Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. (V. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįgalus – nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 135 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2003 m. rugsėjo mėn. 11 d. apie 19.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su broliu V. K., tyčia peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam - vieną kartą į kairį petį bei vieną kartą į pilvą ir padarė nukentėjusiajam kiauryminį durtinį-pjautinį sužalojimą krūtinkaulio srityje su kiauryminiu kepenų durtiniu-pjautiniu sužalojimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta V. K. sveikata.

Be to, V. K. 2011 m. rugsėjo mėn. 2 d. apie 19.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su broliu – nukentėjusiuoju V. K., tyčia peiliu tris kartus smogė nukentėjusiajam - vieną kartą pataikydamas į veido kairę pusę, nukentėjusiajam ginantis, vieną kartą pataikė į dešinę plaštaką bei vieną kartą į pilvą, padarė nukentėjusiajam durtinį - pjautinį kiauryminį pilvo sužalojimą su kepenų ir plonosios žarnos pažeidimu, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta V. K. sveikata.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2003 metais grįžęs iš Talino nusipirko alaus, žuvies ir su broliu žiūrėjo video, gėrė alų ir degtinę. Broliui pasakius, kad eina atsigulti, nes kitą dieną turėjo svarbių darbinių reikalų. Jis užmigo, tačiau brolis pradėjo žadinti, norėdamas pabendrauti su merginomis, reikalavo 100 dolerių, nes pats pinigų neturėjo. Dėl to kilo konfliktas, sakęs broliui, kad pinigus užsidirti reikia pačiam. Atsikėlęs nuėjo prie stalo, paėmė peilį, žuvį. Po stalu buvo maišas su alum. Pasilenkęs paėmė alų, peiliu atidarinėjo alaus butelį. Praradęs pusiausvyrą, netyčia broliui peiliu sužalojo pilvą. Nors brolis yra jį anksčiau sužalojęs, dėl ko jis tapo invalidu, tačiau tikslo sužaloti brolį neturėjo. Pats paskambino ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, lankė jį ligoninėje, davė jam 2000 Lt. Įvykio nepatarinėjo, nes ligoninėje brolis dar buvo silpnas. Su juo nesitarė kokius parodymus duoti ir apie įvykį nekalbėjo. Po įvykio buvo suimtas dvi dienas, Jūros g. 1 davė tokius pat parodymus kaip ir šioje apklausoje. Tyrėjui paaiškino maždaug faktines įvykio aplinkybes, apklausos protokolas buvo surašytas iš jo žodžių. Po šio įvykio su broliu susitaikė. Brolis išvyko gyventi į Kupiškį.

2011 metų rugsėjo mėn. su broliu išgėrinėjo. Brolis stovėjo ir kalbėjo telefonu, jis ėjo link prie virtuvėje stovinčio šaldytuvo, brolis puolė prie jo, sudavė smūgį jam į žandikaulį. Nežino kodėl brolis jam smogė. Virtuvėje šalia šaldytuvo stovėjo su peiliu, todėl atsisukęs jam irgi smogė automatiškai. Veido broliui nesužalojo. Neprisimena ar peilį atėmė brolis, ar pats jį numetė. Po to sužinojo, kad peilį paėmė mama, nuplovusi pasidėjo savo kambaryje. Po smūgio peiliu į pilvą brolį atvedė iki mamos kambario ir atidaręs duris, mamai pasakė, kad V. papjovė. Brolį išvedė į laiptinę. Pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Kaimynė irgi greitąją kvietė. Buvo šoko būsenoje, todėl kviesdamas greitąją, pasakęs tik apie jam padarytą žandikaulio sužalojimą. Dėl žandikaulio sužalojimo tą pačią dieną niekur nesikreipė, po savaitės, gavo siuntimą pas ekspertus. Brolis, suduodamas smūgį, sulaužė žandikaulį. Tai buvo trečias jo žandikaulio lūžis. Nesutinka su brolio aiškinimu, kad jį sužalojo tyčia. Brolio sužaloti nenorėjo, tai padarė gindamasis nuo jo. Jis sau nusiperka degtinės, o brolis atėjęs ją geria ir reikalauja papildomai, o tai jį veikia neigiamai. Po Liepojoje patirtos traumos, išgėręs būna agresyvus. Iki ekspertizės nesikreipė į jokią gydymo įstaigą. Prieš 3-4 metus brolis jam sulaužė ranką, tačiau dėl to niekur nesikreipė, nors dėl to ir tapo invalidu.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2003 metais, tikslios datos neprisimena su broliu grybavo, grįžę tėvų bute, (duomenys neskelbtini), išgėrė, pavalgė. Jis nebuvo labai girtas. Brolis užmigo. Pažadino jį kai videomagnetofone baigėsi kasetė. Prabudęs brolis dūrė peiliu į ranką ir pilvą. Kodėl jis taip pasielgė jam nežinoma. Alus buvo skardinėse ir jo peiliu atidarinėti nereikėjo. Sūnėnas I. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Gulėjo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, brolis jį aplankė vieną kartą. Apie įvykio aplinkybes nekalbėjo, nesitarė kokius parodymus reikėtų duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Tyrėjui nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir brolis, kad jis su peiliu rankoje ant jo griuvo netekęs pusiausvyros. Nenorėjo, kad brolis už jo sužalojimą būtų teisiamas. Pagijęs išvyko gyventi į Kupiškį. Po kelių mėnesių grįžo ir su broliu susitaikė. Iki tol su broliu konfliktuodavo, tačiau konfliktų metu peilio nevartodavo. Prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą negavo, tačiau žinojo apie bylos nutraukimą. Brolis išgėręs labai pasikeičia, tampa labai agresyvus.

Antrą kartą brolis jį sužalojo 2011-09-02. Tą dieną su broliu taip pat gėrė alkoholinius gėrimus. Brolis, išeidamas žiūrėti krepšinį, nukrito kambaryje, sudaužė stiklą. Jam grįžus vėl gėrė. Gėrė ir kitą dieną. Jis sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių, o brolis nuėjo į virtuvę. Kambaryje peilio nebuvo, nes mama buvo sakiusi, kad jiems būnant kartu, peilio šalia nebus. Atsinešęs peilį, pasakė „nu, ką šeimininkas“ ir dūrė į veidą, o jam atsistojus dūrė į pilvą. Brolis jam sakė, jog gailisi, jog neužmušė jo pirmą kartą. Atėmęs iš brolio peilį, jį numetė ant grindų, išbėgo iš buto, prašė kaimynės iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kas vyko po to, neprisimena. Brolis taip elgiasi, nes nori būti lyderis. Suprato, kad jis taip pasielgė dėl moters, nes jis lankydavosi pas L. Simonaitytės gatvėje. Brolis norėjo su ja sueiti, anksčiau su ja bendravo. Mano, kad brolis pyksta ant jo ir dėl to, kad tėvas žadėjo jam notariškai įteisinti nuosavybę į butą. Įvykio metu jam buvo sužalotas skruostas ir perdurtos kepenys. Ligoninėje gydėsi apie 3 savaites. Nei sesuo, nei brolis jo nelankė, lankė tik draugai. Jis nėra vartojęs smurto prieš brolį. Su broliu vyko ne vienas konfliktas, tačiau viskas baigdavosi tik apsižodžiavimu. Jis nekaltas dėl brolio neįgalumo. Žinojo, kad jam žandikaulis buvo sužalotas 2011-03-02. Pažįstami sakė, kad jį bare sumušė. Grumtynių metu, norėdamas atimti peilį, galėjo užgauti sužalotą žandikaulį. Negirdėjo, kad brolis skambino dėl žandikaulio sužalojimo.

Apklausta teisme kaip liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jos broliai. Žino, kad V. sužalojo V. 2003 m. su savo šeima gyveno tėvų bute, (duomenys neskelbtini). Broliai bute negyveno, tik ateidavo pasisvečiuoti. Kaip 2003-09-11 buvo sužalotas V. ji nematė. Lankė V. ligoninėje. Lankant V. po pirmo sužalojimo, jis sakė, kad buvo išgėręs, žiūrėjo televizorių, V. dūrė jam į pilvą. Nieko nežino apie tai, kad jis galėjo būti sužalotas atidarinėjant alaus skardinę. Jos sūnus sakė, kad V. dūrė V. peiliu. V. sakė, kad nerašys pareiškimo policijai, nes broliui atleido. Šiuo metu negyvena tame bute, jame gyvena mama su V., nes mamai reikia priežiūros. Girti broliai visą gyvenimą konfliktuodavo, blaivūs bendravo normaliai. Žino, kad V. turėjo problemų su ranka ir žandikauliu. V. jai sakė, kad jį namie sužalojo V. Anksčiau V. važinėdavo dirbti į užsienį, dirbo suvirintoju. Dabar suvirintoju nebedirba, nes turi invalidumą. Brolis V. turėjo šeimą, tačiau su ja negyvena. Jam materialiai nepadeda, davė pinigų vaistams kai prašė. Ji padedu tik mamai, o V. užsidirbdavo pinigų neoficialiai. Kai V. buvo sužalotas antrą kartą, jo ligoninėje nelankė. 1997 ar 1999 metais V. buvo užpultas Liepojoje, užpuolikai mušdami metaliniu strypu jį sunkiai sužalojo. Ji mano, kad po šios traumos pašlijo V. psichika, nes kai išgeria, tampa labai agresyvus, jo veiksmai nenuspėjami, prieš pusantrų metų norėjo pasikarti. Jis yra sužalojęs merginą skutimosi peiliuku, tačiau ji pareiškimo policijai nerašė. V. jį labai provokuoja, jų barniai prasideda pradėjus gerti alkoholį. Mano, kad ir išgėręs, V. be priežasties nesmurtautų. Jos akivaizdoje jie vienas prieš kitą nesmurtauja. Broliai nuolat ginčijasi dėl tėvų buto, tačiau yra testamentas, kad po mamos mirties butas priklausys jai. V. iš buto išregistruotas, nes atvažiavęs, nuolat kelia triukšmą.

Apklaustas teisme liudytojas I. K. parodė kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo dėdės. Jie tuo metu senelių bute negyveno tik ateidavo į svečius 2003 metais rugsėjo mėn. girdėjo kaip dėdės, gerdami alkoholinius gėrimus, konfliktavo. Tuo metu jis buvo kitame kambaryje, prižiūrėjo mažą brolį. Išgirdęs močiutės šauksmą, išėjo iš kambario ir pamatė gulintį ant sofos V., buvo sužalotas jo pilvas. Suprato, kad V. peiliu sužalojo V., nes kitų asmenų konflikto metu nebuvo. Nematė, kad jam buvo sužalota ir ranka. Dėdės gerdavo stiprius alkoholinius gėrimus, ar kambaryje buvo alaus jis nematė. Visi konfliktai prasidėdavo dėdėms girtaujant.

Liudytojas Ž. A. apklaustas teisme parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK 2-ajame PK. Kaltinamąjį žino iš matymo. Praeitais metais gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, penktame aukšte brolis sužalojo brolį. Duris atidarė moteris, bute buvo ir kaltinamasis. Kaltinamasis paaiškino, kad visą dieną su broliu gėrė alkoholinius gėrimus. Matėsi, kad jam sumuštas skruostas. Kaltinamasis pasakė, kad sužalojo brolį peiliu, peilį išsivežė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Apžiūrėjo butą, peilio nebuvo. Kaltinamasis pasakė, kad ateis į policiją rašyti pareiškimo dėl patirto sužalojimo. Kaltinamojo motina paaiškino, kad broliai visą dieną gėrė ir susimušė. Bute kraujo ar grumtynių pėdsakų nebuvo, matėsi, jog buvo girtauta. Kambaryje buvo peleninė, alaus „bambaliai“. Virtuvėje išgertuvių pėdsakų nesimatė. Kaltinamasis paaiškino, kad konfliktas įvyko kambaryje, brolis jam smogė į veidą, o jis, paėmęs nuo stalo peilį, gindamasis dūrė broliui į pilvą.

Apklaustas teisme liudytojas A. G. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. pagal gautą Klaipėdos AVPK budėtojų dalies pranešimą vyko į (duomenys neskelbtini). Duris atidarė senyvo amžiaus moteris, iš vonios kambario išėjo neblaivus vyras, ant jo marškinėlių ir rankų matėsi kraujas, jo skruostas buvo patinęs. Moteris paaiškino, kad susipyko jos sūnūs. Vienas iš jų trenkė kitam, o tas, gindamasis, sužalojo jį peiliu. Tai patvirtino ir vyras. Sužalotasis peiliu asmuo jau buvo išvežtas greitosios medicininės pagalbos automobiliu. Ir moteris ir vyras kalbėjo labai neaiškiai todėl sunku buvo juos suprasti. Pagal jų pasakojimą suprato, kad įvyko buitinis konfliktas. Peilio jis nematė. Surinktą informaciją perdavė 2 PK.

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2011 11 28 nutarimo (b.l. 103 t.1) matyti, kad buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl V. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo 2003 09 11.

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. 1961 ir papildomos to paties specialisto išvados Nr.2440 (b.l. 26-27, 29-30 t.1) matyti, kad 2003-09-11 V. K. padaryta durtinė-pjautinė žaizda kairiajame petyje, kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda krūtinkaulio srityje su kiauryminiu kepenų durtiniu-pjautiniu sužalojimu, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę, II laipsnio šokas. Kiauryminis sužalojimas su kepenų pažeidimu kaip sukeliantis pavojų gyvybei kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. V. K. kraujyje nustatyta 4,05 promilės etilo alkoholio. Iš V. K. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados matyti, kad jo apžiūros metu 2003-09-17 kūno sužalojimų nerasta. (t. 1, b.l. 63).

Prie bylos pateikti ir apžiūrėti V. K. drabužiai. Nustatyta, kad pilkos spalvos marškinėliai suplėšyti su gausiais rudos spalvos (galimai kraujo) sutepimais. (t. 1, b.l. 37-43).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas kaltinamasis V. K. neigė tyčia žalojęs brolį, aiškindamas, kad brolį sužalojo netyčia, nes būdamas girtas, atidarinėdamas alų, netekęs pusiausvyros, su rankoje laikomu peiliu užgriuvo ant brolio. Šie kaltinamojo teiginiai prieštarauja kitiems byloje nustatytiems duomenims. Apklausiamas teisme kaltinamasis pripažino, kad žadinamas ir prašomas pinigų labai supyko ant brolio, kad atsikėlęs rankoje turėjo peilį. Nukentėjusysis V. K. apklausiamas ikiteisminio teisėjos (b. l. 114-116 t. 1) ir teisme parodė, kad alaus įvykio metu negėrė, be to, alus buvo skardinėse, todėl peilis tam nebuvo reikalingas. Vertinant kaltinamojo pasirinktą gynybos versija, teigiant, kad brolį sužalojo atsitiktinai, atsižvelgtina ir iš jo žodžių policijos pareigūno surašytą paaiškinimą apie įvykio aplinkybes kur jis paaiškino, kad broliui jį žadinant ir, prašant pinigų, jam baigėsi kantrybė, todėl paėmęs nuo stalo peilį, dūrė broliui į pilvą, po to į ranką (b. l. 55 t. 1). Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, tiek bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis V. K. nurodė tokias pačias aplinkybes. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis argumentuotai ir logiškai paaiškino, kad ankstesniame ikiteisminiame tyrime davė broliui palankius parodymus siekdamas padėti broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl to atleido broliui už patirtą sužalojimą ir su juo susitaikė. Po patirto antro sužalojimo supratęs, kad kaltinamojo elgesys yra pavojingas jo gyvybei, davė teisingus parodymus apie 2003 09 11 įvykio aplinkybes. Jo parodymus patvirtina ir liudytojos V. K. parodymai. Apklausiama teisme ji paaiškino, kad lankant brolį ligoninėje jis sakė, kad brolis V. dūrė peiliu į pilvą. Kad jis buvo sužalotas netyčia broliui atidarinėjant alaus butelį jis neminėjo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad bendraujant po įvykio su broliu V., jis užsiminė, kad su broliu konfliktavo, todėl jam sudavė smūgius peiliu. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, duotais vėlesnio ikiteisminio tyrimo bei teisme ir jais remiasi spręsdamas kaltinamojo V. K. kaltės klausimą.

Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad ankstesniame tyrime nukentėjusysis V. K. apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus ir jo veikoje yra BK 235 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, tačiau baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, nes yra suėję baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą senaties terminai - BPK 3 str. 1 d. 2 p, BK 95 str. 1 d. 1 p. a. pap.( 2003 04 10 įstatymo redakcija).

Vertinant 2003 09 11 padaryto nusikaltimo aplinkybių visumą, atsižvelgiant į nukentėjusiojo, liudytojos V. K. parodymus bei paties kaltinamojo paaiškinimą, kad iš jo žodžių surašytame paaiškinime (b. l. 55 t. 1) teisingai nurodytos faktinės įvykio aplinkybės, darytina išvada, kad jos patvirtina tyčinį kaltinamojo veiksmų pobūdį. Kad nusikaltimas padarytas tyčia patvirtina ne tik minėtos aplinkybės, bet ir teismo medicinos specialisto išvados duomenys. Joje teigiama, kad nukentėjusiajam padaryti du sužalojimai, vienas iš jų sunkus, sužalojimai padaryti galimai smūgiuojant iš įvykio vietos paimtu ir tyrimui pateiktu peiliu. Specialisto išvadoje nėra teiginiu, leidžiančių manyti, kad sužalojimai padaryti dėl neatsargumo. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu ir kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo sunkiai apsvaigę nuo alkoholio, jiems atitinkamai nustatytas 3,72 ir 4,05 prom. girtumas. Specialisto išvadoje (b.l.166-167 t.2) teigiama, kad kaltinamasis nurodė, jog įžeistas būna gana impulsyvus, kad apsvaigęs nuo alkoholio sunkiai save tvardo. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. K., apsvaigęs nuo alkoholio, neadekvačiai reaguodamas brolio raginimą keltis, sugriebęs nuo stalo peilį, tyčia smogė nukentėjusiajam į petį ir krūtinę ir, taip padarė sužalojimus, sunkiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo sveikatą. Tyčią sužaloti brolį patvirtina ir ta aplinkybė, kad peiliu nukentėjusiajam buvo suduoti du smūgiai. Smogdamas peiliu kaltinamasis veikė sąmoningai ir suvokė savo veiksmų pavojingumą brolio sveikatai ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Laikytina, kad kaltinamasis veikė nekonkretizuota tyčia, nes nesiekė būtent sunkių pasekmių, jam buvo nesvarbu, kokio laipsnio sužalojimas bus padarytas. Esant nekonkretizuotai tyčiai kaltinamasis atsako už faktiškai sukeltus padarinius. Sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl asmeninių paskatų, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal pasekmes, t.y. pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį įstatymą - BK 135 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir dėl jam pareikšto kaltinimo, kad 2011-09-02 tyčia sužalojo savo brolį, teigdamas, kad brolį sužalojo dėl jo panaudoto smurto prieš jį, kad koridoriuje peiliu smogė vieną kartą broliui V. gindamasis, t.y. po to, kai patyrė jo smūgį į žandikaulį.

Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad ne virtuvėje, o kambaryje kartu su broliu vartojo alkoholį. Iškilus konfliktui ir, aiškinantis kas yra šio buto šeimininkas, kaltinamasis V. K. išėjo iš kambario. Sugrįžęs ir pasakęs „na, kas čia yra šeimininkas“ smogė jam į veidą. Pamatęs, kad kaltinamasis rankoje laiko peilį, atsistojo bandydamas apsiginti, tačiau tuo metu patyrė antrą smūgį peiliu į pilvą. Grumėsi su kaltinamuoju, jam pavyko atimti iš jo peilį, jį padėjo ant stalo. Išėjęs į laiptinę prašė kaimynės pagalbos iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Mano, kad grumtynių metu galėjo suduoti broliui į žandikaulį ir taip jį sužaloti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir, duodamas parodymus jų patikrinimo vietoje, nukentėjusysis nurodė tokias pačias aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus apie įvykio situaciją, atitinkamai vertintini liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto 2011-09-02 19.44 val. telefoninio pranešimo garso įrašo matyti, kad V. K. pranešė apie tai, kad brolis jam sužalojo žandikaulį. (t. 2, b.l. 91-92). Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad pranešimas apie sužalotą V. K. gautas 2011-09-02 19.51 val. Kortelėje nurodoma, kad konflikto metu jį sužalojo brolis (t. 2, b.l. 24-25).

Iš VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis pranešimo matyti, kad 2011-09-02 19.49 val. užfiksuotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). Skambinta iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 89). Iš pridėto garso įrašo matyti, kad skambina moteris, kuri informuoja, kad kaimynui pradūrė pilvą. (t. 2, b.l. 90). Taigi šie duomenys leidžia nustatyti tikslų įvykio laiką. Kaltinamasis paaiškino, kad į BPC skambino iš karto po, kai peiliu sužalojo brolį. Kaltinime nurodytas laikas – apie 19.30 val. atitinka nustatytoms bylos aplinkybėms.

Apklaustas teisme liudytojas A. G. paaiškino, kad kaip policijos pareigūnas atvyko į įvykio vietą pagal gautą pranešimą. Nukentėjusysis buvo jau išvežtas į medicinos įstaigą. Jis bendravo su kaltinamuoju ir jo motina. Kaltinamasis paaiškino, kad peiliu brolį sužalojo todėl, jog jis smūgiavo jam į veidą, sužalojo žandikaulį. Peilio, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, jis nematė, nes kaltinamasis jo nerodė. Jis nėra tyrėjas, todėl įvykio vietos neapžiūrėjo. Matė, kad kaltinamajam buvo sumuštas skruostas. Surinktą informaciją perdavė tyrėjui. Iš liudytojo Ž. A. parodymų matyti, kad jam apžiūrint įvykio vietą, kaltinamasis nurodė, jog konfliktas vyko kambaryje, kad jame ir smogė broliui peiliu ir jį sužalojo. Peilio, kuriuo sužalojo brolį, kaltinamasis nepateikė. Vėliau byloje buvo nustatyta, kad peilis buvo namuose. Liudytojos V. K. parodymai patvirtina nukentėjusiojo V. K. parodymus, kad jie nuolat konfliktavo dėl nuosavybės teisės į butą. Tai patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimą, kad brolio buvo sužalotas dėl nesutarimų, kas yra buto šeimininkas.

Iš teismo medicininio tyrimo specialisto išvados matyti, kad, kad 2011-09-02 vakare V. K. padaryti šie sužalojimai - durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo žaizda kairės pašonės srityje su kepenų kairiosios skilties ir plonosios žarnos pažeidimu, paviršinė pjautinė žaizda kairėje veido pusėje, pjautinės dešinės plaštakos III-IV pirštų delninio paviršiaus žaizdos, poodinė kraujosruva kairės šlaunies apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje. Kiauryminė žaizda sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 2, b.l. 45-46).

Daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad apžiūrėjus ligoninėje paimtus V. K. drabužiius, nustatyta, kad kelnių priekinėje dalyje prie užtrauktuko matomi rudos spalvos sutepimai, panašūs į kraujo. Marškinėliuose yra apie 1,5 cm skersmens kiauryminis pažeidimas ir galimai kraujo sutepimai (t. 2, b.l. 59-60, 62-66). Apžiūrėjus nukentėjusiojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu paimtą peilį nustatyta, kad jo ilgis 23,5 cm., geležtės ilgis 12,2 cm., didžiausias geležtės plotis 2 cm. (t. 2, b.l. 19-21). Parodymo atpažinti metu įtariamasis V. K. atpažino V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu paimtą peilį, kaip tą, kuriuo jis sužalojo V. K.. (t. 2, b.l. 127-129). Taigi medicinos specialisto išvados duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam peiliu buvo padaryti trys sužalojimai. Padarytų sužalojimų lokalizacija patvirtina nukentėjusiojo parodymų atitikimą situacijai ir paneigia kaltinamojo pateiktą įvykio versiją. Iš teismo medicinos spacialisto išvados matyti, kad dešinės plaštakos III-IV pirštų dalninio paviršiaus žaizdos padarytos ginantis nuo kaltinamojo ir tai paneigia kaltinamojo teiginį, kad jis broliui peiliu smogė tik vieną smūgį ir po jo išvedė jį į koridorių.

Iš VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ pranešimo matyti, kad 2011-09-02 22.25 val. paimtame V. K. kraujo mėginyje nustatyta 3,95 promilės etanolio. (t. 2, b.l. 48). Ši aplinkybė leidžia teigti, kad nukentėjusysis buvo sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo nustatytas, tačiau, aplinkybė, jog ir nukentėjusysis ir kaltinamasis alkoholį vartojo vienodai, girtavo antrą dieną, leidžia teigti jog ir kaltinamasis buvo sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio.

Iš teismo medicinos eksperto išvados Nr. G1497/11 (03) matyti, kad 2011-09-22 V. K. nustatytas apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžimas, kuris nesunkiai sutrikdė sveikatą. (t. 2, b.l. 106-107). Atlikus papildomą teismo medicininį tyrimą konstatuota, jog V. K. apatinio žandikaulio lūžimą patyrė nuo trauminio smūginio poveikio, neatmetant tikimybės, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas sulenkta alkūne. (t. 2, b.l. 111-112).

Papildomo V. K. teismo medicininio tyrimo metu nustatyta, kad 2010-07-20 2010-07-22 tiriamasis buvo gydomas dėl apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžimo 38 (neišdygusio) danties projekcijoje, padaryto 2010-07-19. Skirtumas tarp šio lūžio ir 2011-09-02 patirto lūžio linijų yra 1 cm., todėl 2011-09-02 traumai įtakos neturėjo. (t. 2, b.l. 137-139).

Kaltinamasis dėl padaryto sužalojimo - žandikaulio lūžio pats nesikreipė medicininės pagalbos. Į įvykio vietą atvykus pareigūnams, kaltinamasis broliui dėl patirto sužalojimo pretenzijų nereiškė. Tik po dviejų savaičių tyrėja jį nukreipė pas medicinos ekspertą sužalojimo laipsnio nustatymui. Tai rodo, kad šis sužalojimas nebuvo šio įvykio pagrindinė priežastis. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia tikėti nukentėjusiojo aiškinimu, kad žandikaulis kaltinamajam galėjo būti sužalotas ginantis nuo jo smurto veiksmų, tokią tikimybę patvirtina ir jau minėtos medicinos specialisto išvados teiginiai, todėl nėra pagrindo tikėti kaltinamojo versija kad jis brolį sužalojo gindamasis nuo jo užpuolimo. Byloje nustatytų aplinkybių ir duomenų visuma leidžia teigti, kad kaltinamasis, pasinaudodamas aplinkybe, jog jam grumtynių metu buvo sulaužytas žandikaulis, pateikė versiją, kad jis pats buvo brolio užpultas, o rankoje turėtą peilį pavartojo tik tada, kai brolis jam smogė į veidą. Ši versija prieštarauja kitiems, jau aptartiems duomenims. Be to, pažymėtina, kad ji pateikta nenuosekliais ir nevienodais kaltinamojo paaiškinimais apie įvykio aplinkybes ir tai leidžia teigti, kad kaltinamasis tokiu būdu stengiasi palengvinti savo padėtį. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, kaip ir 2003 09 11, sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat neadekvačiai reaguodamas į kilusį konfliktą su broliu, atsineštu peiliu, smogė nukentėjusiajam į veidą ir pilvą. Nukentėjusiajam atimant iš kaltinamojo peilį, buvo sužalotas kaltinamojo žandikaulis ir nukentėjusiojo plaštaka.

Smūgiuodamas peiliu kaltinamasis suprato, kad kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad sužalos nukentėjusįjį ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. t.y. veikė neapibrėžta tyčia. Įvykio metu sunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis padarė savo broliui, esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui, jo veiksmai kvalifikuojami pagal 135 str. 2 d. 3 p., kaip artimo giminaičio sužalojimas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai – sunkus ir labai sunkus. Abu smurtinius nusikaltimus kaltinamasis padarė pavartodamas peilį prieš brolį, suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbius organus. Nusikaltimai padaryti kaltinamajam sunkiai apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo lemiamą reikšmę šių nusikaltimų padarymui. Tai pripažintina kaltinamajam atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors, sakydamas paskutinį žodį kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, teigdamas, jog gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau teismas mano, kad tai negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoširdus, keitė parodymus, pateikdamas įvykio aplinkybes sau naudinga linkme. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, kad, esant nustatytam 50 % darbingumui, kaltinamasis dirbo, išlaikė save. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės artimos sankcijose už šiuos nusikaltimus numatytiems bausmių vidurkiams.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 7773,68 Lt padarytos žalos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. – 308 str. teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo V. K. 2003 09 11 ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę,

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo V. K. 2011 09 02 ir paskirti jam 5 (penkerių) metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti dalinai jas sudedant ir paskirti subendrintą galutinę 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš V. K. 7773,68 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus – V. K. drabužius ir du peilius, saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 2, b.l. 72) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, skaitmenines laikmenas – 3 CD su telefoninių pranešimo garso įrašais palikti saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.