- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-142-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42238-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Olegas Šibkovas, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- Ž. A.
- Advokatai
- Ramūnas Putinas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Olego Šibkovo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (Kauno apylinkės teismas – iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje, BK 306¹ straipsnio 1 dalyje ir už šias veikas paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus, jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – 110 MGL (4 142,60 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ž. A. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo didelės 28 631 Eur 51 ct vertės vogtą turtą - automobilį ,,BMW 535D“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, po ko, neteisėtai pakeitęs identifikacinį numerį, įregistravo automobilį Lietuvos Respublikoje VĮ „Regitra“, Kauno filiale, Raudondvario pl. 234B, Kaune ir juo naudojosi, o nuo 2012 m. gruodžio 28 d. įregistravo VĮ „Regitra“, Kauno filiale automobilį motinos V. A. vardu, neinformuodamas jos apie padarytą nusikaltimą, bei tęsė automobilio eksploatavimą, kol 2015 m. gegužės 29 d. policijos pareigūnai paėmė iš jo minėtą automobilį.
be to, jis nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, siekdamas Lietuvos Respublikoje įregistruoti įgytą didelės 28 631 Eur 51 ct vertės vogtą turtą – automobilį ,,BMW 535D“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) , pakeitė automobilio identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini) į identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini), bei sunaikino automobilio variklio numerį, Nr. (duomenys neskelbtini) , tokiais savo veiksmais apsunkindamas automobilio identifikavimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas Ž. A. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Teismas nurodė, kad nors Ž. A. neigė padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau, įvertinus jo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, tai pat byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų visumą, kurie kategoriškai prieštarauja kaltinamojo nurodytoms jį teisinančioms aplinkybėms, jo parodymai vertinti kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teigia, kad byloje nebuvo surinkta neginčytinų įrodymų, kad nusikalstamas veikas įvykdė apeliantas, o nuosprendis grįstas prielaidomis ir klaidingu manymu.
3.1. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje ikiteisminis tyrimas yra atliktas nepilnai, šališkai ir neobjektyviai, nes visi duomenys buvo renkami tendencingai apelianto nenaudai, bandant pagrįsti veikų kvalifikavimą, o jokie jį teisinantys duomenys renkami nebuvo, nepatikrinti paties kaltinamojo parodymai, nors 2017 m. kovo 16 d. ekspertizės aktas juos vienareikšmiškai patvirtina. Teigia, kad tiek kaltinamasis aktas, tiek prokuroro baigiamoji kalba, nuosprendis paremtas vien tik 2015 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvada Nr. 20-(U-1779 IS1-1345, kuri patvirtina, kad automobilio identifikacinis numeris suklastotas, tačiau duomenų, kas tai jis padarė, byloje visiškai nėra. Skunde pabrėžia, kad pats kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes Ž. A. kaltinamas, kad įsigijo didelės vertės vogtą automobilį, žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, tačiau 2017 m. kovo 16 d. ekspertizės akte aiškia nustatyta, kad automobilio „priekinių sparnų, variklio dangčio ir priekinio bamperio dažų dangos atspalvis skiriasi nuo likusio kėbulo dalių dažų dangos atspalvio, kas duoda pagrindą teigti, kad tyrimui pateikto automobilio priekiniai sparnai, variklio dangtis ir priekinis bamperis yra perdažyti“, t. y. minėtos perdažytos dalys nepriklauso minėtam automobiliui, nes duomenų apie vogto automobilio remontą, dažymą byloje nėra, o tai keičia ir pačią kaltinimo esmę – įgytas ne visas vogtas automobilis, įgytos tik automobilio dalys ir agregatai.
3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad šioje byloje jau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi būtini veiksmai, ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuroras rinkdami įrodymus suklydo ir perdavė bylą nagrinėti teismui be pagrindo, o pirmos instancijos teismas neįsigilinęs priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Toks apkaltinamasis nuosprendis, kuris nepagrįstas jokiais patikimais įrodymais, prieštarauja ne tik BPK normoms, bet ir suformuotai teismų praktikai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K- 619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.)“.
3.3. Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendį grindžia duomenimis, kurie neturi jokios kaltumą įrodančios vertės. Liudytojai I. M. ir R. K. tik patvirtino, kad automobilį BMW pardavė Ž. A., liudytojas Kauno AVPK Nusikaltimų nuosavybei 3- iojo skyriaus vyresnysis tyrėjas parodė, kad jis tikrino informaciją apie V. A. galimas nusikalstamas veikas, o įrodymų apie Ž. A. nusikalstamas veikas nepateikė, Ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja I. S. apklausta liudytoja patvirtino, kad automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistas identifikacinis numeris, tačiau kokiais įrodymais remiantis nustatyta, kad tai padarė Ž. A., I. S. atsakyti nesugebėjo. Liudytojo S. J., ekspertės G. G., eksperto V. L. parodymai tik patvirtina, su kuo Ž. A. nesiginčija, kad automobilis vogtas Vokietijoje ir jo identifikacinis numeris suklastotas, tačiau kas šias nusikalstamas veikas įvykdė informacijos nesuteikia. Taigi, apelianto įsitikinimu, nei vienas liudytojas ar rašytinis įrodymas nepatvirtina, kad būtent Ž. A. būtų suklastojęs transporto priemonės identifikavimo numerį ir žinojo, kad įgijo didelės vertės turtą, gautą nusikalstamu būdu.
3.4. Skunde Ž. A. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą, turtas laikomas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Įgijimas yra bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris. Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Esminis subjektyviosios pusės požymis kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtą jam perdavė asmuo, kuris gavo jį padarydamas nusikaltimą nuosavybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2008). Skunde apeliantas teigia, kad nusikaltimo sudėties analizė skundžiamame nuosprendyje visiškai neatlikta ir byloje nėra įrodyta Ž. A. esminis subjektyviosios pusės požymis – žinojimas, jog turtą jam perdavė asmuo, kuris gavo jį padarydamas nusikaltimą nuosavybei. Teismo prielaidos niekaip neįrodo Ž. A. subjektyviosios pusės požymio - kaltės. Apelianto teigimu, išanalizavus skundžiamą apkaltinamąjį teismo nuosprendį ir kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visumą nėra aišku, kokiais įrodymais yra grindžiama Ž. A. kaltė, nes iš esmės teismas atkartojo kaltinamąjį aktą ir jame surašytas prielaidas, nepagrįstas nei vienu įrodymu.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo Ž. A. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, proceso dalyvių nuomones, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo nuteistojo Ž. A. veiksmus, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos ir motyvuotos.
6.1. Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apylinkės teismo atlikta surinktų įrodymų vertinimo analizė šių reikalavimų pilnai neatitinka, nes ji nėra labai išsami ir detali. Kaip matyti iš nuosprendžio, apylinkės teismas neaptarė kiekvieno ištirto įrodymo ir neanalizavo kiekvieno jų visų įrodymų kontekste, šiuo atveju įrodymų analizė apsiribojo lakoniškomis, bendro pobūdžio išvadomis, konstatuojant, jog Ž. A. parodymų nepatvirtino jokie įrodymai, o priešingai, jų visuma įrodo jo kaltę, tačiau, kaip jau minėta, nuosprendyje nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta trumpa kaltinamojo parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė, todėl negalima laikyti, kad, remiantis ja, nebuvo padarytos motyvuotos bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir konstatuodamas nuteistojo kaltumą, nesilaikė įstatyme nustatytų reikalavimų, esminių BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio, 305 straipsnio nuostatų pažeidimų, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti keičiamas ar naikinamas.
6.2. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje ikiteisminis tyrimas yra atliktas nepilnai, šališkai ir neobjektyviai, nes visi duomenys buvo renkami tendencingai apelianto nenaudai. Kolegija nenustatė jokių skunde išdėstytų BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys liudija, kad teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, tiesiogiai apklausė kaltinamąjį, liudytojus, ištyrė specialistų išvadas ir išklausė specialisto paaiškinimus, ištyrė procesinių veiksmų protokolus, kitus rašytinius bylos įrodymus, taip pat, siekdamas pašalinti kaltinamojo keliamas abejones, atnaujino įrodymų tyrimą ir atliko eksperimentus. Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus visi proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus, betarpiškai dalyvauti tiriant kitus bylos įrodymus ir pareikšti dėl atliekamo tyrimo prašymus bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinėmis teisėmis ir, kaip matyti, šiomis teisėmis pasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
6.3. Kolegija nesutinka su skundo teiginiu dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, nes kaltinime nurodytos aplinkybės neatitinka byloje surinktų įrodymų, būtent, kad Ž. A. kaltinamas įsigijęs didelės vertės vogtą automobilį, nors pagal 2017 m. kovo 16 d. ekspertizės akto išvados duomenis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo įgytos tik automobilio dalys ir agregatai, kas, apelianto teigimu, keičia kaltinimo esmę. Byloje surinktų įrodymų kontekste aukštesnysis teismas tokius skundo argumentus laiko apelianto subjektyviu surinktų įrodymų vertinimu, kas, kaip minėta, yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Minimame ekspertizės akte konstatuota, kad atskiros vogto automobilio ,,BMW“ dalys buvo remontuotos, perdažytos, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad jos buvo keistos, todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad buvo įgytas ne visas vogtas automobilis, o tik jo dalys.
6.4. Skunde Ž. A. nurodo, kad kaltinimas iš esmės grįstas 2015 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvada, kurioje tik nustatyta, kad automobilio ID numeris buvo suklastotas, tačiau kas tai padarė, joje nenurodyta. Toks argumentas prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, ši specialisto išvada, kaip ir byloje esančios kitos, buvo aptartos ir vertintos visų kitų duomenų kontekste, o kiekviena iš jų atskirai nebuvo laikomos vieninteliu ir pagrindiniu apelianto kaltės įrodymu. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 20-(U-1779) IS1-1345 buvo nustatyta, kad tirti pateikto Ž. A. nuosavybėje buvusio automobilio „BMW 535 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, automobilio variklio numeris yra sunaikintas, automobilio bazinės dalies originali spalva yra balta (1 t., b. l. 26-28). Apeliantas su šiuo akivaizdžiu faktu sutiko, tačiau nuosekliai tvirtino, kad jis pirko sudaužytą automobilį ir jį remontavo, jokių nusikalstamų veikų neatliko, nes jis nekeitė įsigyto automobilio identifikacinio numerio bei nesunaikino variklio numerio. Jis pateikė savąją įvykių versiją, kad detales automobilio remontui pirko iš detalių pardavėjų, kuriuos surado autoplius.lt svetainėje, meistrai automobilį remontavo apie du mėnesius, savo vardu automobilį ,,BMW“ su balta automobilio spalva, užregistravo tik tada, kai pilnai automobilį perdažė ir susitvarkė. Reikalingos remontui naudotos analogiško ,,BMW“ kėbulo detalės buvo baltos, jas pirko pas vieną žmogų namuose Palemone. Vėliau automobilio saloną pakeitė į geresnį su ventiliacijomis ir su masažuojančiomis sėdynėmis. Pakeitė ir automobilio variklį, nes senasis buvo palaužytas ir buvo nuvažiavęs (rida) apie 300 000 km. Variklį su greičio dėže pirko per autoplius.lt. Meistrai pasiūlė jam suremontuoto automobilio kėbulą perdažyti iš buvusio mėlyno baltai, sakė nebereiks dažyti kėbulo detalių, nes jos jau buvo baltos spalvos, taip ir padarė. Kad automobilio patikros metu policija automobilyje rado vogtų detalių, sužinojo tik perskaitęs kaltinamąjį aktą, kad automobilio variklio ir kėbulo numeriai yra suklastoti, jis taip pat nežinojo. Mano, kad tai buvo tas pats kėbulas ir tas variklis, kuriuos jis nupirko Šiauliuose, jis pats net nežiūrėjo to numerio, nes jis giliai paslėptas. Kaip tai atsitiko, jis negali paaiškinti, nes meistrams nuvežė reikiamas kėbulo detales, vėliau šie pasakė, kad viską sutvarkė, kad gali perdažyti, kur šie vežė į dažymo kamerą jis nežino, o gal meistrai neremontavo jo mėlyno kėbulo, o nupirko kitą kėbulą ir taip sutvarkė mašiną Kaltinamasis nežino, kaip atsitiko, kad automobilio kėbulas ir detalės yra iš vogtos mašinos. Tikrinant apelianto išdėstytą versiją, buvo atlikti ir kiti specialūs tyrimai. Iš 2016 m. kovo 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-55(16) matyti, kad tirti pateikti automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažų dangos pavyzdžiai yra iš neperdažytos, standartinės (gamyklinės) automobilio baltos spalvos dažų dangos „Alpine White III“ (dangos spalvos kodas - 300) (1 t., b. l. 43-46). Ž. A. nurodė, kad automobiliui iš interneto pirko visas 4 duris baltos spalvos, baltos spalvos variklio dangtį, šoninius priekinius sparnus, todėl jų dažyti nereikėjo, tačiau kitas, nekeistas dalis meistrai dažė baltai. Tačiau kaip nurodyta specialisto išvadoje, pavydžiai tyrimui buvo imami iš penkių skirtingų automobilio vietų, kurių apeliantas nenurodė keitęs, t. y. nuo automobilio bagažinės dugno, kairės pusės vidinio slenksčio ties priekinėmis durelėmis, dugno po galine sėdyne, ir buvo nustatyta, kad dažų dangos pavyzdžiai yra iš neperdažytos, o gamyklinės automobilio baltos spalvos dažų dangos, kas paneigia Ž. A. nurodytas aplinkybes apie jo nupirkto tamsiai mėlyno ,,BMW“ automobilio remontą ir jo dažymą balta spalva. Apelianto teiginys, kad gal meistrai neremontavo jo mėlyno kėbulo, o nupirko kitą kėbulą ir taip sutvarkė mašiną, apie ką jis net nežinojo, yra neatlaikanti jokios racionalios kritikos ir yra akivaizdžiai gynybinė.
6.5. Siekiant pašalinti bet kokias abejones ir neaiškumus, pirmosios instancijos teisme ekspertams buvo paskirta atlikti transporto trasologinę ekspertizę, tikslu nustatyti, ar automobilio ,,BMW 535D“, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), išorinės kėbulo detalės perdažytos, ar išorinio kėbulo detalės ardytos remontuotos, ar jo važiuoklė bei visa tyrimui pateikta komplektacija originali, ar perdėta iš automobilio BMW 535D, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Ekspertas V. L. išvadoje nurodė, kad perdažymo ir ardymo požymius turi tik automobilio ,,BMW valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniai sparnai, variklio dangtis ir bamperis, kad šio automobilio kėbulo, salono, važiuoklės ir transmisijos komplektacija nesutampa su automobilio ,,BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) komplektacija, ir jis iš pastarojo nebuvo komplektuotas važiuoklės ir transmisijos dalimis. Apklaustas teisme ekspertas patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad atlikus tyrimą pagal automobilio, kuris turėjo valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) nuotraukas, ir jiems pateiktą automobilį, jie buvo lyginami, vertinamas atitikimas, sulyginus nuotraukose matomus vaizdus su apžiūrimu automobiliu, buvo akivaizdžiai matyti, kad variklio, pakabos, važiuoklės detalių visiškai kitos komplektacijos. Eksperto vertinimu, automobilis ,,BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neremontuotinas, nes matyti, kad kėbulo geometrija buvo pažeista, pakaba, transmisija sulaužytos ir pažeistos taip, kad atstatyti jos taip paprastai neišeitų, o eksperto tirtasis automobilis tokių gedimų neturėjo. Tirtasis automobilis ,,BMW“ neturi Xdrive, t. y. visų keturių varančių ratų sistemos, o ,,BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo visų keturių varančių ratų sistemą, todėl techniškai neįmanoma, kad būtų be technologinių pakeitimų vienos mašinos važiuoklę uždėti ant kitos, varikliai taip pat nesutampa. Vienas 530, kitas 535, skiriasi ir jų konstrukcija, tai akivaizdžiai matosi pagal nuotraukas - oro filtrai stovi kitose vietoje, ABS blokai variklio skyriuje visai kitaip išdėstyti ir jų perdaryti ne gamykloje yra neįmanoma. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių pjaustymo, virinimo požymių, nerasta, kad kėbulo detalės būtų išrinktos, kad kėbulas kapitaliai perdažytas, nustatyti tik atskirų detalių ardymo požymiai priekinėje ,,BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje. Šie tiriama medžiaga paremti specialisto paaiškinimai kategoriškai paneigia Ž. A. versiją, kad jis pirko automobilį ,,BMW 535D“, su v. Nr. (duomenys neskelbtini), o jį remontuojant, automobilio kėbulas ir detalės buvo įdėtos iš vogtos mašinos ir, kad poėmio metu iš jo buvo paimtas būtent šis, jo nurodytomis aplinkybėmis suremontuotas automobilis, o ne kaltinime nurodytas, vogtas automobilis.
6.6. Apelianto versiją, kad jis už automobilį sumokėjo apie 6 000 eurų, su įmone atsiskaitė grynais pinigais ir tik 1 000 litų pervedė pavedimu, paneigia bylos duomenys. Liudytojas I. M. parodė, kad įmonė, kurioje jis dirbo, turėjo automobilį ,,BMW“, galėjo būti 530 modelis, su valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri praktiškai buvo savininko mašina, tik registruota įmonės vardu. Automobilis buvo tamsiai mėlynas, ar tamsiai žalias, jis buvo patekęs į avariją, labai apgadintas, priekis ir galas buvo sudaužyti, automobilį pardavė pats savininkas. Liudytojas R. K. parodė, kad jis įmonės „BE TO“ vardu buvo įsigijęs automobilį ,,BMW 530“, 2006 m., VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu naudojosi jis ir jo žmona, su automobiliu buvo pravažiuota apie 200 000 kilometrų. Automobilis buvo juodas, turėjo melsvą atspalvį. 2012 metų birželio mėnesį eismo įvykyje žmonos vairuotas automobilis buvo stipriai apgadintas, sudaužytas priekinis buferis, sparnai, priekinis kapotas, galinis buferis, vienas sparnas stipriai sugadintas, iškritę lempos, priekinis langas suskilęs, galinis langas išdužęs, buvo susikraipęs bagažinės dangtis, stipriausias smūgis buvo į galą, automobilio eksploatuoti nebuvo galima. Draudimo kompanijos atstovas sakė, kad liko tik visos durelės sveikos. Kadangi reikėjo remontui skirti nemažą pinigų sumą, todėl automobilį nutarė parduoti. Jis pats ar jo vadybininkas I. M. su pirkėju sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Kadangi pirkėjas su savimi neturėjo grynųjų pinigų, todėl vadybininkas kartu su pirkėju nuvažiavo į Kauną ir, pirkėjui pervedus pinigus į bendrovės kasą, atidavė automobilio ,,BMW“ dokumentus. Kad jam įsigyjant automobilį galėjo būti suklastoti identifikavimo numeriai abejoja, nes automobilis buvo pirktas salone Italijoje, vėliau priregistruotas „Regitroje“. Išrašas iš banko patvirtina, kad Ž. A. už automobilį sumokėjo 1 000 litų, t. y. apie 300 eurų. Šie liudytojai apelianto nepažįsta, jie nešališki ir nesuinteresuoti byloje, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Liudytojų parodymai dėl parduoto automobilio būklės ir tokios žemos pardavimo kainos, kuri atsispindi banko pateiktame išraše, papildo ir eksperto V. L. išsakytą vertinimą, kad automobilis BMW buvo neremontuotinas dėl didelių ir esminių pažeidimų ir sugadinimų, kurių atstatymas būtų sudėtingas ir ekonomiškai nenaudingas.
6.7. Abejonių dėl Ž. A. parodymų patikimumo ir atitikimo tiesai apylinkės teismui pagrįstai kėlė ir jo nurodytos netikslios, prieštaringos aplinkybės apie detalių pirkimą, remonto vietą, kurios bylos tyrimo metu nebuvo patvirtintos jokiais faktiniais duomenimis. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo klausiamas apie šias aplinkybes, tačiau bylos medžiaga rodo kitaip. Dar ikiteisminio tyrimo pradžioje apklaustas liudytoju jis nurodė, kad negali pasakyti, kur kokias detales pirko, nes nepamena. Jis netgi apklausoje ir parodymų patikrinimo vietoje nurodė visiškai skirtingas miesto vietas, kur buvo atliekamas automobilio remontas. Tokie prieštaringi parodymai neabejotinai duoda pagrindo netikėti išsakyta versija, tačiau teismas vis tik nutarė atlikti parodymų aptikrinimą vietoje. Ši informacija buvo patikrinta, ji nepasitvirtino, tai akivaizdu iš liudytoja apklaustos ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusios I. S. parodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu Ž. A. nurodytų aplinkybių, kad jis pirko daužtą automobilį ir pats organizavo remontą, nebuvo galimybės patikrinti, nes proceso pabaigoje jis atsisakė duoti parodymus. Apklaustas teisme Ž. A. negalėjo nurodyti nei vienos konkrečios vietos, kur pirko detales, nei vieno asmens, kuris būtų dalyvavęs to automobilio remonto darbuose. Vykdant teismo nutartį atlikti parodymų patikrinimą vietoje, liudytoja (policijos pareigūnė) paprašė Ž. A. parodyti, kur buvo atlikti remonto darbai, tuomet jis nurodė garažų masyvą, tačiau, apklausus šių garažų savininkus ar jų artimuosius, visi jie patvirtino, kad tuose garažuose niekada jokia veikla susijusi su automobilių remontu nebuvo vykdyta.
6.8. Aptartų įrodymų analizės kontekste, kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakomybėn patrauktas asmuo nuo bylos tyrimo pradžios savo pozicijos nekeitė, savaime nereiškia, kad jo parodymai yra teisingi. Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nėra teisinga, kadangi natūralu, jog žinodamas apie jo atžvilgiu gresiančią atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, jis gali neatskleisti tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių ir pateikti sau naudingą versiją, jos nekeisdamas. Pripažinti parodymus teisingais ir patikimais galima tik tuomet, kai juos patvirtina kiti byloje surinkti patikimi duomenys. Šiuo atveju, nors nuteistasis savo kaltę neigė ikiteisminio tyrimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu, tokios pat gynybinės pozicijos laikosi ir apeliaciniame skunde, byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti jo kaltės įrodytumu. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų apelianto pateiktą versiją laikyti teisinga ir atitinkančia nustatytus faktus, todėl jo kaltės neigimas apylinkės teismo pagrįstai laikytas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija. Kaltę patvirtinančius įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą Ž. A. neigia siekdamas paaiškinti sau naudinga linkme, tačiau tie paaiškinimai objektyviai nepagrįsti, o grindžiami tik jo iškeltomis versijomis, teigiant, kad byloje esantys duomenys atsirado atitiktinai, kad tai ne įrodymai, o tik aplinkybių sutapimai. Kaip minėta, kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę duoti sau palankius parodymus, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad apelianto parodymai yra gynybinio pobūdžio ir pagrįstai vertino juos kritiškai ir nesivadovavo.
6.9. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė, jog inkriminuojamas veikas jis įvykdė tyčia, suvokdamas savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėdamas taip veikti bei numatydamas padarinius. Pagal BK 189 straipsnio prasmę nusikalstamu būdu gautas turtas yra toks, kuris iki patekimo pas kaltininką kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, pvz., padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas yra tyčinis nusikaltimas. Šios nusikalstamo veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-362/2013, 2K-259/2008). Apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių paties kaltininko paaiškinimų, tačiau teismas vertina visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgia į jo atliktus veiksmus, jų tikslą ir pan. Visos byloje nustatytos ir šioje nutartyje aukščiau išanalizuotos bei įrodymų viseto pagrįstos aplinkybės, t. y. visų pirma apelianto veiksmai: smarkiai sudaužyto, menką vertę turinčio to paties modelio, kaip ir nusikalstamu būdu įgyto automobilio nupirkimas, kartu įgyjant ir teisėtai įgyto daikto dokumentus, jo registravimas pagal įstatymuose nustatytą tvarką, o vėliau šio automobilio identifikacinio numerio perkalimas į kitą, nusikalstamu būdu įgytą automobilį, taip suklastojant jo identifikacinį numerį ir šio registravimas įstatymo nustatyta tvarka, jau pateikiant jį kaip pirmąjį, – sudaro logišką ir nuoseklią grandinę, patvirtinančią, kad Ž. A. žinojo, jog įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, ir, norėdamas jį legalizuoti, atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tokiu būdu tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Abejonių nekelia ir automobilio vertės nustatymo aplinkybės, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 306¹ straipsnį atsako tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius. Transporto priemonės indentifikavimo numeris suklastojamas tada, kai vietoje tikrojo numerio sukuriamas kitas tos priemonės numeris, jį pakeičiant visiškai ar iš dalies. BK 306¹ straipsnio sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas vien tik atlikus tokią veiką, o pasekmės nebūtinos, taip pat šios nusikalstamos veikos būdai bei motyvai veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad automobilio ,,BMW 535D“ identifikacinis numeris buvo suklastotas jį perkalant, tai patvirtina specialisto išvada, todėl Ž. A. kaltė pilnai pasitvirtino ir dėl šio nusikaltimo padarymo.
7. Vertinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio išvadomis ir konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina teisingą Ž. A. nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 306¹ straipsnį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.