Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. Č. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloj Nr. (duomenys neskelbtini), T. Č. pripažinta padariusi administracinė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, jai paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, dėl to, kad ji 2024 m. rugpjūčio 4 d. 00.01 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti ir toliau važiavo, kai pro vairuojamo automobilio dešinės pusės pravirą automobilio langą iki pusės buvo išlindęs vežamas keleivis, sėdintis ant automobilinio durelių rėmo, kitas keleivis buvo iki pusės išlindęs per stoglangį ir filmavo keleivį, sėdintį ant dešinės pusės praviro automobilio lango durelių rėmo. Vairuotoja sąmoningai nesustabdė transporto priemonės (tęsė judėjimą), pažeisdama keleivių vežimo tvarkos reikalavimus, vežė keleivius, kurie sėdėjo ne tam skirtoje ir keleivių sėdėjimui nepritaikytoje vietoje, nesiėmė jokių veiksmų iškilusiam žmonių gyvybės ir sveikatos pavojui pašalinti. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalėjo juos užsisegti. Tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotoja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepaisydama kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 18, 189, 196 punktų reikalavimus.

2025 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2025 m. vasario 4 d. T. Č. skundas dėl Institucijos 2025 m. sausio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma pakeisti 2025 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), panaikinti jai skirtą administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

Pateiktame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju veiką iš chuliganiškų paskatų viešoje vietoje atlikinėjo jos keleiviai, t. y. veiksnūs ir už savo veiksmus galintys bei turintys atsakyti asmenys, su kuriais, beje, susipažino tik tą pačią kelionės iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal dieną, - būtent jie, nepaisydami jos valios, jos raginimų ir prašymų nustoti elgtis teisei prieštaraujančiu būdu, važiuodami jos vairuojamu automobiliu atsisegė saugos diržus, savavališkai atsidarė automobilio stoglangį bei dešinės pusės langą ir, pro juos iki pusės išlindę, keliolika sekundžių važiavo -atitinkamai vienas stovėdamas automobilyje, o kitas sėdėdamas ant dešinės pusės praviro automobilio lango durelių rėmo. Beje, apie tai, kad jie iki pusės išlindę pro automobilio stoglangį ir pravirą dešinės pusės langą važiavo laikydamiesi tik viena ranka už automobilio arba apskritai nesilaikydami už jo, ir kad taip važiuodami jie dar ir vienas kitą filmavo, ji sužinojo tik susipažinusi su byloje esančiu vaizdo įrašu - automobilyje ji juos matė tik iki pusės ir buvo susikoncentravusi į vairavimą ir jų įkalbinėjimą, kad liautųsi taip elgęsi. Taigi, nagrinėjamu atveju, būtent jos keleivių, o ne jos elgesys, buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams. Būtent jie, jos vežami, savo pavojingu, visų pirma, jiems patiems elgesiu kelyje siekė atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždami kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitiems eismo dalyviams ignoravimą. Nagrinėjamoje situacijoje būtent jos keleiviai, galintys ir turintys už savo veiksmus atsakyti asmenys, savo aktyviais veiksmais tiek statė savo gyvybes bei sveikatą į pavojų, tiek kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, todėl nagrinėjamoje situacijoje teisinio įvertinimo chuliganiškumo aspektu turėjo susilaukti būtent jų pačių elgesys. Dar kartą nori akcentuoti, toks jų spontaniškai kilęs elgesys buvo jai netikėtas ir ne tik su ja nesuderintas, bet prieštaraujantis jos paliepimams liautis taip elgtis, o įstatymas nenumato vairuotojo atsakomybės už kitų asmenų jo vairuojamame automobilyje atliekamus chuliganiškus veiksmus. Nutarime nurodyta, kad sąmoningai nesustabdė transporto priemonės ir tęsė judėjimą, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, kad atkreiptų vairuotojų dėmesį į susidariusią situaciją, kai jos keleiviai savavališkai atsidarė automobilio stoglangį bei dešinės pusės langą ir, pro juos iki pusės išlindę, kurį laiko važiavo. Ši aplinkybė anaiptol nereiškia nei jos pačios chuliganiškų paskatų, nei pritarimo chuliganiškam jos keleivių elgesiui, nei jos neveikimo jos keleiviams atliekant chuliganiškus veiksmus. Transporto priemonės stabdymas toje situacijoje būtų daugiau pakenkęs eismo saugumui nei padėjęs užtikrinti jos keleivių chuliganiškų veiksmų nutraukimą, kadangi kelyje, kaip ji tą situaciją tuo metu subjektyviai vertino, būtų tapusi kliūtimi kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjama situacija kilo naktį važiuojant magistralinio kelio atkarpoje, kurioje dėl atliekamų kelio darbų automobilių eismas buvo nukreiptas kelkraščiu, todėl toje kelio atkarpoje nebuvo jokios galimybės jai saugiai ir kitiems eismo dalyviams nesukeliant pavojaus sustoti, juo labiau, kai eismas, kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, buvo itin intensyvus. Dėl šios priežasties jos vairuojamos transporto priemonės nestabdė - kita vertus, staigiai stabdyti automobilį toje situacijoje būtų ir nepateisinama KET 135.4. punkte įtvirtinto draudimo aspektu - ir apsiribojo tik greičio sumažinimu. Be to, toje kelio atkarpoje greitis buvo ribojamas, todėl prašydama ir reikalaudama jos bendrakeleivius liautis taip elgtis, be kita ko, vylėsi, kad jie nustos taip elgtis ir dėl to, kad greitai turėjo baigtis remontuojama kelio atkarpa. Taigi, greičio sumažinimas iki žemiau leistino toje kelio atkarpoje bei keleivių įkalbinėjimas liautis chuliganiškai elgtis, jos subjektyviu tuometiniu vertinimu, toje jos keleivių chuliganiškais veiksmais sukeltoje situacijoje buvo pakankamai racionalūs jos veiksmai visų eismo dalyvių, įskaitant ir pačius chuliganiškai besielgusius jos keleivius, saugumo užtikrinimo aspektu. Pripažįsta, kad toje situacijoje nestabdydama transporto priemonės ir važiuodama neįsijungusi avarinės šviesos signalizacijos, formaliai pažeidė KET 18 punkto reikalavimus, dėl ko ir sutinka, kad man būtų taikoma ANK 417 straipsnio 1 dalyje už tokį pažeidimą numatyta sankcija, tačiau jokiu būdu nesutinka, kad toks jos neveikimas, t. y. transporto priemonės nestabdymas, judėjimo tęsimas bei avarinės šviesios signalizacijos neįjungimas toje situacijoje, gali būti laikomas chuliganiško vairavimo, kuris, kaip jau minėta, gali būti atliktas tik veikimu, požymiu. Kitaip tariant, ji be KET 18 punkto neveikimu padaryto pažeidimo, užtraukiančio administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, neatliko jokių chuliganiško vairavimo veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip išreiškusius jos ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, pademonstravusius jos išskirtinumą, paniekinusius elementarias moralės ir elgesio normas bei sukėlusius realų pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Kaip matyti, priešingai, nei Nutarime nurodyta, jos keleiviams atsisegus saugos diržus, savavališkai atsidarius automobilio stoglangį bei dešinės pusės langą ir pro juos iki pusės išlindus, ir ėmėsi veiksmų iškilusiam žmonių gyvybės ir sveikatos pavojui pašalinti, ir svėrė rizikas, kaip tą pavojų pašalinti nesukeliant dar didesnio pavojaus likusiems eismo dalyviams. Tai reiškia, kad Nutarime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad ji ne tik kad nesiėmė tačiau net ir nebandė imtis jokių veiksmų užtikrinti keleivių, kuriuos vežė ant automobilio durelių rėmo ir stovint išlindus iki pusės per automobilio stoglangį, saugumą. Nutarime nėra nurodyta jokių įrodymų, kurie paneigtų tiek aukščiau aprašytą subjektyvų jos situacijos vertinimą, lėmusį jos vairuojamos transporto priemonės nestabdymą dėl keleivių chuliganiško elgesio, tiek jos nurodytą vengimo stabdyti transporto priemonę priežastį, tiek jos nurodytas aplinkybes, kad siekė pašalinti keleivių gyvybei ir sveikatai iškilusį pavojų sumažindama jos vairuojamos transporto priemonės greitį bei ragindama ir reikalaudama keleivius liautis chuliganiškai elgtis ir atsisėsti į jiems skirtas vietas automobilyje. Tai reiškia, kad Nutarimas buvo priimtas nepaneigus jos nurodytos aplinkybės, jog ėmėsi veiksmų, kuriais siekė pašalinti dėl jos keleivių chuliganiško elgesio kilusį pavojų tiek jų pačių gyvybei ir sveikatai, tiek kitiems eismo dalyviams, ir nepašalinus abejonių dėl jai inkriminuojamos veikos tiesioginės tyčios (ne)buvimo, nors pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Policijai teko pareiga įrodyti jos veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis), įskaitant pareigą paneigti jos nurodytų administracinę atsakomybę šalinančių faktinių aplinkybių egzistavimą. Kadangi administracinio nusižengimo teisenoje visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, jos atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį yra negalima ir dėl neįrodymo egzistuojant jai inkriminuojamos veikos subjektyviems požymiams (b. l. 3–7).

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėja vairuodama automobilį sąmoningai suvokdama savo veiksmų neteisėtumą demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, buvo sukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams ir keleiviams. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kad ant T. Č. vairuojamos transporto priemonės priekinių keleivio durelių rėmo yra vežamas asmuo, kuris iki pusės išlindęs į lauką elgiasi nesaugiai ir neatsakingai, tokiu būdu važiuodamas nesilaiko rankomis, arba laikosi tik viena ranka. Kitas keleivis važiuoja stovėdamas, iki pusės išlindęs per automobilio stoglangį, visą šį procesą galimai filmuoja mobilaus ryšio telefonu laikydamas jį rankoje kas tik įrodo patį veikimą kaip tyčinį veiksmą. Viso šio veiksmo metu T. Č. vairuojamam automobiliui nei karto neužsidegė galiniai stabdžių žibintai, vairuotoja neįjungia avarinės šviesos signalizacijos, kad atkreiptų kitų vairuotojų dėmesį į susidariusią situaciją dėl nesaugaus keleivių elgesio t. y. vairuotoja nesiėmė jokių veiksmų automobiliui saugiai sustabdyti kaip to reikalaujama Kelių eismo taisyklių 18 punkte. Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės įrodo, kad T. Č. savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždama Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindama savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Pareiškėja anksčiau paminėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, kelyje, esant ir matant kitiems asmenims. Savo veiksmais T. Č. pažeidė ne tik eilę Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų, tačiau ir realiai sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiavo magistraliniame kelyje, ignoravo saugaus elgesio taisykles ir akivaizdžiai, sąmoningai demonstravo Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Šioje situacijoje tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių. Visos byloje esančios aplinkybės įrodo akivaizdų T. Č. siekį veikti tyčia ir rodyti savo išskirtinumą. T. Č. vairuodama automobilį ne tik, kad nesiėmė, tačiau net ir nebandė imtis jokių veiksmų užtikrinti keleivių, kuriuos vežė ant automobilio durelių rėmo ir stovintį išlindusį iki pusės per automobilio stoglangį saugumą. Šiuo konkrečiu atveju T. Č. vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įrašuose, vertinamas kaip vairavimas, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik vežamų asmenų, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Nors ir Pareiškėja skunde teigia, kad automobilyje esantys keleiviai be jos žinios atliko anksčiau paminėtus veiksmus, tai yra savavališkai persisvėrė per automobilio langą ir išlindo per automobilio stoglangį, vis tik tokie argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas anksčiau aprašytas pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, remiantis vaizdo įrašais truko ne mažiau kaip 37 sekundes (abiejų byloje esančių vaizdo įrašų trukmė), kadangi vėliau kas vyksta Pareiškėjos transporto priemonėje nematyti, todėl darytina išvada, kad toks laiko tarpas yra ne tik, kad pakankamas saugiai be jokių staigių veiksmų sustabdyti transporto priemonę, tačiau ir pakankamas vairuotojai nutraukti tokius keleivių veiksmus. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir tai, kad dažnu atveju stoglangio atidarymo sistema ar mygtukas yra ties transporto priemonės vairuotoju, be kita ko, tiek lango atidarymo trukmė, tiek ir stoglangio atidarymo trukmė ir persisvėrimas per langą ar atsistojimas transporto priemonėje ir išlindimas per stoglangį tai nėra veiksmai, kurie užtrunka vieną ar kelias sekundes. Akivaizdu, kad transporto priemonės vairuotoja turėjo visas galimybes užkirsti kelią šiems keleivių veiksmams, tačiau savo neveikimu leido įvykti vaizdo įrašuose užfiksuotiems veiksmams ir nesiėmė jokių veiksmų jų nutraukti. Visos byloje esančios aplinkybės įrodo akivaizdų Pareiškėjos siekį veikti tyčia ir rodyti savo išskirtinumą. Pareiškėja vairuodama automobilį ne tik, kad nesiėmė, tačiau net ir nebandė imtis jokių veiksmų užtikrinti keleivių ir kitų eisme dalyvaujančių transporto priemonių saugumo. Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjos vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įrašuose, vertinamas kaip vairavimas kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui (b. l. 19–24).

Pareiškėja T. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu, nebuvo saugios vietos sustoti, jai tie asmenys buvo nepažįstami, ji su jais susipažino tą pačią dieną. Buvo pasimetusi, kuomet jie išlindo pro langą, prašė jų nustoti taip elgtis ir grįžti į automobilio saloną. Manė, jog jei pradės stabdyti automobilį, bus dar pavojingiau, kadangi vyko kelio remonto darbai, nebuvo kur saugiai sustoti. Pati chuliganiškų veiksmų nedarė, pati šioje situacijoje savo prašymais stengėsi, kad keleiviai baigtų savo veiksmus.

Pareiškėjos atstovas advokatas Aurimas Navikas teismo posėdžio metu nurodė analogiškas skunde nurodytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz., LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (pvz., LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Nagrinėjamu atveju abejonių, jog T. Č. nesilaikė KET, nekyla. Pati pažeidėja neneigia, jog atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus (vairavo automobilį magistraliniame kelyje, kai jos keleivis iki juosmens buvo išlindęs pro automobilio durelių langą bei kitas keleivis išlindęs per stoglangį), tačiau neigia tai atlikusi chuliganiškai. T. Č. nurodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad keleiviai išlindo pro automobilio langą, o pati prašė jų liautis taip elgtis. Pati neatliko jokių veiksmų, kurie keltų pavojų aplinkai ar žmonėms ar būtų skatinusi keleivius išlįsti pro langą. Priešingai, ji drausmino keleivius ir liepė jiems grįžti į automobilio salono vidų.

Byloje esantys duomenys (T. Č. nurodytos aplinkybės paaiškinime ir teisme, vaizdo įrašai) patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pačios T. Č. veiksmai, vairuojant transporto priemonę, negali būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas, kadangi ji nekėlė pavojaus sau, kitiems eismo dalyviams ar eismo saugumui (išskyrus keleivius, kurie patys išlindo pro automobilio langą), jos elgesys nebuvo kaip siekis atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėžti KET nesilaikymą. Priešingai, bylos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad T. Č. neturėjo tyčios chuliganiškai vairuoti, automobilį vairavo neatlikdama jokių pavojingų veiksmų, nekėlė grėsmės visuomenės saugumui, nerodė nepagarbos kitiems eismo dalyviams. Byloje neįrodyta, jog veždama keleivius ir matydama, jog vienas iš jų išlindęs pro automobilio durų langą ir sėdi ant automobilio durų, o kitas keleivis išlindęs pro automobili stoglangį, tai darė vedama būtent chuliganiškų paskatų. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad T. Č. važiavo magistraliniu keliu, kur buvo atliekami remonto darbai, greitis neišsiskyrė iš kitų eismo dalyvių. Iš šių įrašų ir kitų bylos duomenų, teismas neįžvelgia T. Č. chuliganiškų paskatų. Be to, nenustatyta, kad vairuotoja ar keleiviai rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, vartojo necenzūrinius žodžius arba vairuotoja skatino keleivius išlįsti pro langą. Atsižvelgiant į tai, T. Č. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, T. Č. padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas.

KET 18 punktas numato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti. Tuo tarpu KET 189 punktas numato, kad keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose. Nagrinėjamu atveju, T. Č. šių reikalavimų nesilaikė ir tęsė transporto priemonės vairavimą, kai jos keleiviai buvo išlindę pro automobilio durelių langą bei stoglangį, taip pažeisdama keleivių vežimo tvarką, kuri kėlė pavojų jų saugumui. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tame tarpe už žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. T. Č. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į ANK 417 straipsnio 1 dalį, iš naudo spręstinas ir administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1, 2 dalimis administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijai apibrėžti ANK 34 straipsnyje (asmeniui parenkama specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos rūšies administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytą minimalių ir maksimalių dydžių (trukmės) vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes).

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiant į tai, kad T. Č. iš esmės pripažino savo padaryto nusižengimo faktines aplinkybes, atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. T. Č. per 5 metų laikotarpį administracine tvarka bausta 4 kartus, galioja 1 administracinė nuobauda, paskirtos baudos sumokėtos (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 43–47), neteista. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. Č. skirtina ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) naikintinas ir T. Č. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – 30 Eur bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir T. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 30 (trisdešimt) Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.