- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2YT-20308-1098/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14943-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė, „Turto bankas“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, " Turto bankas "
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir R. S. (R. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. S. (V. S.), A. S. (A. S.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai R. S. ir R. S. (R. S.) (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie ir L. S. (palikėjo sutuoktinė), mirusi 2020 m. vasario 15 d., priėmė palikimą, atsiradusį po S. S. (S. S.), mirusio 2002 m. rugpjūčio 26 d., mirties.
2. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jų mirusio tėvo S. S. (S. S.) paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Palikėjas testamento nepaliko. Pagal įstatymą priimti palikimą turėjo teisę jo įstatyminiai įpėdiniai, tačiau nei vienas iš jų nesikreipė į gyvenamosios vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Kaip teigia pareiškėjai, mirties dieną palikėjas valdė nekilnojamąjį turtą – 1/2 (vieną antrąją) dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas). Šis butas 1992 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigytas palikėjo sutuoktinės L. S. (santuoka tarp šių asmenų sudaryta 1973 m. kovo 3 d.) vardu pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Minėtame bute palikėjas su sutuoktine gyveno apytiksliai nuo 1975 metų, vėliau šiame bute gyveno ir pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys V. S. ir A. S..
3. Kaip teigia pareiškėjai, jie ir mirusi jų motina L. S. priėmė palikimą po S. S. mirties faktiškai pradėdami valdyti jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. 1/2 (vieną antrąją) dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas). Pareiškėjai nurodė, kad po palikėjo mirties jie ir mirusiojo sutuoktinė L. S. rūpinuosi minėto nekilnojamojo turto priežiūra ir išsaugojimu, atliko remonto darbus. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjai nurodė, jog buvo pakeisti buto langai, lauko durys, vonios kambaryje išklotos naujos grindų plytelės. Išlaidas, susidariusias atliekant šiuos remonto darbus, kaip teigiama, lygiomis dalimis apmokėjo pareiškėjai ir mirusiojo sutuoktinė L. S.. Taip pat pažymėjo, jog faktiškai valdydami ir naudodamiesi minėtu nekilnojamuoju turtu, lygiomis dalimis apmokėdavo sąskaitas už butui suteiktas komunalines paslaugas. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad 2020 m. vasario 15 d. L. S. mirė, jos palikimą pagal testamentą priėmė sūnus (vienas iš pareiškėjų šioje byloje) R. S., o kitas mirusiosios sūnus (suinteresuotas asmuo šioje byloje) A. S. dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Mirties momentu L. S. turtą sudarė 1/2 (viena antroji) dalis minėto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjų teigimu, jie ir šiuo metu jau mirusi L. S. atliko aktyvius veiksmus, kurie buvo nukreipti į palikimo, atsiradusio po S. S. mirties, priėmimą, t. y. valdė bei naudojuosi nekilnojamuoju turtu (butu), pagerino jo būklę, palaikė butą tinkamos būklės.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo A. S. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
5. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jo motina L. S., brolis R. S. ir sesuo R. S. gyveno kartu su tėvu S. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po tėvo S. S. mirties jie atliko buto remontą.
6. Suinteresuotas asmuo V. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pritaria prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
7. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į pareiškimą patvirtino pareiškėjų pareiškime nurodytas faktines aplinkybes.
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad civilinė byla nėra susijusi su jos teisėmis ir pareigomis.
9. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
10. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
11. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
12. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
13. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
14. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai R. S. ir R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie, R. S. ir R. S., taip pat jų motina L. S., priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjo S. S., mirusio 2002 m. rugpjūčio 26 d., mirties, pradėdami faktiškai jį valdyti nuo palikimo atsiradimo momento.
16. Remiantis byloje esančiais ir teismo išreikalautais duomenimis nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas), nuosavybės teise priklauso pareiškėjų motinai L. S., kuri mirė 2020 m. vasario 15 d. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1992 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. Byloje esantis santuokos liudijimas Nr. 074642 patvirtina, kad S. S. ir L. S. (Savickaja) 1973 m. kovo 3 d. sudarė santuoką.
17. Atsižvelgdamas į CK nustatytą teisinį reguliavimą bei byloje esančių duomenų visumą, teismas vertina, jog iki S. S. mirties minėtas butas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė S. S. ir jo sutuoktinei L. S.. Iš to seka, kad po S. S. mirties jam priklausiusio turto paveldėjimas tapo galimas pagal testamentą arba pagal įstatymą. S. S. iki savo mirties nebuvo surašęs testamento. Tai patvirtina byloje esantis 2020 m. gegužės 21 d. Testamentų registro išrašas, todėl nagrinėjamu atveju buvo galimas tik paveldėjimas pagal įstatymą. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, palikėjas S. S. turėjo keturis vaikus: V. S. (pareiškėjas), R. S. (pareiškėja), R. S. (suinteresuotas asmuo), A. S. (suinteresuotas asmuo). Dėl palikimo, atsiradusio po S. S. mirties, priėmimo galimi įpėdiniai į notarus nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
18. Pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų V. S. ir A. S. teigimu, po tėvo S. S. mirties, jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą) jie faktiškai valdė ir naudojo kartu su mirusiojo sutuoktine L. S.. Pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjai bei L. S. tinkamai prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, rūpinosi jo išsaugojimu, atliko remonto darbus. Byloje įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nėra.
19. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjų motina L. S. 2020 m. vasario 15 d. mirė. Po L. S. mirties atsiradusį palikimą pagal testamentą priėmė mirusiosios sūnus R. S.. Šį faktą patvirtina byloje esantis 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarės Airidos Aleksonienės liudijimas apie palikimo priėmimą pagal testamentą Nr. AIR-1415.
20. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniams pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjų išdėstytos aplinkybės, kad po S. S. mirties jie ir L. S. rūpinosi likusiu turtu kaip savu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai ir L. S. aktyviais veiksmais siekė priimti, po S. S. mirties, likusį palikimą. Tokį pareiškėjų ir L. S. elgesį galima vertinti, kaip paveldėto turto savininkų, kadangi jie po palikėjo mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai ir L. S. turėjo teisę paveldėti mirusiojo S. S. turtą pagal įstatymą, kadangi jie yra laikomi įpėdiniais pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.
21. Suinteresuotų asmenų V. S. ir A. S. pateikti atsiliepimai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinat, ar pareiškėjų paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Pareiškėjų pateikti paaiškinimai detalūs, logiški ir nuoseklūs. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai R. S. ir R. S., taip pat L. S. (palikėjo sutuoktinė), mirusi 2020 m. vasario 15 d., priėmė palikimą, atsiradusį po S. S. (S. S.), mirusio 2002 m. rugpjūčio 26 d., mirties, pradėdami faktiškai jį valdyti nuo atsiradimo momento (CPK 445 straipsnis).
24. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. (R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S. (gimusi 1944 m. kovo 23 d., mirusi 2020 m. vasario 15 d.) priėmė palikimą, atsiradusį po S. S. (S. S.), mirusio 2002 m. rugpjūčio 26 d., mirties, pradėdami faktiškai jį valdyti nuo atsiradimo momento.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.