Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-354-1002/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
1-354-1002/2017
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00145-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Nukentėjusysis
Š. S.
Kaltinamasis
M. S.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-354-1002/2017Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00145-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.9.9; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,kaltinamojo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,nukentėjusiajam Š. S.,liudytojai V. A.,

nedalyvaujant kaltinamajam M. S.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nuo 2012-05-09 deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbantis Norvegijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dailidė, neteistas, 2011-06-29 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriaus nuostatomis, byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

M. S. vengė išlaikyti vaiką, t. y. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-03-13 nutarimu priteisus lėšas sūnaus Š. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2000-02-24 mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 1/4 dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 minimalus gyvenimo lygis kas mėnesį, bei Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-11-24 sprendimu pakeitus minėtą nutarimą ir priteisus sūnaus Š. S. išlaikymui nuo 2008-09-30 mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 400 litai kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, žinodamas, kad privalo mokėti lėšas vaikui išlaikyti, šios pareigos vengė laikotarpyje nuo 2000-09-01 iki 2012-04-22.

Kaltinamasis M. S. nedalyvavo nei viename teisiamajame posėdyje, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Apklaustas kaip įtariamasis M. S. atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 63).

Nukentėjusysis Š. S. apklaustas teisme parodė, kad tėvas, kai jam buvo 18 m., davė 200 Lt. Vaikystėje tėvas gerai su juo elgdavosi, jį mylėdavo. Tėvas buvo jį pasiėmęs, kai jam buvo 5 m., bet daugiau nepasiimdavo. Buvo atvežęs žaislą, kelis kartus buvo atvykęs aplankyti. Jie pasikalbėdavo, ir viskas. Nurodo, kad tėvui jis dažniau parašydavo nei jis jam. Kelis kartus jis buvo inicijavęs pokalbį, bet dažniau jis parašydavo jam. Su tėvu bendraudavo per „Facebooką“, per „Skype“, tačiau visą laiką jis būdavo neblaivus. Jį jis (tėvas) prisimindavo, kai jis būdavo neblaivus. Vieną kartą jis yra bendravęs per „Skype“, kai buvo blaivus ir prižadėjo jam (nukentėjusiajam) nupirkti įvairių dalykų. Žiemą vėl bendravo su juo. Jo tėvas dabar turi susikūręs kitą paskyrą „Facebooke“, bet jis jam neberašo ir į draugus nekviečia. Savo sąskaitos numerį jis persiuntė tėvui per „Facebooko“ paskyrą. Neprisimena, ar jis (tėvas) jam buvo pervedęs pinigų, nors „gal buvo vieną kartą permetęs 20 litų“. Mamai pinigus pervesdavo iš antstolio. Mano, kad jo tėvą „erzina laiškai iš policijos“, kurie yra siunčiami į „Facebooką“. Nauju tėčio adresu jis nebendravo ir nebenori su juo bendrauti. Teismo prašo, kad jo tėvas jam „grąžintų tiek, kiek yra skolingas“.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja V. A. apklausta teisme parodė, kad su M. S. ji nebendrauja, nes jis gyveno su kita moterimi. Jų vaikas gimė su negalia, t. y. cerebraliniu paralyžiumi. Kol gyveno kartu, jis vaiku rūpinosi. Jį pasodino į įkalinimo įstaigą, kai vaikui buvo 2,5 m. Po keturių metų, jis išėjo į laisvę ir pas juos pagyveno mėnesį, bet išvykdavo nakčiai ir negrįždavo. Ji jam pasakė, kad jis „pasiimtų daiktus ir eitų savais keliais“. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos M. S. sugebėjo pasiimti paskolą ir įsigyti nekilnojamojo turto. Jis turėjo galimybę eiti dirbti, bet legaliai nedirbo. Įsiskolinimo suma apytiksliai sudaro apie 5 000 Eur. Ji kreipėsi su pareiškimu į policiją. Prisimena, kad buvo atvykęs žiemos metu ir prašė atsiimti pareiškimą. Tuo momentu M. S. jau gyveno Norvegijoje, nes rodė savo darbo kontraktus. M. S. žinojo apie baudžiamąją bylą. Jis jai sakė „jeigu mane pasodins, tai atleis iš darbo, prašė pasirašyti, kad ji atsisako savo reikalavimų“. Jis pažadėjo jiems sumokėti už vaiko išlaikymą. Šis M. S. apsilankymas buvo prieš tris metus. Apsilankymo metu M. S. buvo išgėręs. Vaikas pinigus gaudavo iš vaikų išlaikymo fondo, antstolė V. Š. pervesdavo pinigus iš M. S. pastatų. Su sūnumi M. S. ji leido matytis. Ji nelindo į sūnaus ir tėvo santykius. M. S. gyveno atskirai. Ji nesidomėjo nei kur jis gyvena, nei ką veikia. Pažymi, kad ne vieną kartą sūnus buvo jam davęs savo banko sąskaitą. Nurodo, kad tegul M. S. „geranoriškai moka vaikui“. Jiems „nereikia, kad M. S. „pasodintų“. Jie nori, kad jis „susivoktų, jog blogai daro“.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

M. S. kaltė byloje įrodoma ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Antstolės V. Š. 2012-09-24 pažymoje Nr. 0071/05/02194 apie priteistų lėšų vaikui Š. S. išlaikyti mokėjimą užfiksuota, kad skolininko M. S. įsiskolinimas iki 2012-05-01 sudaro 17709 Lt, t. y. 5130 eurų (1 t., b. l. 2-5);Antstolės V. Š. 2012-11-06 pažymoje Nr. 0071/05/02194 nurodyta, kad skolininkas M. S. niekada nebuvo atvykęs į antstolės V. Š. kontorą, išieškotojai buvo kelis kartus pervesti pinigai pardavus skolininkui priklausantį turtą (1 t., b. l. 50);Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-03-13 nutarime matyti, kad priteista iš M. S. sūnaus Š. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2000-02-24 mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 1/4 dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 minimalus gyvenimo lygis kas mėnesį (1 t., b. l. 35);Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-11-24 sprendime matyti, kad juo buvo pakeistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-03-13 sprendimas ir iš atsakovo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas sūnui Š. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 LT nuo 2008-09-30 iki sūnaus Š. S. pilnametystės (1 t., b. l. 6-8);Nukentėjusysis Š. S. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad jo tėvas M. S. su juo ir mama negyvena daug metų. Juo rūpinasi mama. Tėvas buvo porą kartų jį aplankęs, bet visada būdavo neblaivus, su juo nebendravo. Jis žino, kad mama iš M. S. yra prisiteisusi alimentus, ir žino, kad tėvas jų nemokėdavo. Jam asmeniškai jokių pinigų tėvas nėra davęs. 2012 m. vasarą tėvui yra išsiuntęs elektroninį laišką su savo sąskaitos numerių, nes mama jam sakė, kad sutiktas tėvas žadėjo pervesti sūnui pinigų. Tačiau jokių pinigų iš tėvo jis negavo. Kiek jo išlaikymui pinigų buvo pervesta mamai, jis nežino (1 t., b. l. 26-27);Liudytoja V. S. (dabar – A.) apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad su M. S. susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Š. S.. Dėl gimdymo traumos vaikas susirgo cerebraliniu paralyžiumi, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Su M. S. kartu gyveno tik apie pusantrų metų. Vėliau jis nepadėjo rūpintis sūnumi. 2000 m. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą dėl lėšų sūnaus išlaikymui priteisimo. Teismo sprendimu M. S. turėjo kiekvieną mėnesį sumokėti po 125 litus. 2008-11-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jų santuoka ir pakeistas sprendimas dėl išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo. Buvo nustatyta mokėti po 400 litus kiekvieną mėnesį. Tiek po pirmo, tiek po antro sprendimo M. S. lėšų nemokėjo. Jis už įvairius pažeidimus turėjo daug baudų, todėl antstoliai pradėjo pardavinėti jo turtą ir pervesdavo jai dalį pinigų. Iš viso antstoliai į jos sąskaitą pervedė 13136 litų nuo 2000 metų. Antstolės V. Š. kontoroje jai išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad 2012 m. gegužės 1 dienai įsiskolinimas sudaro 17709 Lt. Paskutinį kartą M. S. ji buvo sutikusi 2012 m. vasarą, jis sakė, kad dirba Norvegijoje. Ji matė jo automobilį su norvegiškais numeriais. Šio susitikimo metu M. S. paprašė jos sąskaitos numerio ir ironiškai pasakė, kad yra jai skolingas pinigų, todėl perves. Tačiau nepervedė. Paskutinius 3-4 metus išmokas ji gaudavo iš Vaikų išlaikymo fondo, bet nuo 2012 m. balandžio mėnesio nebegauna, nes sūnui suėjo 18 metų (1 t., b. l. 29-30);Liudytoja V. A. (buvusi S.) apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2013-03-29 ji ištekėjo, todėl jos pavardė pasikeitė į A. pavardę. Su buvusiu vyru M. S. nebendrauja nuo 2012 m. vasaros. 2014 m. M. S. buvo kelis kartus susisiekęs su sūnumi Š. S. per Skype programą, bet sūnus su tėvu bendravo mažai, nes M. S. buvo girtas. Įsiskolinimo už vaiko išlaikymą M. S. nepadengė (1 t., b. l. 196-197);Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos finansų ministerijos 2012-10-25 pažymoje matyti, kad nuo 2003 iki 2012 metų M. S. buvo išmokėta išmokų 9468,95 litų, išskaičiuota pajamų mokesčio 1771 litų (1 t., b. l. 40-41);Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-11-13 pateiktoje informacijoje matyti, kad M. S. buvo registruotas darbo biržoje laikotarpiu 2000-06-27 - 2000-08-28. Darbo pasiūlymų M. S. išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. Užimtumo rėmimo programose nedalyvavo. Darbo paieška buvo nutraukta 2000-08-28 M. S. be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvykus į susitikimą su teritorinės darbo biržos specialistu (1 t., b. l. 44);Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondas) 2012-11-05 pranešime Nr. (4.2)D2-34092 užfiksuota, kad V. S. dėl vaiko Š. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra išmokėtos išmokos nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio (1 t., b. l. 47-48);UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pažymoje matyti, kad M. S. dirbo joje nuo 2007-05-30 iki 2007-07-04. Iš darbuotojo atlyginimo nebuvo atskaityti alimentai (1 t., b. l. 55);Sodros duomenų bazės pateiktame išraše matyti, kad M. S. tiriamuoju laikotarpiu periodiškai dirbo: 2002-07-15 - 2002-08-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2004-02-19 - 2004-08-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2004-10-25 - 2005-03-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007-05-30 - 2007-07-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 89).

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo M. S. kaltė dėl vengimo išlaikyti vaikus yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis nustato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-218/2012, 2K-432/2013, 2K-9/2014, 2K-291/2014, 2K-563-699/2015). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vengimas išlaikyti vaiką – yra trunkamasis, t. y. kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Vengimo išlaikyti vaiką laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, pašalinant iš kaltinimo tokius laikotarpius, kai vaiko išlaikymo įmokų nemokėjimą pateisino objektyvios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Tai, kad asmeniui inkriminuojamas ne ištisas, bet atskiri vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiai, nereiškia, kad vengimas išlaikyti vaikus kaskart nutrūksta ir kiekvienas laikotarpis turi būti kvalifikuojamas kaip atskira trunkamoji nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-699/2017).

Kaltinamasis M. S. žinojo apie pareigą išlaikyti savo vaiką ir žinojo, kokios pinigų sumos vaiko išlaikymui turi būti teikiamos, tačiau priteisto dydžio lėšų vaikų išlaikymui neteikė. Jis, gyvendamas Norvegijoje ir dirbdamas, sąmoningai vengė išlaikyti savo vaiką. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis negali dirbti darbo dėl sveikatos būklės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateikta, kas rodo, jog kaltinamasis yra darbingas. Taip pat teisme nebuvo nustatyta jokių kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis nebūtų galėjęs vykdyti savo pareigos išlaikyti vaiką.

Iš 2012-09-24 Antstolės V. Š. pažymos matyti, kad skolininko M. S. įsiskolinimas iki 2012-05-01 sudaro 17 709 Lt, t. y. 5 130 eurų (1 t., b. l. 2-5). Iš 2012-11-06 antstolės V. Š. pažymos matyti, kad skolininkas M. S. kviečiamas atvykti į anstolės kontorą niekada nebuvo atvykęs. Anstolė pardavė skolininko turėtą nekilnojamąjį turtą – pastatus ir gautas už parduotą turtą lėšas pervedė išieškotojai (1 t., b. l. 50). Iš 2000-03-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad Š. S. iš M. S. priteistas išlaikymas nuo 2000-02-24 mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 1/4 dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 minimalus gyvenimo lygis kas mėnesį (1 t., b. l. 35). Iš 2008-11-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu pakeistas 2000-03-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimas ir iš atsakovo M. S. priteistas išlaikymas jo sūnui Š. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 LT iki sūnaus pilnametystės (1 t., b. l. 6-8, 36-38).

Kaip prokurorė teisingai savo baigiamojoje kalboje nurodė, teismas savo sprendime nurodė, jog apie posėdžio vietą ir laiką bei apie priimtą sprendimą M. S. buvo pranešta tinkamai ir jis žinojo apie civilinės bylos eigą ir priteistą išlaikymą savo sūnui. Iš 2012-10-25 Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos matyti, kad nuo 2003 iki 2012 metų M. S. buvo išmokėta išmokų 9 468,95 litų, išskaičiuota pajamų mokesčio 1 771 litų (1 t., b. l. 40-41). Iš 2012-11-13 Lietuvos darbo biržos pateiktos informacijos matyti, kad M. S. buvo registruotas darbo biržoje laikotarpiu nuo 2000-06-27 iki 2000-08-28. Darbo pasiūlymų M. S. išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. Užimtumo rėmimo programose nedalyvavo. 2000-08-28 M. S. darbo paieška buvo nutraukta, nes asmuo be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvyko į susitikimą su teritorinės darbo biržos specialistu (1 t., b. l. 44). Iš 2012-11-05 Vaikų išlaikymo fondo administracijos pažymos Nr. (4.2) D2-34092 matyti, kad V. S. dėl vaiko Š. S. buvo mokomos išmokos nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio (1 t., b. l. 47-48). Iš 2012-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, kad M. S. dirbo įmonėje nuo 2007-05-30 iki 2007-07-04. Iš darbuotojo atlyginimo nebuvo atskaityti alimentai (1 t., b. l. 55-57). Iš Sodros duomenų bazės pateiktų duomenų matyti, kad M. S. tiriamuoju laikotarpiu periodiškai dirbo, tačiau pinigų vaikui išlaikyti neskyrė (1 t., b. l. 89). Iš liudytojos V. S. (A.) ir liudytojo Š. S. parodymų, duotų teisme ir ikiteisminiame tyrime matyti, kad V. S. (A.) su M. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Gimus sūnui dėl gimdymo traumos vaikas susirgo cerebraliniu paralyžiumi ir jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Su M. S. kartu gyveno tik apie pusantrų metų. Vėliau jis sūnumi nesirūpino. 2000 m. V. S. (A.) kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą dėl lėšų sūnaus išlaikymui priteisimo. Paskutinį kartą M. S. buvo sutikusi 2012 m. vasarą. Šio susitikimo metu M. S. paprašė jos sąskaitos numerio, tačiau pinigų nepervedė. Paskutinius 3 - 4 metus išmokas ji gaudavo iš Vaikų išlaikymo fondo, bet nuo 2012 m. balandžio mėnesio nebegauna, nes sūnui suėjo 18 metų. Nukentėjusysis Š. S. parodė, kad 2014 m. M. S. buvo kelis kartus susisiekęs su juo per „Skype“ programą, tačiau su tėvu bendravo mažai. Jis patvirtino, kad 2012 m. vasarą tėvui išsiuntė elektroninį laišką su savo sąskaitos numeriu. Jokių pinigų iš tėvo jis negavo (1 t., b. l. 26-27, 29-30, 196-197). Papildomai teisme abu liudytojai parodė, kad prieš 3 - 4 metus M. S. buvo atvykęs iš Norvegijos į jų namus ir reikalavo nutraukti bylą jo atžvilgiu bei prižadėjo sumokėti sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas. Iš 2017-02-24 prokuratūros tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-02-21 apie 9.30 val. paskambinus telefono numeriu, kurį nurodė pats M. S.. Jis telefonu paaiškino, kad gyvena ir dirba Norvegijoje bei nurodė, kad visus siųstus elektroniniu paštu jam prokuratūros ir policijos pareigūnų laiškus jis gauna, juos yra perskaitęs ir yra susipažinęs su kaltinamuoju aktu baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas dėl vengimo išlaikyti vaiką. Supranta, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu yra perduota teisminiam nagrinėjimui. M. S. nurodė priežastį, dėl kurios jis neparašo atsakymo į pareigūnų elektroninius laiškus, nors buvo ne kartą raginamas tai padaryti. Jis teigia, kad laiko nepagrįstu visą šį procesą, nes nesijaučia kaltas, kad nesumokėjo priteisto išlaikymo savo vaikui. M. S. pažadėjo tą patį vakarą, t. y. 2017-02-21, grįžęs iš darbo į namus, parašyti prokuratūrai elektroninį laišką apie tai, kad gavo kaltinamąjį aktą ir kad nevyks dalyvauti į teismo posėdžius Lietuvoje, tačiau elektroninio laiško M. S. neatsiuntė (2 t., b. l. 102, 118). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad M. S. naudojasi „Facebook“ sukurtu profiliu M. S. ir pranešimus skaito. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. S., siekdamas išvengti bendravimo su sūnumi Š. ir teisėsaugos institucijomis, susikūrė naują profilį – „(duomenys neskelbtini)”, kurį patikrinus matyti, kad juo naudojasi būtent kaltinamasis, ką patvirtino ir jo „Facebook“ drauguose esantis jo brolis, kuris turi profilį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)” (2 t., b. l. 103, 140, 173, 175-176, 3 t., b. l. 17, 19-23).

Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose matyti, kad nuo 2012-10-23 iki 2013-02-12 M. S. buvimo vietos nepavyksta nustatyti, nurodytu telefonu jis neatsiliepia. Jo sugyventinė R. V. nurodė, kad M. S. yra išvykęs dirbti į Norvegiją (1 t., b. l. 94, 113-121, 132). 2013-03-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės nutarimu paskelbta M. S. paieška (1 t., b. l. 123). Nuo 2013-03-21 Šiaulių apskrities VPK paskelbta kaltinamojo M. S. paieška (1 t., b. l. 123-127). 2013-05-22 gautas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus raštas Nr. 40-96-S-7180, kuriame prašoma spręsti klausimą dėl kaltinamajam M. S. Europos arešto orderio išdavimo (1 t., b. l. 139-142). 2013-05-17 gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas Nr. PN/2849/55/LT/13, kuriame nurodoma, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje buvo gautas Interpolo Norvegijos nacionalinio biuro pranešimas, kuriame nurodoma, kad pagal Norvegijos Karalystės gyventojų registrą M. S. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), dirba dailide įmonėje – „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143; 2 t., b. l. 24; 3 t., b. l. 14). 2014-01-17 Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra raštu Nr. 14.2.-100 (14.5.-331/13) kreipėsi į Norvegijos Karalystę su teisinės pagalbos prašymu dėl kaltinamojo M. S. (1 t., b. l. 136). 2014-09-22 Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra gavo Norvegijos Karalystės Teisingumo ir visuomenės saugumo ministerijos raštą dėl teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje ir nurodė, kad dokumentus gavo iš Lietuvos Respublikos, tačiau policija prarado siųstus dokumentus (1 t., b. l. 162-163). 2015-01-05 Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra raštu Nr. 14.2.-32 (14.5.-290/14) pakartotinai kreipėsi į Norvegijos Karalystę su teisinės pagalbos prašymu dėl kaltinamojo M. S. (1 t., b. l. 184). 2016-01-27 Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra gavo Norvegijos Karalystės Teisingumo ministerijos ir visuomenės saugumo ministerijos raštą, kuriame nurodoma, kad teisinės pagalbos prašymas dėl M. S. nebuvo patenkintas. Pagal Oslo apygardos Generalinės Prokuratūros atsakymą, adresatas Norvegijoje nebuvo rastas. Keletą kartų buvo mėginama rasti M. S., nes jis buvo paieškomas dėl baudžiamosios bylos Norvegijoje. Kadangi M. S. pirmą kartą Norvegijoje buvo įregistruotas 2012-05 mėnesį, ir Vyriausiasis prokuroras padarė prielaidą, kad per lydraštyje nurodytą laikotarpį (nuo 2000-08 mėnesio iki 2012-05 mėnesio) jis šalyje neturėjo registruotų pajamų. (1 t., b. l. 186-187). 2014-07-16 Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašte Nr. S-3772 nurodoma, kad M. S. yra neprisirašęs (nepasirinkęs šeimos gydytojo). Nuo 2011-07 mėnesio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos M. S. buvo teiktos VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (1 t., b. l. 194). 2016-02-09 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba rašte Nr. PN/8086/78/LT/15 nurodo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba gavo iš SIRENE Norvegijos nacionalinio skyriaus informaciją, kad vengimas išlaikyti vaiką pagal šios šalies įstatymus nėra kriminalizuota nusikalstama veika, nesumokėti alimentai gali būti išieškomi civilinio proceso tvarka (1 t., b. l. 200). 2016-05-06 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Šiaulių apskrities VPK 2016-05-05 buvo nutraukta M. S. paieška (2 t., b. l. 2-3). 2016-09-02 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės nutarimu buvo paskelbta įtariamojo M. S. paieška (2 t., b. l. 18-19). 2016-12-28 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės nutarimu buvo nutraukta įtariamojo M. S. paieška (2 t., b. l. 21). 2016-10-13 ir kitais vėlesniais tarnybiniais pranešimai nurodoma, kad buvo bandoma su M. S. susisiekti naudojant socialinį tinklą „Facebook“ ir bendravimo programą „Skype“, tačiau su M. S. susisiekti nepavyko (2 t., b. l. 26, 30). 2017-06-14 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo bandoma per „Facebook“ susiekti M. S. dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo parašius jam žinutę, tačiau atsakymo į žinutę nebuvo gauta (2 t., b. l. 173, 175-176; 3 t., b. l. 17, 19-23).

Teismas konstatuoja, kad M. S. buvo žinoma apie išlaikymo sūnui priteisimą bei turėdamas ir žinodamas apie šią, kaip tėvo, pareigą, bei turėdamas galimybę ją vykdyti, t. y. būdamas darbingas, sąmoningai vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, žadėjo, kad pinigus, skirtus vaikui išlaikyti, perves, tačiau į nurodytą sąskaitą pinigų taip ir nepervedė. Visa tai įrodo, jog kaltinamasis be pateisinamų priežasčių nustatyta tvarka nemokėjo teismo priteistų lėšų vaikui išlaikyti, tai yra vengė išlaikyti savo vaiką, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, požymius.

Kaltinamajam M. S. skirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas. (1 t., b. l. 64). 2013-03-15 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi M. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (be termino) (1 t., b. l. 72-73).

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių – nėra nustatyta.

Kaltinamasis M. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Nusikaltimą padarė būdamas neteistu, (1 t., b. l. 82-83; 2 t., b. l. 195-196), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 84-88), nedirbantis Lietuvoje (1 t., b. l. 89), teismo duomenimis dirba Norvegijoje, dailide. Augina du vaikus (1 t., b. l. 77). 2012-10-18 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės rašte Nr. D-4-4357 nurodoma, kad M. S. nėra ligoninės pacientų registre (1 t., b. l. 97).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam M. S. skyrus viešųjų darbų bausmę, nes asmuo yra neteistas, teistumas išnykęs, kaltinamasis yra teisiamas pirmą karta.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu, teismo prašė kaltinamojo M. S. turimą įsiskolinimą, t. y. 5130 € vertinti kaip turtinę žalą ir kaltinamajam M. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnyje numatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti taikoma, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2000-03-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarime matyti, kad Š. S. iš M. S. priteistas išlaikymas nuo 2000-02-24 mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 1/4 dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 minimalus gyvenimo lygis kas mėnesį. 2008-11-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu, pakeičiant 2000-03-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą, nurodyta, kad iš atsakovo M. S. priteistas išlaikymas jo sūnui Š. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 LT iki sūnaus pilnametystės. Teismo sprendimais buvo nustatyta vaiko išlaikymo tvarka. Anstolė pagal priimtus teismo sprendimus vykdo teismo sprendimus ir išieško skolininko nesumokėtą įsiskolinimą dėl neteikto ir teismų priteisto išlaikymo. Pažymėtina, kad teismas negali iš naujo vertinti įsiskolinimų, kurie jau nustatyti ankstesnių teismų sprendimais ir yra priverstinai vykdomi. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nusprendžia kaltinamajam M. S. neskirti papildomos baudžiamojo priemonės – turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo.

2017-04-27 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi kaltinamajam M. S. skyrė gynėją advokatę Nainą Lanzbergienę (2 t., b. l. 139). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos - 130 Eur 28 ct (2 t., b. l. 134-136, 169-171) iš M. S. nepriteistinos, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, gynėjas M. S. skirtas be jo valios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam skirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir suėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. S. nepriteisti, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

Paketą Nr. 1, esantį voke, pridėtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio ir jame esančius: 2 CD kompaktinius diskus, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti prie bylos; M. S. asmens tapatybės kortelę, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti M. S..

Informuoti M. S.: jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 1 dalimi, informuoti M. S., kad nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuorašo gavimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Liesis