- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- e2-2249-996/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45713-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“
- Atsakovas
- B. S.
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.8Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)
- 1.3.6.3.2.8Tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai
- 1.3.7.2.4Darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ atstovui Mariui Lazauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ ieškinį atsakovui B. S. (B. S.) dėl sprendimo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu ir atsakovo B. S. (B. S.) priešieškinį ieškovei savivaldybės įmonei „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–9), kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) ir pripažinti B. S. (B. S.) (toliau – atsakovas, darbuotojas) atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisėtu.
Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas pradėjo dirbti įmonėje Viešojo transporto departamento Viešojo transporto kontrolės skyriaus kontrolieriumi; 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo darbo metu (jo pamaina prasidėjo 5.00 val.) 5.10 val. alkotesteriu buvo užfiksuotas 0,37 promilių atsakovo neblaivumas (0,32 promilės įvertinus paklaidą), atsakovas nušalinimo nuo darbo akte sutiko su alkotesterio rodmenimis, jam pačiam pageidaujant jo brigados kolegos, vykę dirbti į darbo vietą stotelę „Spaudos rūmai“, pakeliui pavežė jį į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, jis ten pristatytas buvo 5.55 val., tačiau tik po 20 minučių (6.15 val.) atsakovas atvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, taip sąmoningai delsdamas prisistatyti į medicininę apžiūrą, kaip buvęs policijos pareigūnas žinodamas alkoholio skaidymosi organizme ypatumus, taip savo tyčiniais veiksmais (neveikimu) praleisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punkte įtvirtintą privalomą kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą terminą, 6.20 val. buvo pradėta jo apžiūra ir paimtas kraujo mėginys, kurį ištyrus nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje 0,19 promilės; laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. įmonė siekė gauti aktą su 0,19 promilių užfiksavimu, specialisto išvadą, tačiau atsakovas jų prašomas nepateikė, o Vilniaus priklausomybės ligų centras pateikti atsisakė dėl asmens duomenų apsaugos; savo 2017 m. rugpjūčio 18 d. pasiaiškinime atsakovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. (savo darbo dienos išvakarėse) suvartojo 2 litrus alaus; nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. atsakovui buvo suteiktas nedarbingumas, 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu su juo sudaryta darbo sutartis nutraukta DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pabrėžė, kad praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, todėl pakartotinės patikros rezultatas nepaneigia fakto, kad atsakovas darbe pasirodė neblaivus; darbo metu 5.10 val. atsakovo organizme buvo mažiausiai 0,32 promilės (galimai iki 0,37 promilės) alkoholio, 6.20 val. – mažiausiai 0,19 promilės, skirtumas 0,13–0,18 promilės, kas atitinka teismų praktikoje nurodomą alkoholio skaidymosi vyro organizme greitį, jei atsakovo pakartotinis tikrinimas būtų buvęs atliktas per Taisyklių nustatytą vienos valandos terminą, būtų buvęs užfiksuotas atsakovo neblaivumas 0,2 ar daugiau promilės. Ieškovės teigimu, pagal atsakovo pareigybės instrukciją jam keliami padidinto atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, tačiau atsakovas, prieš vykdamas į darbą, neįsitikimo savo blaivumu ir toks jo elgesys laikytinas neatidžiu ir neapdairiu, teisingas ir sąžiningas darbuotojas, suvokiantis savo darbines pareigas ir atsakomybę, darbo dienos išvakarėse neturėtų vartoti didelio kiekio alkoholio. Teigė, jog dėl atsakovo neblaivumo įmonei kilo neigiami padariniai – kilo nepatogumai su atsakovo toje pačioje brigadoje dirbusiems kontrolieriams, atsakovo elgesys demotyvavo kitus kontrolierius. Nurodė, kad dar 2017 m. liepos 8 d. buvo gautas keleivės skundas dėl atsakovo galimo neblaivumo, gauti skundai dėl jo nemandagaus bendravimo su keleiviais, į ką taip pat buvo atsižvelgta. Teigė, kad įmonei nenutraukus su atsakovu darbo sutarties darbovietėje būtų formuojama alkoholio vartojimui palanki darbo aplinka, skatinanti darbuotojus, vartojančius alkoholį, nesilaikyti įmonės neblaivumo politikos ir formuojanti žalingą praktiką, kad pasirodžius darbe neblaiviam, įmanoma išvengti atsakomybės. Mano, kad atsakovo atleidimas iš darbo yra proporcinga atsakovo padarytam pažeidimui priemonė, darbo sutartis su atsakovu nutraukta pagrįstai, teisėtai, laikantis teisės aktuose įtvirtintos darbo sutarties nutraukimo procedūros. Pažymėjo ir tai, kad darbuotojas nepateikė jokių neturtinės žalos padarymo faktą įrodančių dokumentų, be to, Darbo ginčų komisija netinkamai apskaičiavo atsakovo vidutinį darbo užmokestį.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei kartu teikdamas priešieškinį prašė priteisti jam iš ieškovės 10 000 Eur neturtinę žalą (el. b. t. II, b. l. 127–128).
Atsakovo nuomone, Darbo ginčų komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, išskyrus dėl jo prašymo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, kurį sumažino iki 500 Eur. Teigė, kad ieškovė nedelsiant nesurašė nušalinimo nuo darbo akto, o tik žodžiu jį nušalino nuo darbo, nedelsiant nesurašė siuntimo dėl neblaivumo nustatymo, o pristatė į medicinos įstaigą, taip pat pažeidė Taisyklių 14, 18, 19 punktus. Atsakovo manymu, ieškovė tarnybinį patikrinimą atliko nevisapusiškai, neobjektyviai ir šališkai, nes nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu nenurodė ekspertizės akto pristatymo termino, o tik telefonu ir teksto žinute nurodė jį pristatyti 2017 m. rugsėjo 6 d. 7 val., ko jis padaryti negalėjo dėl ligos; nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. nesiėmė jokių veiksmų iš Vilniaus priklausomybės ligų centro gauti ekspertizės akto kopiją; 2017 m. rugsėjo 6 d. nedelsiant nesustabdė tarnybinio patikrinimo dėl jo ligos; neapklausė liudytojais kitų kontrolierių dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. įvykio; pažeidė jo teisę susipažinti su išvada ir turėti advokatą.
Šalies argumentai
Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. pradėjo dirbti įmonėje Viešojo transporto departamento Viešojo transporto kontrolės skyriaus Viešojo transporto keleivių kontrolės kontrolieriumi (el. b. t. I, b. l. 11–12), 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas buvo nušalintas nuo darbo dėl neblaivumo (el. b. t. I, b. l. 23–24), 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsakovui įteiktas reikalavimas pasiaiškinti raštu dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo (el. b. t. I, b. l. 54), atsakovas 2018-08-18 surašė pasiaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 58), įmonės Viešojo transporto departamento Viešojo transporto kontrolės skyriaus vadovas 2017 m. rugsėjo 7 d. surašė teikimą Nr. NA-10/11 „Dėl B. S. darbo sutarties nutraukimo“ (el. b. t. I, b. l. 55), įmonės direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. D-7 „Dėl B. S. darbo pareigų pažeidimo“ konstatuota, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už kurį atleidžiamas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atleidimo datą nukeliant į pirmą darbo dieną pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui (el. b. t. I, b. l. 49–50), atsakovas iš darbo atleistas 2017 m. rugsėjo 12 d. (el. b. t. I, b. l. 57), 2017 m. rugsėjo 27 d. atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu (el. b. t. II, b. l. 2–4), kuri sprendimu pripažino darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nurodė grąžinti jį į darbą sprendimui įsiteisėjus, išieškoti darbuotojo naudai iš įmonės 2 040,71 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 41,29 Eur vidutinį darbo užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos, 405 Eur priedą už rugpjūčio mėnesį, 500 Eur neturtinę žalą (el. b. t. II, b. l. 120–126).
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką, darbo, vairavimo metu leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 2.1 punkte nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu – 0,2 promilės.
Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.
Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą; pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
Dėl atleidimo iš darbo
Iš aukščiau pateiktos teisės aktų nuostatų analizės matyti, kad darbuotojo iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu yra 0,2 promilės, nustačius darbuotojo pasirodymą darbe neblaiviam (darbuotojų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose etilo alkoholio koncentracijai viršijant 0,2 promiles), toks darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip padaręs šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. įvykio – kai darbdavė alkotesteriu nustatė jam 0,37 promilių (įvertinus leistiną paklaidą 0,32 promilių) girtumą (el. b. t. I, b. l. 22–24, t. II, b. l. 112) – buvo susipažinęs su įmonės direktoriaus 2016 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 91 patvirtintais įmonės Viešojo transporto departamento Viešojo transporto kontrolės skyriaus kontrolieriaus pareiginiais nuostatais (toliau – pareiginiai nuostatai), kurių 4.3 punkte įtvirtinta, kad kontrolierius atvykęs į darbą privalo pasitikrinti blaivumą, taip pat su įmonės direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 312 patvirtintomis įmonės darbo tvarkos taisyklėmis (toliau – Darbo tvarkos taisyklės), kurių 60.2 punkte įtvirtinta, kad darbuotojams draudžiama darbo vietoje, įmonės patalpose ir teritorijoje darbo ar poilsio laiku būti neblaiviems (el. b. t. I, b. l. 14–21, 27–46).
Byloje ginčas nekilo dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo darbo pamaina prasidėjo 5 val. ryto ir 5.10 val. alkotesteriu buvo užfiksuotas jo 0,37 promilių (įvertinus leistiną paklaidą 0,32 promilių) girtumas; į bylą pateiktas alkotesterio, kuriuo buvo fiksuotas atsakovo neblaivumas, patikros sertifikatas Nr. 0590802, uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvių procesų sprendimai“ direktoriaus D. D. 2017 m. lapkričio 14 d. raštas „Dėl alkotesterio patikros sertifikato“ patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo nustatytas atsakovo neblaivumas, 2017 m. rugpjūčio 18 d. (atsakovo neblaivumo nustatymo dieną) turėjo galiojantį patikros sertifikatą (el. b. t. I, b. l. 22–24, t. II, b. l. 112), vadinasi, abejoti alkotesterio parodymų duomenimis pagrindo nėra. Įmonės 2017 m. rugpjūčio 18 d. surašytame atsakovo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo akte Nr. NA-10 užfiksuota, kad alkotesteris parodė atsakovo 0,37 promilių (įvertinus leistiną paklaidą 0,32 promilių) girtumą, siuntimas dėl neblaivumo patikrinimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą neįteiktas, atsakovas su aktu susipažino ir pats patvirtino su juo sutinkantis, jokių pastabų dėl nesutikimo su tam tikrais akte nurodytais duomenimis nenurodė (el. b. t. I, b. l. 23–24), įrodymų, kad darbuotojas buvo priverstas pasirašyti aukščiau nurodytą aktą be pastabų, taip pat nėra, taigi, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sutiko, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. 5.10 val. alkotesteris užfiksavo jo 0,37 promilių (įvertinus leistiną paklaidą 0,32 promilių) girtumą.
Pagal Taisyklių nuostatas (14, 16, 19, 20, 29, 30, 31 punktai), darbdavys siunčia, išrašydamas siuntimą, ir pats pristato darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros tik tada, jei pats neturi galimybės jos atlikti arba to padaryti objektyviai neįmanoma, tuomet po medicininės apžiūros surašytas medicininės apžiūros aktas įteikiamas tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, darbdavys atlygina medicininės apžiūros išlaidas; tuo tarpu pats darbuotojas, jei jis atsisakė tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisakė tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, tuomet po medicininės apžiūros surašytas medicininės apžiūros aktas įteikiamas tik darbuotojui ir pats darbuotojas apmoka medicininės apžiūros išlaidas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbdavė turėjo galimybę patikrinti darbuotojo blaivumą alkotesterio, turinčio galiojantį patikros sertifikatą, pagalba, ką ji ir padarė, pagrindo rašyti siuntimą ir siųsti atsakovą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros nebuvo, tas ir nebuvo padaryta, ką patvirtina tiek 2017 m. rugpjūčio 18 d. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktas Nr. NA-10, kuriame aiškiai nurodyta, jog siuntimas dėl neblaivumo patikrinimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą neįteiktas (el. b. t. I, b. l. 23–24), tiek 2017 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus priklausomybės ligų centro medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1413, iš kurio turinio nustatyta, kad apžiūrai darbuotojas atvyko jo paties iniciatyva (el. b. t. I, b. l. 47–48). Vien tai, kad darbuotojui pageidaujant jo kolegos vykdami į darbo vietą tarnybiniu transportu jį pavežė iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jokiu būdu nepatvirtina fakto, kad pakartotinis atsakovo blaivumo patikrinimas buvo inicijuotas darbdavės, priešingai, aukščiau aptarta bylos medžiaga ir paties atsakovo teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, jog taksi pagalba jis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą būtų nuvykęs dar vėliau, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje patirtas išlaidas apmokėjo jis pats, patvirtina, kad pats atsakovas savo iniciatyva nutarė pakartotinai pasitikrinti blaivumą, pats pasirinko vykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą būdą, pats turėjo teisę ir galimybę spręsti, kaip vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (naudojantis taksi paslaugomis, viešuoju transportu, prašant kolegų pavežti vykstant į darbo vietą pakeliui ar pan.). Taigi, vadovaudamasis Taisyklių 29 punktu, ir siekdamas pakartotinai pasitikrinti blaivumą atsakovas privalėjo laikytis Taisyklių 29 punkte įtvirtinto 1 valandos kreipimosi pakartotiniam patikrinimui atlikti termino, elgtis atsakingai, rūpestingai ir sąžiningai, veikti taip, kad užtikrinti kreipimąsi pakartotiniam patikrinimui atlikti 1 valandos bėgyje. Šiuo atveju, tik pats atsakovas buvo atsakingas už tai, kad praleido Taisyklių 29 punkte įtvirtintą terminą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirminis darbdavės atliktas atsakovo blaivumo patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 18 d. 5.10 val. (el. b. t. I, b. l. 23–24), dėl to ginčo nėra, iš tarnybinio automobilio, kuriuo vykimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atsakovas pasirinko pats, atsakovas išlipo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 5.55 val. adresu Gerosios Vilties g. 1, Vilnius, (el. b. t. I, b. l. 13), tokias pačias aplinkybes (dėl išlipimo iš automobilio laiko ir vietos) atsakovas patvirtino Darbo ginčų komisijos posėdžio metu, ką patvirtina į bylą pateiktas Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašas, Vilniaus priklausomybės ligų centras, kuriame atsakovui buvo atliktas pakartotinis blaivumo patikrinimas (el. b. t. I, b. l. 47–48), įsikūręs adresu Gerosios Vilties g. 3, Vilnius, vadinasi, atsakovas iš automobilio išlipo visai šalia įėjimo į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, pagal viešai prieinamą googlemaps informaciją toks atstumas yra 52 metrai ir pėsčiomis įveikiamas per 1 minutę, vadinasi, atsakovas, būdamas sąžiningas turėjo galimybę nuvykti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą ir užsitikrinti pakartotinio blaivumo patikrinimo atlikimą Taisyklių 29 punkte nustatytu 1 valandos terminu, tačiau byloje nustatyta, kad jis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atvyko 6.15 val., apžiūra pradėta ir kraujas tyrimui paimtas 6.20 val. (el. b. t. I, b. l. 47–48, 52), t. y., atsakovas kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir pakartotinis jo blaivumo patikrinimas atliktas jau pasibaigus Taisyklių 29 punkte įtvirtintam terminui, nes atsakovas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą prisistatė jau pasibaigus 1 valandos terminui nuo jo pirminio patikrinimo – nors iš automobilio atsakovas išlipo 5.55 val., atstumą iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos pėsčiomis turėjo įveikti per 1 minutę, tačiau į Vilniaus priklausomybės ligų centrą savo valia ir iniciatyva sąmoningai delsdamas, nes žinodamas apie alkoholio skaidymosi organizme ypatumus, prisistatė tik po 20 minučių, t. y. 6.15 val.
Teismo vertinimu, pakartotinio blaivumo patikrinimo, kurio metu buvo nustatytas atsakovo 0,19 promilių neblaivumas ir fiksuotas pirštų virpėjimas (el. b. t. I, b. l. 47–48) ir kuris buvo atliktas jau praėjus Taisyklių 29 punkte įtvirtintam 1 valandos terminui atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, metu nustatytas neblaivumo laipsnis jau nebeatspindėjo to atsakovo neblaivumo laipsnio, kuris buvo 5.10 val. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad pagal nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovas tyčia praleido 1 valandos kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pakartotiniam blaivumo patikrinimui terminą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008) yra išaiškinta, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). Pagal teismų praktiką, paremtą ekspertų išvadomis (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-740-458/2016), alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja, suaugusio žmogaus kraujyje ramybės būsenoje per 1 valandą vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilių alkoholio. Taigi, Taisyklių 29 punkte įtvirtino 1 valandos termino praleidimas įtakoja rezultatų patikimumą, todėl praleidus nustatytą 1 valandos terminą atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinimui atlikti gauti rezultatai akivaizdu jau neparodo asmens tikrosios būklės ginčui reikšmingu metu.
Šiuo konkrečiu atveju, 6.20 val. fiksuotas atsakovo 0,19 promilių neblaivumas niekaip neįrodo, kad 5.10 val. atsakovo neblaivumas taip pat buvo 0,19 ar 0,2 promilių, priešingai, teismas įvertinęs laiko tarpą tarp dviejų patikrinimų, žmogaus organizmo ypatumus dėl alkoholio kiekio mažėjimo (skaidymosi) laiko atžvilgiu sprendžia, kad 5.10 val. atsakovo iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose etilo alkoholio koncentracija darbo metu neabejotinai viršijo 0,2 promiles, taigi, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 2.1 punktą, darbuotojas darbe pasirodė neblaivus, kas yra pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip padariusį šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą.
Ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovas dirbo savivaldybės įmonės Viešojo transporto departamento Viešojo transporto kontrolės skyriaus Viešojo transporto keleivių kontrolės kontrolieriumi, tokio pobūdžio pareigos kelia tokias pareigas einančiam darbuotojui ypatingo rūpestingumo, atidumo ir drausmės reikalavimus, kadangi toks darbuotojas dirba viešose vietose, transporto priemonėse, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė, bendrauja su viešojo transporto keleiviais, priima sprendimus dėl Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų sankcijų taikymo, vykdo viešo administravimo funkciją, tačiau pats atsakovas pripažino, jog 2017 m. rugpjūčio 17 d., t. y. prieš darbo dieną (kuri prasidėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 5 val. ryte) suvartojo 2 litrus alaus (el. b. t. I, b. l. 58), kas, teismo vertinimu, yra visiškai neatsakingas asmens elgesys. Teismas visiškai sutinka su ieškove, jog atsakovo elgesys – pasirodymas darbe neblaiviam – demotyvavo kitus kontrolierius, pakenkė įmonės įvaizdžiui, reputacijai; įmonei nenutraukus su atsakovu darbo sutarties darbovietėje būtų formuojama alkoholio vartojimui palanki darbo aplinka, skatinanti darbuotojus, vartojančius alkoholį, nesilaikyti įmonės neblaivumo politikos ir formuojanti žalingą praktiką, kad pasirodžius darbe neblaiviam, įmanoma išvengti atsakomybės. Pabrėžtina, kad Viešojo transporto keleivių kontrolės kontrolieriaus neblaivumas darbe negali būti toleruojamas, įmonė visiškai pagrįstai ir teisėtai vykdo griežtą įmonės kontrolierių neblaivumo kontrolę. Kartu pastebėtina ir tai, kad ieškovė pagrįstai atsižvelgė ir į 2017 m. liepos 10 d. gautą keleivės skundą dėl galimo atsakovo neblaivumo ir nemandagaus bendravimo su keleiviais (el. b. t. I, b. l. 25–26), charakterizuojantį atsakovą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sąlygoti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų pareigų atlikimą, galintį sukelti sunkias pasekmes.
Vadovaudamasis aukščiau padarytomis išvadomis, teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai pripažino atsakovo veiksmus (neblaivaus pasirodymą darbe) kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pagrįstai buvo prarastas pasitikėjimas tokiu darbuotoju, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, tinkamai įvertintos DK 58 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, atsakovo atleidimas iš darbo yra proporcinga jo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui priemonė, nes atsakovas pažeidė DK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbuotojo pareigą paklusti darbovietėje galiojančiai tvarkai, elgėsi nesąžiningai, pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 59.2 punktą, įpareigojantį darbuotoją laikytis darbo drausmės, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šių taisyklių bei kitų įmonės vidaus teisės aktų reikalavimų, 59.3 punktą, įpareigojantį darbuotoją tinkamai ir laiku vykdyti pareigybių aprašymuose bei įmonės vidaus teisės aktuose nustatytas darbo funkcijas, kitas vadovų nurodytas darbo funkcijas bei nustatytas užduotis, siekti iškeltų tikslų, 59.19 punktą, įpareigojantį darbuotoją bendraujant su klientais, vykdant kitas pareigas ar darbo užduotis savo veiksmais ir darbais formuoti gerą įmonės įvaizdį bei laikytis visuotinai priimtinų mandagumo ir etikos taisyklių, 60.2 punktą, įtvirtinantį draudimą darbuotojui darbo vietoje būti neblaiviam, todėl atsakovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Taigi, pagrindo pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti darbuotoją į darbą ir išieškoti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką Darbo ginčų komisija neturėjo ir tą padarė neteisėtai ir nepagrįstai.
Dėl priedo
Nustatyta, kad Darbo ginčų komisija nurodė išieškoti darbuotojui iš įmonės 405 Eur priedą už 2017 m. rugpjūčio mėnesį (el. b. t. II, b. l. 120–126). Iš bylos medžiagos matyti, kad darbdavė 2017 m. rugsėjo 7 d. įvertinusi atsakovo 2017 m. rugpjūčio 18 d. padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pasirodymą darbe neblaiviam) sumažino jam priemoką už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tokį sprendimą įmonė priėmė pagrįstai vadovaudamasi įmonės direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-68 patvirtintų Priemokų viešojo transporto departamento Viešojo transporto skyriaus kontrolieriams mokėjimo nuostatų 28.2, 34, 35 punktais (el. b. t. II, b. l. 39–42, 79–84, 97–98), todėl Darbo ginčų komisija nepagrįstai ir neteisėtai nurodė išieškoti darbuotojui iš įmonės 405 Eur priedą už 2017 m. rugpjūčio mėnesį.
Dėl neturtinės žalos
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011). Atsakovas reikalavimą atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą grindė, jo nuomone, neteisėtu darbo sutarties nutraukimu, kas, jo teigimu, sąlygojo jam emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (el. b. t. II, b. l. 2–4). Pripažinus, kad atsakovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų darbdavės atsakomybei kilti. Atsakovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, Darbo ginčų komisija, darbo ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka, jį išnagrinėjo netinkamai, todėl teismas ieškinį tenkina visiškai – naikina Darbo ginčų komisijos sprendimą ir pripažįsta atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisėtu; priešieškinis atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Kadangi teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui nėra.
Nustatyta, kad kreipdamasi į teismą su ieškiniu ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 10), teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi nustatęs, jog ieškovė turėjo sumokėti ne 100 Eur žyminį mokestį, o 66 Eur žyminį mokestį, grąžino ieškovei 34 Eur žyminio mokesčio permoką. Taigi, ieškovės ieškinį patenkinus, o atsakovo priešieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei priteisiamas iš atsakovo jos sumokėtas 66 Eur žyminis mokestis.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės savivaldybės įmonės „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ ieškinį patenkinti visiškai.
Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti atsakovo B. S. (B. S.) atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisėtu.
Atsakovo B. S. (B. S.) priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ (į. k. 124644360) iš atsakovo B. S. (B. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 66 Eur (šešiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.