Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Įmonė su O. E. 2023-05-03 sudarė darbo sutartį, pagal kurią sutarė dėl minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Darbdavys atlyginimą mokėjo avansu pagal darbuotojo prašymą - 2023-05-05 – 200 Eur; 2023-05-12 – 200 Eur; 2023-05-19 – 500 Eur; 2023-05-30 – 300 Eur;

2023-06-09 – 300 Eur. Visiškai nesutinka su Nutarime konstatuotomis aplinkybėmis, jog visiems įmonės darbuotojams (brigados nariams) buvo mokami vienodi darbo užmokesčio mokėjimai ir dėl to yra laikoma, kad O. E. kartu su kitais įmonės darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2023-03-27. Teigia, kad darbuotojams, pradėjusiems dirbti kovo mėnesį, atlyginimai mokėti nuo balandžio mėnesio. VDI inspektoriams darbuotojai: M. B., G. V. ir A. G. pateikė melagingus duomenis apie gautą darbo užmokestį, todėl Nutarime klaidingai konstatuota, jog visiems darbuotojams buvo pervesti tokie pat mokėjimai. Akivaizdu, jog anksčiau darbus pradėję darbuotojai, atlyginimą pradėjo gauti mėnesiu anksčiau nei O. E.. Nors O. E. teigia, jog dirbti UAB „Indera“ pradėjo kartu su M. B., G. V. ir A. G., tačiau visi darbuotojai darbo sutartis pasirašė 2023-03-27, išskyrus O. E., kuris sudarė sutartį ir pradėjo dirbti tik 2023-05-03. Pats O. E. nurodė, kad norėjo įsitikinti, ar jam darbas yra tinkamas, todėl 2023-03-28 jis buvo supažindintas su darbo saugos taisyklėmis, jam aprodytas UAB „Indera“ užsakovų objektas. Pažymi, jog O. E. darbo saugos taisykles pasirašė gerokai prieš darbo sutarties pradžią, kadangi pageidavo apžiūrėti pastatą, kuriame reikėtų dirbti. Užsakovas į šį objektą leidžia patekti tik tiems asmenis, kurie yra supažindinti su saugos taisyklėmis.

Akcentuoja, kad O. E. realiai pradėjo dirbti 2023-05-04, tarp darbdavio ir darbuotojo 2023-05-03 įvyko susitarimas dėl darbo sutarties sudarymo, darbuotojas įsipareigojo dirbti pagalbiniu darbuotoju, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei pradėjo gauti atlygį. Darbo sutartis atitiko visus darbo sutarčiai keliamus reikalavimus. Iki 2023-05-04 O. E. neturėjo pavaldumo darbdaviui, negaudavo darbo užmokesčio, todėl iki minimo laikotarpio tarp šalių darbo santykiai nesusiklostė.

Pareiškėjos vertinimu, jokių faktinių duomenų, jog darbuotojas O. E. dirbo be sudarytos darbo sutarties nutarime nėra pateikta. Konstatuojant galimo nelegalaus darbo atvejį remiamasi išimtinai tik O. E. ir jo draugų paaiškinimais, nekreipiant dėmesio į faktines, darbdavio įrodinėjamas aplinkybes. Pažymi, jog apie galimą nelegalų darbą VDI pranešta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) pirmininko A. O. tarnybiniu pranešimu. VDI patikrinimas atliktas pagal netekusio galios 2023 m. liepos 26 d. DGK sprendime Nr. DGKS-4314 konstatuotas aplinkybes.

Atkreipia dėmesį, kad O. E. nuo 2023-05-05 iki 2023-06-09 išmokėta pinigų suma (1500 eurų avansai) 3 kartus didesnė nei jo darbo sutartyje sulygtas mėnesinis darbo užmokestis (apie 504 eurai po mokesčių). T. y. atstovo teigimu, darbdavys, žinodamas, kad O. E. 2023-03-28 atsisakė pasirašyti darbo sutartį ir ją pasirašys tik 2023-05-03, susitaręs su asmeniu dėl minimalaus atlyginimo jam mokėjimo, jau per pirmą jo darbo mėnesį išmokėjo darbuotojui daugiau nei 2 jo mėnesinius atlyginimus, o per 1,5 mėnesio išmokėjo sumą, lygią 3 atlyginimams, neva tikėdamasis, kad ateityje darbuotojas už tuos pinigus atidirbs. Toks teiginys prieštarauja ne tik surinktai medžiagai bet ir logikai, turint omenyje, kad tokie pat ėjimai, tik už darbą įmonės naudai buvo mokami ir kitiems brigados nariams, įdarbintiems nuo 2023-03-28 (M. B. 2023-05-05 — 1 11,96 eurų (atlyginimas-avansas), 2023-05-12 — 200 eurų (avansas), 2023-05-19 — 500 eurų (avansas); G. V. 2023-05-12 — 200 eurų (avansas-atlyginimas), 2023-05-13 — 200 eurų (avansas-atlyginimas), 2023-05-19 — 500 eurų (avansas-atlyginimas); A. Č. 2023-05-19 — 500 eurų (avansas-atlyginimas), 2023-05-30 — 600 eurų (avansas-atlyginimas)). Daro išvadą, kad tiek M. B., A. Č. ir G. V., tiek O. E. buvo mokama už atliktą darbą.

Konstatuoja, kad UAB „Indera“ kaltė visiškai įrodyta Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolu Nr. 1598-0008, nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1598-0041, asmenų paaiškinimais, kita bylos medžiaga.

Pažymi, kad VDI priimdama Nutarimą tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. E. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka.

Atsiliepime nurodo, kad faktas, jog darbo sutartis su suinteresuotu asmeniu buvo sudaryta gegužės 3 d., nepaneigia fakto, kad darbuotojas pradėjo dirbti prieš šią datą, ką patvirtina įmonės vidaus dokumentai. Suinteresuotas asmuo vykdė jam pavestus darbus, dirbdamas statybos objekte kartu su kitais darbuotojais. Suinteresuotas asmuo O. E. darbus atliko kartu su G. V. ir M. B., taip pat kitais darbuotojais, kurie teismo posėdžio metu galėtų paliudyti bylai reikšmingas aplinkybes, o būtent, kad darbus pradėjo dirbti kartu su O. E. nuo 2023-03-28 dienos. Taip pat suinteresuotas asmuo yra išsaugojęs jo filmuotus vaizdo įrašus, kurie padaryti tiriamuoju laikotarpiu, iš pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, kad kovo ir balandžio mėnesiais Suinteresuotas asmuo atliko darbus.

Kritiškai vertina pareiškėjo poziciją, kad suinteresuotas asmuo kartu atėjęs į darbą su M. B. ir G. V. norėjo pasibandyti ir dar vieną mėnesį neva tai nusprendė dirbti nemokamai, kai tuo tarpu kiti darbuotojai gavo atlygį už darbą. Suinteresuotas asmuo pareiškia, kad nesitarė dėl pasibandymo dirbti ir iškart pradėjo darbus, kodėl darbdavys apie jo darbo pradžią nepranešė VSDFV suinteresuotas asmuo nežino, dėl darbo užmokesčio darbdavys pastoviai teigė, kad sumokės ir pradėjo mokėti mėnesį darbuotojui pradirbus tai yra gegužės mėn. Suinteresuotas asmuo pradėjo dirbti 2023-03-28.

Teigia, kad skunde nurodyti atlyginimų mokėjimai prasidėjo po sutarties pasirašymo, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad darbuotojas nepradėjo dirbti anksčiau. Atlyginimų mokėjimo tvarka ir laikotarpiai ne visada atspindi tikrąjį darbo santykių pradžios momentą. Atkreipia dėmesį, kad darbo užmokestis buvo mokamas nereguliariai, pareiškėjas ir suinteresuoto asmens atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė su juo tinkamai dėl ko buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją ir šiuo metu byla yra nagrinėjama teisme.

Pažymi, kad pareiškėjas kaip darbdavys neįteikė suintersuotam asmeniui darbo sutarties ir apie darbdavio pažeidimus suinteresuotas asmuo sužinojo tik Darbo ginčų komisijoje pradėjus bylos nagrinėjimą.

Suinteresuoto asmens nuomone, Valstybinė darbo inspekcija atliko išsamų tyrimą, apėmusį ne tik oficialius dokumentus, bet ir darbuotojų apklausas, darbo vietų inspekcijas bei kitas kontrolės priemones. Skundžiamame Nutarime nurodytos išvados yra grindžiamos objektyviai surinktais duomenimis, o ne vien darbuotojų paaiškinimais, priešingai nei teigia pareiškėja.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pas pareiškėją dėl įsidarbinimo atvyko 2023-03-27 su kitais asmenimis (A. Č., M. B., G. V., A. G.), siekiant įsidarbinti dažytoju. Su jais bendravo M.J. ir A. J., aprodė objektą. Paaiškėjo, kad dažymo darbų dar nebuvo galima atlikti ir jiems buvo pasiūlyta hermetizuoti. Susitarė dėl atlyginimo 1500 Eur į rankas. 2023-03-27 M. J. davė pinigų nusipirkti drabužiams. Dirbti pradėjo 2023-03-28, tą dieną davė pasirašyti žurnale, darbo sutarties nepasirašė. Dar kartą kažkokiame žurnale pasirašinėjo balandžio mėnesį. Tik ginčų komisijoje sužinojo, kad darbo sutartis sudaryta tik 2023-05-03. Sutartas atlyginimas nebuvo sumokėtas, pinigus pradėjo gauti tik gegužės mėnesį ir tai dalimis. Darbai buvo vykdomi objekte K gatvėje, adresas arba (duomenys neskelbtini). Į objektą patekdavo laisvai, buvo namelis prie įėjimo, bet niekas neprižiūrėjo.

Suinteresuotas asmuo 2023-08-12 Inspekcijai pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad UAB „Indera" pradėjo dirbti 2023-03-27, darbą susirado per pažįstamą. Tarėsi dėl fasado dažytojo darbo, bet jam liepė tvarkyti tarpbetonines sienų siūles. Dirbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbdavys darbo sutarties pasirašyti nedavė buvo pasirašęs tik darbo saugos žurnale. Paskutinę dieną objekte dirbo 2023-06-09, iš darbo įmonėje atleistas 2023-06-12. Buvo sutarta, kad bus mokamas 1500 eurų per mėnesį atlyginimas. Nuo 2023-03-27 iki 2023-06-12 jam buvo sumokėta tik 1800 eurų. Objekte dirbo su M. B., G. V. ir A. G..

Tyrimo metu surinkti kartu su suinteresuotu asmeniu dirbusių asmenų paaiškinimai. M. B. el. paštu 2023-08-11 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad UAB „Indera" pradėjo dirbti 2023-03-27, hermetizavo namo sienų siūles, nuo 2023-03-27 kartu su juo dirbo ir O. E.. G. V. el. paštu 2023-08-11 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad UAB „Indera" pradėjo dirbti 2023-03-27, hermetizavo namo sienų siūles, nuo 2023-03-27 kartu su juo dirbo ir O. E..

2023-09-07 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius G. I. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ1598-0008 UAB „Indera“. Protokole nurodyta, kad UAB „Indera“, atstovaujama įgalioto asmens M. J. pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent: nesudarė rašytinės darbo sutarties su O. E., apiė jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido O. E. nuo 2023-03-27 iki 2023-05-03, dirbti įmonės naudai, atlikti darbines funkcijas statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Indera“ pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Už šio pažeidimo padarymą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje.

Ginčijamu Nutarimu, atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą pareiškėjai paskirta 1300 Eur bauda.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus – patarėjo A. B. 2023-11-20 nutarimu Nr. VDI-ANR_N-975-2023 M. J. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis, būdamas UAB „Indera“ įgaliotu asmeniu, veikdamas pagal įmonės direktoriaus pasirašytą 2022-01-19 įgaliojimą atstovauti UAB „Indera“, neužtikrino ir nekontroliavo, kad Įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, o būtent: nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nuo 2023-03-28 iki 2023-05-03 nelegaliai įdarbino ir leido dirbti UAB „Indera“ naudai Rusijos Federacijos piliečiui O. E. (O. E.), t. y. atlikti apdailininko darbines funkcijas statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumo įstatymo 55 straipsnis nustato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomi ir atvejai, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas:1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies arba 155 straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

Darbo sutarties sąvoka apibrėžta Darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis — tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, jog šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Pagal teismų suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismų praktikoje pažymima, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).