Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu N. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nuosprendį visa apimtimi ir bylą nutraukti, kadangi J. J. yra miręs, o laiduotoja atsisakė laidavimo arba (netenkinus prašymo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nuosprendį visa apimtimi ir bylą nutraukti) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Ford Fiesta“ konfiskavimas ir šios priemonės netaikyti, o automobilį grąžinti N. J..

2.1. Skunde nurodoma, kad 2022 m. liepos 16 d., t. y. kitą dieną po nuosprendžio priėmimo, J. J. mirė. Teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą, konfiskavo ir J. J. sutuoktinės N. J. turtą, nes automobilis buvo abiejų sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė.

2.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Viena tokių aplinkybių, įtvirtintų BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, - tai asmens, kuriam baudžiamasis procesas turėjo būti pradėtas ar jau vykdomas, mirtis. Iš šios bendros taisyklės numatytos dvi išimtys: mirus asmeniui, baudžiamasis procesas gali būti pradėtas ir (ar) tęsiamas, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Mirus asmeniui, BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu baudžiamasis procesas jam nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi byloje Nr. 1-1521-961/2019 tai buvo padaryta vykdymo stadijoje; Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendį, tai padarė bylai esant apeliacinės instancijos teisme, ir kt.).

2.3. Skunde teigiama, kad laiduotojui yra numatyta teisė bet kuriuo metu atsisakyti laidavimo. N. J. šiuo atveju pareiškia, kad atsisako laidavimo dėl to, kad asmuo, už kurį ji laidavo, t. y. jos sutuoktinis J. J., yra miręs. Todėl laiduotojai atsisakius laidavimo, tai yra savarankiškas pagrindas peržiūrėti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

2.4. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo diskrecijai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K- 79-511/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-195-788/2019, 2K-64-511/2019, 2K-86- 895/2019, 2K-110-489/2019).

2.5. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką, bet ir paimti turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, kad kaltininkas ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

2.6. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 15 d. nuosprendyje automobilio konfiskavimo būtinumą motyvavo būtinybe atimti kaltinamajam galimybę ateityje daryti analogiškus nusikaltimus. Manytina, kad tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta, nes teismas savo motyvuose pats sau prieštarauja, t. y. atleisdamas kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodo, kad yra pagrindas tikėti, kad jis daugiau nusikaltimų nedarys ir tuo pačiu nurodo, kad būtina konfiskuoti automobilį, kad kaltinamasis neturėtų galimybės ateityje daryti nusikaltimų.

2.7. Automobilio grąžinimas N. J. niekaip nepalengvins naujų nusikaltimų darymo, nes kaltinamasis yra miręs ir naujų nusikaltimų padarymui nėra jokios rizikos. Šiuo atveju labai svarbi aplinkybė, kad automobilis priklausė ne tik kaltinamajam, bet ir jo sutuoktinei N. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. N. J. yra pensininkė, gauna mažą pensiją, automobiliui buvo taupyta daug metų. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, apeliantė su juo nusikaltimo padarymo metu nevažiavo, nežinojo ir net neįtarė, kad jis gali vairuoti transporto priemonę neblaivus, kitaip ji būtų jį sulaikiusi nuo važiavimo. J. J. mirus, automobilio konfiskavimas neteko prasmės (išnyko šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai ir paskirtis), todėl automobilio konfiskavimu šiuo metu realiai būtų baudžiama N. J., kuri su nusikaltimu visiškai nesusijusi ir kuriai, atsižvelgiant įjos amžių, turtinę padėtį, automobilio konfiskavimas yra labai didelė finansinė našta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu N. J. atstovas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.