Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-19 · Administracinė byla Nr. I-1800-811/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
I-1800-811/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04814-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1800-811/2017Proceso Nr. 3-61-3-04814-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė teismui prašymą (t. 1, b. l. 1–3, 80–82), prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, 868,96 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už:

1) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31;

2) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30;

3) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2015-12-31;

4) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30;

5) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2012-12-31;

6) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31;

7) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-09-30;

8) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30;

9) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013 -12-31;

10) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2015-12-31;

11) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31;

12) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2015-12-31;

13) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-03-31;

14) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-03-31.

Prašyme pareiškėja paaiškino, kad atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už aukščiau nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu ir paaiškina, kad, vadovaujantis viešai prieinama 2007-07-09 Koncesijos sutartimi Nr. J4-831, yra atsakinga už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir vykdymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 Klaipėdos mieste įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava yra privaloma įmoka, kurios atsakovė nesumokėjo už nuosavybės teisių objektus. Paaiškina, kad 2/3 butą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirus V. T.; butą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirus E. R. ir (duomenys neskelbtini) mirus P. R.; butą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirus A. G.; 63/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirus L. D.; butą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirus J. P.; butą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirus L. O.; 28/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirus V. S.. Palikėjams mirus jų turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jų turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir daro išvadą, kad atsakovė nuosavybės teises į ginčo nekilnojamojo turto objektus įgijo nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. buvusių vietinės rinkliavos mokėtojų mirties.

Paaiškina, kad mokėjimo pranešimai apie apskaičiuotą metinę vietinę rinkliavą už einamuosius metus yra parengiama ir išsiunčiama mokėtojui iki vasario 1 dienos, o tais atvejais, kai paaiškėjo nauji duomenys, rinkliava yra perskaičiuojama ir siunčiamas naujas mokėjimo pranešimas su naujais rinkliavos duomenimis. Klaipėdos miesto savivaldybėje galiojantys nuostatai nenustato rinkliavos administratoriui nei mokėjimo pranešimo, nei priminimų apie nesumokėtą rinkliavą siųsti registruotu laišku. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-11-20 įsakymu Nr. D1-950 patvirtintą Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašą ir paaiškina, kad pareiškėja naujus duomenis gauna iš VĮ Registrų centro apie nekilnojamojo turto objektus, tačiau duomenys apie daiktinių teisių pasikeitimą, pasibaigimą automatiškai nėra gaunami. Duomenys apie nekilnojamojo turto savininkų (naudotojų) pasikeitimą yra sužinomi tik rinkliavos mokėtojui apie tai informavus rinkliavos administratorių ar pačiam administratoriui patikrinus konkretaus nekilnojamojo turto duomenis nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų banke. Visais atvejais, kai valstybė paveldi nekilnojamąjį turtą, pareiškėja nėra informuojama apie pradėtą paveldėjimo procesą ir apie nuosavybės teisių pasikeitimą administratorius sužino tik patikrinęs konkretaus nekilnojamojo turto duomenis Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į prašymą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 177–182).

Atsakovė vadovaujasi teisiniu reglamentavimu, nustatančiu vietinės rinkliavoms mokėjimo tvarką, taip pat teismų praktika ir paaiškina, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsakovės veikloje susidaro komunalinės atliekos. Tuo atveju, jeigu jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, ji negali būti pripažinta „atliekų turėtoju“ ir mokėti vietinės rinkliavos neprivalo. Šiuo atveju atsakovė pateikia duomenis, patvirtinančius, jog atitinkami nekilnojamojo turto objektai nebuvo naudojami, todėl ir atliekos atitinkamai nesusidarė. Pažymėjo, kad 2016-06-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinta S. Ž.. Minėtame bute po J. P. mirties gyvena ir paslaugomis naudojasi S. Ž.. Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad S. Ž. bute gyvena nuo 2001 m., todėl, atsakovės vertinimu, šis asmuo yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą. Paaiškina, kad likviduojama Klaipėdos apskrities viršininko administracija turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010-08-31 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu perdavė atsakovei. Šiame akte nurodoma, kad perduotas turtas yra naudojamas Lietuvos techninio sporto draugijos, kuri su Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1998-12-01 sudarė neterminuotą panaudos sutartį. Lietuvos techninio sporto draugija 2008-01-21 panaudos sutartimi ginčo patalpas perdavė panaudos gavėjui UAB „Klaipėdos technikos sporto klubas“, kuris įsipareigojo mokėti mokesčius už perduodamų negyvenamųjų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas. Panaudos gavėjas UAB „Klaipėdos technikos sporto klubas“ sudarė su UAB „Gitanos servisas“ nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teises į ginčo objektą. Nuomos sutartimi nuomininkas UAB „Gitanos servisas“ įsipareigojo kompensuoti visas nuomotojo faktines išlaidas už nuomininko nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini)a, suvartotą elektros energiją, vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. Nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2015-06-01. Pažymėjo, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą ir prašydama priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, kad atsakovė naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių surinkimą ir tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka.

Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Byla išnagrinėta rašytino proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 str., komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 str. 2 d. nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 str. 3 d. vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 str. 1–2 p. nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai, aktuali 2010-11-25 sprendimo Nr. T2-330 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Nuostatų 3 p. nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (14 p.). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 str. 1 d. prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko šią sąlygą, kad būtų pripažinta vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų atžvilgiu. Byloje nėra ginčo, jog atsakovei nuosavybės teise aptariamais laikotarpiais priklausė nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9–16), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21–22), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29–30), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36–37), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44–45), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49–50), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54) (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 58–59), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 63–64), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 68–70). Nurodytą nekilnojamąjį turtą turto patikėjimo teise valdė, naudojo ir disponavo valstybės įmonės Turto bankas (t. 1, b. l. 9–16, 18, 19, 21–22, 26, 27, 29–30, 36–37, 41, 42, 44–45, 46–47, 49–50, 54, 58–59, 63–64, 68–70).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 868,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už: 1) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31 (2,71 Eur); 2) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 (26,99 Eur); 3) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2015-12-31 (123,16 Eur); 4) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 (19,47 Eur); 5) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2012-12-31 (37,71 Eur); 6) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31 (19,85 Eur); 7) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-09-30 (28,4 Eur); 8) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 (47,19 Eur); 9) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013 -12-31 (49,25 Eur); 10) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2015-12-31 (92,83 Eur); 11) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 (20,24 Eur); 12) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2015-12-31 (81,67 Eur); 13) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-03-31 (17,96 Eur); 14) turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-03-31 (301,52 Eur).

Atsakovės atstovė teigia, kad jos veikloje nesusidarė komunalinės atliekos, ji nelaikytina „atliekų turėtoja“, todėl mokėti vietinės rinkliavos neprivalo. Šiuo atveju valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui duomenis, kurie galimai patvirtina faktą, jog atitinkami nekilnojamojo turto objektai, už kuriuos pareiškėja prašo priteisti vietinę rinkliavą, buvo nenaudojami ir jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė (t. 1, b. l. 183–200, t. 2, b. l. 1–41). Taip pat pateikė duomenis, jog už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), jau yra pritaikyta nulinė vietinė rinkliava laikotarpiui nuo 2011-07-01 iki 2012-12-31 (t. 1, b. l. 195).

Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-21 įsakymu Nr. AD1-154 patvirtintas Kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas, pakeistas 2013-01-22 įsakymu Nr. AD1-206), kurio 9–12 p. reglamentuojama nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo tvarka. Tvarkos aprašo 9 p. nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ Vietinės rinkliavos administravimo skyriui (toliau – ir KRATC) pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą patvirtinančius įrodymus: 9.1. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (kai gyvenamosios paskirties (butas) nekilnojamojo turto objektas nuosavybės ar kita teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei – VšĮ „Klaipėdos butai“; kai negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas nuosavybės ar kita teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyriaus) pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 9.2. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 iki gruodžio 31 d.; 9.3. jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ir (ar) remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų surinkimo ar sutvarkymo faktą pagrindžiančius įrodymus; 9.4. kitus nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas.

Tvarkos aprašo 10 p. nustatyta, kad pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis nustatomas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas, yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį. Kiti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiantys dokumentai vertinami kaip papildomi įrodymai, galintys paaiškinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymose nurodytus duomenis. Pagal Tvarkos aprašo 11 p. vietinės rinkliavos mokėtojas, pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo ir Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, kuriuose turi būti informacija už tą laikotarpį, už kurį prašoma taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą. Tvarkos aprašo 12.2 papunktyje numatyta, kad KRATC, gavęs asmens prašymą su sprendimo priėmimui reikalingais dokumentais, ir, jei reikia, su patikros vietoje aktu persiunčia nagrinėti Miesto ūkio departamentui. Vietinės rinkliavos mokėtojų prašymus dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo nagrinėja Miesto ūkio departamentas, kuris, išnagrinėjęs KRATC pateiktus vietinės rinkliavos mokėtojų prašymus, teikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui motyvuotą ir pagrįstą siūlymą priimti sprendimą tenkinti vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą. Sprendimą, tenkinantį vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo, priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius (Tvarkos aprašo 13–15 p.). Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.2 papunktyje nustatyta tvarka priimamas, jei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamame turte buvo sunaudota ne daugiau kaip 120 kWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per praėjusius kalendorinius metus (Tvarkos aprašo 18 p.), o sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.3 papunktyje nustatyta tvarka priimamas, jei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamame turte buvo sunaudota ne daugiau kaip 10 kWh elektros energijos ir 0 m3 vandens per mėnesį (Tvarkos aprašo 19 p.).

Nagrinėjamu atveju valstybės įmonė Turto bankas 2016 m. gruodžio mėn. pateikė pareiškėjai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui prašymus dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo nekilnojamųjų turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (t. 1, b. l. 183, 185, 186, 187, 190, 191, 192, 198, t. 2, b. l. 7, 26). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas 2016-12-13 raštu informavo valstybės įmonę Turto banką, jog nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31, 2013–2015 m. (t. 1, b. l. 195). Kadangi minėtam nekilnojamojo turto objektui buvo pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, konstatuotina, kad pareiškėja nepagrįstai prašo teismo priteisti 37,72 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos prašymas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad iš nurodyto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento rašto matyti, jog valstybės įmonė Turto bankas buvo informuotas, jog jos prašymas dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2012 m. (duomenys neskelbtini), ir už 2011–2013 m., adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo nagrinėjimas, nenagrinėjimo priežastis nurodant 2016-10-18 rašte. Byloje kitų duomenų, patvirtinančių, jog buvo priimti sprendimai taikyti dėl nulinę metinę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), nėra.

Valstybės įmonei Turto bankas ginčijant pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pažymėtina, jog LVAT analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs, jog nekilnojamuoju turtu disponuojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Tačiau jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz. valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). LVAT 2015-04-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nurodyti rinkliavos surinkėjas. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas. (LVAT 2012-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; LVAT 2015-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą. Aplinkybės, jog atsakovės atstovė tinkamai nepasinaudojo lengvata, t. y. iki einamųjų metų kovo 31 d. neteikė KRATC rašytinio prašymo dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo, bei tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjos priimtus sprendimus dėl nulinės metinės vietinę rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo/netaikymo nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovės nekilnojamojo turto naudojimosi ir atliekų susidarymo ginčo laikotarpiu faktą (LVAT 2016-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys neabejotinai įrodo, jog atsakovė nelaikytina „atliekų turėtoja“ Nuostatų požiūriu nekilnojamųjų turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kadangi byloje pateikta UAB „Klaipėdos bendrabutis“ pažyma patvirtina, kad elektros energija ir vanduo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 nebuvo vartojama (t. 1, b. l. 184); UAB „Klaipėdos bendrabutis“ pažyma patvirtina, kad elektros energija ir vanduo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31 nebuvo vartojama (t. 1, b. l. 188–189); AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymos patvirtina, kad elektros energija, vanduo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31 nebuvo vartojama (t. 1, b. l. 193–194); AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymos patvirtina, kad elektros energija, vanduo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2015-12-31 nebuvo vartojama (t. 2, b. l. 1–6); AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymos patvirtina, kad elektros energija, vanduo turto objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nebuvo vartojama (išskyrus turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi joje buvo suvartotas 1 kv. m vandens) (t. 2, b. l. 21, 22–25). Aptarti įrodymai neabejotinai yra pakankami pagal Tvarkos aprašą taikyti valstybės įmonės atžvilgiu nulinę metinę vietinę rinkliavą nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini).

Aptariamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą ir prašydama priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, kad atsakovės atstovė naudojasi nurodytu nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių surinkimą ir tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymai priteisti iš atsakovės: 123,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2015-12-31; 19,85 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31; 49,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31; 20,24 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį Šilutės pl. 8-72, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31; 47,19 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30; 26,99 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30; 19,47 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 215-01-01 iki 2015-06-30; 28,4 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30, yra nepagrįsti, todėl netenkinami.

Pažymėtina, kad pareiškėja teismui taip pat pateikė valstybės įmonės Turto banko 2016-12-20 turto apžiūros aktą, kuriame nurodoma, jog turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Turto banko valdomas kambarys yra uždarytas ir nenaudojamas, bei pareiškėjai siųstą prašymą dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo, kuriame paaiškinta, jog valstybės įmonė Turto bankas valdo ½ turto, t. y. 1 kambarį iš dviejų, tačiau šis kambarys uždarytas ir nenaudojamas. Kitame kambaryje gyvena bendraturtis, kuris naudojasi elektros energija ir šaltu vandeniu, todėl valstybės įmonė Turto bankas neturi galimybės atsiųsti nulinių suvartojimų, kadangi yra po vieną elektros ir vandens skaitiklį visam butui (t. 2, b. l. 7, 8–9). Valstybės įmonės Turto banko vertinimu, tai patvirtina aplinkybę, jog minėtame nekilnojamojo turto objekte jokios komunalinės atliekos nesusidaro (t. 1, b. l. 177–182). Teismo vertinimu, minėti dokumentai nepagrindžia aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2015-12-31 atsakovė nesinaudojo nurodytu nekilnojamuoju turtu ir nesukūrė atliekų, kurioms taikoma vietinė rinkliava, kadangi faktas, jog šiuo turtu nebuvo naudotasi ginčo laikotarpiu, neužfiksuotas. Be to, tik nuo 2016-12-20 minėto nekilnojamojo turto bendraturčiai įsipareigojo mokėti vietinę rinkliavą už išnaudojamas komunalines paslaugas (t. 2, b. l. 8–9). Atsižvelgiant į tai, valstybės įmonės Turto banko pateikti įrodymai nėra pakankami pagal Tvarkos aprašą taikyti valstybės atžvilgiu nulinę metinę vietinę rinkliavą nekilnojamam turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja teismui taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji nesinaudojo nekilnojamųjų turto objektais, esančiais (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-661-889/2016 (proceso Nr. 2-06-3-14127-2015-4) matyti, kad šiuo sprendimu teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog po J. P. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai valdyti priėmė S. Ž. (t. 2, b. l. 12–16). Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-14 sprendimas įsiteisėjo 2016-07-15. Šiame sprendime taip pat nurodoma, jog S. Ž. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), šiame bute jis gyveno. ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), 2016-09-19 turto perdavimo–priėmimo (grąžinimo) aktu iš valstybės įmonės Turto banko perduota S. Ž. (t. 2, b. l. 17–18). Pareiškėja apie perduotą turtą buvo informuota 2016-10-10 (t. 2, b. l. 10), o S. Ž. apie skolas, susidariusias už nesumokėtas rinkliavas, buvo informuotas 2016-10-26 raštu (t. 2, b. l. 20).

Iš byloje esančio Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo akto 2010-08-31 matyti, kad likviduojama Klaipėdos apskrities viršininko administracija turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), perdavė valstybės įmonei Valstybės turto fondui (t. 2, b. l. 27). Šiame akte nurodoma, kad perduotas turtas yra naudojamas Lietuvos techninio sporto draugijos, kuri su Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1998-12-01 sudarė neterminuotą panaudos sutartį (t. 2, b. l. 28–30). Lietuvos techninio sporto draugija 2008-01-21 panaudos sutartimi ginčo patalpas perdavė panaudos gavėjui UAB „Klaipėdos technikos sporto klubas“, kuris įsipareigojo mokėti mokesčius už perduodamų negyvenamųjų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas (t. 2, b. l. 31–32). Panaudos gavėjas UAB „Klaipėdos technikos sporto klubas“ sudarė su UAB „Gitanos servisas“ nuomos sutartį (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teises į ginčo objektą (t. 2, b. l. 33–39). Nuomos sutartimi nuomininkas UAB „Gitanos servisas“ įsipareigojo kompensuoti visas nuomotojo faktines išlaidas už nuomininko nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją, vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. Nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2015-06-01.

Taigi, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovės atstovė minėtais turto objektais nesinaudojo, todėl ji nelaikytina „atliekų turėtoja“. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymai priteisti iš atsakovės: 92,83 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-12-31; 17,96 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-03-31; 301,52 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-03-31, yra nepagrįsti, todėl netenkinami.

Šiuo konkrečiu atveju atsakovė jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog nesinaudojo nekilnojamojo turto objektais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei paaiškinimų, kodėl ji galėtų būti nelaikoma „atliekų turėtoja“, teismui nepateikė.

Pareiškėja prašyme prašo priteisti iš atsakovės 2,71 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31.

Byloje nustatyta, kad valstybės įmonei Turto bankui 2014-01-24 buvo siųstas mokėjimo pranešimas dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma sumokėti 10,75 Lt dydžio vietinės rinkliavos (t. 1, b. l. 83). Pareiškėja pareiškime paaiškino, kad atsakovei į pareiškėjos sąskaitą įmokėjus 0,4 Eur, liko 2,71 Eur įsiskolinimas (t. 1, b. l. 1–5). Pakartotinis mokėjimo pranešimas sumokėti 2,71 Eur dydžio vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31 atsakovei buvo siųstas 2016-11-23 (t. 1, b. l. 17). Savo ruožtu, šioje byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovė vietinę rinkliavą už minėtą laikotarpį būtų sumokėjusi, taip pat nėra duomenų, kad atsakovės atstovė būtų atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Todėl laikytina, jog pareiškėja teisėtai ir pagrįstai atsakovės atstovei apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimus ją sumokėti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos iš atsakovės prašoma priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos suma – 2,71 Eur, už nekilnojamąjį turtą, esantį Taikos pr. 28, priteisiama.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 81,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2015-12-31.

Nuostatų 23 p. nustatyta pareiga pareiškėjai parengti nustatytos formos mokėjimo pranešimą kiekvienam Vietinės rinkliavos mokėtojui, kurį pagal Nuostatų 24 p. kiekvienais metais iki vasario 1 d. privalo pateikti, nurodant apie mokėjimo laikotarpiu mokėtojui taikomą vietinės rinkliavos dydį. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis į pranešime nurodytą sąskaitą: už pirmą ketvirtį – iki kovo 1 d.; už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. (Nuostatų 26 p.). Praėjus 5 darbo dienoms po Nuostatų 26 punkte nustatytų mokėjimo terminų, KRATC identifikuoja skolininkus, suformuoja priminimus ir pateikia juos Vietinės rinkliavos nesumokėjusiems mokėtojams (Nuostatų 33 p.). Gavęs priminimą sumokėti Vietinę rinkliavą arba jos dalį, Vietinės rinkliavos mokėtojas privalo nurodyto dydžio sumą sumokėti per 20 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo datos (Nuostatų 34 p.). Nuostatų 44 p. nustatyta, kad asmenys, laiku nemokantys Vietinės rinkliavos, pažeidžia šiuos Nuostatus bei kitus atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir už tai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal LVAT praktiką, tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant, ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas, ir veikdamas kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., tuo pačiu objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo. Formalus atsakovo prievolės mokėti rinkliavą vertinimas, neatsižvelgiant į viešojo administravimo subjekto elgesio turininguosius elementus, pažeidžia atsakovo teises į gerą viešąjį administravimą, grindžiamą Viešojo administravimo įstatymo 3 str. numatytais objektyvumo, efektyvumo bei proporcingumo principais. LVAT praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjas iš karto kreipdamasis į teismą dėl rinkliavos priteisimo, nors ir siekdamas teisėto tikslo, imasi neproporcingų priemonių, t. y. nesiima tų priemonių, kurių privalo imtis (tinkamai įteikti pranešimą) <...> (LVAT 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Taigi, sprendžiant rinkliavos priteisimo klausimą, teismui kyla pareiga įvertinti, ar priminimas sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovui buvo įteiktas tinkamai, kokių priemonių pareiškėja ėmėsi siekdama įteikti atsakovės atstovei priminimą sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą prašyme nurodytuoju laikotarpiu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valstybės įmonei Turto bankui 2016-09-29 buvo išsiųsti mokėjimo pranešimai dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriais iš viso buvo prašoma iki 2016-10-29 sumokėti 81,67 Eur už laikotarpius nuo 2011-10-01 iki 2015-12-13 (t. 1, b. l. 136–140). Byloje duomenų, jog pareiškėja, vadovaudamasi Nuostatų 33 p., atsakovei būtų išsiuntusi priminimus (raginimus), nėra. Pareiškėja skunde jokių aplinkybių apie tai, ar tinkamai įvykdė Nuostatose įtvirtintas pareigas, nenurodė. Tuo pačiu nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, ėmėsi visų priemonių pagal Nuostatų reikalavimus, siekdama užtikrinti, kad atsakovės atstovei būtų pranešta apie jos prievolę mokėti pareiškėjos administruojamą vietinę rinkliavą. Nors ir sutiktina su pareiškėjos papildomuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, jog apie nekilnojamojo turto savininkų (naudotojų) pasikeitimą yra sužinoma tik rinkliavos mokėtojui apie tai informavus rinkliavos administratorių ar pačiam administratoriui patikrinus, ar atnaujinus konkretaus nekilnojamojo turto duomenis Nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje, tačiau tokie pareiškėjos argumentai negali paneigti pareiškėjos pareigos išsiųsti vietinės rinkliavos mokėtojams Nuostatų nustatyta tvarka priminimus (raginimus) sumokėti įsiskolinimą.

Taigi, nors pareiškėja Nuostatų nustatyta tvarka mokėtiną vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2015-12-13 apskaičiavo turėdama tam teisinį pagrindą, tačiau, dar neatsiradus reikalavimo teisei kreiptis dėl jos priteisimo ir priverstinio išieškojimo, kreipėsi su prašymu į teismą. Įvertinus aukščiau išdėstytą, pareiškėjos prašymas priteisti 81,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2015-12-31 atmetamas kaip nepagrįstas.

Remiantis aukščiau išdėstytu, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, priteistina nesumokėtos vietinės rinkliavos suma – 2,71 Eur, už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, 2,71 Eur (du eurus septyniasdešimt vieną euro centą) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė