Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8014-1137/2020, kuria išspręstas atsakovo V. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose ir šių bylų sujungimo priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl 1335,64 Eur skolos, 81,38 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas V. J. 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė išspręsti civilinių bylų e2-5261-828/2018, 2-1181-956/2014, 2-1891-400/2014, e2-339-940/2019, eA2-6533-1105/2020, e2-590-828/2020 proceso atnaujinimo ir sujungimo klausimus.

2. 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi teismas nustatė atsakovui V. J. terminą iki 2020 m. rugsėjo 8 d. prašymo trūkumams pašalinti: tinkamai suformuluoti pareiškimo pagrindą, pareiškime nurodant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK ) 366 straipsnyje numatytą normą, kurios pagrindu jis prašo atnaujinti konkrečios civilinės bylos nagrinėjimą, nurodyti datą, kada atsakovui tapo žinomos aplinkybės, sudarančios pagrindą procesui atnaujinti, bei pateikti tai pagrindžiantį įrodymą, sumokėti žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl teismo atsisakymo priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir bylų sujungimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

12. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis).

13. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė atsakovui V. J. terminą iki 2020 m. rugsėjo 8 d. prašymo trūkumams pašalinti: tinkamai suformuluoti pareiškimo pagrindą, pareiškime nurodant CPK 366 straipsnyje numatytą normą, kurios pagrindu jis prašo atnaujinti konkrečios civilinės bylos nagrinėjimą, nurodyti datą, kada atsakovui tapo žinomos aplinkybės, sudarančios pagrindą procesui atnaujinti, bei pateikti tai pagrindžiantį įrodymą, sumokėti žyminį mokestį. Šios nutarties apeliantas apeliacine tvarka neskundė.

14. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, o prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis bei taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri nustatyta CPK 370 straipsnyje. CPK 370 straipsnis reglamentuoja ir proceso atnaujinimo etapus: pirmajame etape sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame – dėl prašymo pagrįstumo, ir tik trečiajame etape pakartotinai nagrinėjama byla, tikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas, be procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą nagrinėjęs teismas nusprendė, kad prašymas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų bei specialiųjų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nustatytų CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nenurodyti proceso atnaujinimo pagrindai bei aplinkybės, kuriomis remiantis pareiškėjas grindžia CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimą, be to, už pareiškimą nesumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis, todėl skundžiama nutartimi nustatė terminą aptartiems trūkumams pašalinti.

17. Šiuo atveju reikšminga tai, kad teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl 1335,64 Eur skolos, 81,38 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šioje byloje atsakovas 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo išspręsti civilinių bylų e2-5261-828/2018, 2-1181-956/2014, 2-1891-400/2014, e2-339-940/2019, eA2-6533-1105/2020, e2-590-828/2020 proceso atnaujinimo ir sujungimo klausimus. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo atnaujinti procesą nebuvo galimybių nustatyti, kokiu pagrindu jis grindžiamas.

18. Pažymėtina, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, o dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teismui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui. 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad prašo atnaujinti praleistą penkerių metų terminą bylai atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-339-940/2019 proceso atnaujinimo veiksmas atnaujinti procesą vyksta Panevėžio apylinkės teismo byloje Nr. eA2-6533-1105/2020, kurioje yra suteikta ir teisinė pagalba bei atleidimas nuo žyminio mokesčio. Kaip visų bylų atnaujinimo pagrindą nurodė naujai paaiškėjusią aplinkybę – sienų griūtį, apie tai sužinojo 2020 m. birželio–liepos mėnesiais, tačiau teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir apie tai, kad visose prašomose atnaujinti civilinėse bylose t. y. e2-5261-828/2018, 2-1181-956/2014, 2-1891-400/2014, e2-339-940/2019, eA2-6533-1105/2020, e2-590-828/2020 ginčo objektą sudaro vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymas.

19. Apeliantas tvirtina, kad teismas reikalauja pateikti jau pateiktus įrodymų, kurie pridėti prie priešieškinio ir papildomai pateikti 2020-09-09. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

20. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad atsakovui nutartimi nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo ir bylų sujungimo trūkumams pašalinti iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki šio termino atsakovas būtų įvykdęs teismo nurodymą. Antra, Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas 2020-09-09 teismui pateikė ne patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo ir bylų sujungimo, o priešieškinį. Toks paties atsakovo procesinis elgesys leidžia pripažinti, kad apeliantas pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynimo priemonę.

21. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi. Tai reiškia, kad joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).

22. Taigi, be teismui teikiamo procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimo, kita tinkamo kreipimosi į teismą sąlyga yra žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.

23. Apeliantas įsitikinęs, kad veiksmas pateikti pareiškimą ir jo nagrinėjimas dėl bylos atnaujinimo ir bylų sujungimo nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo rėmėsi argumentu, kad Panevėžio apylinkės teismo byloje Nr. eA2-6533-1105/2020 yra suteikta teisinė pagalba bei atleidimas nuo žyminio mokesčio. Teismas su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje inicijavimas yra atskiros proceso stadijos ir už kiekvienos iš jų inicijavimą įstatymas nustato pareigą sumokėti žyminį mokestį, todėl net ir esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje Nr. eA2-6533-1105/2020, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra atleistas ir nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo ir bylų sujungimo, kadangi žyminis mokestis mokamas už kiekvieną ieškinio (pareiškimo) ar kito procesinio dokumento, kuriuo inicijuojama atskira bylos nagrinėjimo stadija, ar tam tikro procesinio klausimo nagrinėjimas, pateikimą.

24. Apelianto nuomone, teisėjas toliau demonstruoja šališkumą AB „Panevėžio energija“, teisės mokslo neišmanymą ir piktybiškai nenagrinėja bylos, tuo pažeisdamas teisėjo etiką, gerą teismų moralę, ir nenusišalina.

25. Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu ir neobjektyvumu, teismas pažymi, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

26. CPK 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti absoliutūs teismo nušalinimo pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo pats nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas; 7) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šis sąrašas nėra baigtinis, pagal CPK 66 straipsnį nušalinimo pagrindu gali būti ir kitos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

27. Dėl CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo nusišalinimo pagrindų Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad minėtas straipsnis turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, aiškinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį. EŽTT yra išaiškinęs, kad šališkumo buvimas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies požiūriu nustatomas taikant subjektyvųjį testą, kai atsižvelgiama į tam tikro teisėjo asmeninį įsitikinimą ir elgesį, tai yra ar teisėjas buvo iš anksto nusistatęs ar tendencingas tam tikroje byloje; taip pat taikant objektyvųjį testą, tai yra vertinant, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis turėjo pakankamai saugiklių tam, kad bet kokios teisėtos abejonės jo nešališkumu būtų pašalintos (žr., pvz. EŽTT didžiosios kolegijos 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Nr. 73797/01, EŽTT 2018 m. spalio 16 d. sprendimas byloje Nr. 23532/14). Subjektyviuoju aspektu EŽTT jurisprudencija įtvirtina principą, jog daroma prielaida, kad teismas yra be išankstinio nusistatymo ar nešališkas. Daroma prielaida, kad asmeniškai teisėjas yra nešališkas, kol neįrodyta priešingai. Šioms aplinkybėms įrodyti reikia išsiaiškinti, ar teisėjas demonstravo priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Objektyviuoju aspektu turi būti nustatyta, ar, neatsižvelgiant į teisėjo elgesį, yra aiškių faktų, kurie gali sukelti abejonių jo ar jos nešališkumu. Šiuo požiūriu susijusio asmens nuomonė yra svarbi, bet ne lemianti. Lemiama yra tai, ar nuogąstavimai gali būti objektyviai pateisinami. Tai reiškia, kad teismas turi atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nuogąstavimai dėl tam tikrų susidariusių aplinkybių laikytini objektyviai pateisinami šios bylos aplinkybėmis. Objektyvusis aspektas paprastai sietinas su hierarchiniais ar kitais teisėjo ir kitų proceso šalių ryšiais (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Nr. 42095/98; EŽTT 2018 m. spalio 16 d. sprendimas byloje Nr. 23532/14).

28. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir (ar) prielaidomis. Nepalankaus procesinių sprendimų priėmimas bei atitinkamų procesinių veiksmų atlikimas savaime negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus dėl teismo šališkumo atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Dėl apelianto argumentų, kad teisėjas pažeidžia etiką, gerą teismų moralę, elgiasi arogantiškai, kalba netinkamu tonu bei nenusišalina, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, atsižvelgiant į tai, kas jau išdėstyta. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas apeliaciniame skunde reiškė prašymą teisėją nusišalinti, tačiau atsižvelgiant į paminėtas CPK nuostatas nusišalinimo klausimą sprendžia pats teisėjas. Teisėjo priimta nutartis dėl nenusišalinimo nuo konkrečių klausimų, bylos nagrinėjimo, neskundžiama. Pažymėtina, kad asmeniui piktnaudžiaujant savo teisėmis, reiškiant nepagrįstus prašymus dėl teisėjo nusišalinimo, nušalinimo gali būti paskirta bauda ( CPK 95 straipsnio 2 dalis).

29. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir bylų sujungimo, o pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Apelianto prašymas laikyti visus procesinius dokumentus paduotus ir nagrinėti bylą iš esmės bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės, nepagrįstas. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Apeliantui atkreipus dėmesį į nurodytus trūkumus, bei juos ištaisius neužkertamas kelias kreiptis į teismą. ( CPK 42 straipsnis, 115 straipsnis, 137 straipsnis).

31. Bylinėjimosi išlaidos atmetus atskirąjį skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti apeliantui.