Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-05-19 · Civilinė byla Nr. 2-49-766/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-19
Bylos Nr.
2-49-766/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
D. N.
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. A.,dalyvaujant ieškovei D. G., jos atstovui advokatui K. V.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams L. G., L. P.,

nedalyvaujant atsakovui D. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui D. N., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė D. G. ieškiniu prašo: 1) nustatyti, kad atsakovas D. N. yra nepilnamečio vaiko K. G. tėvas, o minimas vaikas yra atsakovo duktė; 2) vaiko K. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. G.; 3) priteisti iš atsakovo D. N. jo nepilnamečio vaiko K. G. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise pavedant valdyti vaiko motinai D. G.; 4) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu D. N. jie kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, santuokos sudarę nebuvo, buvo pažįstami ir draugavo. (duomenys neskelbtini) gimė duktė K. G.. Vaikui gimus, atsakovas atsisakė pripažinti tėvystę, dėl šios priežasties vaiko gimimo dokumentuose įrašo apie tėvą nėra, o vaiko pavardė įrašyta pagal jos pavardę. Vaiko tėvystė iki šiol nustatinėjama nebuvo. Pastojimo metu ji su kitais vyrais intymių santykių neturėjo, išskyrus atsakovą, todėl neabejoja, kad jos vaiko tėvas yra atsakovas D. N.. Kadangi atsakovas vaiko nepripažįsta, su juo vaikas niekad negyveno, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Su atsakovu D. N. po vaiko gimimo kartu negyveno, todėl vaikui išlaikymas priteistinas nuo vaiko gimimo. Taip pat nurodė, kad ji nedirba, kadangi augina vaiką, už vaiką gauna socialines išmokas, yra nevedusi, (duomenys neskelbtini), daugiau vaikų neturi, nekilnojamojo turto neturi, o atsakovas yra sveikas, veiksnus ir darbingas, apie jo turtą ir pajamas duomenų neturi. Kadangi ji vaiku rūpinasi, suteikia jam gyvenamąjį būstą, auklėja, rengia, maitina, o atsakovas tokių pareigų nevykdo, mano, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo materialiai turėtų prisidėti didesne dalimi negu ji. Vaiko bendravimo su tėvu tvarką nustatyti neprašo, šį klausimą yra pasirengusi spręsti gražiuoju, atsižvelgiant į vaiko ir vaiko tėvo interesus.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Nurodė, kad jaunai šeimai yra sudarytas pagalbos planas, ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, todėl jos gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitinka vaiko interesus. Sutinka, kad iš atsakovo nepilnametei dukrai turi būti priteistas išlaikymas 200 Eur suma periodinėmis išmokomis nuo pat vaiko gimimo, kadangi tai atitinka K. G. interesus. Neprieštarauja, kad vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė D. G. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad duktė K. G. gimė (duomenys neskelbtini), ji ir D. N. yra jos tėvai. D. N. tėvystės nepripažįsta. Ji ir atsakovas apie tris metus buvo kartu, turėjo lytinių santykių, kai jai buvo penktas nėštumo mėnesis, pradėjo pas atsakovą gyventi, gyveno kartu keturis mėnesius. Su kitais vyrais ji lytinių santykių iki pastojimo neturėjo, atsakovas buvo vienintelis vyras. D. N. žinojo, kad ji laukiasi, po gimdymo kartą buvo atvykęs į ligoninę. Sakė pripažins tėvystę, gyvens kartu, ieškos buto, bet gimus K. pabėgo, susirado kitą. Atsakovas, kai K. buvo pusę metų, buvo atvykęs pas jas į (duomenys neskelbtini) dukros aplankyti. Ji gyveno pas K. globėjus, nes buvo nepilnametė, šiuo metu gyvena kartu su broliais. Ji nedirba, gauna 140 Eur (duomenys neskelbtini) ir 74 Eur už tėtį bei 91 Eur už mamą (duomenys neskelbtini) pašalpą, taip pat 100 Eur iš valstybės vaiko išlaikymui. Ar atsakovas dirba – nežino, taip pat nežino apie jo turtinę padėtį. K. G. sveika mergaitė, eina į darželį. Mergaitei išleidžia 100 ir daugiau eurų. Taip pat prašo priteisti kelionės išlaidas.

Šalies argumentai

5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, nurodė, kad dėl tėvystės nustatymo ieškovė nurodė aplinkybes, šiai dienai pateikti visi įrodymai, kad atsakovas vengia dalyvauti procese. Jo neatvykimas ekspertizei – tai tėvystės pripažinimas. Mama geba tinkamai rūpintis dukra, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos. Kadangi nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį išlaikymo dydį palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad D. G. turi nepilnametę dukrą K. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvas gimimo įraše nėra nurodytas. Nepilnametės K. G. gyvenamoji vieta yra deklaruota kartu su ieškove D. G. adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuolat tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, augina ją nuo savo pilnametystės, ieškovės šeimai yra sudarytas pagalbos planas, šeima rūpinasi socialiniai darbuotojai, kurie padės jaunai mamai stiprinti socialinius įgūdžius. D. G. (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, nekilnojamojo turto neturi, nedirba, jos vidutinės pajamos 302 Eur, kurias sudaro (duomenys neskelbtini) pensija ir šalpos (duomenys neskelbtini) pensija, taip pat gauna 70,30 Eur išmoką vaikui. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra. 2021 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinėje byloje paskirta genominė DNR ekspertizė, pavedant šią ekspertizę atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams, įpareigojant ieškovę su vaiku ir atsakovą nustatytu laiku atvykti į ekspertizės įstaigą, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos duomenimis D. N. į laboratoriją tėvystės nustatymui neatvyko.

7. Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

8. Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (9 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CK numatytos įrodymų priemonės (CK 3.146 straipsnio 1 dalis), tai yra bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas (CK 3.148 straipsnis). DNR ekspertizės išvados pripažįstamos įrodymu, turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, kadangi tai yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Kita vertus, kaip jau minėta, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinis ryšys. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

9. Nagrinėjamu atveju DNR ekspertizė nebuvo atlikta, kadangi atsakovas, kuris su DNR ekspertizės skyrimu sutiko, tačiau į laboratoriją tėvystės nustatymui neatvyko. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė su atsakovu bendravo tris metus, su kitais vyrais intymių santykių iki pastojimo neturėjo, atsakovas buvo vienintelis vyras, be to, jis, žinodamas, kad ieškovė laukiasi, apsigyveno su ja, gyveno kaip šeima keturis mėnesius, žadėjo pripažinti tėvystę, gyventi kartu, po gimdymo kartą buvo atvykęs į ligoninę, o kai dukrai sukako pusę metų, buvo atvykęs jos aplankyti. Ieškovės pateiktos faktinės aplinkybės laikytinos patikimais įrodymais, pagrindžiančiais svarią atsakovo buvimo vaiko tėvu prielaidą, o atsakovo neatvykimą ekspertizei atlikti tėvystės nustatymui, teismas vertina kaip atsakovo mėginimą išvengti pagrindinio įrodymo byloje gavimo, todėl ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai.

10. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

11. Nepilnametės K. G. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina D. G.. Šiam ieškinio reikalavimui byloje prieštaravimų nepareikšta. Teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitinka vaiko interesus.

12. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo dukters išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 200 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, yra (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto neturi, gyvena iš socialinių išmokų. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, tačiau byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas. Sprendžiant dėl išlaikymo nepilnametei K. G. iš atsakovo priteisimo, teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai materialinei padėčiai, vaiko tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų būtinų vaikų poreikių patenkinimą.

14. Teismo įsitikinimu, ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikyti suma yra protingo dydžio, atitinkanti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko poreikius bei būtina jų patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas, iš atsakovo D. N. nepilnametei dukrai K. G. priteisiant išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašo išlaikymą dukrai priteisti nuo vaiko gimimo, tai yra - (duomenys neskelbtini), todėl išlaikymas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

15. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki dukters pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis).

16. Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė priteisti kuro išlaidas, kurias patyrė vykstant iš namų į teismo paskirtą ekspertizę. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra turėjo atvykti į teismo paskirtą ekspertizę, teismo paskirtoje ekspertizėje ieškovei ir nepilnametei K. G. dalyvauti buvo privaloma. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnyje numatytas nebaigtinis sąrašas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina tai, kad šiame straipsnyje numatytų išlaidų esminiai požymiai yra jų būtinumas ir racionalumas, be to, jos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Šių išlaidų pagrįstumą ir jų sąsajumą su bylos nagrinėjimu nustato teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vykstant į teismo posėdžius iš kitos vietovės kuro išlaidos laikomos būtinomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „R.“, bylos Nr. 3K-3-114/2011). Dėl to, kelionės išlaidos, patirtos į teismo ekspertizę vykstant iš kito miesto, taip pat gali būti laikomos būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Ieškovės pateiktas kvitas patvirtina, kad ieškovė už kurą sumokėjo 52,63 Eur, šios išlaidos laikomos būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu.

18. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato K. V. pagalbą ieškovei valstybė patyrė 400 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, viso 172,00 Eur (100 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 72 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (200 Eur x 12 mėn. x 3 %)) bei 36,62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai). Ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 52,63 Eur ieškovės turėtos kuro išlaidos vykimui atlikti ekspertizę (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. G. nepilnametei dukrai K. G. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 400 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 172 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, bei 36,62 (trisdešimt šešių eurų 62 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos), įmokos kodas mokant teisinės pagalbos išlaidas – (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 52,63 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui ne vėliau kaip kitą darbo dieną teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, tai yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, tėvystei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Daiva Šabanskienė