Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. P. skundą dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/15/00739, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė Rima Gražienė 2023 m. vasario 23 d. patvarkymu Nr. S-23-90-4043 netenkino pareiškėjo D. P. skundo ir perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškėjo D. P. skundą su vykdomąja byla Nr. 0090/15/00739. Nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Pareiškėjui D. P. 1 303 Eur bauda buvo paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudos už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos nustatytą tvarką. Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 303 Eur baudos paskyrimo priimtas 2015 m. balandžio 27 d., o vykdymui buvo pateiktas 2015 m. birželio 22 d., t.y. nutarimas pateiktas nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui termino. Siekiant išieškoti skolininkui paskirtą baudą, sistemiškai buvo atliekami vykdymo veiksmai. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nebuvo dvejų metų laikotarpio, per kurį nebuvo atliekami jokie veiksmai, periodiškai buvo tikrinta skolininko turtinė padėtis, Sodros duomenys, areštuotos skolininko piniginės lėšos sąskaitose. D. P. neteisingai nurodo, kad visiškai nesvarbu kokius veiksmus antstolė atliko ir kokiu periodiškumu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad būtent viena iš sąlygų taikyti senaties terminą, jeigu antstolis dėl aplaidumo neatliko jokių veiksmų dvejų metų laikotarpiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje Nr. 3K-3-279-1075/2021 dėl senaties termino taikymo, akcentuojami ir paties skolininko veiksmai, nes skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai, bet ir neveikimas - skolininko pasyvumas vykdymo procese. Nors D. P. nurodo, kad jo specialybė nepaklausi, kad jis yra menko išsilavinimo, todėl negalėjo įsidarbinti, tačiau tai neįrodo, kad skolininkas dėjo visas pastangas siekdamas sumokėti baudą. Nėra duomenų, kad skolininkas būtų užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ar kitaip siekė pagerinti savo finansinę padėtį. Su antstolė nebendradarbiavo, per aštuonerius metus nė karto nesikreipė į antstolės kontorą, neprašė leisti baudos mokėti dalimis, nerodė iniciatyvos geranoriškai mokėti baudą, visiškai nesidomėjo vykdymo eiga. Tik nusprendęs, kad galimai gali išvengti baudos mokėjimo dėl senaties termino, skolininkas 2022 m. gruodžio 22 d. pirmą kartą kreipėsi į antstolę su prašymu nutraukti baudos išieškojimą dėl senaties, o antstolei netenkinus prašymo – 2023 m. vasario 15 d. su skundu, dėl to paties dalyko. Todėl šioje vykdomojoje byloje nutraukti išieškojimą suėjus senaties terminui nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pareiškėjas D. P. skundžia antstolės Rimos Gražienės veiksmus atsisakyti nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0090/15/00739 suėjus išieškojimo senaties terminui vykdant Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 303 Eurų baudos išieškojimo iš pareiškėjo D. P. valstybės naudai. Skundas grindžiamas tiek tomis aplinkybėmis, kad pakito teisinis reguliavimas dėl senaties termino išieškant paskirtą baudą administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek tomis aplinkybėmis, kad išieškojimo procesas yra beprasmiškas dėl skolininko turtinės ir finansinės padėties.

5. Teismas pažymi, kad ATPK redakcijos, galiojusios nutarimo pateikimo vykdyti metu, 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas nebuvo nustatytas. Toks terminas buvo nustatytas priėmus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymą, įsigaliojusį nuo 2015 m. liepos 1 d., tačiau šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, t.y. netaikant nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino.

6. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Išimtys vykdant baudos išieškojimą pagal nutarimą, įsiteisėjusį iki 2017 m. sausio 1 d., nebuvo nustatytos. Taigi, įstatymų leidėjas, keisdamas teisinį reguliavimą, susijusį su nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminu, aiškiai nustatė, kad iki naujo teisinio reguliavimo pradėti vykdyti nutarimai vykdomi pagal jų vykdymo pradžios metu galiojusias teisės normas, tiek keičiant anksčiau galiojusį ATPK, tik įsigaliojus ANK.

7. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat buvo išaiškinta, jog nutarties 5-6 nurodytiems teisinio reguliavimo pokyčiams taisyklė lex benignior retro agit (priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią) yra netaikoma, nes minėtos teisės normos nėra materialiosios teisės normos, reguliuojančios atsakomybę ar jos taikymo sąlygas, bet reguliuoja jau paskirtų nuobaudų vykdymo tvarką, taigi savo esme yra proceso teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021, 20 punktas). Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad spraga dėl iki 2015 m. liepos 1 d. nenustatyto senaties termino administracinėms nuobaudoms – baudoms – vykdyti buvo užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinus tam tikras administracinės nuobaudos vykdymo senaties taikymo taisykles atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Taigi, ir pareiškėjo atžvilgiu taikytinas teisinis reguliavimas numatė tam tikras nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senačiai taikytinas taisykles. Teismas, įvertinęs šias ir anksčiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų teisės normų, numatančių nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminą, taikymo.

8. Kaip jau minėta iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad nutarimas pateiktas vykdyti per ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau faktą, kad vykdomojoje byloje nepavyko išieškoti jam paskirtos baudos aiškina vykdymo veiksmų neatlikimu. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu. Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos Nr. 0090/15/00739, antstolė kiekvienais metais atlikdavo skolininko turtinės ir finansinės padėties patikrą, reikalingą CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytų priverstinio vykdymo priemonių taikymo galimumui nustatyti. Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas pats iš esmės nesiėmė jokių priemonių savo turtinei ir finansinei padėčiai pagerinti tam, jog būtų sumokėta jam paskirta bauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą, pvz. dirbti, kad ir nekvalifikuotą, išsilavinimo nereikalaujantį darbą, negali būti aiškinama antstolės neveikimu. Skolininkas gali pagerinti savo turtinę ir finansine padėtį tik savo valia, todėl skolininko pasyvus elgesys nesiekiant sumokėti jam paskirtos baudos laikytinas vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu baudos už administracinį teisės pažeidimą priverstinis išieškojimas gali būti nutrauktas suėjus senaties terminui pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 suformuotą praktiką.

10. Teismas, įvertinęs ankščiau nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo D. P. skundą dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.