konsultantas yra aukščiausio lygio konsultantas, kurio konsultaciją begalima gauti. Apie visus atvejus, kurie buvo įtartini, buvo pranešama direktoriui. Direktorius pranešdavo tos įstaigos vadovui ir prašydavo į tai atkreipti dėmesį.

Seimo kontrolieriui ir teisėsaugos įstaigoms, atlikdami neplaninius patikrinimus apie Kauno V teritorinio skyriaus nustatytus pažeidimus, yra išsiuntę pranešimus. Šiuo atveju jau tarnyba turėjo informaciją, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl gydytojos M. veiksmų, todėl nebuvo pakartotinai kreiptasi į teisėsaugos institucijas.

Tuo metu, kai ji dirbo, gavo pranešimą, kad gydytoja M. pildo netinkamus siuntimus, todėl pradėjo patikrinimą. Gavo duomenis, kurie patvirtina, kad tikrai tie duomenys neteisingi, ir kreipėsi į tretinio lygio specialistą.

Jai yra žinoma, kodėl buvo apklausta kaip specialioji liudytoja. Šešėlis krito ant viso jų skyriaus. Nors ir nežino, kas yra ETT tyrimas, teigia, jog jis nebuvo reikalingas priimant sprendimą. Nors gydytoja M. ir nurodė, kad reikalingas ETT tyrimas, ji įvertino regėjimo aštrumą ir to jiems pakako. Nustatant darbingumo lygį, lemiamą įtaką turi regėjimo aštrumas, pati diagnozė turi įtaką, priimant sprendimą dėl darbingumo lygio termino.

Kai tikrino aktus, tikrino viską: ir terminą, ir procentus. Dėl R. atvejo gydytojos M. diagnozės buvo vienokios, o gydytojos M. nustatyta diagnozė – kitokia. Jos buvo nustatyta diagnozė regimojo nervo atrofija. Įrašai, kuriuos padaro siuntimą surašantis gydytojas, kaip šioje byloje, konkrečiai M., surašė siuntime apie tai, su kokiais sunkumais susiduria žmogus: „sunku skaityti, orientuotis aplinkoje“ ir pan., kartu su diagnozėmis nėra lemiamas veiksnys, iš esmės yra skiriamas dėmesys į tą medicininę dalį, kurioje yra nurodytas regėjimo aštrumas. Regėjimo aštrumas yra pagrindinis veiksnys. Teko matyti labai mažai aprašymų, kuriuose būtų nurodyta, su kokiais sunkumais asmuo susiduria. Pabaigus šį tyrimą, gavo pranešimą, kad nėra pagrindo jos apklausti kaip įtariamosios.

Kauno V teritorinio skyriaus bylose buvo labai daug netikslumų, tikslaus bylų skaičiaus pasakyti negalėtų. Ji priėmė sprendimą remiantis gydytojos M. išvada. Tol, kol ji dirbo, nebuvo tokių atvejų, kad tretinio lygio specialistas pateiktų neteisingus duomenis. Ji tik šiandien teisme pamatė dokumentus, kad tretinio lygio konsultanto išvados nepasitvirtino. Kol ji dirbo, nežinojo, kad gydytojos M. išvada yra neteisinga.

Apklausta kaip liudytoja R. L. parodė, kad ji dirba NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus vedėja. Sprendimų kontrolės skyrius atlieka patikrinimus pagal planinę ir neplaninę kontrolę, atlieka pakartotinius vertinimus pagal asmenų skundus. R. J. ir E. R. atveju gavo pavedimą atlikti patikrinimą dėl galbūt nepagrįstai nustatyto darbingumo lygio. Kadangi byloje nebuvo tretinio lygio gydytojo konsultacijos, paprašė tretinio lygio gydytojo oftalmologo konsultacijos diagnozei ir funkcijos sutrikimui patikslinti. Gavę gydytojos V. A. M. atsakymą konsultaciją dėl regėjimo aštrumo, atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Nors atsakyme dar buvo nurodyta, kad reikia dar atlikti tyrimą, tačiau jie atliko vertinimą be papildomų tyrimų, nes tas tyrimas labiau skirtas dėl gydymo. Prisimena, kad E. R. atvykus pirmą kartą buvo nustatytas labai ryškus regėjimo sutrikimas, nors asmuo buvo dirbantis visu etatu, o siuntimą buvo užpildžiusi gydytoja D. M.. Keista pasirodė tai, kad kortelėje nebuvo jokių duomenų apie regėjimo funkcijos sutrikimą.

Abiem pacientėms buvo nustatyti lėtiniai susirgimai, kurie nėra pagydomi, o taikomas gydymas tik sustabdo ligų progresavimą. Geltonosios dėmės degeneracija buvo nustatyta R. J., o regos nervo atrofija buvo nustatyta E. R.. Siunčianti gydytoja D. M. siuntime buvo nurodžiusi, kad gydymas taikomas, bet dokumentų apie gydymą nebuvo pridėta. Dėl tų dokumentų trūkumo abejonių nekilo, nes pacientėms buvo nustatyti lėtiniai susirgimai, kurie sukelia negrįžtamas pasekmes. R. J. darbingumo lygis kito, jų sprendimo pagrindu buvo mokamos mažesnės išmokos. Gavus konsiliumo išvadą, buvo atliktas pakartotinis R. J. duomenų vertinimas ir nustatytas 100 procentų darbingumas. Tam turėjo įtakos ir tai, kad R. J. atsisakė pasitikrinti regėjimo būklę.

Jeigu nepažymėta, jie tikriausiai netikrino R. J. ligos istorijos nuo 2007 m., nes jiems nėra privaloma tikrinti asmens ligos istoriją. Kiek žino, optokinetinio nistagmo tyrimu galima nustatyti, ar žmogus, teigiantis, jog nemato, tikrai nemato. R. J. atveju vertinimas buvo atliekamas pagal regėjimo aštrumą. Pataisymas D. M. siuntime, kuriame nurodyti du skaičiai po kablelio, pagal kriterijus neturėtų turėti įtakos nustatant bazinį 25 procentų darbingumo lygį.

Apklausta kaip liudytoja D. M. parodė, kad ji kaltinamųjų netyrė ir nematė, o jai kaip skyriaus vedėjai buvo parodyti dokumentai su įvairiomis diagnozėmis. Pagrindinė diagnozė buvo H35.3 ir dėl šios diagnozės abi pacientės buvo siunčiamos į netekto darbingumo komisiją. Dokumentuose aprašyta informacija atitinka diagnozę, bet nemačius žmogaus negali pasakyti, ar tokie dalykai tikrai yra. Pagal aprašytus pakitimus žmogus negalėtų vairuoti automobilio, dirbti tiesioginio darbo. Pagal aprašymą pakitimai negrįžtami. Siuntimų tiesiogiai į NDNT nerašydavo jau seniai, bet jos skyriuje dirbanti pavaldinė D. M. kažkodėl juos vis dar rašydavo, apie tai ji sužinojo iš žiniasklaidos, nes kiekvienas gydytojas dirba savo kabinete ir niekas nesikiša į jo darbą. Pagal tvarką, pacientą pirmiausia reikia gydyti. Jeigu atlikus visus gydymo veiksmus paciento būklė negerėja, jis per šeimos gydytoją siunčiamas į komisiją. Norėdamas patekti pas specialistą, asmuo pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, o šeimos gydytojas surašo siuntimą į konsultaciją pas akių gydytoją. Turėdamas siuntimą asmuo registruojasi pas specialistą. Siuntimas nėra reikalingas patyrus traumą, esant ūmiems įvykiams. Sveikatos apsaugos ministerija nustatė, kad esant lėtiniams susirgimams siuntimas yra būtinas. Iš ligų H35.3; H36.0; H36.8; H43.3; H47.2; H52.1, ryškiausias susirgimas yra liga H35.3 – centrinės tinklainės dalies degeneracija, kuri lemia silpnaregystę ar net aklumą. Regėjimo aštrumas yra vienas iš simptomų, kuris apibūdina tokią diagnozę. Esant tokiai ligai regėjimo aštrumas turi būti sumažėjęs labai ryškiai. Liga H35.3 gali būti vadinama ir geltonąja dėme, ir užpakalinio poliaus degeneracija, ir akių tinklainės centrinių dalių distrofija. Visos ligos yra lėtiniai susirgimai ir jos išsivysto dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems kraujotakos sutrikimų, gretutinių susirgimų, sergantiems hipertonine liga, cukriniu diabetu. Pagal nurodytas diagnozes sveikatos sutrikimus parodo regėjimo aštrumo tyrimas. Tiek dabar, tiek 2007 metais Šiaulių respublikinėje ligoninėje minėtą diagnozę nustatyti galima. Jeigu kyla neaiškumų, diagnozę galima pasitikrinti kreipiantis dėl konsultacijos į tretinio lygio oftalmologą Vilniaus Santaros klinikose ar Kauno klinikose. Regėjimo aštrumą simuliuoti galima, pasakant, kad prastai mato. Centriniai distrofiniai pakitimai nustatomi ne iš žmogaus paaiškinimų, tai apžiūrėjęs pacientą vizualiai mato pats gydytojas. Degeneracija ūmiais atvejais gali atsirasti 75 m. ir vyresniems žmonėms tinklainėje užsikišus kraujagyslei, ta vieta apmiršta, atsiranda kraujosruvos, ta akies dalis nemato. OCT tyrimas – tai tyrimas, kurio metu nustatomi visi tinklainės sluoksniai. Padaroma tinklainės sluoksnių nuotrauka ir joje matomi visi pakitimai.

Apklausta kaip specialistė V. M. parodė, kad ji dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų akių ligų klinikoje gydytoja okulistė (oftalmologė), stažas – 31 metai. Prieš dvejus metus jai buvo pateikti dokumentai, juos apžiūrėjusi pateikė išvadas. Iš ligų H35.3; H36.0; H43.3 ryškiai sutrikdyti ir paveikti regėjimo aštrumą gali H35.3. Išvardytos ligos yra lėtinės, jos gali prasidėti ir staigiau, bet dažniausiai jos vystosi iš lėto.

Vien tik apžiūrėjus žmogų, negalima pasakyti, ar jis serga H 35.3. Negali pakomentuoti 2015 m. gydytojos V. A. M. net du kartus pacientei nustatytų diagnozių. Ji ligonių nematė, todėl negali nieko pasakyti apie nustatytas diagnozes ir jų vertinimą. Ikiteisminio tyrimo dokumentų apžiūros protokolas surašytas iš jos žodžių. Jeigu asmens matymas yra 0,06, jis į komisiją nesiunčiamas, jei matymas yra 0,05, jis į NDNT siunčiamas. Į komisiją asmenys siunčiami ne tik dėl matymo, o turi būti ir akipločio pokyčiai. Elektrofiziologinis tyrimas vienas, netaikant kitų tyrimų, nei patvirtina, nei paneigia gydytojų D. M. ir V. A. M. nustatytas diagnozes, nes turi būti tyrimų visuma. Nustačius diagnozę H 35.3 nepasveikstama. Esant tokioms ligoms taikoma reabilitacija, fizioterapinės procedūros, vonelės, galvos ir kaklo masažai ir tai yra gydymas. Siuntime buvo parašytas kažkoks gydymas, bet neįskaitė rašto. Nežino, kam buvo skirtas raštas, bet medikai medikų rašto dažniausiai neperskaito. Savo praktikoje nėra susidūrusi su situacija, kad esant tokioms diagnozėms pacientui po kelerių metų regėjimo aštrumas nuo 0,08 0,04 pagerėtų iki 0,5 ir 0,5, nes ta liga yra nepagydoma.

Apklausta kaip liudytoja L. B. parodė, kad dirba neįgalumo nustatymo tarnyboje, dirbo specializuotame akių ligų V skyriuje, o dabar jau specializuoto skyriaus nėra. 2014 metais dirbo V skyriuje vedėjo pavaduotoja. Šias pareigas eina nuo 2005 metų, tada vedėja buvo D. B.. E. R. pavardė nieko nesako, kai jai buvo nustatytas nedarbingumo lygis, ji tikrai nedalyvavo, jos nevertino, nematė jos dokumentų. Pagal dabartinius teisės aktus nuo 2014 m. žmogus vertinant reikalingas, o iki tol galėjo vertinti ir žmogui nedalyvaujant. Apie medicininę dalį komentuoti negali, nes ji ne gydytoja.

Nustatant R. A. ( R. J. ) darbingumo lygį, ji dalyvavo, pasirašė dėl atsakomybės už teisingai parinktus darbingumo kriterijus. Jei sprendžiama dėl regėjimo, tai komisijoje vienas tikrai būna gydytojas oftalmologas. Nustatant darbingumo lygį R. A., dalyvavo gydytoja L. P.-S.. Neatsimena, ar svarstyme dalyvavo R. A., nes darbingumo koeficientą galima nustatyti ir žmogui neatvykus, galima vertinti iš pateiktų dokumentų, tai buvo leidžiama. Nors pas juos komisijoje ir yra gydytojai, tačiau jie diagnozių nenustatinėja, nes diagnozę nustato gydytojai, kurie duoda siuntimą. Negali pasakyti, ar su 30 procentų darbingumo lygiu gali dirbti kompiuteriu. 2012-01-13 akte nurodyta, kad ji gali dirbti 4–5 val. per dieną ar 3–4 dienas per savaitę, tačiau jie nesiaiškino, ar ji dirbs visą dieną. Sulyginus jų aktus su konsiliumo, mano, kad jie (NDNT) buvo suklaidinti, nors su konsiliumo ir kontrolės skyriaus sprendimais nėra susipažinusi, tik teisme apie tai sužinojo.

Apklausta kaip liudytoja D. B. parodė, kad nuo 2005-07-01 iki 2015-09-15 dirbo NDNT kaip gydytoja oftalmologė, buvo skyriaus vedėja. Aktus pasirašydavo po to, kai gydytojai įvertindavo. Rėmėsi gydančių gydytojų nurodymais, diagnozėmis ir vertindavo. Pagal tam tikrus darbingumo lygio nustatymo kriterijus, pagal Sveikatos apsaugos ir darbo socialinės apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymą, pagal specialius punktus nustatydavo darbingumo lygio procentus. Jų aktus tikrindavo Sprendimų kontrolės skyrius, ginčų komisija. Jų komisijoje du nariai buvo socialiniai darbuotojai, ne gydytojai. NDNT direktorius organizuodavo komisiją, o paskirta komisija gaudavo dokumentus iš registratūros. Matydami, kad viskas ištirta, žmogaus, padavusio prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo, nekviesdavo. Buvo žodinis direktoriaus pasakymas, kad jie žmonių negali tikrinti, vėliau buvo ir raštiškas nurodymas. E. R. nustatytas neįgalumo lygis ir surašytas darbingumo vertinimo aktas buvo pagal vertinimo kriterijus, pagal atsiųstus dokumentus, o oftalmologės galėjo pasiskambinti ir pasiklausti ambulatorinės kortelės duomenų. E. R. dokumentai buvo pateikti paštu, bet paskui turėjo apžiūrėti ambulatorinę kortelę, todėl pasiskambino į Šiaulių registratūrą paklausti, koks buvo regėjimas prieš tai, kito kelio nebuvo. Nežino, kas konkrečiai skambino į registratūrą. Nors tai nebuvo numatyta teisės aktuose, bet skambindavo jei būdavo neaiškumų. Neprisimena, ar E. R. pati dalyvavo vertinime. Prisimena, kad R. A. taikė kontrolinį metodą 2007 metais, nes akto 20.5 punkte yra uždėtas kryžiukas, o tai reiškia, kad žmogus buvo. Jokio kito žymėjimo ar dokumento apie žmogaus dalyvavimą NDNT nėra. Jei akte regėjimo aštrumas skiriasi nuo nurodyto siuntime, tai reiškia, kad gydytoja P. kontroliniu metodu tikrino regėjimo aštrumą. Taip pat tikrino ir akiplotį, bet tik sau pasidarydavo pasižiūrėti ar atitinka, nes negalėjo keisti duomenų. Akipločio regėjimo aštrumą buvo galima nustatyti kontroliniu metodu. R. A. atsivežė iš Šiaulių akipločio tyrimo lapelį ir jis atitiko siuntime nurodytus duomenis. E. R. ir R. A. nustatytos diagnozės H35.3 abejonių nekėlė, tai yra geltonosios dėmės degeneracija, bet viskas priklauso nuo gydančio gydytojo, kaip jis ištiria ir surašo, tai jie tais tyrimais turi tikėti.

Paskutinis darbingumo vertinimo aktas buvo 2013-12-06. Darbingumo lygis nustatomas jei nesikeičia būklė iki senatvės pensijos dienos, taip buvo įstatyme. 2013 metų akte nurodyta, kad galioja nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2035 metų. Vizualiai šiandien netikrinus negali pasakyti, kokia R. A. būklė. Ji nedirbo gydomojo darbo, nors yra oftalmologė, bet neturėjo teisės tikrinti, nebuvo tokio įstatymo. Buvo tokia sistema, pagal kurią ji ir dirbo. Nežinojo, kad jų darbingumo nustatymo aktai panaikinti, jų apie tai niekas neinformavo. Nežinojo, kad R. A. surengtas konsiliumas ir jo sprendimo taip pat nežino, kaip ir to, kad jai nustatytas 100 procentų darbingumas. Negali sakyti, kad konsiliumas suklydo, nes nežino, ką jie vertino, tačiau ji tikrai neklydo, ji dirbo pagal ministerijos nustatytus teisės aktus. Negali pasakyti, ar galima simuliuoti diagnozę H 35.3, tai gali pasakyti gydantis gydytojas, kuris tyrė tą žmogų. Pas juos NDNT kabinete buvo kontrolinė simbolių lentelė – ratukai, ji buvo išmaišyta. Jie tikrindavo iki 2015 metų, tačiau tais metais tą lentelę nuėmė ir išnešė. Kaltinamosioms kontrolinį tikrinimą darė su ta sumaišyta lentele.

Kaltinamoji D. M. ir R. J. kaltės nepripažino. Kaltinamoji R. J. (A.) parodė, kad ji visą laiką blogai matė, ji nieko nusikalstamo nepadarė, jai gydytoja D. M. užpildė siuntimą į NDNT atlikusi įvairius tyrimus, su gydytoja D. M. nesitarė klastoti įrašus apie jos regėjimo būklę ir nesiekė apgaule gauti nedarbingumo netekimo išmokas, nors jas gavo. Į gydytojų konsiliumą nevyko ir nevyks, nors ją už tai nubaudė prokuroras pinigine bauda, tačiau mano, kad tai yra jos asmeninis reikalas – vykti į konsiliumą ar ne.

Nors D. M. ir R. J. nepripažino kaltės, jų kaltė įrodyta liudytojų ir specialistų parodymais, R. J. ligos istorijoje esančiais įrašais, konsiliumo išvada, NDNT sprendimų kontrolės aktu.

Kaip liudytojos apklaustos kaltinamosios R. J. bendradarbės iš (duomenys neskelbtini) D. A., D. M., S. V., N. P., J. G., L. B., ir D. Š. nurodė, kad nematė, jog J. būtų naudojusi kompiuteryje padidintą šriftą, ir kad R. J. niekada nesiskundė turinti regos problemų, o apie tai, kad ji turi didelių regėjimo sutrikimų, liudytojos sužinojo iš spaudos.

Kaltinamoji D. M. siuntime nurodė, kad R. J. buvo gydyta stacionare, ir tai patvirtino ir pati kaltinamoji R. J., tačiau ji buvo gydoma dėl kitų susirgimų, nesusijusių su akių ligomis. Aplinkybių apie gydymą stacionare dėl akių ligų kaltinamoji R. J. nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Nors kaltinamoji D. M. teigia, kad ji šiuos duomenis užrašė pagal R. J. parodymus, tačiau tokie kaltinamosios teiginiai nešalina jos atsakomybės dėl padarytų melagingų įrašų medicininiuose dokumentuose, nes gydytoja oftalmologė gerai suprato, kokią reikšmę turi tokie įrašai siuntime į NDNT. Be to, gydytoja oftalmologė, nustatydama R. J. nepagydomą ligą, turėjo galimybę gauti išsamią informaciją ir iš medicininių dokumentų įsitikinti apie R. J. taikytą gydymą, o ne apsiriboti neva vien R. J. parodymais.

Specialistas R. R. dėl R. J. regos aštrumo, užfiksuoto ligos istorijoje 2006 metais spalio 26 d. – 0,3 ir su korekcija 1,0, o siuntime į NDNT 2007 m. gruodžio mėnesį – 0,03, pažymėjo, jog svarbu tai, kad, jeigu medicininiuose įrašuose nėra kitos ligos, kiltų daug klausimų ir nurodė, kad negali žmogui per 13 mėnesių taip atsitikti, jei jis per tą laiką niekur nesikreipė. Specialistas šiuos įrašus įvertino teigdamas, kad jeigu per tą laiką jokių fatalinių sukrėtimų nebuvo, jam kiltų klausimų dėl papildomų tyrimų darymo. Nurodė, kad, jei būtų akių mikrochirurgas, nesutiktų su tokia išvada, kad R. J. nustatytas 30 procentų darbingumas. Norint pasakyti teisme žmogaus regėjimo aštrumą reikia objektyvaus regėjimo aštrumo įvertinimo, visa kita yra tik interpretacijos, arba pats žmogus mato ir pasako, arba meluoja. Jei žmogus atsisako rekomenduojamo tyrimo, tai vertinama, kad meluoja. Išvados 4 punkte nurodyta, jog galima įtarti, kad R. J. simuliavo, jis įtarė. Tai ir yra problema, kad įtarti galima, o nustatyti – ne. O oftalmologei D. M., kaip ji nurodė, nebuvo jokių abejonių dėl jos siuntime nurodytų diagnozių objektyvumo.

Specialisto R. R. teiginius, kad nebuvo jokių duomenų dėl galbūt netikėtų staigių R. J. ištikusių sveikatos sutrikimų, patvirtina tai, kad R. J. (A.) dar 2007-12-17 metais, neturėdama siuntimo į oftalmologo konsultaciją, tai reiškia, nesilankiusi dėl kokių sveikatos sutrikimų pas šeimos gydytoją, tiesiogiai kreipėsi pas oftalmologę D. M. ir tą pačią dieną, 2007-12-17, kaltinamoji D. M. parašė R. J. (A.) siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), jame nurodžiusi nustatytas abiejų akių ligų diagnozes pagal ligų kodus (duomenys neskelbtini) ir pastarosios tariamą regėjimo aštrumą V OD – 0,04 (su korekcija 0,09) ir OS – 0,03 (su korekcija 0,05).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2007 metų turėdama tokią diagnozę, tai yra nepagydomą akių ligą, R. J. (A.) 2008 m., 2014 m. ir 2015 m. ėjo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkės pareigas (2 tomas, b. l. 126.), o nuo 2013-01-29 iki 2016-09-15 R. A. buvo (duomenys neskelbtini) E. Ž. visuomenine konsultante (2 tomas, b. l. 118). Šios aplinkybės patvirtina kaltinamosios R. J. apgaulę, nes, be jokių abejonių, paminėtos papildomos pareigos reikalauja ne tik geros sveikatos, bet ir gero regėjimo. Ši kaltinamosios veikla patvirtina liudytojų, dirbančių, kaip ir kaltinamoji R. J., (duomenys neskelbtini), parodymus, kad R. J. niekada nesiskundė regėjimu ir nė viena liudytoja nematė jos naudojant kompiuteryje padidintą šriftą, išskyrus liudytoją S. V., kuri parodė, kad (liudytoja S. V. buvo apklausta ir ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-27) dirbant (duomenys neskelbtini) nepastebėjo, jog dirbdama su kompiuteriu R. J. būtų didinusi šriftą, tačiau prieš mėnesį ji pastebėjo, kad jos kompiuteryje padidintas šriftas. Teismas šias liudytojos S. V. nurodytas aplinkybes vertina kaip kaltinamosios R. J. gynybinę versiją, siekiant darbovietėje sudaryti blogai matančios darbuotojos įvaizdį, kai žiniasklaidos atstovai 2016-06-16 dienraštyje „Lietuvos rytas“ pateikė informaciją apie galbūt vykdomą apgaulę, kai jau 2016-08-16 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 tomas, b. l. 4–7).

2017 m. lapkričio 20 d. NDNT sprendimų kontrolės išvadoje nurodyta, kad R. J. darbingumas 100 procentų (4 tomas, b. l. 19–24 ). Šį sprendimą NDNT sprendimų kontrolės specialistai priėmė po konsiliumo išvados, kuriam iš dalies teisme pritarė ir kaltinamoji R. J., nurodydama dabartinį regos aštrumą.

Iš ligos istorijos (4 tomas, b. l. 125) matyti, kad prieš siuntimo užpildymą 2006-08-21 nustatytas regos aštrumas R. J. buvo 0.5 su korekcija 1.0, nustatė gyd. L. U., 2006-10-23 gyd. D. K. (4 tomas, b. l. 126) taip pat nustatė panašią regą 0.4, o 2007-12-17 R. J. (A.) siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) D. M. R. J. (A.) nustatė abiejų akių ligų diagnozes pagal ligų kodus (duomenys neskelbtini) ir jau pastarosios regėjimo aštrumą V OD – 0,04 (su korekcija 0,09) ir OS – 0,03 (su korekcija 0,05).

Iš R. A. (J.) gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, (10 tomas, b. l. 180), kad ji nuo 2011-01-26 iki 2011-02-02 gydėsi neurologijos skyriuje, o 2011-01-27 gydytojas A. T. jai nustatė regėjimo aštrumą – 0,2 ir 0,2 su korekcija 0,8 ir 1,0. Nors kaltinamoji R. J. (A.) patvirtino, kad ji tikrai tuo laikotarpiu gydėsi, bet teigė neprisimenanti apie šio oftalmologo konsultacijos, ir toks gydytojas netikrino jos regos, tačiau teismas remiasi šiuo įrašu, nes yra ir gydytojo A. T. spaudas, patvirtinantis šio įrašo autentiškumą. Kaltinamoji D. M. nurodė, kad tai ne gydytojo A. T. raštas, todėl negalima tikėti tokiu įrašu, bei nurodė, kad galėję būti įrašyti kito žmogaus duomenys.

Šis gydytojo A. T. įrašas, padarytas 2011-01-27 R. J. ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai parodo D. M. ir R. J. vykdytą medicininių dokumentų klastojimą nuo 2007-12-17 iki 2013-12-02, D. M. nurodant R. J. regėjimo aštrumą V OD – 0,04 (su korekcija 0,09) ir OS – 0,03 (su korekcija 0,05) bei nežymius pakitimus, o gydytojo A. T. patikrintas R. J. regėjimo aštrumas rodo realų tuo metu buvusį R. J. regos aštrumą.