Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-135-409/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-18
Bylos Nr.
1-135-409/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43400-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
R. V.
Nukentėjusysis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-135-409/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43400-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant D. J.,dalyvaujant prokurorams G. G., L. V.,kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui J. N.,nukentėjusiajam A. V., jo atstovui advokatui A. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, našlys, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2016 m. rugsėjo 12 d. apie 10.46 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį F. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (Kelių eismo taisyklių 9 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (Kelių eismo taisyklių 127 punktas), nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (Kelių eismo taisyklių 30 punktas) ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį A. V., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2016 m. rugsėjo 12 d. apie 10-11 val. automobiliu F. M. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos kairėje gatvės pusėje matė stovinčią mašiną, kuri užstojo matomumą pėsčiųjų perėjoje. Nespėjo pamatyti pėsčiojo, kuris staiga išėjo į perėją, ir nespėjo sustoti, tik spėjo pasukti mašiną į dešinę ant šaligatvio, todėl susidūrimo su pėsčiuoju neišvengė ir pėsčiasis atsitrenkė į mašinos šoną. Matomumą mažino ir iš priekio skaisčiai šviečianti saulė. Supranta, kad reikėjo būti atsargesniam, esant prastam matomumui reikėjo sulėtinti greitį prieš perėją, tačiau to nepadarė, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Yra našlys, pensininkas, gyvena vienas. Pripažįsta, kad padarė nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, kurią įsipareigoja atlyginti. Prašo bylą nutraukti jį perduodant pagal laidavimą marčiai L. V., su kuria santykiai geri. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes turi sodo sklypą, kurį reikia prižiūrėti, taip pat turi prižiūrėti ir (duomenys neskelbtini) esančius artimųjų kapus. Anksčiau jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs. Teisę vairuoti turi nuo 1966 metų, jokių nuobaudų nėra turėjęs. Sveikatą pasitikrino ir sveikatos būklė jam leidžia vairuoti.

Nukentėjusysis A. V. teisme parodė, jog 2016 m. rugsėjo 12 d. apie 10 val. iš savo namų ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią prie (duomenys neskelbtini), sumokėti mokesčių. Kai ėjo prie pėsčiųjų perėjos (duomenys neskelbtini) gatvėje, apsidairė, arti važiuojančių mašinų nebuvo, matė važiuojančią mašiną ties (duomenys neskelbtini) gatve, galvojo, kad vairuotojas turi jį pamatyti ir sustoti, todėl įžengė į perėją ir ėjo per gatvę. Likus porai žingsnių iki šaligatvio, pajuto smūgį į dešiniąją pusę ir per jį partrenkusios mašinos priekį krito ant kairiojo šono. Prieš įžengdamas į gatvę matė prie perėjos stovintį automobilį, kuris galbūt ir galėjo užstoti matomumą, taip pat labai skaisčiai švietė saulė vairuotojui į akis, mano, jog dėl to vairuotojas galėjo prastai matyti. Jį partrenkęs vairuotojas sustojo, priėjo prie jo, jis paprašė, kad patrauktų nuo gatvės, kad per kojas nepervažiuotų kitos mašinos, nes buvo nugriuvęs ant gatvės. Vairuotojas patraukė jį prie mašinos. Atvykę medikai išvežė į ligoninę. Gydėsi nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki gruodžio 19 d., iš pradžių gulėjo ligoninėje, po to du mėnesius gydėsi (duomenys neskelbtini). Gulėdamas ligoninėje dar susirgo plaučių uždegimu. Ligoninėje buvo rašomi receptai vaistams nusipirkti. Sūnus jam vaistus pirko pagal tuos išrašytus receptus, taip pat pirko papildus sveikatos stiprinimui. Eismo įvykio metu buvo sudaužytas jo rankinis laikrodis ir mobilaus ryšio telefonas. Laikrodį ir telefoną jam taip pat nupirko sūnus, o sudaužytuosius daiktus išmetė. Yra pateikęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą įvertino 5000 eurų. Draudimo bendrovė jam atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos. Prašo priteisti jam neatlygintą turtinę ir neturtinę žalą. Po eismo įvykio jaučiasi blogai, skauda sąnariai, kaulai, sunkiai vaikšto, iki avarijos vaikščiojo gerai, lazdos nereikėjo, o šiuo metu be lazdos visiškai nepajuda. Neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Liudytoja D. M. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 12 d. dirbant su pareigūnu E. J. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje pėsčiųjų perėjoje įvyko eismo įvykis, yra sužalotas žmogus. Atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo kitas ekipažas, vairuotojui girtumas jau buvo patikrintas. Įvykio vietoje buvo apgadintas automobilis ir vairuotojas R. V., o nukentėjusįjį jau buvo išsivežusi greitoji medicinos pagalba. Vairuotojas paaiškino, kad stipriai švietė saulė ir į pėsčiųjų perėją įėjusio žmogaus nepastebėjo, vairuotojas buvo labai susijaudinęs, kaltės neneigė. Taip pat prisimena, jog kitoje gatvės pusėje, prieš pėsčiųjų perėją stovėjo automobilis.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2016-09-12 buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namu, apžiūros metu fotografuota, sudarytas planas. (b. l. 9-19).

Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog 2016-09-12 10.37 val. alkotesteriu patikrinus R. V. girtumą, jis buvo blaivus (0,00 prom.). (b. l. 22).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2016-09-12 apžiūrėjus automobilį F. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog automobilio kairės pusės priekiniame sparne yra įlenkimas, nulaužtas kairės pusės šoninis veidrodėlis, priekinis stiklas kairėje pusėje, viršuje yra suskilinėjęs. (b. l. 25-27).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. V. padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimai kaktos kairėje, abiejų alkūnių srityje, abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje; poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame ir viršutiniame vokuose; kairiojo šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, dešinės pusės II-VIII ir kairės pusės II-VII šonkaulių lūžiai su abipusiu pneumohemotoraksu. A. V. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. V. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis R. V., vairuodamas automobilį, nevykdė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į visas eismo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, tai, yra, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, nepraleido per perėją einančio nukentėjusiojo A. V., jį partrenkė, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo R. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis R. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas. Jis atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, kurios nebuvo atlyginusi draudimo bendrovė. Kaltinamasis yra pensininkas, anksčiau jokių teisės pažeidimų nėra padaręs, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Byloje gautas L. V. prašymas atleisti kaltinamąjį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jos atsakomybėn pagal laidavimą. L. V. yra verta teismo pasitikėjimo – ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, charakterizuojama gerai, yra kaltinamojo giminaitė, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Todėl yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis R. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, jog laiduotoja L. V. charakterizuojama teigiamai, dirba, turi šeimą ir išlaikytinių, laidavimas skirtinas be užstato ir nustatytinas minimalus laidavimo terminas – vieneri metai. Kaltinamasis R. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Teisę vairuoti transporto priemones kaltinamasis įgijo 1966 metais ir iki nagrinėjamo eismo įvykio jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs. Jis yra senyvo amžiaus, tačiau pateikta medicininė pažyma, išduota 2017-03-23 (b. l. 155), patvirtina, jog transporto priemones jis vairuoti gali. Pats kaltinamasis nurodė, jog jam reikalinga teisė vairuoti, nes turi prižiūrėti sodo sklypą, (duomenys neskelbtini) esančias artimųjų kapines. Dėl šių aplinkybių baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones neskirtina. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamojo turtinę padėtį – yra pensininkas, nedirbantis, į tai, jog jis yra senyvo amžiaus, našlys, kitokios baudžiamojo poveikio priemonės, kaltinamajam R. V. neskirtinos.

Nukentėjusysis A. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200,80 EUR turtinės ir 5000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas ją priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje ir kaltinamojo R. V.. Teismo posėdyje nukentėjusysis A. V. patikslino, jog jis prašo priteisti jam neatlygintą turtinę žalą 200,80 EUR ir neturtinę žalą, iš ieškinyje nurodytos 5000 eurų neturtinės žalos sumos atėmus jam atlygintą draudimo bendrovės neturtinę žalą – 2000 eurų.

Nukentėjusysis A. V. dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos – pirko vaistus, kitas gydymuisi reikalingas priemones, pirko naują laikrodį ir mobilaus ryšio telefoną vietoj tų, kurie buvo sugadinti eismo įvykio metu, turėjo kelionės išlaidų, todėl jam turėtų būti atlyginta turtinė žala. Tačiau dalį turtinės - 77,27 EUR (57,58 EUR už pirktus vaistus ir 19,69 EUR už kurą automobiliui) nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė - (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje. (b. l. 134-136). Dalį - 114,53 EUR - turtinės žalos nukentėjusiajam atlygino kaltinamasis R. V. (b. l. 154). Teismas laiko, jog likusioje dalyje nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas – nėra įrodymų, kad visi pirkti medikamentai, maisto papildai buvo paskirti gydytojų ir buvo reikalingi eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti, taip pat su trauma nėra susijęs aušinimo skysčio pirkimas. Dėl šių aplinkybių civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusysis A. V. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis ilgai gydėsi, patyrė ir šiuo metu patiria nepatogumus – dėl traumos sunkiai vaikšto, yra žymiai suprastėjusi jo gyvenimo kokybė, bendravimo galimybės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turėtų būti atlyginta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į susiformavusią teismų praktiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai nukentėjusysis partrenkiamas perėjoje ir jam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, vidutiniškai priteisiama neturtinė žala nuo 579 EUR iki 2896 EUR (nuo 2000 litų iki 10000 litų) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-644/2012, 2K-89/2012, 2K-461/2010, 2K-277/2010, 2K-215/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010 ir kt.). Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Šiuo atveju nukentėjusiajam A. V. 2000 eurų dydžio neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Kaltinamasis R. V. yra senyvo amžiaus, nedirbantis, pensininkas, našlys, pragyvena iš gaunamos pensijos, jo galimybės atlyginti žalą yra ribotos. Nukentėjusysis A. V. įvykio metu elgėsi neatsargiai – matydamas artėjantį automobilį, suprasdamas, kad artėjančio automobilio vairuotojo matomumui gali trukdyti ryškiai šviečianti saulė, prie pėsčiųjų perėjos stovintis automobilis, pats būdamas senyvo amžiaus (87 m.), suprasdamas savo judėjimo galimybes, ėjo per gatvę lengvabūdiškai tikėdamasis, kad jį vairuotojas pastebės laiku. Teismas nagrinėdamas bylą nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos – nuo eismo įvykio praėjo pakankamai neilgas laiko tarpas, per kurį sulaužyti kaulai visiškai negalėjo sugyti, todėl natūralu, kad nukentėjusysis jaučia skausmą ir negali be lazdos vaikščioti, kitokių ilgalaikių pasekmių nebuvo nustatyta. Dėl visų nurodytų aplinkybių teismas pripažįsta, jog nukentėjusiajam A. V. draudimo bendrovės išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti – 2000 eurų, yra pakankama kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, todėl nukentėjusiojo reikalavimas priteisti jam didesnę negu 2000 eurų sumą atmestinas.

Byloje yra pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-04-11 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 214,23 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. V., išieškojimo iš kaltinamojo.

Nukentėjusįjį teisme pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą atstovavo ir jam teisinę pagalbą teikė advokatas A. Z., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis iš kaltinamojo R. V. valstybei priteistinos išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti.

Daiktinis įrodymas – automobilis „F. M.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas savininkui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ neribotam disponavimui.

Kardomoji priemonė kaltinamajam R. V. nebuvo paskirta ir atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę nuosprendžiu kardomoji priemonė jam neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

R. V. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

R. V. perduoti L. V. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį dalyje dėl draudimo bendrovės ir kaltinamojo neatlygintos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Daiktinį įrodymą – automobilį „F. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti savininkui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ neribotam disponavimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš R. V. priteisti 214,23 EUR (du šimtus keturiolika eurų 23 centus) valstybei atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant nukentėjusiajam A. V. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „(duomenys neskelbtini)“ AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė