- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-180-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00354-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
- Nuteistasis
- T. K.
- Advokatai
- Aleksandras Pocius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.
Taikant BK 75 straipsnio 1 dalies, 6 dalies 5 ir 6 punktus, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
T. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti ir panaikinti tik pradėjus vykdyti bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą, t. y. jis 2025 m. birželio 9 d. apie 22.20 val., atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš asmeninių paskatų, spyrė A. J. į krūtinę ir kairės pusės veido skruostą bei kumščiais sudavė ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę, tuo nukentėjusiajam sukeldamas skausmą ir padarydamas nubrozdinimą ir kraujosruvą kairiojo apatinio voko ir kairiojo skruosto srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde T. K. prašo peržiūrėti bylą ir nuosprendį bei jį išteisinti. Savo skunde nurodo, kad jis neprisipažino, nes nukentėjusiajam nieko nepadarė. Teisme apklausti penki liudytojai pasakė, kad konflikto nebuvo. Pareigūnai taip pat nieko nepasakė, tačiau jis buvo nuteistas. Nežino, kaip įrodyti, kad yra nekaltas.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. K. ir jo gynėjas advokatas Aleksandras Pocius prašė nuteistąjį išteisinti, prokuroras Kęstutis Jasaitis prašė nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis T. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo prašo jį išteisinti, kadangi jis nusikalstamos veikos nepadarė.
Dėl kaltės
5. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo (kaltinamųjų) kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Be to pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018).
6. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme gynybos išsakytais argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistajam T. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sujungiant juos į nuoseklią, logišką grandinę.
Žemesnės instancijos teismas
7. T. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo kameroje tyčia, iš asmeninių paskatų, spyrė A. J. į krūtinę ir kairės pusės veido skruostą bei kumščiais sudavė ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę, tuo nukentėjusiajam sukeldamas skausmą ir padarydamas nubrozdinimą ir kraujosruvą kairiojo apatinio voko ir kairiojo skruosto srityje, tokiu būdu padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
8. Nuteistasis T. K. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2025 m. birželio 12 d. paaiškinime nurodė, kad 2025 m. birželio 9 d. 22 val. buvo grįžęs po etapavimo, gulėjo lovoje, beveik miegojo, kai išgirdo dundesį, atsibudęs pamatė, kaip kitas nuteistasis atsistojo ir pradėjo belsti į duris, kviesti pareigūnus. A. J. su kitais nekonfliktavo, jis su juo taip pat nesipyko, jo nemušė, kaip jis susižalojo nežino. Matė tik, kad pataisė suoliuką ir nuėjo prie durų belst (1 t., b. l. 27). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju T. K. nurodė, kad gulėjo lovoje, miegojo, snaudė, išgirdo tokį bildesį kaip suoliukas apvirstų. Pamatė, kad A. J. patvarkė suoliuką ir bėga link durų. Iš karto atbėgo pareigūnai. Su įtarimu nesutinka, A. J. nemušė (2 t., b. l. 27-30). Teisiamojo posėdžio garso įraše užfiksuota, kad apklausiamas apylinkės teisme T. K. kaltės nepripažino kategoriškai, nurodė, kad 22 val. miegojo, išgirdo bildesius, kaip kažkas nuvirsta ar nukrenta, atsisuko atgal pažiūrėti, A. J. pataisė suoliuką, šoko ant durų. Jis nieko nematė, nežino, nieko nedarė. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. taip pat neigia kaltę, nurodo, kad nukentėjusiajam nieko nepadarė, tačiau vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.
9. Nukentėjusysis A. J. pirminiame paaiškinime, kitą dieną po įvykio nurodė, kad smaugė ir pradėjo spardyti, dar šį rytą trenkė, spyrė ir sakė pasakys, kad kiti nuteistieji, atsisako būti šioje kameroje (1 t., b. l. 19-20). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuteistieji T. K., S. ir G. pradėjo jį įžeidinėti, įsiplieskė žodinis konfliktas. Jis tuo metu sėdėjo ant suoliuko prie stalo, T. K. vaikštinėjo prie durų. Žodžiu konfliktuojant prie jo sėdinčio ant suoliuko priėjo T. K. ir sugriebė rankomis už kaklo, tada atsitraukė ir avėdamas šlepetes spyrė jam vieną kartą į krūtinę, o kai nuo smūgio pargriuvo, spyrė jam vieną kartą į veido kairę pusę, į skruosto sritį, po ko ant veido atsirado įbrėžimas ir kraujosruvos. Tada abiejų rankų kumščiais sudavė pora smūgių į krūtinę, tai yra kairės pusės šonkaulius. Jis greitai prišoko prie durų ir pabeldė, kviesdamas pareigūnus (1 t., b. l. 32-35). Ikiteisminio tyrimo metu pakartotinai apklausiamas nukentėjusysis laikėsi savo duotų parodymų ir papildomai atsakė į pareigūnės klausimus, kad narkotinių medžiagų nevartoja, rūko cigaretes (tabaką), nėra buvę, kad apsisuktų galva ar parkristų, tokių sveikatos sutrikimų neturėjo (1 t., b. l. 46-49). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiojo A. J. pirminį paaiškinimą ir parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 32-35), jis juos patvirtino, nurodydamas, kad jie teisingi.
10. Nukentėjusiojo nuoseklius parodymus apie tai, kad jis patyrė smurtą, o ne pats susižalojo, kaip teigia kameroje su juo bausmę tuo metu atlikę nuteistieji (tiek nuteistasis T. K., tiek ir liudytojai T. A., T. S., D. N., G. G.), patvirtina pirminiai įvykio aplinkybių fiksavimo duomenys – vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas ir Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame atlikta pareigūno vaizdo registratoriaus įrašo apžiūra (1 t., b. l. 117, 122-127), (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistų D. K. ir P. R. 2025 m. birželio 9 d. tarnybiniai pranešimai apie nuteistojo sužalojimą ir nukentėjusiojo A. J. sužalojimų nuotrauka (1 t., b. l. 16-17, 18, 21), Sužaloto asmens medicininės apžiūros 2025 m. birželio 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-24), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132), liudytojų, dirbančių (duomenys neskelbtini) kalėjime, tai yra P. R., D. K., A. D., N. P., V. B. parodymai (1 t., b. l.52-54, 57-60, 61-63, 66-69, 70-73, 81-84, 109-112; 2 t., 135-138) ir kita rašytinė bylos medžiaga. Aptarti duomenys suteikia pagrindą nuteistojo T. K. parodymus neigiant kaltę, vertinti, tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o įvykio vietoje (kameroje) smurtinių veiksmų atlikimo metu buvusių nuteistųjų T. A., T. S., D. N., G. G. parodymus – kaip siekį nepakenkti T. K. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai vertino, kad įkalinimo įstaigoje vyrauja subkultūra. Dauguma nuteistųjų jos laikosi, o tai neabejotinai galėjo lemti, kad minėti asmenys (kartu atliekantys bausmę vienoje kameroje su šios bylos proceso dalyviais – nuteistuoju ir nukentėjusiuoju, teigiantys jog smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo naudotas/ar nematė jog būtų naudotas), nesako tiesos apie įvykį. Todėl apylinkės teismui pripažinti liudytojų T. A., T. S., D. N., G. G. parodymus patikimais ir jais vadovautis nebuvo pagrindo.
11. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. (duomenys neskelbtini) kalėjimo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto P. R. 2025 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad apie 22.20 val. išgirdo beldimą į kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris, priėjus A. J. paaiškino, kad jį sumušė kitas nuteistasis (1 t., b. l. 18). (duomenys neskelbtini) kalėjimo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto P. R. 2026 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad sužalotas asmuo A. J., užfiksuotas sužalojimas – nubrozdinimas, pridedama sužalojimo nuotrauka, nurodomas smurtu įtariamas asmuo T. K. (1 t., b. l. 16-17). 2025 m. birželio 10 d. Sužaloto asmens Medicininės apžiūros pažyma patvirtina, kad A. J. patirti sužalojimai – nubrozdinimas ir kraujosruva, pavaizduota sužalojimo vieta galvos, veido srityje, nurodomos asmens aplinkybės, kad vakar apie 22 val. kameroje kitas nuteistasis koja spyrė į veidą (1 t. b. l. 23-24). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. konstatuota kraujosruva ir nubrozdinimas veide. Konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 132). Vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas ir Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame atlikta pareigūno vaizdo registratoriaus įrašo apžiūra patvirtina, kad pareigūnams išgirdus beldimo garsus ir atėjus prie kameros, A. J. nurodo, kad jį mušė, sako, kad čia tas parvažiavo ir prasideda (1 t., b. l. 117, 122-127). Tuo tarpu nuteistasis T. K. viso proceso metu nurodė, kad tą dieną jis buvo grįžęs po etapavimo. Aplinkybės, kad nukentėjusysis A. J. į jo beldimą sureagavusiems ir atėjusiems pareigūnams konkrečiai neįvardino, kad jį mušė T. K., ir sutiko pasilikti kameroje nerodo, kad jis susižalojo pats, kaip teigia gynyba ir nepaneigia, kad jį sužalojo T. K. A. J. buvo vienoje kameroje su T. K. ir kitais atliekančiais bausmę nuteistaisiais, galimai pareigūnams bijojo įvardinti konkretų asmenį. Be to, jis, atėjus pareigūnams, ne kartą pakartoja frazę „aš čia nebūsiu“ ir tik pareigūnų bei kitų nuteistųjų skatinamas sutiko pasilikti kameroje. Šiuos duomenis, kaip ir tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas smurtas, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo darbuotojų parodymai, kurie iš karto po įvykio atėjo prie kameros durų, ar vėliau fiksavo, sužinojo su konfliktu susijusius duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
12. Liudytojas P. R., kuris dirba kalėjime, paaiškino, kad išgirdo beldimą į kameros duris, atidarė duris ir pamatė A. J., kuris buvo pasimetęs (stresas), teigė, kad jį sumušė, berods ant kaklo buvo paraudimų. Liudytoja A. D., kuri taip pat dirba kalėjime, paaiškino, kad išgirdo triukšmą, nubėgę pamatė A. J., kuris buvo susijaudinęs, jis teigė, kad yra sumuštas, veide matėsi nubrozdinimas. Liudytojas D. K., dirbantis kalėjime, paaiškino, kad pareigūnai pranešė, kad į juos kreipėsi A. J., jis atėjo išsiaiškinti aplinkybes, A. J. pasakė, kad įvyko konfliktas, prie akies jam matėsi paraudimas, sakė, kad negali būti vienoje kameroje. Nenurodė, kas prieš jį smurtavo, gal bijojo, gal nenorėjo sakyti. Apie 10 minučių kalbėjo su nukentėjusiuoju, kitais kameroje buvusiais nuteistaisiais, kažkuris pasiūlė arbatos ir pasakė susėst pasikalbėt, nukentėjęs atsigėrė tos arbatos ir sutiko pasilikti toje kameroje. Kitą dieną ryte sužinojo, kad A. J. kreipėsi į pareigūnus, kad negali likti toje kameroje. Suolai ir stalai kameroje yra pritvirtinti prie grindų, niekas nebuvo nuversta. Liudytojas N. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad kitą dieną po įvykio atėjęs į darbą sužinojo, jog A. J. išvestas iš kameros, nes sukonfliktavo su kameros nuteistaisiais. Liudytoja V. B. paaiškino, kad konflikto nematė, ryte pamatė A. J., su daiktais išeinantį iš kameros, nusivedė jį parašyti paaiškinimą. Ant veido matėsi paraudimas, paklausus, kas atsitiko, jis minėjo K. pavardę. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji nurodė, kad nukentėjusysis buvo nubrozdintu veidu, sakė, kad kameroje jį sumušė, minėjo T. K. pavardę. (1 t., b. l. 52-54, 109-112; 2 t. b. l. 135-138).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis A. J., belsdamas į duris, kvietė pareigūnų pagalbą, atėjus pareigūnams jis buvo susijaudinęs, nurodė, kad jį smaugia, daužo, ant jo veido buvo matyti sužalojimai, jie fiksuoti medicininiuose dokumentuose, nuo pat pradžių nurodė, kad jį sumušė kitas nuteistasis – čia tas parvažiavo ir prasideda, tą dieną grįžo būtent T. K. (pats nurodė), kitą rytą po įvykio nuteistasis kalėjimo darbuotojai nurodė būtent T. K. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek nukentėjusiojo, tiek kalėjimo darbuotojų parodymai, specialisto išvada, tiek ir vaizdo įrašas, leido pagrįstai pripažinti T. K. kaltu dėl A. J. padaryto tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo.
14. Nors teisėjų kolegija sutinka su gynėjo teiginiais, kad byloje yra duomenys apie tai, kad A. J. ne kartą buvo atsisakęs būrio ir už tai gavo drausmines nuobaudas (1 t. b. l. 137-140), tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, gynėjo teiginių, kad aptariamu atveju smurto nebuvo, o jis sugalvojo smurto istoriją tik norėdamas išeiti iš būrio. (duomenys neskelbtini) kalėjimo darbuotojas D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo žiniomis pastaruoju metu A. J. toje kameroje neturėjo konfliktų. Bylos duomenys patvirtina, kad A. J. (duomenys neskelbtini) būryje bausmę atliko nuo 2025 m. balandžio 2 d. (1 t., b. l. 137-140), duomenų, kad iki įvykio dienos (2025 m. birželio 9 d.) būtų kreipęsis, jog nori keisti šį būrį, ar atsakęs jame būti nėra. Be to, jeigu A. J. tikslas būtų buvęs būrio (kameros) pakeitimas, jis po įvykio atėjus pareigūnams nebūtų sutikęs pasilikti toje pačioje kameroje. Be to, T. K. bandydamas pagrįsti savo versiją, kad nukentėjusysis susižalojo pats, nurodo, kad išgirdo bildesį lyg suoliukas apvirstų, pamatė, kad A. J. pataisė suoliuką ir bėga link durų belsti. Vis dėlto, iš D. K., dirbančio kalėjime, parodymų matyti, kad kameroje suolai ir stalai yra pritvirtinti prie grindų, niekas nebuvo nuversta. Todėl nuteistojo keliamos versijos atmetamos kaip nepagrįstos.
15. Apylinkės teismas analizuodamas byloje surinktus įrodymus ir vertindamas jų visumą, tarpusavio sąsajas, padarė teisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais pagrįstą išvadą dėl T. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taigi, teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl T. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Aptartų duomenų visuma, paneigia nuteistojo ir jo gynėjo nurodytas aplinkybes, kad A. J. susižalojo pats, tokiu būdu siekdamas pakeisti būrį, todėl teisėjų kolegija nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą.
Dėl bausmės individualizavimo
16. T. K. skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
17. Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. K. anksčiau daug kartų teistas už įvairaus sunkumo tyčinių nusikaltimų padarymą, tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, nusikaltimas padarytas bausmės atlikimo vietoje, laisvės atėmimo bausmės metu, tačiau ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę šiuo metu jis jau atlikęs. Atsižvelgė į tai, kad atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino ir tai, jog jis yra laisvėje, vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba, atsižvelgė ir į nukentėjusiojo poziciją, kad jokių pretenzijų nuteistajam neturi, griežtos bausmės nereikalauja. Įvertino ir kitus charakterizuojančius T. K. duomenis, tai yra, kad 2024 m. baustas administracine tvarka už smulkias svetimo turto vagystes iš parduotuvių, bausmės atlikimo metu nedirbo, nesimokė, baustas 10 kartų drausmine tvarka, skatintas nebuvo. Buvo įrašytas į psichiatro įkaitą dėl (duomenys neskelbtini). Aptartų duomenų pagrindu teismas nusprendė T. K. skirti arešto bausmę, artimą už šiai nusikaltimo rūšiai numatytą bausmės vidurkį, tai yra 50 parų. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad T. K. nuosprendžio paskelbimo metu buvo atlikęs jam ankstesniu teismo nuosprendžiu skirtą bausmę, yra vedęs, dirba, augina ir išlaiko vaikus, t. y. bando pakeisti savo elgesį, požiūrį į gyvenimą, nusprendė taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė iš esmės atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, dar labiau švelninti ir taip pakankamai švelnią pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, teisinio pagrindo nėra.
Dėl proceso išlaidų
18. Kauno apygardos teisme 2026 m. balandžio 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam T. K., kurią sudaro 154,16 Eur (3 t., b. l. 14-16). Nagrinėjamu atveju, nuteistajam T. K. gynėjas buvo paskirtas teismo nutartimi (3t., b. l. 4), siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), nuteistasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tik nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. bausmę yra atklikęs, nors ir dirba, tačiau turi du mažamečius vaikus, duomenų apie jo turtinę padėtį byloje nėra, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio atmesti.
Nepriteisti iš nuteistojo T. K. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.