Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutarimo T. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. Dičkaus 2025 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1171-2025, T. Č. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. T. Č. nubausta už tai, kad ji 2024 m. rugpjūčio 4 d. 00.01 val. Magistraliniuose keliuose Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 75,870 km, vairuodama transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti ir toliau važiavo, kai pro vairuojamo automobilio dešinės pusės pravirą automobilio langą iki pusės buvo išlindęs vežamas keleivis, sėdintis ant automobilinio durelių rėmo, kitas keleivis buvo iki pusės išlindęs per stoglangį ir filmavo keleivį, sėdintį ant dešinės pusės praviro automobilio lango durelių rėmo. Vairuotoja sąmoningai nesustabdė transporto priemonės (tęsė judėjimą), pažeisdama keleivių vežimo tvarkos reikalavimus, vežė keleivius, kurie sėdėjo ne tam skirtoje ir keleivių sėdėjimui nepritaikytoje vietoje, nesiėmė jokių veiksmų iškilusiam žmonių gyvybės ir sveikatos pavojui pašalinti. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalėjo juos užsisegti. Tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotoja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepaisydama kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 18, 189, 196 punktų reikalavimus.

2. T. Č., nesutikdama su minėtu nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė pakeisti Institucijos 2025 m. sausio 16 d. nutarimą, panaikinti jai skirtą administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

3. Kauno apylinės teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutarimu pareiškėjos skundą tenkino, Institucijos 2025 m. sausio 16 d. priimtą nutarimą panaikino ir T. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė nuobaudą – 30 (trisdešimt) Eur baudą. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog T. Č. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, tačiau jos veiksmuose nustatė KET 18 ir 189 punktų reikalavimų pažeidimus ir jos veiksmus kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, ir už tai jai paskyrė nuobaudą.

4. Apeliaciniame skunde Institucijos, priėmusios panaikintą nutarimą, atstovas prašo panaikinti 2025 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir Institucijos 2025 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą. Netenkinus pirmojo prašymo, Institucija prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. priimtą nutarimą ir T. Č. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir už šio nusižengimo padarymą paskirti administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.

4.1. Skunde Institucijos atstovas teigia, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog T. Č. padarė jai inkriminuotą nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kad ant T. Č. vairuojamos transporto priemonės priekinių keleivio durelių rėmo yra vežamas asmuo, kuris iki pusės išlindęs į lauką elgiasi nesaugiai ir neatsakingai. Kitas keleivis važiuoja stovėdamas transporto priemonėje, iki pusės išlindęs per automobilio stoglangį, visą šį procesą galimai filmuoja mobilaus ryšio telefonu laikydamas jį rankoje kas tik įrodo patį veikimą kaip tyčinį veiksmą. Viso šio veiksmo metu T. Č. vairuojamam automobiliui nei karto neužsidegė galiniai stabdžių žibintai, kas leistų teigti, kad vairuotoja stabdo automobilį ar lėtina važiavimo greitį, vairuotoja neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, kad atkreiptų kitų vairuotojų dėmesį į susidariusią situaciją dėl nesaugaus keleivių elgesio t. y. vairuotoja nesiėmė jokių veiksmų automobiliui saugiai sustabdyti kaip to reikalaujama Kelių eismo taisyklių 18 punkte.

4.2. Skunde teigiama, kad T. Č. anksčiau paminėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, kelyje, esant ir matant kitiems asmenims. Savo veiksmais T. Č. pažeidė ne tik eilę Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų, tačiau ir realiai sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiavo magistraliniame kelyje, ignoravo saugaus elgesio taisykles ir akivaizdžiai, sąmoningai demonstravo Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Skunde pažymėta, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas anksčiau aprašytas pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, remiantis vaizdo įrašais truko ne mažiau kaip 37 sekundes (abiejų byloje esančių vaizdo įrašų trukmė), todėl darytina išvada, kad toks laiko tarpas yra ne tik, kad pakankamas saugiai be jokių staigių veiksmų sustabdyti transporto priemonę, tačiau ir pakankamas vairuotojai nutraukti tokius keleivių veiksmus. Skundo autorės vertinimu, akivaizdu, kad transporto priemonės vairuotoja turėjo visas galimybes užkirsti kelią šiems keleivių veiksmams, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jiems nutraukti.

4.3. Skunde Institucijos atstovas nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl veikos kvalifikavimo išskirtinai rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, tačiau atsakomybėn traukiamo asmens pozicija yra prieštaraujanti bylos duomenims. Skunde pastebėta, jog teismas nurodo prieštaringus motyvus, nes vienur teigia, kad T. Č. veiksmai vairuojant transporto priemonę nekėlė pavojaus jai pačiai, kitiems eismo dalyviams ar eismo saugumui, išskyrus keleivius, kurie patys išlindo per automobilio langą, o jau vėliau nutarime pažymima, kad T. Č. tęsė transporto priemonės vairavimą, kai jos keleiviai buvo išlindę pro automobilio durelių langą bei stoglangį, taip pažeisdama keleivių vežimo tvarką, kuri kėlė pavojų jų saugumui.

5. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą T. Č. atstovas advokatas A. N. prašo Institucijos skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarimą be pakeitimų.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog bylos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėja nei chuliganiškai vairavo, nei norėjo chuliganiškai vairuoti ir sukelti pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. T. Č. veikoje nėra tokių ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo būtinųjų požymių kaip neteisėta veika ir tiesioginė tyčia, todėl, nesant nusižengimo sudėties kaip visumos, teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį jos atžvilgiu yra negalima.

5.2. Atsiliepime nesutinkama su Policijos prašymu T. Č. atliktą veiką perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Policijos surašytame protokole nėra nurodyto nė vieno iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymių, t. y. protokole nėra nurodyta, nei kad vairuodama automobilį vienu metu ar paeiliui ji būtų padariusi kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, kad būtų lenkusi vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavusi neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, padariusi pavojingą situaciją, sukėlusią Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir pan.

5.3. Vadovaudamasis ANK 666 straipsniu, pažeidėjos atstovas prašoma priteisti iš valstybės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Č. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 800 Eur už atsiliepimo į Policijos apeliacinį skundą surašymą. Policijos apeliacinio skundo atmetimo atveju apeliacinės instancijos teismo procesas būtų laikomas neteisingai inicijuotu pačios protokolą surašiusios ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos, todėl, nepaisant to, kad byla administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu nutraukta nebuvo, už tokiame procese besigynusio asmens turėtas išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėtų atsakyti valstybė, kurios vardu toks procesas neteisingai buvo inicijuotas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog T. Č. veiksmai pagrįstai iš ANK 420 straipsnio 2 dalies buvo perkvalifikuoti į ANK 217 straipsnio 1 dalį. Visus byloje surinktus įrodymus bei Institucijos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra objektyvaus pagrindo.

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nagrinėjamoje byloje susietas su Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

10. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Vadovaujantis teismų praktika, vien Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą.

11. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – gatvėje, esant intensyviam eismui, sankryžoje, taip pat, žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-72-20142; Nr. AT-50-788/2016; Nr.2AT-16-489/2017). Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nėra įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog T. Č. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją ar pasipiktinimą.

12. Nepagrįstas Institucijos skundo argumentas, kad teismas sprendimą perkvalifikuoti T. Č. veiksmus grindė tik pačios pažeidėjos pateikta versija, nevertino objektyvių duomenų – t. y. policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei parodymuose išdėstytų aplinkybių, vaizdo įrašų. Aukštesnysis teismas sutinka, kad konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo, tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas atnaujintose administracinių nužengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Taigi vairuotojo veiksmai turi būti įvertinti ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju chuliganiškų paskatų buvimo pažeidėjos veiksmuose nepatvirtino ir byloje surinktų duomenų visuma.

13. Kaip matyti iš T. Č. pozicijos, ji neneigia, jog atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, t. y. vairavo automobilį magistraliniame kelyje, kai jos keleivis iki juosmens buvo išlindęs pro automobilio durelių langą bei kitas keleivis išlindęs per stoglangį, tačiau neigia tai atlikusi chuliganiškai. T. Č. nurodė, kad važiuojant magistralėje iš Kauno į Vilnių, jos vežami keleiviai išlindo pro automobilio langą, o pati prašė jų liautis taip elgtis. Pati neatliko jokių veiksmų, kurie keltų pavojų aplinkai ar žmonėms ar būtų skatinusi keleivius išlįsti pro langą. Priešingai, ji drausmino keleivius ir liepė jiems grįžti į automobilio salono vidų. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija bylos duomenų visuma paneigta nebuvo.

14. Institucijos atstovė apeliaciniame skunde nors ir pripažįsta, kad pavojų keliančius veiksmus atliko ne vairuotoja T. Č., o jos vežami keleiviai, tačiau akcentuoja, kad vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas nei vienas transporto priemonės vairuotojos veiksmas, iš kurio būtų galima spręsti, kad ji bandė nutraukti tokius keleivių veiksmus ar apskritai imtis kokių nors priemonių saugiam eismui užtikrinti, o tai ji privalėjo padaryti. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie skundo argumentai negali būti laikomi pagrįstais. Kaip minėta, chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą. Taigi, norint asmens veiksmus vertinti kaip chuliganiškus, būtina įrodyti, kad siekdamas nurodytų pasekmių jis taip daro sąmoningu elgesiu. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad T. Č. savo elgesiu siekė sąmoningai pabrėžti Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą.

15. T. Č. nurodė, kad sustoti tuo metu negalėjo, nes nebuvo jokio kelkraščio, eismas buvo intensyvus, todėl sustojimas galėjo sukelti pasekmių. Kaip minėta, kelių eismo taisyklėse įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad T. Č. važiavo magistraliniu keliu, kuriame buvo atliekami remonto darbai, eisme dalyvavo ir kitos transporto priemonės, todėl jos pareiga visų pirma buvo kelyje saugiai vairuoti transporto priemonę. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad keleiviams pradėjus elgtis netinkamai, ji, negalėdama staigiai sustoti, bandė juos drausminti. Be to, keleivių buvo ne vienas, kas taip pat neleido T. Č., vairuojant automagistralėje, atidžiai juos stebėti bei tinkamai vertinti jų elgesio pavojingumą.

16. Šios aplinkybės rodo, kad T. Č., priešingai nei teigiama Institucijos skunde, iš tiesų pagal galimybes ėmėsi veiksmų nutraukti keliančius pavojų jų pačių gyvybei ar sveikatai keleivių veiksmus – t. y. prašė keleivių sėsti į vietas ir juos drausmino, tačiau staiga sustabdyti automobilį ji tuo metu neturėjo objektyvios galimybės. Skunde teigiama, kad T. Č. chuliganišką vairavimą patvirtina ir tai, kad nustatytomis aplinkybėmis ji vairavo pakankamai ilgą laiką – 37 sekundes, tačiau vėlgi, su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, vertinant jį faktų visumos kontekste, kadangi toks laiko tarpas nėra tas laikas, per kurį intensyvaus eismo automagistralėje transporto priemonę vairuojantis asmuo būtų galėjęs suvaldyti situaciją, priimti optimaliausią sprendimą ir nutraukti keliančius pavojų veiksmus.

17. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog T. Č. neturėjo tyčios chuliganiškai vairuoti, automobilį vairavo neatlikdama jokių pavojingų veiksmų, nekėlė grėsmės visuomenės saugumui, nerodė nepagarbos kitiems eismo dalyviams.

18. Institucijos skunde taip pat išreikštas alternatyvus prašymas T. Č. veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau pažymėtina, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų – transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau šis skundo prašymas nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyta, kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai, Institucijos teigimu, buvo padaryti.

19. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad T. Č. pažeidė KET 18 punkto reikalavimus, kurie numato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti, bei KET 189 punkto reikalavimus, kuris numato, kad keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose, todėl jos veiksmus kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Su tokiomis išvadomis sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl tenkinti Institucijos skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

21. T. Č. atstovas atsiliepime prašo priteisti iš valstybės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Č. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 800 Eur už atsiliepimo į Policijos apeliacinį skundą surašymą.

22. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565-1 straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

23. Taigi, ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens turėtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų imperatyviai taikytinos tik tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565-1 straipsnio 1 punkto pagrindu. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas T. Č. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenos nenutraukė, o Institucijos nutarimą panaikino dėl pažeidėjos veiksmų perkvalifikavimo pagal kitą ANK straipsnį, ir skyrė jai administracinę nuobaudą, todėl, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, prašymas atlyginti pareiškėjos turėtas proceso išlaidas negali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutarimą T. Č. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.