Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį, pareikštą atsakovei R. B. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. B. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka 2017-03-08 buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, t.y. viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-03-22 tarp ieškovo ir atsakovės per sistemą (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1751301, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 144,81 EUR kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą kreditą iki 2011-04-21 bei sumokėti sutartas palūkanas. Bylos duomenimis atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyje nustatytu termino kredito negrąžino ir liko skolingas ieškovui. Ieškovo paskaičiavimais atsakovės skola yra 312,86 EUR suma, kurią sudaro 144,81 EUR paskola bei 168,05 EUR paskaičiuoti delspinigiai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą (LR CPK 178 str.).

Teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1751301 yra vartojimo sutartis (LR CK 1.39 str. 1 d., 6.886 str.). Vadovaujantis LR CK 6.881 str. 1 d., kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 144,81 EUR negrąžinto kredito.

Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, kad atsakovei uždelsus sumokėti bet kurį sutartyje nustatytą mokėjimą, ji įsipareigoja mokėti ieškovui 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (sutarties bendrosios dalies 7.2. p.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 168,05 EUR delspinigių (po 1 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną) už pradelstas atsiskaityti dienas. Teismas, spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, vadovaudamasis LR CK 6.73 str., turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, kad remdamasis LR CK 6.73 straipsnio 2 dalimi nuostatomis teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio, ir jau 0,2 procentų delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, yra laikomos aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teisminę praktiką, teismas, nustatydamas ar pagal nurodytas aukščiau teisės normas yra pagrindo šalių nustatytas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties, jos dydžio, neįvykdymo (pažeidimo) laipsnio, dėl to kreditoriaus patirtų nuostolių ir jų dydžio, ir tai atliekant vadovautis teisingumo, sąžiningumo protingumo principais ir siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011). Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis. Pažymėtina, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Pažymėtina, kad spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, paskolos sumos atžvilgiu, nes net ją viršija.

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką šalių sulygti sutartimi (sutarties bendrosios dalies 7.2. p.) 1 proc. delspinigiai už kiekvieną vėlavimo dieną yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovės sąskaita, todėl netesybos mažintinos nuo 1 proc. iki 0,05 proc. dydžio delspinigių, tai sudaro 13,03 EUR (144,81x0,05x180=13,03), o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CK 6.71 str., 6.72 str., CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.).

Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-01-30, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovės. Šiuo atveju teismas patenkino 50,45 % ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 7,57 EUR bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 144,81 EUR negrąžinto kredito, 13,03 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-01-30, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 7,57 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. kovo 23 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-9959-155/2017 pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei R. B.. A. R. B. procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu ir į darbovietę nepavyksta, todėl atsakovei R. B. sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 213 7238.“

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.