Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato M. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 MGL (4500 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalimi, A. K. paskirtai baudai sumokėti nustatytas 12 (dvylikos) mėnesių sumokėjimo terminas.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. K. uždrausta naudotis (įgyti) specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2024 m. gegužės 20 d.).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuotas A. K. priklausantis automobilis „F. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš A. K. priteista 639 Eur (šeši šimtai trisdešimt devyni eurai) valstybei, už išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2024 m. gegužės 14 d. apie 19.55 val., adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo lengvąjį automobilį „F. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0367, patikros sertifikato Nr. 2067520, 2024 m. gegužės 14 d. 19.54 val. jam nustatyta iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija – 3.09 promilės. Tokie A. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2. Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad A. K. kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, specialisto paaiškinimais, alkotesterio duomenimis, pareigūnų kūno kameromis fiksuotais vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolais, taip pat ir kitais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl veiksmai kvalifikuoti teisingai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra darbingas ir gaunantis nuolatines pajamas, neteistas, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad vairuota vietovėje nepasižyminčioje intensyviu eismu, tačiau esant labai dideliam neblaivumui. Teismas sprendė, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirta baudos bausmė, jos dydį nustatant didesnį už įstatyme numatytą minimalų. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas itin neblaivus, baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, savo elgesio galimų pasekmių nevertino ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam uždraudė naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, jos terminą nustatant artimą vidurkiui. Be to teismas konstatavo, kad kaltinamojo transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir turi būti konfiskuota.

3.2. Teigiama, kad teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistajam girtumas, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, buvo nustatytas ne automobilio vairavimo metu ar betarpiškai po jo, o praėjus kuriam laikui, kuomet A. K. jau buvo išgėręs stipraus alkoholio ir po to jokios transporto priemonė nevairavo.

3.3. Kritiškai vertinamas specialisto V. V. aiškinimas, kuris, apelianto nuomone, pagrįstas teoriniais pamąstymais, visiškai nesisiejančiais su nuteistojo konkrečiais fiziniais duomenimis, fizine ir psichikos sveikata.

3.4. Pažymima, kad A. K. nėra teisininkas. Ikiteisminio tyrimo metu jis neturėjo gynėjo ar kito asmens, teikiančio teisinę pagalbą, dėl ko nesugebėjo tinkamai suvokti jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmės ir išreikšti savo pozicijos susiklosčiusioje situacijoje. Dėl ko ikiteisminis tyrimas pakrypo tendencinga linkme, kas iš esmės atsispindi ir nuosprendyje. Manoma, kad A. K. veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo nei objektyviosios, nei subjektyviosios pusės, dėl ko jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. K. gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijama nuteistojo kaltė ir tvirtinama, kad A. K. vairavo transporto priemonę išgėręs tik nedidelį kiekį alkoholio, nuo kurio nekyla baudžiamoji atsakomybė, todėl manoma, kad jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kas ir sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir nepagrįstą A. K. nuteisimą.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija – 3.09 promilės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistojo kaltę pagrindžia byloje surinkti įrodymai, tai yra liudytojų parodymai, specialisto paaiškinimai, alkotesterio duomenys, pareigūnų kūno kameromis fiksuoti vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, taip pat ir kiti rašytiniai įrodymai.

10. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina A. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

11. Iš liudytojo P. E. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad važiuodamas automobiliu pamatė kelyje stovintį automobilį, kurį vairavo A. K. Vairuotojui sunkiai sekėsi važiuoti automobiliu, tada pradėjo važiuoti atbulas, sustojo, vėl pradėjo važiuoti, užgeso. Po to, jam šiaip taip pavyko pro jį išsukti, vos nekliudė jo automobilio priekio, dėl to turėjo pasitraukti atbuline eiga. Per langą, maždaug iš pusės metro atstumo, pamatė, kad vairuotojas užsimerkęs, nežiūri ką daro, suprato, kad yra neblaivus, todėl paskambino trumpuoju pagalbos numeriu. Po to sekė jį važiuodamas iš paskos. Vairuotojas buvo išvažiavęs prieš eismą, o kai privažiavo asfaltą jis įvažiavo į kiemą. Tada jis laukė kol atvyks pareigūnų ekipažas. Nuo vairuotojo įsukimo į kiemą, policijos pareigūnai atvyko greičiau nei per 10 minučių.

12. Liudytojo P. E. nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2024 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas perklausytas pranešimas Bendrajam pagalbos centrui. (1 t., b. l. 56-59). Be to, 2024 m. gegužės 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas P. E. atpažino kaltinamąjį (A. K.) kaip asmenį vairavusį automobilį, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 91-95; 96-98).

13. Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus specialisto V. B. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 14 d. apie 19 val. 25 min. dirbant buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) link Kalvarijos važiuoja automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas P. E., kuris paaiškino, jog minėta transporto priemonė įsuko į namo kiemą. Jiems įvažiavus į kiemą su tarnybiniu automobiliu, kieme rado stovintį automobilį, kurio viduje, prie bėgių perjungimo svirties, buvo padėti 3 plastikiniai buteliai alaus, ir ant galinės sėdynės buvo padėti 2 buteliai alaus. Name rado transporto priemonės savininką A. K., kuris namuose buvo vienas. A. K. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą su alkoholio kiekio matuokliu. Prietaisas 19 val. 54 min. nustatė jam 3,16 prom. neblaivumą. Praėjus 16 min. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kuriuo nustatytas 3,09 prom. neblaivumas. A. K. su prietaiso parodymais sutiko (1 t., b. l. 37).

14. Analogiškas aplinkybes liudytojas V. B. nurodė ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Iš liudytojo parodymų nustatyta, kad įvykio dieną jis patruliavo, kai gavo pranešimą, jog važiuoja girtas vairuotojas. Pranešėjas paaiškino, kad vairuotojas įvažiavo į kiemą. Atvykę į įvykio vietą, įvažiavo į kiemą, jame buvo automobilis. Įėję į vidų rado A. K., kuris po patikrinimų nurodė, kad buvo vartojęs alkoholio tą dieną. Automobilyje buvo alkoholio butelių. Tai, kad būtų alkoholio vartojęs namuose nuteistasis nesakė.

15. Iš 2024 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta nusikalstamos veikos priemonė. Užfiksuota, kad automobilio „F. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklis užgesintas, tačiau nuo variklio buvo jaučiama šiluma, durys atrakintos, užvedimo raktelių viduje nėra. Apžiūrint automobilio vidų, priekinėje jo dalyje, prie pavarų perjungimo svirties, matomi 1 litro talpos, plastmasinės taros, 4 alaus buteliai. Galinėje dalyje, ant keleivio sėdynės, matomi dar 2 identiški alaus buteliai (1 t., b. l. 15-17; 18-26).

16. Iš 2024 m. gegužės 14 d. neblaivumo nustatymo akto yra nustatyta, kad A. K. nustačius neblaivumo požymius - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, įvertinus bendrą asmens būklę - eiti tiesa linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą - negali, atliktas patikrinimas prietaisu - alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“. A. K. pirmu patikrinimu 2024 m. gegužės 14 d. 19.54 val. nustatyta 3,16 prom. girtumas, antru patikrinimu 2024 m. gegužės 14 d. 20.10 val. nustatyta 3,09 prom. girtumas (1 t., b. l. 33, 34-35).

17. Įvykis buvo fiksuotas ir pareigūnų kūno kameromis, kurių vaizdo įrašai patvirtina tiek liudytojo, policijos pareigūno V. B., tiek liudytojo, įvykio pranešėjo P. E. nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 60-64).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus ir palyginusi juos su kitais byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad liudytojų parodymai dėl visų bylos aplinkybių yra visiškai nuoseklūs, išsamūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymus pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) ir jais rėmėsi spręsdamas A. K. kaltės klausimą. Akivaizdu, kad šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys (tarnybinis pranešimas, daiktų bei vietos apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo įrašai ir kt.).

19. Iš specialisto V. V. parodymų nustatyta, kad alkoholio koncentracija kūne mažėja maždaug 0,15 promilės per valandą, priklauso nuo žmogaus ir jo kvėpavimo. Jeigu nustatomas 3,16 promilių neblaivumas, o už 16 minučių 3,09 promilių, tai rodo, kad alkoholis yra skaidomas ir jo kiekis mažėja. Oksidavimas kiekviename organizme vyksta skirtingai. Jeigu 100 kg sveriantis žmogus išgertų 150 gramų 40 laipsnių alkoholio, tai, koncentracija kraujyje galėtų pasiekti nuo 2,2 promilės iki 2,3 promilės. Jeigu pas žmogų kraujyje būtų rasta 3,09 promilės alkoholio ir 3,16 promilės alkoholio, tai žmogus turėtų išgerti nuo 424 gramų iki 513 gramų 40 laipsnių etilo alkoholio.

20. Aptartų įrodymų visuma paneigia apelianto gynėjo keliamą versiją, kad A. K. vartojo alkoholį po grįžimo į namus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Iš policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad A. K. teigė, jog alkoholio tą dieną išvis nevartojo ir transporto priemonės nevairavo. Po neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, apeliantas teigė, kad vairavo transporto priemonę išgėręs nestipraus alaus, tačiau nenurodė, kad alkoholį vartojo namuose. Vėliau nuteistasis teigė, kad tik grįžęs į namus vartojo stiprų alkoholį, nors policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotoje kambario aplinkoje, jokių alkoholio tarų nematyti. Kadangi nuteistojo parodymai viso proceso metu ne tik nuolat keitėsi, bet ir prieštarauja objektyviems bylos duomenims, tokius nuteistojo parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

21. Be to, liudytojas P. E. patvirtino, kad automobilį vairavęs A. K. nesugebėjo susikoncentruoti, reaguoti ir vertinti situacijos kelyje. Minėtas liudytojas visą laiką važiavo paskui nuteistojo automobilį betarpiškai bendraudamas su policijos ekipažu ir laukė policijos pareigūnų prie jo namų. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, nuo A. K. grįžimo į namus iki policijos pareigūnų atvykimo, praėjo vos 10 minučių. Akivaizdu, jog per tokį trumpą laiko tarpą nuteistasis nebūtų sugebėjęs išgerti tokio alkoholio kieko, kad jo organizme būtų nustatytas net 3,16 promilės alkoholio. Taigi apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad A. K. buvo išgėręs stipraus alkoholio po transporto priemonės vairavimo, paneigia byloje esantys įrodymai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo bei vairavimo metu jo neblaivumas buvo didesnis nei 1,51 promilės.

22. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamu nuosprendžiu yra aptarti ir išanalizuoti visi nusikalstamos veikos tyrimui reikšmės turėję įrodymai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis, juos gretino tarpusavyje, atmesdamas duomenis, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga ir pašalino tarp įrodymų esančius prieštaravimus ir aiškiai nustatė nusikalstamos veikos padarymo veiksmų seką, tame tarpe ir A. K. atliktus veiksmus dėl vairavimo neblaiviam, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

Dėl kitų baudžiamosios bylos klausimų

23. Apelianto gynėjas apeliaciniais skundais prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tai reiškia, kad apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-648/2018).

24. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

25. Nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). A. K. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. K. net 8 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai parodo neatsakingą ir nepagarbų asmens požiūrį į eismo saugumą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė.

26. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirta baudos bausmė, jos dydį nustatant didesnį už įstatyme numatytą minimalų – 90 MGL bauda (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą numatyta nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda).

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. K., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 3 metus ir turto (automobilio) konfiskavimas) yra proporcingos tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį. Paskirti A. K. švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

28. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 6 d. patikslinta pažyma dėl 197,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo A. K., teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

30. Prašoma išieškoti 197,60 Eur suma yra adekvati, apeliacinį procesą inicijavo pats nuteistasis A. K., jis yra darbingas ir gaunantis nuolatines pajamas, duomenų apie sunkią turtinę apelianto padėtį nėra, apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš nuteistojo valstybės naudai.

31. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš A. K. 197,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus šešiasdešimt centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.