Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant kaltinamajam M. S.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nuo 2012-05-09 deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbantis Norvegijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dailidė, neteistas, 2011-06-29 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriaus nuostatomis, byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo M. S. kaltė dėl vengimo išlaikyti vaikus yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis nustato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-218/2012, 2K-432/2013, 2K-9/2014, 2K-291/2014, 2K-563-699/2015). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vengimas išlaikyti vaiką – yra trunkamasis, t. y. kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Vengimo išlaikyti vaiką laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, pašalinant iš kaltinimo tokius laikotarpius, kai vaiko išlaikymo įmokų nemokėjimą pateisino objektyvios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Tai, kad asmeniui inkriminuojamas ne ištisas, bet atskiri vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiai, nereiškia, kad vengimas išlaikyti vaikus kaskart nutrūksta ir kiekvienas laikotarpis turi būti kvalifikuojamas kaip atskira trunkamoji nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-699/2017).

Kaltinamasis M. S. žinojo apie pareigą išlaikyti savo vaiką ir žinojo, kokios pinigų sumos vaiko išlaikymui turi būti teikiamos, tačiau priteisto dydžio lėšų vaikų išlaikymui neteikė. Jis, gyvendamas Norvegijoje ir dirbdamas, sąmoningai vengė išlaikyti savo vaiką. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis negali dirbti darbo dėl sveikatos būklės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateikta, kas rodo, jog kaltinamasis yra darbingas. Taip pat teisme nebuvo nustatyta jokių kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis nebūtų galėjęs vykdyti savo pareigos išlaikyti vaiką.

Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose matyti, kad nuo 2012-10-23 iki 2013-02-12 M. S. buvimo vietos nepavyksta nustatyti, nurodytu telefonu jis neatsiliepia. Jo sugyventinė R. V. nurodė, kad M. S. yra išvykęs dirbti į Norvegiją (1 t., b. l. 94, 113-121, 132). 2013-03-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės nutarimu paskelbta M. S. paieška (1 t., b. l. 123). Nuo 2013-03-21 Šiaulių apskrities VPK paskelbta kaltinamojo M. S. paieška (1 t., b. l. 123-127). 2013-05-22 gautas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus raštas Nr. 40-96-S-7180, kuriame prašoma spręsti klausimą dėl kaltinamajam M. S. Europos arešto orderio išdavimo (1 t., b. l. 139-142). 2013-05-17 gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas Nr. PN/2849/55/LT/13, kuriame nurodoma, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje buvo gautas Interpolo Norvegijos nacionalinio biuro pranešimas, kuriame nurodoma, kad pagal Norvegijos Karalystės gyventojų registrą M. S. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), dirba dailide įmonėje – „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143; 2 t., b. l. 24; 3 t., b. l. 14). 2014-01-17 Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra raštu Nr. 14.2.-100 (14.5.-331/13) kreipėsi į Norvegijos Karalystę su teisinės pagalbos prašymu dėl kaltinamojo M. S. (1 t., b. l. 136). 2014-09-22 Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra gavo Norvegijos Karalystės Teisingumo ir visuomenės saugumo ministerijos raštą dėl teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje ir nurodė, kad dokumentus gavo iš Lietuvos Respublikos, tačiau policija prarado siųstus dokumentus (1 t., b. l. 162-163). 2015-01-05 Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra raštu Nr. 14.2.-32 (14.5.-290/14) pakartotinai kreipėsi į Norvegijos Karalystę su teisinės pagalbos prašymu dėl kaltinamojo M. S. (1 t., b. l. 184). 2016-01-27 Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra gavo Norvegijos Karalystės Teisingumo ministerijos ir visuomenės saugumo ministerijos raštą, kuriame nurodoma, kad teisinės pagalbos prašymas dėl M. S. nebuvo patenkintas. Pagal Oslo apygardos Generalinės Prokuratūros atsakymą, adresatas Norvegijoje nebuvo rastas. Keletą kartų buvo mėginama rasti M. S., nes jis buvo paieškomas dėl baudžiamosios bylos Norvegijoje. Kadangi M. S. pirmą kartą Norvegijoje buvo įregistruotas 2012-05 mėnesį, ir Vyriausiasis prokuroras padarė prielaidą, kad per lydraštyje nurodytą laikotarpį (nuo 2000-08 mėnesio iki 2012-05 mėnesio) jis šalyje neturėjo registruotų pajamų. (1 t., b. l. 186-187). 2014-07-16 Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašte Nr. S-3772 nurodoma, kad M. S. yra neprisirašęs (nepasirinkęs šeimos gydytojo). Nuo 2011-07 mėnesio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos M. S. buvo teiktos VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (1 t., b. l. 194). 2016-02-09 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba rašte Nr. PN/8086/78/LT/15 nurodo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba gavo iš SIRENE Norvegijos nacionalinio skyriaus informaciją, kad vengimas išlaikyti vaiką pagal šios šalies įstatymus nėra kriminalizuota nusikalstama veika, nesumokėti alimentai gali būti išieškomi civilinio proceso tvarka (1 t., b. l. 200). 2016-05-06 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Šiaulių apskrities VPK 2016-05-05 buvo nutraukta M. S. paieška (2 t., b. l. 2-3). 2016-09-02 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės nutarimu buvo paskelbta įtariamojo M. S. paieška (2 t., b. l. 18-19). 2016-12-28 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės nutarimu buvo nutraukta įtariamojo M. S. paieška (2 t., b. l. 21). 2016-10-13 ir kitais vėlesniais tarnybiniais pranešimai nurodoma, kad buvo bandoma su M. S. susisiekti naudojant socialinį tinklą „Facebook“ ir bendravimo programą „Skype“, tačiau su M. S. susisiekti nepavyko (2 t., b. l. 26, 30). 2017-06-14 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo bandoma per „Facebook“ susiekti M. S. dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo parašius jam žinutę, tačiau atsakymo į žinutę nebuvo gauta (2 t., b. l. 173, 175-176; 3 t., b. l. 17, 19-23).

Teismas konstatuoja, kad M. S. buvo žinoma apie išlaikymo sūnui priteisimą bei turėdamas ir žinodamas apie šią, kaip tėvo, pareigą, bei turėdamas galimybę ją vykdyti, t. y. būdamas darbingas, sąmoningai vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, žadėjo, kad pinigus, skirtus vaikui išlaikyti, perves, tačiau į nurodytą sąskaitą pinigų taip ir nepervedė. Visa tai įrodo, jog kaltinamasis be pateisinamų priežasčių nustatyta tvarka nemokėjo teismo priteistų lėšų vaikui išlaikyti, tai yra vengė išlaikyti savo vaiką, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, požymius.

Kaltinamajam M. S. skirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas. (1 t., b. l. 64). 2013-03-15 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi M. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (be termino) (1 t., b. l. 72-73).

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių – nėra nustatyta.

Kaltinamasis M. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Nusikaltimą padarė būdamas neteistu, (1 t., b. l. 82-83; 2 t., b. l. 195-196), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 84-88), nedirbantis Lietuvoje (1 t., b. l. 89), teismo duomenimis dirba Norvegijoje, dailide. Augina du vaikus (1 t., b. l. 77). 2012-10-18 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės rašte Nr. D-4-4357 nurodoma, kad M. S. nėra ligoninės pacientų registre (1 t., b. l. 97).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam M. S. skyrus viešųjų darbų bausmę, nes asmuo yra neteistas, teistumas išnykęs, kaltinamasis yra teisiamas pirmą karta.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu, teismo prašė kaltinamojo M. S. turimą įsiskolinimą, t. y. 5130 € vertinti kaip turtinę žalą ir kaltinamajam M. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnyje numatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti taikoma, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2000-03-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarime matyti, kad Š. S. iš M. S. priteistas išlaikymas nuo 2000-02-24 mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 1/4 dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 minimalus gyvenimo lygis kas mėnesį. 2008-11-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu, pakeičiant 2000-03-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą, nurodyta, kad iš atsakovo M. S. priteistas išlaikymas jo sūnui Š. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 LT iki sūnaus pilnametystės. Teismo sprendimais buvo nustatyta vaiko išlaikymo tvarka. Anstolė pagal priimtus teismo sprendimus vykdo teismo sprendimus ir išieško skolininko nesumokėtą įsiskolinimą dėl neteikto ir teismų priteisto išlaikymo. Pažymėtina, kad teismas negali iš naujo vertinti įsiskolinimų, kurie jau nustatyti ankstesnių teismų sprendimais ir yra priverstinai vykdomi. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nusprendžia kaltinamajam M. S. neskirti papildomos baudžiamojo priemonės – turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo.

2017-04-27 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi kaltinamajam M. S. skyrė gynėją advokatę Nainą Lanzbergienę (2 t., b. l. 139). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos - 130 Eur 28 ct (2 t., b. l. 134-136, 169-171) iš M. S. nepriteistinos, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, gynėjas M. S. skirtas be jo valios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam skirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir suėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. S. nepriteisti, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

Paketą Nr. 1, esantį voke, pridėtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio ir jame esančius: 2 CD kompaktinius diskus, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti prie bylos; M. S. asmens tapatybės kortelę, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti M. S..

Informuoti M. S.: jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 1 dalimi, informuoti M. S., kad nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuorašo gavimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.