- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- e2-7078-1125/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- P. S.
- Advokatai
- Paulius Bružas, Dalia Bukelienė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Pauliui Bružui, vadovui V. S., atsakovo atstovei advokatei Daliai Bukelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui P. S. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. DGKS-5059, priteisti iš atsakovo P. S. ieškovės naudai 1 597,81 Eur sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovas P. S. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. dirbo pas ieškovę vairuotojo pareigose. Viso darbo laikotarpiu, vadovaujantis darbo sutartimi, jam buvo priskaičiuota 5 968 Eur dienpinigių (2019 m. birželio 20 d. įsakymu – 314 Eur; 2019 m. birželio 20 d. įsakymu – 63 Eur; 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu – 530,50 Eur; 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu – 388,50 Eur; 2019 m. rugsėjo 1 d. – 874 50 Eur; 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu – 657,50 Eur; 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymu – 927,50 Eur; 2020 m. sausio 2 d. įsakymu – 187,50 Eur; 2020 m. vasario 3 d. įsakymu – 94 Eur; 2020 m. vasario 3 d. įsakymu – 406 Eur; 2020 m. kovo 2 d. įsakymu – 970 Eur; 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu – 510 Eur; 2020 m. birželio 20 d. įsakymu – 314 Eur; 2020 m. birželio 20 d. įsakymu – 63 Eur), bei 5 274,58 Eur darbo užmokesčio (2019 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 98,53 Eur DU; 2019 m. liepos mėn. atlyginimo žiniaraštis – 16,22 Eur DU; 2019 m. rugpjūčio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 806,53 Eur DU; 2019 m. rugsėjo mėn. atlyginimo žiniaraštis – 532,95 Eur DU; 2019 m. spalio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 0,00 Eur DU; 2019 m. lapkričio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 426,07 Eur DU; 2019 m. gruodžio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 838,69 Eur DU; 2020 m. sausio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 87,78 Eur DU; 2020 m. vasario mėn. atlyginimo žiniaraštis – 429,38 Eur DU; 2020 m. kovo mėn. atlyginimo žiniaraštis – 820,22 Eur DU; 2020 m. balandžio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 655,96 Eur DU; 2020 m. gegužės mėn. atlyginimo žiniaraštis – 0,00 Eur DU; 2020 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 0,00 Eur DU; 2020 m. liepos mėn. atlyginimo žiniaraštis – 562,25 Eur DU). Viso atsakovui buvo paskaičiuota išmokėti 11 242,58 Eur (DU + dienpinigiai). Ieškovė iš šios sumos atsakovui yra sumokėjusi 8 658 Eur.
3. Teigia, kad atsakovas komandiruotės metu, 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d. iš banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke ir priklausančios V. S. iš viso savo reikmėms išnaudojo 127,95 Eur. Ši banko kortelė buvo priskirta automobiliui, kuriuo naudojosi atsakovas ir ja nurodytomis komandiruočių dienomis naudojosi būtent jis. Taigi ieškovė iš viso atsakovui yra sumokėjusi 8 785,95 Eur, tuo tarpu likusi neišmokėta suma turėtų sudaryti 2 456,63 Eur.
4. Ieškovės nuomone, Darbo ginčų komisija remdamasi į bylą pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais visiškai nepagrįstai priskaičiavo atsakovui 5 662,18 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 707,60 Eur netesybų už neva atsakovui suteiktas nemokamas atostogas, kurias prilygino prastovoms.
5. Nurodo, kad atsakovas buvo įdarbintas 8 val. darbui per dieną, 5 dienoms per savaitę. Todėl darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir apmokamas atsakovui būtent darbo sutarties pagrindu, o ne pagal faktiškai išdirbtą laiką. Atsakovui laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2020 m. kovo 31 d. kiekvieną mėnesį tvarkingai buvo mokamas darbo užmokestis ir išmokami dienpinigiai. Vėliau darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimas buvo sustabdytas, nes 2020 m. vasario 4 d. dėl P. S. kaltės, dėl nesilaikyto maršruto, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas įmonei priklausantis vilkikas su visu kroviniu. Po eismo įvykio vilkikas buvo taisomas „J. S.“ Volvo servise Ščecine iki 2020 m. birželio 22 d. Įmonei buvo padaryta 68 335,19 Eur žala, todėl ieškovė 2020 m. vasario 6 d. priėmė įsakymą, kuriuo buvo įsakyta žalos atlyginimą, 3 642 Eur sumoje išskaičiuoti iš vairuotojo P. S. darbo užmokesčio. Atsakovas su tuo sutiko savo kaltę pilnai pripažino ir įsipareigojo žalą atlyginti, su juo dar iki 2020 m. liepos mėnesio buvo tęsiami darbiniai santykiai, tačiau jie vėliau buvo nutraukti, nes atsakovas piktavališkai nuo 2020 m. birželio mėnesio į darbą išviso nebeatvyko. Ieškovė mano, kad su atsakovu yra pilnai atsiskaičiusi.
Šalies argumentai
6. Ieškovės teigimu, Darbo ginčų komisija nepagrįstai iš atsakovo priteisė 2 702,96 Eur, t. y. keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio neto. Atsižvelgus į žalos mastą ir įvykio aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju, ieškovei turėjo būti priteistas maksimalus šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio neto, kas sudarytų 4 054,44 Eur (675,74 Eur x 6 mėn.). Taigi iš šios sumos atskaičius likusią neišmokėtą atsakovui sumą, jis liko skolingas įmonei 4 054,44 – 2 456,63 = 1 597,81 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu atsakovas P. S. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5 662,18 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų, netesybas, bei bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad Darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai viso 5 662,18 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. Išieškotina suma paskaičiuota remiantis ieškovės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, pagal kuriuos išmokėtina suma sudaro 11 242,58 Eur (atskaičius mokesčius), o išmokėta banko pavedimais tik 8 658 Eur, todėl ieškovė skolinga atsakovui 2 584,58 Eur (atskaičius mokesčius).
9. Teigia, kaip teisingai konstatavo Darbo ginčų komisija, atsakovui nepagrįstai buvo deklaruoti nedraudiminiai įvykiai – nemokamos atostogos (atsakovo prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo nepateikti), todėl už tokius laikotarpius turi būti sumokama kaip už prastovas. Ieškovės skola atsakovui už prastovas papildomai sudaro 5 896,42 Eur (neatskaičius mokesčių).
10. Pažymi, kad atsakovo komandiruotė prasidėjo 2019 m. rugpjūčio 2 d., tuo tarpu 11,30 Eur pavedimas iš mokėjimo kortelės atliktas 2019 m. rugpjūčio 1 d., t. y. atsakovo komandiruotei dar neprasidėjus. Be to, 100 Eur grynųjų pinigų nuėmimas Prancūzijoje atliktas 2019 m. rugpjūčio 2 d. 11:46:58, tuo tarpu atsakovas 2019 m. rugpjūčio 2 dienos metu dar tik išvyko iš Lietuvos į savo darbo vietą Prancūzijoje, kur iš kito vairuotojo vilkiką perėmė tik 2019 m. rugpjūčio 3 d. ar 2019 m. rugpjūčio 4 d. Taip pat, 2019 m. rugpjūčio 12 d. pinigų pervedimas (13,65 Eur) atliktas į kitą ieškovės sąskaitą, todėl teigti, jog šiuos pinigus atsakovas panaudojo savo reikmėms, nėra jokio pagrindo. Taigi ieškovė nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, jog atsakovas 127,95 Eur būtų panaudojęs savo asmeninėms reikmėms, todėl laikyti, jog ši suma jam buvo išmokėta, nėra pagrindo.
11. Nurodo, kad į autoįvykį atsakovas pateko Vokietijoje veždamas krovinį į išsikrovimo vietą. Važiuodamas iš vienos išsikrovimo vietos į kitą, atsakovas navigatoriaus pagalba pasirinko trumpiausią ir greičiausią maršrutą, kad kuo greičiau pristatytų krovinį, nes 1) turėjo atvykti į išsikrovimo vietą kol nepasibaigė krovinį priimančios įmonės darbo laikas; 2) ėjo į pabaigą paties atsakovo darbo valandos (priešingu atveju būtų pažeistas darbo ir poilsio režimas); 3) važiuojant kitu maršrutu (įsukus į greitkelį ir vėl į vietinės reikšmės kelią) būtų nuvažiuota daugiau kilometrų, už ką ieškovė būtų paskyrusi baudą ir išskaičiusi iš darbo užmokesčio po 1 Eur už kiekvieną papildomai nuvažiuotą kilometrą; 4) vietinės reikšmės kelias, kuriame įvyko autoįvykis, pagal plotį tinkamas važiuoti vilkikams; 5) dėl autoįvykio kaltas kitos transporto priemonės (savivarčio) vairuotojas, važiavęs priešinga eismo juosta, – savivarčio šonuose buvo išsikišę metaliniai strypai. Norėdamas išvengti susidūrimo, atsakovas pasuko vilkiką į dešinę, tačiau to nepakako, kad smūgio būtų išvengta. Taigi atsakovas padarė viską, kad žalos būtų išvengta, todėl vertinti jo veiksmus kaip itin neatsargius nėra pagrindo. Be to, apie autoįvykį atsakovas iškart informavo ieškovę, ką patvirtina įsakymo dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo įmonei data, ieškinio teiginiai apie iškart po įvykio atliekamą vilkiko remontą, todėl nėra aišku, kodėl ieškovė nesikreipė dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Paulius Bružas ir vadovas V. S. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.
13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Dalia Bukelienė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl dalies reikalavimų civilinė byla nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pareikštu ieškiniu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. DGKS-5059 darbo bylose Nr. APS-131-15535, Nr. APS-131-17361.
15. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis).
16. Kadangi teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teisme negali būti reiškiamas ir atitinkamai negali būti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Tokiais atvejais teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).
17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, todėl dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. DGKS-5059 darbo bylose Nr. APS-131-15535, Nr. APS-131-17361, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).
Dėl darbdavio atsiskaitymo su darbuotoju.
Žemesnės instancijos teismas
18. DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.
19. Darbdavės UAB (duomenys neskelbtini) teigimu, likusi neišmokėta suma atsakovui P. S. turėtų sudaryti 2 456,63 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovė skolinga atsakovui 2 584,58 Eur (atskaičius mokesčius), be to papildomai atsakovui skolinga už prastovas 5 896,42 Eur (neatskaičius mokesčių).
20. Darbdavio pareiga mokėti darbuotojui už jo atliktą darbą darbo užmokestį įtvirtinta DK 32 straipsnio 1 dalyje. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
21. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. S. 2019 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. balandžio 4 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo sudarytų darbo sutarčių Nr. 338 ir Nr. 245 pagrindu priimtas dirbti ieškovės įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį – 722 Eur, neatskaičius mokesčių, kuris mokamas darbuotojui du kartus per vieną mėnesį iki sekančio mėnesio 10 ir 25 dienos; nuo 2020 m. sausio 2 d. nustatytas 1 010 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestis (priedas prie darbo sutarties Nr. 338). 2019 m. gruodžio 4 d. susitarimu šalys susitarė, kad darbdavys mokės 50 proc. dydžio dienpinigius. Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2020 m. liepos 16 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
22. Darbo kodekso (toliau ir DK) 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
23. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. atsakovui buvo priskaičiuota 5 968 Eur dienpinigių (2019 m. birželio 20 d. įsakymu – 314 Eur; 2019 m. birželio 20 d. įsakymu – 63 Eur; 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu – 530,50 Eur; 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu – 388,50 Eur; 2019 m. rugsėjo 1 d. įsakymu – 874,50 Eur; 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu – 657,50 Eur; 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymu – 927,50 Eur; 2020 m. sausio 2 d. įsakymu – 187,50 Eur; 2020 m. vasario 3 d. įsakymu – 94 Eur; 2020 m. vasario 3 d. įsakymu – 406 Eur; 2020 m. kovo 2 d. įsakymu – 970 Eur; 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu – 510 Eur; 2020 m. birželio 20 d. įsakymu – 314 Eur; 2020 m. birželio 20 d. įsakymu – 63 Eur).
24. Taip pat byloje nėra ginčo, kad atsakovui buvo priskaičiuota 5 274,58 Eur darbo užmokesčio (2019 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 98,53 Eur; 2019 m. liepos mėn. atlyginimo žiniaraštis – 16,22 Eur; 2019 m. rugpjūčio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 806,53 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. atlyginimo žiniaraštis – 532,95 Eur; 2019 m. spalio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 0,00 Eur; 2019 m. lapkričio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 426,07 Eur; 2019 m. gruodžio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 838,69 Eur; 2020 m. sausio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 87,78 Eur; 2020 m. vasario mėn. atlyginimo žiniaraštis – 429,38 Eur; 2020 m. kovo mėn. atlyginimo žiniaraštis – 820,22 Eur; 2020 m. balandžio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 655,96 Eur; 2020 m. gegužės mėn. atlyginimo žiniaraštis – 0,00 Eur; 2020 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 0,00 Eur; 2020 m. liepos mėn. atlyginimo žiniaraštis – 562,25 Eur). Taigi, iš viso atsakovui laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. buvo priskaičiuota 11 242,58 Eur suma.
25. Remiantis byloje esančiais „SEB“ ir „Šiaulių bankas“ bankų sąskaitų išrašais, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. atsakovui bankiniu pavedimu yra išmokėta iš viso 8 658 Eur dydžio su darbo santykiais susijusi suma (2019 m. liepos 15 d. – 700 Eur, 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 300 Eur, 2019 m. rugsėjo 12 d. – 250 Eur, 2019 m. spalio 1 d. – 1 599 Eur, 2019 m. spalio 17 d. – 1 148 Eur, 2019 m. lapkričio 8 d. – 300 Eur, 2019 m. lapkričio 26 d. – 100 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. – 1 000 Eur, 2020 m. sausio 10 d. – 1 125 Eur, 2020 m. sausio 23 d. – 686 Eur, 2020 m. sausio 30 d. – 300 Eur, 2020 m. vasario 6 d. – 50 Eur, 100 Eur ir 200 Eur, 2020 m. vasario 25 d. – 400 Eur, 2020 m. kovo 31 d. – 400 Eur).
26. Ieškovės teigimu, atsakovas komandiruotės metu savo reikmėms išnaudojo 127,95 Eur sumą, todėl likusi neišmokėta suma turėtų sudaryti ne 2 584,58 Eur, o 2 456,63 Eur (11 242,58 Eur - 8 658 Eur - 127,95 Eur).
27. Remiantis 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu, taip pat byloje nėra ginčo, kad vilkikui, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo atsakovas vyko į komandiruotes, buvo priskirta banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB Šiaulių banke. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad minėta kortele, priklausančia V. S., laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo atsiskaityta iš viso 127,95 Eur sumai: 1) 2019 m. rugpjūčio 5 d. atliktas mokėjimas 11,30 Eur sumai; 2) 2019 m. rugpjūčio 6 d. išimta 100 Eur grynųjų pinigų, taip pat nuskaičiuotas 3 Eur komisinis mokestis už išgryninimą; 3) 2019 m. rugpjūčio 12 d. atliktas 13,65 Eur pervedimas į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banko viduje.
28. 2019 m. rugpjūčio 1 d. įmonės direktoriaus įsakymu, atsakovas komandiruotas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. vykti į Prancūziją. Kaip matyti iš anksčiau minėto banko išrašo, 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsiskaitymas (11,30 Eur sumai), ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. grynųjų pinigų išėmimas (100 Eur sumai) atlikti Prancūzijoje.
29. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsiskaitymas (11,30 Eur sumai), ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. grynųjų pinigų išėmimas (100 Eur sumai + 3 Eur komisinis mokestis už išgryninimą) atlikti darbuotojo komandiruotės metu iš kortelės priskirtos vilkikui, kuriuo atsakovas vyko į komandiruotę, yra pagrindas išvadai, jog šiuos pinigus atsakovas panaudojo savo reikmėms. Kaip minėta, 2019 m. rugpjūčio 12 d. pervedimas atliktas į kitą darbdavės sąskaitą, taigi byloje nėra duomenų ar ši suma darbuotojo buvo panaudota komandiruotės metu.
30. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina likusi nesumokėta 2 470,28 Eur (11 242,58 Eur – 8 658 Eur – 11,30 Eur – 103 Eur) suma.
Dėl žalos darbdaviui ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
31. Byloje ginčas kilęs dėl 4 054,44 Eur žalos dėl ieškovei priklausančios transporto priemonės apgadinimo eismo įvykio metu.
32. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
33. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad transporto priemonė, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta 2020 m. vasario 4 d. eismo įvykio metu Lenkijoje, ir aplinkybių, kad eismo įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai). Atsakovas paaiškino, kad į autoįvykį pateko Vokietijoje veždamas krovinį į išsikrovimo vietą, dėl autoįvykio kaltas kitos transporto priemonės (savivarčio) vairuotojas, važiavęs priešinga eismo juosta, – savivarčio šonuose buvo išsikišę metaliniai strypai. Norėdamas išvengti susidūrimo, atsakovas pasuko vilkiką į dešinę, tačiau to nepakako, kad smūgio būtų išvengta. Teigia, kad padarė viską, kad žalos būtų išvengta, todėl vertinti jo veiksmus kaip itin neatsargius nėra pagrindo. Be to, apie autoįvykį atsakovas iškart informavo ieškovę, todėl nėra aišku, kodėl ieškovė nesikreipė dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę.
34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012). Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010).
35. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje kelių eismo taisyklių pažeidimas (smarkiai viršijant darbuotojo vairuojamos transporto priemonės greitį ir pan.), taip pat vertinamas kaip didelis neatsargumas (Davulis, Tomas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 464, 6 punktas).
36. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju dėl įvykusio eismo įvykio yra atsakovo tyčia (CPK 12, 178, 185 straipsniai), t. y., kad atsakovas suvokė, kad dėl jo veiksmų įvyks eismo įvykis ir bus ieškovei padaryta žala, jis to norėjo bei sąmoningai siekė, kad taip įvyktų. Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad atsakovo veiksmai nebuvo pakankami išvengti eismo įvykio(atsakovas kaip minėta nurodė, kad suko vairą siekdamas išvengti susidūrimo, bet jo neišvengė, atsakovas galėjo numatyti, kad kitos transporto priemonės išsikišę metaliniai strypai sudarys kliūtį) darytina išvada, jog atsakovo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas.
37. Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdarių veiksmų apgadino ieškovės jam patikėta transporto priemonę. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apgadinus transporto priemonę, ieškovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 straipsnis – 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
38. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).
39. Nustatyta, kad remiantis 2020 m. liepos 23 d. pareiškimu, vilkikas buvo taisomas „J. S.“ Volvo servise Ščecine iki 2020 m. birželio 22 d. 2020 m. vasario 6 d. įsakymu buvo įsakyta 3 642 Eur žalos atlyginimą išskaičiuoti iš vairuotojo P. S. darbo užmokesčio. 2020 m. balandžio 24 d. rašteliu, darbuotojas įsipareigojo per metus atidirbti įmonei dėl darbuotojo sukelto eismo įvykio padarytos 2 608 Eur žalos sumą; pažymėjo, kad pretenzijų neturi.
40. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau nustatyta byloje, teismui nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo tyčios padarant turtinę žalą, todėl atsakovo atsakomybė atlyginant turtinę žalą ribojama jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu (DK 153 straipsnio 1 dalis).
41. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų – skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.
Žemesnės instancijos teismas
42. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis).
43. Darbo ginčų komisija nustatė, taip pat remiantis byloje pateikta atlyginimų priskaitymų suvestine, atsakovo vidutinis darbo užmokestis – 675,74 Eur (neatskaičius mokesčių), šios sumos nei ieškovė, nei atsakovas neginčijo, teismas vadovaujasi nustatyta suma.
44. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo neatsargumo padarytus 4 054, 44 Eur nuostolius, neviršijančius šešių vidutinių darbo užmokesčių.
Dėl ginčo laikotarpių kvalifikavimo nemokamomis atostogomis ar priverstine pravaikšta ne dėl darbuotojo kaltės
45. Byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl nemokamų atostogų darbuotojui suteikimo pagrįstumo. Atsakovo teigimu, nemokamos atostogos jam buvo fiksuojamos nepagrįstai, nes jis nemokamų atostogų darbdavės neprašė, todėl teismo prašė pripažinti jam deklaruotas nemokamas atostogas prastova ne dėl darbuotojo kaltės ir priteisti jam darbo užmokestį už šiuos laikotarpius, su kuo ieškovė nesutiko.
46. Pabrėžtina, kad nemokamos atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojo reikalavimu, darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų, kai įmonėje nėra darbo, sumažėja darbo krūvis, ar kitais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, o pačios įmonės ar darbdavio tikslai. Nemokamų atostogų laikotarpiu nėra mokamas vidutinis darbo užmokestis ar kitos garantinės išmokos, todėl darbuotojui priverstinio nemokamų atostogų suteikimo negali lemti įmonės veiklos tikslai, darbo pobūdis, darbo santykių specifika ar panašios priežastys. Pagal DK 47 straipsnio 1 dalį pagrindinė prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ypatybė yra ta, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui sulygtą darbą, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatytų savo įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-435-265/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1339-773/2018).
47. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė atsakovo pasirašytus prašymus (surašytus atsakovo suprantama kalba) suteikti nemokamas atostogas dėl šeimyninių aplinkybių laikotarpiais nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (2019 m. gegužės 28 d. prašymas), nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. (2019 m. birželio 28 d. prašymas), nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (2019 m. liepos 31 d. prašymas), nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (2019 m. rugpjūčio 31 d. prašymas), nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (2019 m. rugsėjo 30 d. prašymas), nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. (2019 m. spalio 31 d. prašymas), nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (2019 m. lapkričio 30 d. prašymas), nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (2019 m. gruodžio 31 d. prašymas), nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 15 d. (2020 m. sausio 31 d. prašymas), nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (2020 m. vasario 28 d. prašymas), nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (2020 m. kovo 30 d. prašymas), nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. (2020 m. balandžio 30 d. prašymas).
48. Įmonės 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. gruodžio 11 d., 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. įsakymais minėtais laikotarpiais darbuotojui suteiktos nemokamos atostogos.
49. Remiantis įmonės direktoriaus įsakymais, atsakovas vyko į komandiruotes laikotarpiais nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (2019 m. birželio 20 d. įsakymas), nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d. (2019 m. birželio 20 d. įsakymas), 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 2019 m. rugpjūčio 14 d. (2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas), 2019 m. rugpjūčio 15 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d. (2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas), 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. rugsėjo 28 d. (2019 m. rugsėjo 1 d. įsakymas), 2019 m. lapkričio 10 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. (2019 m. lapkričio 8 d. įsakymas), 2019 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. (2019 m. gruodžio 2 d. įsakymas), 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 6 d. (2019 m. gruodžio 2 d. įsakymas), 2020 m. vasario 2 d. – 2020 m. vasario 4 d. (2020 m. vasario 3 d. įsakymas), 2020 m. vasario 17 d. – 2020 m. vasario 29 d. (2020 m. vasario 3 d. įsakymas), 2020 m. kovo 1 d. – 2020 m. kovo 31 d. (2020 m. kovo 2 d. įsakymas), 2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. balandžio 20 d. (2020 m. balandžio 1 d. įsakymas).
50. Kaip matyti iš byloje esančių įsakymų dėl komandiruočių, atsakovas ginčo laikotarpiais buvo komandiruotėse. Taigi, pripažinti, kad visais aukščiau nurodytais laikotarpiais atsakovas buvo nemokamuose atostogose nėra pagrindo, nes iš byloje esačių duomenų matyti, jog darbuotojas tam tikrais laikotarpiais faktiškai buvo komandiruotėse.
51. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad darbdavys įrodė, jog darbuotojui buvo suteikiamos nemokamos atostogos, tačiau atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovui nemokamos atostogos buvo suteiktos laikotarpiais nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d., 2020 m. sausio 7 d. – 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 4 d. – 2020 m. vasario 15 d., 2020 m. balandžio 21 d. – 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d.
52. Kaip matyti iš byloje esančių įsakymų dėl komandiruočių, atsakovas ginčo laikotarpiais buvo komandiruotėse: 2019 m. birželio 21 d. – 2019 m. birželio 30 d. (10 dienų nemokamų atostogų, iš jų visas 10 dienų buvo komandiruotėje), 2019 m. liepos 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. (31 diena nemokamų atostogų, iš jų 2 dienas buvo komandiruotėje), 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d. (31 diena nemokamų atostogų, iš jų 30 dienų buvo komandiruotėje), 2019 m. rugsėjo 11 d. – 2019 m. rugsėjo 20 d. (10 dienų nemokamų atostogų, iš jų visas 10 dienų buvo komandiruotėje), 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d. (komandiruotėje nebuvo), 2019 m. lapkričio 11 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. (20 dienų nemokamų atostogų, iš jų visas 20 dienų buvo komandiruotėje), 2019 m. gruodžio 11 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. (21 diena nemokamų atostogų, iš jų 21 dieną buvo komandiruotėje), 2020 m. sausio 2 d. – 2020 m. sausio 31 d. (30 dienų nemokamų atostogų, iš jų 5 dienas buvo komandiruotėje), 2020 m. vasario 1 d. – 2020 m. vasario 15 d. (15 dienų nemokamų atostogų, iš jų 3 dienas buvo komandiruotėje), 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. kovo 31 d. (16 dienų nemokamų atostogų, iš jų visas 16 dienų buvo komandiruotėje), 2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d. (30 dienų nemokamų atostogų, iš jų 20 dienų buvo komandiruotėje), 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d. (komandiruotėje nebuvo); iš viso iš nurodytų suteikti 214 dienų nemokamų atostogų, atsakovas buvo komandiruotėse 137 dienas.
53. Taigi, pripažinti, kad visais aukščiau nurodytais laikotarpiais atsakovas buvo nemokamuose atostogose nėra pagrindo, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbuotojas tam tikrais laikotarpiais faktiškai buvo komandiruotėse.
54. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad darbdavys įrodė, jog darbuotojui buvo suteikiamos nemokamos atostogos, tačiau atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovui nemokamos atostogos buvo suteiktos laikotarpiais nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d., 2020 m. sausio 7 d. – 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 4 d. – 2020 m. vasario 15 d., 2020 m. balandžio 21 d. – 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d.
55. Be to, kaip minėta aukščiau (sprendimo 18-31 punktai), byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl darbdavio atsiskaitymo su darbuotoju, šalys iš esmės neginčijo priskaičiuotų sumų (dienpinigių ir darbo užmokesčio dydžio už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad darbdavys už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. turėjo išmokėti 11 242,58 Eur sumą, likusi nesumokėta suma buvo priteista teismo (sprendimo 31 punktas). Taigi už laikotarpius, kuriuos darbuotojas buvo komandiruotėse sumos yra priteistos.
56. Apibendrinant aptartas aplinkybes, nėra pagrindo kitus atsakovo nurodomus ginčo laikotarpius pripažinti nedraudiminiais, todėl atsakovo reikalavimai dėl 5 896,42 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl netesybų priteisimo.
57. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
58. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.
59. Šiuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl ieškovei taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: faktiniai ieškovės ir atsakovo darbo santykiai truko apie metus ir trys mėnesius, ieškovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 2 470,28 Eur (po mokesčių), atsakovo atlygintina žala – 4 054, 44 Eur, todėl priteisti įstatymo nustatytą sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką taikant šešių mėnesių terminą, teismo vertinimu, būtų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumą už trys mėnesius. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju atsakovui iš ieškovės priteistina 2 027,22 Eur netesybų (prieš mokesčius).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
60. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
61. Ieškovė pateikė 2021 m. kovo 25 d. prašymą priteisti 520 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat byloje sumokėtas 36 Eur žyminis mokestis. Atsakovas iš viso patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
62. Tenkinus ieškovės reikalavimus bei atsakovo reikalavimus iš dalies, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo tenkintinas ieškovei iš atsakovo priteistinos 263,54 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovės – 157, 80 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
63. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. DGKS-5059 darbo bylose Nr. APS-131-15535, Nr. APS-131-17361.
Kitą uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinio atsakovui P. S. dalį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 054, 44 Eur žalos, 263,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2 470,28 Eur sumas susijusias su darbo užmokesčiu (po mokesčių), 2 027,22 Eur netesybų (prieš mokesčius), 157, 80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.