- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- e2-623-450/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00592-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Proit“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Via Lietuva“
- Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-623-450/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00592-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 2.6.11.4.5 (S)
2025 m. liepos 9 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Proit“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Via Lietuva“ (toliau – ir atsakovė) 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą „Projekto Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ (pirkimo Nr. 539448), o tuo atveju jeigu šis reikalavimas būtų atmestas, atlyginti ieškovės UAB „Proit“ patirtus 949 056,28 Eur nuostolius bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) sustabdyti atsakovės AB „Via Lietuva“ priimto 2025 m. balandžio 18 d. sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą „Projekto Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ (pirkimo Nr. 539448) įgyvendinimą; (2) sustabdyti viešojo pirkimo „Atstuminės kelių rinkliavos sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“ (pirkimo ID 2493676; toliau – ir Naujas pirkimas) procedūras; (3) įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo „Atstuminės kelių rinkliavos sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“ (pirkimo ID 2493676) sutarties.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė tuo, kad Naujame pirkime pasiūlymų pateikimo terminas nustatytas iki 2025 m. birželio 5 d., dėl to egzistuoja reali tikimybė, jog iki šios datos teismo sprendimas šioje byloje dar nebus priimtas. Tokiu atveju atsakovė turės galimybę sudaryti sutartį Naujo pirkimo pagrindu su kitu tiekėju, o tai paneigtų ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimo galimybę, nes ieškovė siekia sudaryti ir įvykdyti pirkimo sutartį bei gauti pelną. Pirkimas, kurio objektą iš esmės siekiama įsigyti ir Naujo pirkimo pagrindu, buvo paskelbtas dar 2021 m. balandžio 8 d. Šiai dienai pirkimo sutarties sudarymas yra užtęstas daugiau nei kelerius metus dėl vykusių teisminių ginčo procesų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidžiant atsakovei sudaryti bei vykdyti Naujo pirkimo pagrindu sudarytą sutartį gali susidaryti racionalaus viešųjų lėšų naudojimo neatitinkanti situacija, kai atsakovei tam tikra apimtimi susidarytų dvigubo mokėjimo situacija, nes atsakovė turėtų susimokėti už pagal Naujo pirkimo sutarties objektą visa apimtimi ir atlyginti atsakovės patirtus nuostolius dėl pirkimo nutraukimo civilinės atsakomybės forma. Be to, viešasis interesas, susijęs su viešųjų pirkimų reguliavimo ir viešųjų pirkimų principų, įskaitant skaidrumą ir lygiavertį tiekėjų vertinimą, užtikrinimu turi būti ginamas labiau nei interesas atsakovei kuo greičiau įsigyti pirkimo ir atitinkamai Naujo pirkimo objektą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir pateiktus priedus, nusprendė, kad ieškovės ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas nagrinėjamu atveju suformuluotas tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Dėl to sprendimo dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo požiūriu ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
6. Teismas pažymėjo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Kitaip tariant, teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir jos padariniai paprastai neturėtų sutapti su tais padariniais, kurie atsirastų tenkinus ieškinį.
7. Nagrinėjamu atveju ieškovė, be kita ko, pareiškė ieškinį dėl pripažinimo – panaikinti sprendimą dėl ginčo pirkimo nutraukimo. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sprendimo nutraukti pirkimą įgyvendinimą. Taigi, šiuo atveju, pasak teismo, laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė iš esmės siekia tokių pat teisinių padarinių, kurie atsirastų tenkinus ieškinį – kad nebūtų galiojančio (įgyvendinamo) sprendimo nutraukti ginčo pirkimą. Tačiau teismas pažymėjo, kad, kaip minėta, tokios laikinosios apsaugos priemonės paprastai negali būti taikomos – teismo sprendimu siekiami padariniai įprastai turėtų atsirasti tik įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o ne pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismo manymu, nukrypti nuo pirmiau paminėtų principų būtų galima tik dėl išskirtinių aplinkybių. Tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė ir ieškovė jų iš esmės neįrodinėjo. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas bendraisiais laikinųjų apsaugos taikymo pagrindais (galimas dvigubas mokėjimas, grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas gali tapti beprasmis), o ne išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios galėtų pateisinti ieškovės prašomų labai plataus masto laikinųjų apsaugos priemonių, dar ir sukeliančių iš esmės tokius pačius padarinius kaip galutinis teismo sprendimas, taikymą.
9. Teismas nurodė, kad jis gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų jų taikyti, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Kitaip tariant, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
10. Teismo nuomone, ieškovė, siekdama sustabdyti Naujo pirkimo procedūras ir uždrausti jame sudaryti pirkimo sutartį, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pernelyg nutolusios nuo šioje byloje pareikštų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra ir negali būti sprendžiama dėl Naujo pirkimo procedūrų teisėtumo. Savo ruožtu ieškovės prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų įsiterpta į Naujo pirkimo procedūras ir jos būtų sustabdytos, nors šioje byloje net nėra reiškiamas reikalavimas dėl jų teisėtumo ir teismas neturi duomenų, kad toks reikalavimas būtų apskritai pareikštas kitoje byloje. Dėl to, pasak teismo, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su kitu (Nauju) pirkimu, išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų ir būtų neproporcingos.
11. Teismas pastebėjo, kad Naujo pirkimo objektas yra pripažintas valstybei svarbiu projektu, kurio nauda valstybei gali siekti 6–12 mln. Eur per mėnesį, pirkimo objekto įsigijimo procedūros jau trunka daug metų (neproporcingai ilgą laiką nepatenkinamas valstybės poreikis įsigyti pirkimo objektą) ir kelią riziką dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo, dėl kurio valstybei gali būti taikomos sankcijos; atsakovė nuosekliai siekia įsigyti pirkimo objektą (ar ji galėtų jį įsigyti sudarydama sutartį su ieškove, teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžia, nes klausimas ar atsakovė teisėtai nutraukė pirkimą, bus sprendžiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad žala dėl Naujo pirkimo procedūrų stabdymo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, gali būti didesnė nei ieškovės nurodomo galimo dvigubo mokėjimo rizika.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios (įsiteisėjusio teismo sprendimo galia) ir teismo vertinimas dėl viešojo intereso svarbos, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bėgant laikui gali kisti. Nagrinėjamu atveju nuo paskutinės teismo nutarties, kurioje buvo pasisakyta dėl viešojo intereso reikšmės tarp šalių kilusiame ginče, jau praėjo beveik 6 mėn. Teisinis neapibrėžtumas dėl pirkimo objekto įsigijimo ir toliau tęsiasi, nors poreikis jį įsigyti egzistuoja ir pirkimo objekto neįsigijimas, tikėtina, kiekvieną mėnesį lemia reikšmingus finansinius viešųjų finansų praradimus (negautas pajamas). Dėl šių priežasčių teismas vertino, kad šiuo metu jau galima teigti, jog viešojo intereso reikšmė nusveria ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą.
13. Teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, dėl to jos prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „Proit“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra minimalios šio ginčo masto apimtimi ir nėra pernelyg nutolusios. Šiuo atveju reikalingų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis ir Naujo pirkimo procedūrų bei pirkimo sutarties sudarymas yra nulemtas tiek šioje byloje ginčijamo sprendimo dėl pirkimo nutraukimo specifikos, tiek ir atsakovės veiksmų atliekant pirkimo nutraukimo bei Naujo pirkimo paskelbimo veiksmus. Todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali veiksmingai užtikrinti jos interesų gynybą bei ieškovei palankaus teismo sprendimo byloje įvykdymą.
14.2. Nutraukto pirkimo procedūrose jokie veiksmai nėra atliekami ir jie neaktualūs. Todėl sustabdyti pirkimo procedūras nėra poreikio, nes atsakovė neatlieka veiksmų. Svarbu yra sustabdyti Naujo pirkimo procedūras, kuris paskelbtas, kaip nutraukto pirkimo „pakaitalas“, siekiant įsigyti tapatų pirkimo objektą. Naujame pirkime atsakovė gali vykdyti procedūras, atlikti pasiūlymų vertinimą ir sudaryti Naujo pirkimo sutartį. Sudarius Naujo pirkimo sutartį, ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymas būtų praktiškai neįmanomas, nes atsakovė jau būtų patenkinusi poreikį, o viešųjų pirkimų reguliavimas apskritai draudžia sudaryti dvi sutartis dėl analogiško pirkimo objekto. Todėl ieškovės šioje byloje inicijuotas ginčas būtų betikslis. Nurodyta specifika lemia tai, kad ieškovės prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra mažiausios galimos apimties ir nėra pernelyg nutolusios, dėl to nepagrįstai teismo buvo pripažintos kaip didelio masto ir pernelyg nutolusios. Tai vienintelė reali priemonė, kuri leistų užtikrinti ieškovės teisių bei teisėtų interesų gynybą ir kurią teismas nepagrįstai atsisakė taikyti.
14.3. Nėra pagrindo prioritetą suteikti viešajam interesui dėl pirkimo ir Naujo pirkimo objekto skubaus įsigijimo. Teismas nepakankamai įvertino viešojo intereso svarbą ir neatsižvelgė, kad atsakovė pati sukūrė tokią situaciją ir tokį neapibrėžtumą, dėl to negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė turėjo galimybę greičiau patenkinti savo poreikį dėl pirkimo objekto įsigijimo sudarydama pirkimo sutartį. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo trijuose skirtingose bylose priimtuose sprendimuose pateikto įvertinimo, kad nėra pagrindo suteikti prioritetą viešajam interesui dėl pirkimo ir Naujo pirkimo objekto skubos. Tam nebuvo pagrindo, nes nėra naujų aplinkybių, kurios galimai leistų kitokį vertinimą.
Atsiliepimas
15. Atsakovė AB „Via Lietuva“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
Šalies argumentai
15.1. Ieškovė, viena vertus, prašo teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti sprendimo dėl pirkimo nutraukimo įgyvendinimą, tačiau, kita vertus, pati nurodo, kad nutraukto pirkimo procedūrose jokie veiksmai nevykdomi, todėl objektyvaus poreikio šiai priemonei nėra. Pati ieškovė pripažįsta, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas būtų teisiškai nereikšmingas ir nesukeltų teisinių pasekmių.
15.2. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė, siekdama stabdyti Naujo pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartį, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pernelyg nutolusios nuo šioje byloje pareikštų reikalavimų – panaikinti sprendimą nutraukti pirkimą arba atlyginti padarytus nuostolius. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir nuosekli teismų praktika.
15.3. Net ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymui grėsmės nėra. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės nedalyvavimo Naujame pirkime. Naujo pirkimo paskelbimo ir vykdymo teisėtumas nėra šios bylos dalykas, nes ieškovės apibrėžtos ginčo ribos yra susijusios tik su ginčo pirkimo nutraukimo teisėtumo vertinimu bei galimos žalos atlyginimu. Be to, ieškovės nurodyta hipotetinė situacija nepažeidžia jos teisių ir interesų, kuriuos ieškovė gina šioje byloje. Net jei teismas spręstų, kad pirkimo procedūros buvo nutrauktos nepagrįstai (nors tokiam sprendimui nėra faktinio ir teisinio pagrindo), ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Būtent toks reikalavimas yra pareikštas šioje byloje.
15.4. Teismas pagrįstai nurodė, kad Naujo pirkimo objektas yra valstybei svarbus projektas, kurio nauda valstybei gali siekti 6–12 mln. Eur per mėnesį; pirkimo objekto įsigijimo procedūros trunka daug metų. Tačiau teisinis neapibrėžtumas dėl pirkimo objekto įsigijimo tęsiasi nuo 2021 m., nors poreikis jį įsigyti egzistuoja ir pirkimo objekto neįsigijimas, tikėtina, kiekvieną mėnesį lemia reikšmingus finansinius viešųjų finansų praradimus (negautas pajamas). Taigi, viešojo intereso reikšmė ir galimų didesnių nuostolių kilimas tiek visuomenei, tiek ir atsakovei nusveria ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
15.5. Teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios ir teismo vertinimas dėl viešojo intereso svarbos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bėgant laikui gali kisti, kiekvienu atveju situacija privalo būti vertinama iš naujo. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad reikia remtis ankstesniais teismų praktikos pavyzdžiais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
18. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
19. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, turi nustatyti, ar egzistuoja ne tik bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ir specialiosios sąlygos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose taikomos esant trijų būtinų sąlygų visumai: (1) tikėtinam ieškinio reikalavimų pagrįstumui; (2) grėsmei teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių; (3) jų atitikčiai ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams, viešajam interesui bei įvertinimui, kad jų neigiamos pasekmės neviršys teikiamos naudos.
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama: (1) panaikinti atsakovės AB „Via Lietuva“ 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą „Projekto Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ (pirkimo Nr. 539448); (2) jei pirmas ieškovės reikalavimas būtų atmestas, atlyginti ieškovės patirtus 949 056,28 Eur nuostolius. Šiems reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) sustabdyti atsakovės AB „Via Lietuva“ priimto 2025 m. balandžio 18 d. sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą „Projekto Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ (pirkimo Nr. 539448) įgyvendinimą; (2) sustabdyti viešojo pirkimo „Atstuminės kelių rinkliavos sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“ (pirkimo ID 2493676) procedūras; (3) įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo „Atstuminės kelių rinkliavos sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“ (pirkimo ID 2493676) sutarties. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindė tuo, kad šiuo atveju yra visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi ypatingai didelę reikšmę ieškovės teisių bei teisėtų interesų gynimui siekiant užtikrinti sprendimo vykdymą šioje byloje. Pasak ieškovės, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė sudarys Naujo pirkimo sutartį dėl analogiško, kaip ir pirkimo objekto, dėl to ieškovės reikalavimai taps neįgyvendinami, o ginčas – betiksliu, kai Nauju pirkimu siekiamas įgyvendinti atsakovės poreikis nesudaro ypatingos skubos, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio, tikėtiną) pagrįstumą – laikė įrodyta. Šios sąlygos egzistavimas atskiruoju skundu nėra ginčijamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar egzistuoja antroji ir trečioji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ir (ar) neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos, konstatavo, kad: (1) šiuo atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sukeliančias iš esmės tokius pačius padarinius kaip galutinis teismo sprendimas; (2) prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sustabdant Naujo pirkimo procedūras ir uždraudžiant sudaryti Naujo pirkimo sutartį yra pernelyg nutolusios nuo šioje byloje pareikštų reikalavimų; (3) prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės kelią riziką dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo, dėl kurio valstybei gali būti taikomos sankcijos, todėl žala dėl Naujo pirkimo procedūrų stabdymo gali būti didesnė nei ieškovės nurodoma galimo dvigubo mokėjimo rizika; (4) teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios ir teismo vertinimas dėl viešojo intereso svarbos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bėgant laikui gali kisti, dėl to nėra pagrindo remtis ankstesniais praktikos pavyzdžiais, kuriuose buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
22. Ieškovės manymu, jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra minimalaus šioje situacijoje reikalingo masto ir nėra pernelyg nutolusios, nes sustabdyti nutraukto pirkimo procedūras nėra poreikio, jose atsakovė negali atlikti ir neatlieka jokių veiksmų, todėl yra svarbu sustabdyti būtent Naujo pirkimo procedūras, kuris paskelbtas kaip nutraukto pirkimo „pakaitalas“, siekiant įsigyti tapatų pirkimo objektą. Pasak ieškovės, nesustabdžius Naujo pirkimo, jos inicijuotas ginčas tampa betiksliu, neužtikrinama jos interesų gynyba bei ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
23. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašė taikyti dvejopo poveikio laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti tiek ginčijamo atsakovės sprendimo dėl pirkimo nutraukimo įgyvendinimą, tiek ir Naujo pirkimo procedūras bei Naujo pirkimo sutarties sudarymą, teigdama, jog tokį poreikį pagrindžia pirkimo nutraukimo specifika ir atsakovės veiksmai paraleliai atliekant tiek pirkimo nutraukimo, tiek ir Naujo pirkimo paskelbimo veiksmus. Tačiau, kaip pagrįstai pastebi atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, pati ieškovė skunde pripažįsta, kad nutraukto pirkimo procedūrose atsakovė jau negali atlikti ir neatlieka jokių veiksmų, dėl to, anot ieškovės, yra svarbu sustabdyti būtent Naujo pirkimo procedūras, kuris paskelbtas kaip nutraukto pirkimo „pakaitalas“, siekiant įsigyti analogišką, kaip ir pirkimo, objektą, nes būtent Naujame pirkime atsakovė gali vykdyti procedūras, atlikti pasiūlymų vertinimą ir sudaryti Naujo pirkimo sutartį. Taigi iš esmės pati ieškovė pripažįsta, kad viena iš jos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras stabdymo yra netikslinga, nesukelianti jai teisinių pasekmių.
24. Be to, apeliantė atskirajame skunde nenurodo jokių nesutikimo su pirmosios instancijos išvada, kad teismas nenustatė, o ir ieškovė neįrodinėjo išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sukeliančias iš esmės tokius pačius padarinius kaip galutinis teismo sprendimas, argumentų.
25. Antra, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-464/2023). Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialaus reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-503-516/2023).
26. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai dėl pirkimo procedūrų atnaujinimo ir atitinkamo sprendimo šiame pirkime priėmimo yra susiję su Nauju pirkimu. Iš apeliantės į bylą pateiktų pirkimų dokumentų matyti, kad abu pirkimai vykdomi iš esmės dėl to paties objekto – Elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įsigijimo. Kita vertus, nepaisant išvados dėl pirkimo ir Naujo pirkimo sąsajos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ši sąsaja yra tokia, kuri leistų nepaisyti pirmiau šioje nutartyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, neturi būti taikomos. Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia, kad būtų atnaujintos atsakovės nutraukto pirkimo procedūros, tačiau apeliantė neginčija Naujo pirkimo procedūrų. Šioje byloje apeliantės pareikštų materialiųjų reikalavimų patenkinimas savaime nelemtų Naujo pirkimo procedūrų sustabdymo ar jų pagrindu priimtų perkančiosios organizacijos sprendimų, tame tarpe ir sudarytos pirkimo sutarties negaliojimo, tam būtų būtini atitinkami perkančiosios organizacijos sprendimai. Tuo tarpu nei Naujame pirkime priimti atsakovės sprendimai, nei būsimi jos sprendimai, susiję su nurodytu pirkimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant Naujo pirkimo procedūras ir uždraudžiant jose sudaryti pirkimo sutartį, yra pernelyg nutolusios nuo šioje byloje pareikštų reikalavimų, išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų ir būtų neproporcingos.
27. Be to, sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais atsikirtimais, kad net jei teismas nuspręstų, jog pirkimo procedūros buvo nutrauktos nepagrįstai, ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Būtent tokia teise ieškovė ir naudojasi šioje byloje, pareikšdama turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
28. Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti, kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 39 punktas).
30. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023 27 punktas). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021 13 punktas). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021 19 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju atsakovė paskelbė ir vykdė viešąjį pirkimą, kurio metu buvo siekiama įsigyti Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimo paslaugas, užtikrinant, jog atsakovė turėtų galimybę rinkti apmokestintų kelių rinkliavą pagal transporto priemonių nuvažiuotą atstumą. Ieškovė buvo paskelbta atsakovės vykdyto pirkimo laimėtoja, tačiau atsakovė vykdytą pirkimą nutraukė. Atsakovė paskelbė Naują pirkimą, kuriuo siekia įsigyti savo esme analogiškas, kaip ir pirkime, paslaugas.
32. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, ieškovės atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl atsakovės veiksmų ir pasirinkimų, nutraukiant pirkimą ir paskelbiant Naują pirkimą, nepaneigia viešojo intereso dėl skubos įsigyti Naujo pirkimo objektą. Atsižvelgiant į Naujo pirkimo, kuris yra pripažintas valstybei svarbiu projektu ir kurio nauda valstybei gali siekti 6–12 mln. Eur per mėnesį, objektą, neabejotina, kad jis susijęs su viešuoju interesu, kadangi Elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, grindžiamos mokesčiu už faktiškai nuvažiuotą atstumą, sukūrimas ir įdiegimas leis ženkliai padidinti į Kelių fondą surenkamų lėšų kiekį, užtikrinti ilgalaikį kelių infrastruktūros finansavimą ir padėti Lietuvai įgyvendinti Europos Sąjungos transporto sektoriaus direktyvas. Be to, pirkimo objekto įsigijimo procedūros trunka daug metų, t. y. neproporcingai ilgą laiką nepatenkinamas valstybės poreikis įsigyti pirkimo objektą, tai kelią riziką dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo, dėl kurio valstybei gali būti taikomos sankcijos. Todėl taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos prielaidas pažeisti viešąjį interesą, kuris, šiuo atveju, svarbesnis nei apeliantės privatus interesas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs perkamo objekto pobūdį ir jo įsigijimo trukmę, pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė ginti viešąjį interesą kaip valstybės ir visuomenės suinteresuotumą Naujo pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, nes Naujo pirkimo objekto neįsigijimas, tikėtina, kiekvieną mėnesį valstybei ir visuomenei lemia reikšmingus viešųjų finansų praradimus (negautas pajamas). Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir atidėjus Naujo pirkimo įgyvendinimą, valstybės viešųjų finansų galimi praradimai būtų žymiai didesni negu ieškovės galimi nuostoliai, be to, kiltų grėsmė neįgyvendinti Naujo pirkimo objektu siekiamų tikslų, turinčių reikšmės visuomenės ir valstybės interesams. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės gali viršyti jų teikiamą naudą.
33. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija reikalauja užtikrinti viešąjį interesą dėl Naujo pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, reikšmingas klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti. Dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.