- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-598-626/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57683-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- R. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-09 nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. S. nuteista neteisėta didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą ir laikymą, turint tikslą ją parduoti. O būtent už tai, kad ji, iš nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti brangiau ir pasipelnyti, įsigijo 32 folijos lankstinukus su dideliu kiekiu 0,001030 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir juos apie dvi savaites laikė savo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kieme, plastikiniame buteliuke nuo vaistų, kurį buvo pakabinusi ant skalbinių virvės ir paslėpusi po kilimu, iki tol, kol minėtą narkotinę medžiagą 2018-12-05, 12.30 val. rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
2. Nuteistoji R. S. apeliaciniu skundu prašo skirti švelnesnę bausmę, nes laiko ją per didele. Nurodo, jog savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl savo veiksmų. Pabrėžia, jog neatlaikys apylinkės teismo paskirtos bausmės dėl savo prastos sveikatos. Nurodo, jog jai yra atlikta operacija, po kurios išplito infekcija, iširo siūlės, pūliuoja, reikalingą gydymą gauna laisvėje ir mano, jog jos gydymas laisvės atėmimo vietoje nebus užtikrintas. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, jog ji yra užsiregistravusi darbo biržoje. Mano, kad ne visiškai buvo atsižvelgta į jos nuoširdų gailestį ir prisipažinimą dėl įvykdyto nusikaltimo bei tai, kad nusikaltimą įvykdė dėl būtinybės išgyventi.
3. Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistosios R. S. gynėja advokatė E. Žilėnienė prašė sušvelninti jos ginamajai paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl sunkios materialinės padėties. Taip pat prašė atsižvelgti į sunkią ginamosios sveikatos būklę ir turėtų narkotinių medžiagų nedidelį kiekį. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamo nuosprendžio bei skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistajai paskirtos bausmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliaciniame skunde R. S. prašo skirti švelnesnę bausmę, atsižvelgti į tai, kad nusikalto, nes neturėjo iš ko gyventi; prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos; yra registruota darbo biržoje ir jai reikalingas gydimas dėl po operacijos kilusių komplikacijų.
6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, vienas iš svarbiausių teismo uždavinių yra teisingos bausmės paskyrimas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 2 dalyje numatė vienintelę galimą bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 8 iki 10 metų (vidurkis 9 metai). Taigi įstatymų leidėjas šią nusikalstamą veiką vertino kaip itin pavojingą. Nagrinėjamoje byloje apeliantei paskirta švelnesnė nei minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė – 7 metai ir 6 mėnesiai (dėl šios nuosprendžio dalies skundo nėra, todėl apygardos teismas plačiau nepasisako). Be to, atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir, kad R. S. prisipažino kalta, pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu - iki 5 metų laisvės atėmimo.
8. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei nuosprendžiu skirta bausmė, mažesnė nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės minimali riba, bausmė galėtų būti švelninama tik BK 62 straipsnio pagrindu arba nustačius, jog ji ar jos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.
9. Teismas, remdamasis BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, tik esant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms sąlygoms. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių (mažiausiai dvi) ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų (nurodytų 1 ir 2 dalyje) visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio numatytas nuostatas. Nagrinėjamoje byloje R. S. nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.
10. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog R. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė ir/ar jos dydis neteisingi. Kaip jau minėta, baudžiamojo proceso paskirtis yra teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).??? BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018).
11. R. S. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, turėjo tikslą išplatinti didelį kiekį narkotinės medžiagos. Ji praeityje teista keturis kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį). Nauja tyčinė nusikalstama veika padaryta te praėjus devyniems mėnesiams po lygtinio paleidimo pabaigos, neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui. Šią aplinkybę (veika padaryta recidyvisto) teismas pagrįstai pripažino nuteistosios atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, apylinkės teismas nuteistosios prisipažinimą ir išsakytą gailestį pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir, priešingai nei teigia apeliantė, į ją atsižvelgė nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį. Nors nuteistoji dėl savo padaryto nusikaltimo gailisi ir savo kaltės neneigia, skiriant bausmę negalima sumenkinti R. S. elgesio ir vedamo gyvenimo būdo, nes ji būdama laisvėje yra nuolat susijusi su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu - išėjusi į laisvę (po laisvės atėmimo bausmių atlikimo) savo elgesio nekeičia, nusikaltimai sunkėja, o tai rodo R. S. asmenybės didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti. Pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nuteistosios kaltės pripažinimą ir tai, kad byla išnagrinėta taikant sutrupintą įrodymų tyrimą, pritaikė BK 64¹ straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės dydį sumažino vienu trečdaliu, iki 5 metų laisvės atėmimo.
12. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia skirti jai švelnesnės (-ių) bausmės (-ių), nei numatyta straipsnio sankcijoje, nes švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu bei realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu, yra nepakankamos priemonės įtakoti nuteistosios elgesį ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje šis asmuo daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Šios nutarties 11 ir 12 punktuose aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistosios siekis gyventi laikantis įstatymų yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, nes byloje nėra jokių duomenų apie apeliantės realiai dėtas pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, BK 41 straipsnyje numatytus tikslus gali užtikrinti būtent teismo paskirtas realus laisvės atėmimas ir nustatytas jo dydis (7 metai 6 mėnesiai), kuris, net nepritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, yra mažesnis nei sankcijoje numatytas minimumas. Bausmės dydis laikomas atitinkantis bausmės paskirtį, proporcingas padarytam nusikaltimui, neprieštaraujantis teisingumo principui.
13. Nuteistoji nurodo, jog nusikalto dėl būtinybės išgyventi. SoDros duomenų bazėje nėra duomenų, kad 2017-10-01 – 2019-09-20 laikotarpiu R. S. būtų dirbusi. Užimtumo tarnybos duomenimis R. S. buvo įregistruota Užimtumo tarnyboje: nuo 2017-11-07 iki 2018-05-29 (bedarbio statusas ir registracija Užimtumo tarnyboje buvo panaikinta 6 mėn. be svarbių priežasčių neatvykus nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti ir neinformavus apie pateisinamas ne atvykimo priežastis (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 24 straipsnio 6 dalis); nuo 2019-01-31 (yra registruota iki šiol). Registracijos laikotarpiais ji nebuvo įgijusi teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą, jai tinkamo darbo pasiūlymai nebuvo pateikti dėl išsilavinimo, kvalifikacijos ir darbo patirties trūkumo, sveikatos būklės bei priklausymo sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų grupei.
13.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015).
13.2. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. R. S. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos turėdama tikslą pasipelnyti. Tokia veika nebuvo pirma R. S. gyvenime. Ji ne kartą atliko realią laisvės atėmimo bausmę, o išėjusi į laisvę vėl užsiimdavo narkotinių medžiagų platinimu. Sutiktina, kad R. S. gyvenimo sąlygos yra sunkios (nedirba, užimtumo tarnyboje pasiūlymai dirbti nebuvo pateikti dėl išsilavinimo, kvalifikacijos ir darbo patirties trūkumo, sveikatos būklės bei priklausymo sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų grupei) ir tai buvo paskata ieškoti pragyvenimo šaltinių įvairiais būdais, tačiau vien sunkios gyvenimo sąlygos automatiškai negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio ir tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, matyti, kad R. S. bedarbio statusas ir registracija Užimtumo tarnyboje buvo panaikinta 6 mėn. be svarbių priežasčių neatvykus nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti ir neinformavus apie pateisinamas ne atvykimo priežastis. Po bedarbio statuso panaikinimo, R. S. į užimtumo tarnybą kreipėsi praėjus 8 mėnesiams, po to, kai jai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje. Kaip jau minėta, sprendžiant ar sunki turtinė padėtis gali būti vertinama kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, būtina vertinti ne tik objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, bet ir psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, asmens suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, bandydamas kitais būdais gauti pragyvenimui reikalingų lėšų. Iš nuteistosios asmenybės apibūdinimo matyti, kad nusikalstamas elgesys buvo tapęs jos gyvenimo būdu, lengvesne išeitimi pasipelnyti, realiai neieškant kitų galimybių gauti teisėtų pajamų. Nuteistoji vidutinio amžiaus, byloje nėra duomenų, kad ji būtų nedarbinga, kad realiai būtų stengusis ieškoti darbo (be pateisinamos priežasties neatvyko į užimtumo tarnybą, o vėliau registraciją atnaujino tik jai pradėjus ikiteisminį tyrimą), todėl nėra pagrindo išvadai, kad ji neturėjo kitos išeities kaip tik nusikalstama veika.
14. Nuteistoji išreiškė abejonę dėl galimybės ją gydyti laisvės atėmimo vietoje, nes, pasak R. S., po atliktos skrandžio operacijos jai kilo komplikacijos (iširo siūlės ir pūliuoja). Apygardos teismas pažymi, jog paprastai nuteistųjų ligos ir jų gydymo būtinybė nėra pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį (išskyrus sunkias nepagydomas ligas, dėl kurių bausmę būtų atlikti per sunku). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nustato terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūros tvarką. BVK 174 straipsnis numato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugą reglamentuojančius įstatymus. Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės (2 dalis); jei laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (3 dalis). Šios įstatymo nuostatos patvirtina, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistajai yra garantuojama ir esant reikalui turi būti suteikta tinkama sveikatos priežiūra, todėl nėra pagrindo išvadai, jog R. S. nebus užtikrintas reikalingas gydymas. Todėl, kaip minėta, apeliantės sveikatos būklė nėra lemianti laisvės atėmimo bausmės jai skyrimo negalimumą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios R. S. apeliacinį skundą atmesti.