- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- e2-829-1098/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09739-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Jurius Petreikis, Agnija Frejerė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei M. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. P. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 500,00 Eur skolą, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė M. P. nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. kovo 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose. 2020 m. rugsėjo 14 d. atsakovė paprašė ieškovės paskolinti jai pinigų, kurių jai reikėjo mokesčiui už studijas susimokėti. 2020 m. rugsėjo 15 d. vykusio susirinkimo metu atsakovė dar kartą pakartojo prašymą paskolinti jai pinigų mokesčiui už studijas sumokėti. Atsižvelgdama į šį atsakovės prašymą, iš karto po įvykusio susirinkimo, ieškovė perdavė atsakovei 500 Eur grynais pinigais, kuriuos paėmė iš kasos. Patvirtindama, kad pinigus gavo, atsakovė savo ranka ant popieriaus lapelio užrašė „(duomenys neskelbtini) – 500“ . Pridedamos ieškovės kasos knygos kopijos, iš kurių matyti, kad tuo metu ieškovės kasoje buvo grynųjų pinigų ir kad dalis jų (500 Eur) buvo paskolinti atsakovei. Be to, ieškovei perduodant pinigus atsakovei ir pastarajai pažymint tai savo ranka ant lapo, kartu dalyvavo tą dieną su atsakove dirbusi kita ieškovės darbuotoja – administratorė A. L.. Apie tai, kad atsakovė yra pasiskolinusi iš ieškovės 500 Eur, atsakovė taip pat yra pripažinusi girdint kitai ieškovės darbuotojai U. J.. Atsižvelgiant į tai, kad skolinant atsakovei pinigus, ieškovė su atsakove nebuvo sutarusios dėl paskolos grąžinimo termino, taip pat į tai, kad 2021 m. kovo 17 d. turėjo baigtis atsakovės ir ieškovės darbo sutartis, ieškovė 2021 m. vasario 23 d. paprašė atsakovės grąžinti skolą, tačiau atsakovė iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos skolos ieškovei negrąžino, todėl ieškovė dėl savo teisėtų interesų gynimo yra priversta ieškiniu kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad teismui pateikta popieriaus skiautė neturi nei vieno požymio, kuris leistų tokį popierių identifikuoti kaip paskolos sutartį ar apskritai kažkokią sutartį. Ant pateikto popieriaus nėra nei žodžiu užsiminta ir parašyta, kad tai paskola, ar paskolos sutartis, nėra net nurodyta, kad tai skolos raštelis ar kažkas panašaus. Taip pat ant pateikto popieriaus nėra nurodyta, kad M. P. pinigus skolinasi arba priešingai, pinigus kažkam skolina. Taip pat net ir suma bendra nurodyta ne 500 Eur, o 728. Taip pat ant popieriaus skiautės parašyta „(duomenys neskelbtini)“ „A.“, tai iš linksnių galima suprasti, kad (duomenys neskelbtini) 500 Eur sumą skolino A., tai yra kam ? – A., naudininko linksnis. Vėl gi žodžiai „(duomenys neskelbtini)“ „A.“ parašyti ne atsakovės, akivaizdu, kad tai ne jos raštas. Be to, pats parašas, taip pat ne M. P., ką patvirtina pačios ieškovės pateikta darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. P.. Darbo sutartyje matosi tikrasis atsakovės parašas, kuris net ir nesant ekspertiniam įvertinimui akivaizdžiai skiriasi nuo parašo, esančio ieškovės pateiktoje popierinėje skiautėje. Vėl gi, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinyje nurodo, kad „patvirtindama, kad pinigus gavo, atsakovė savo ranka ant popieriaus lapelio užrašė „(duomenys neskelbtini) – 500“. Atsakovei visiškai nesuprantama, kurioje pateikto popieriaus vietoje ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mato atsakovės užrašytą, kad ji kokius nors pinigus gavo. Taip pat ieškovė neva kaip įrodymą teismui pateikia įmonės kasos knygas, kuriose nėra jokio atsakovės M. P. patvirtinimo, kad ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigus. Pažymėtina, kad įmonei išmokant grynus pinigus kitiems asmenims, turi būti pasirašomas grynųjų pinigų kvitas arba kasos pajamų orderis, kuris patvirtina, kad atitinkami asmenys pinigus gavo. Jokių tai patvirtinančių įrodymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei teismui, nei atsakovei nepateikė. Atsakovės nuomone, šioje nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno esminio požymio, kuris leistų tvirtinti, kad atsakovė skolinosi pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamojoje byloje nėra esminės aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė kokius nors skolinamus pinigus atsakovei. Kaip jau minėta, atsakovė M. P. teismo prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, kuria buvo suvienodinta teismų praktika dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių ir skolos raštelių, kai praleidus apmokėjimo terminus, kreditorius dėl skolos priteisimo kreipiasi su ieškiniu į teismą, dėl paskolinių teisinių santykių. Atsakovės vertinimu, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad M. P. 2021 m. balandžio 2 d. Vilniaus darbo ginčų komisijai pateikė prašymą, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išieškotas neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos priklausančios išmokos bei delspinigiai. Šiuo konkrečiu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojus apie tokį prašymą Vilniaus darbo ginčų komisijoje, 2021 m. balandžio 7 d. pateikė ieškinį, su kažkokiu neaiškiu popieriuku ir siekia prisiteisti skolą, tokiu būdu kompensuojant pinigų sumas, kurias ieškovei teks išmokėti, tenkinus atsakovės M. P. prašymą, pateiktą Vilniaus darbo ginčų komisijai. Atsakovė šį ieškinį dėl skolos priteisimo laiko spaudimo priemone, kad būtų atsiimtas reikalavimas, pateiktas Vilniaus darbo ginčų komisijai.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartimi nutarta skirti byloje pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
6. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti.
7. Ieškovė papildomai dublike nurodo, kad atsakovės cituojamoje kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vekselio, nerealizuoto Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, teisinę reikšmę ir iš jo kildinamų reikalavimų tenkinimą, aiškinimo ir taikymo. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi, išplėtota ir ji yra nuosekli, todėl, ieškovės įsitikinimu, šią bylą nagrinėjantis teismas turėtų vadovautis ta kasacinio teismo praktika, kuri suformuota aiškinant paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimą reglamentuojančias CK nuostatas. Taigi, ieškovė faktinę aplinkybę, kad paskolos sutarties dalykas – 500 Eur – buvo perduotas atsakovei, įrodinėja ne tik paskolos rašteliu, kuriame parašyta „(duomenys neskelbtini) – 500“, kas reiškia, kad atsakovei iš kasos buvo perduoti 500 Eur (o kitam darbuotojui A. – 125 Eur), tačiau ir liudytojos, betarpiškai dalyvavusios pinigų perdavime atsakovei, parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovė prašė pas ieškovę pinigų bei rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovės kasoje tuo metu buvo grynųjų pinigų ir jie buvo perduoti atsakovei. Be abejo, ieškovė nėra profesionali pinigų skolintoja, tai nėra jos veikla ir aptariamu atveju ji pinigus skolino atsižvelgdama į atsakovės prašymą, kad jai reikia susimokėti už studijas, todėl šiuo atveju ir nebuvo pasirašyta visus būtinus rekvizitus turinti paskolos sutartis, kokias asmenys pasirašo kredito įstaigose. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia pinigų perdavimo fakto, kurį, ieškovės įsitikinimu, patvirtina visuma kitų įrodymų.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją – prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra kalbama apie paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kai jų mokėjimo terminas buvo praleistas ir tokie vekseliai tampa paprastais skolos rašteliais. Šiuo gi atveju, civilinėje byloje Nr. e2-14777-1098/2021, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvirtina, kad teismui pateiktas popieriukas yra skolos raštelis, kas atsakovės M. P. nuomone, yra visiškas absurdas. Būtent minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra suvienodinta teismų praktika ne dėl paprastųjų vekselių, bet dėl skolos raštelių, kai vekselio davėjas netenka teisės vekselio pagrindu kreiptis į notarą, kad būtų išduotas vykdomasis dokumentas, nes buvo praleistas terminas, o vekselio davėjas privalo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo pagal skolos raštelį. Būtent minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad siekiant įrodyti civilinėse bylose skolos raštelius, būtinas esminis momentas tai pinigų perdavimo įrodymas. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios esminės aplinkybės nagrinėjamojoje civilinėje byloje niekaip neįrodo. Kita vertus, atsakovė nurodo, kad pateikto teismui popieriuko, nėra pagrindo laikyti net ir skolos rašteliu, kadangi pateiktas popieriukas niekaip neatitinka skolos rašteliui taikomų turinio ir formos reikalavimų. Iš pateiktos popieriaus skiautės akivaizdžiai matyti, kad nėra parašyta nieko apie tai jog, tai paskola ar skolos raštelis, apskritai nėra parašyta, kad tai kažkokia sutartis. Tokiu principu galima galvoti, jog tai galėjo būti ir dovanojimo sutartis. Be to, paskolos sutartis turi būti pasirašyta paskolos davėjo ir paskolos gavėjo, ant pateikto popieriaus nėra nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei M. P. parašų, taip pat įmonės antspaudo. Todėl akivaizdu, kad nesant jokių įrodymų, kad pateikta popierinė skiautė yra paskolos sutartis ar apskritai kažkokia tai sutartis, kuri patvirtintų paskolos suteikimo faktą, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojančių įstatymo normų, jeigu teigia, kad buvo sudaryta sutartis, akivaizdžiai nepaisė.
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė prašė ieškovės 2020 m. rugsėjo 14 d. pervesti pinigus, studijų įmoka turėjo būti sumokėta iki mėnesio 15 dienos. Ieškovė buvo skolinga atsakovei apie 995 Eur. Sąskaitoje ieškovė pinigų neturėjo, bet turėjo grynųjų pinigų, pati atsakovė to neneigia, šia aplinkybę patvirtina kasos knygos kopija, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo grynųjų pinigų. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 15 d. atvyko į darbą 10.15 val., pavedimas padarytas 2020 m. rugsėjo 15 d. 11 val. Pinigai buvo perduoti po susirinkimo, po susirinkimo atsakovė kažkur išėjo, galimai įnešti pinigus. Atsakovė patvirtino, kad lapelyje jos ranka parašytas vardas. 2020 m. rugsėjo 15 d. jau neprašė pinigų. Studijų kaina yra artima paskolos sumai. Atsakovė patvirtino, kad naudojasi bankomatais. Teismo posėdžio metu 2022 m. kovo 1 d. gavome kitą versiją, kad atsakovei pinigus davė močiutė, tačiau ši versija turi būti vertinama kritiškai, yra siekiama išvengti piniginės prievolės. Atsakovė pasakodama apie pinigų gavimą iš močiutės painiojosi, atsakydama i ieškovės advokato klausimą, teigė pas močiutę važiavo kai negavo iš ieškovės pinigų, o atsakydama į teismo klausimą – atsakė, kad važiavo pinigų prieš pateikiant prašymą ieškovei. Atsakovė teigia, ieškinys yra spaudimo priemonė, tačiau darbo komisijos sprendimas jau yra įsiteisėjęs, viskas yra sumokėta. Atstovas pažymi, kad ieškovė nėra profesionali skolintoja.
Atsiliepimas
11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, todėl yra keliami aukštesni reikalavimai, paskolos sutartis turi būti rašytinė. Liudytoja A. L. nurodė, kad yra jos parašas ant lapelio, ne atsakovės. Raštelis neatitinka nei paskolos sutarties, nei skolos raštelio. Neįrodytas faktas, kad pinigai buvo perduoti atsakovei. Pinigai įnešti 2020 m. rugsėjo 14 d., o sumokėta už mokslus 2020 m. rugsėjo 15 d. Atsakovė nurodė, kad močiute gyvena prie Kauno, todėl kai atsakovė grįžo namo pinigai buvo įnešti vėlai vakare. Žinutėse konkrečiai nėra kalbos apie paskolą. Įmonė buvo skolinga ieškovei apie 1000 Eur, todėl yra normalu, kad atsakovė rašė ir prašė pervesti jai pinigus, t. y. darbo užmokestį. Į bylą pateiktas protokolas, kuris pasirašytas dabartiniu darbuotojų, todėl turi būti vertinamas kritiškai. Nėra aišku, kodėl ta suma nebuvo sumokėta kaip darbo užmokestis, jeigu kasoje buvo grynųjų pinigų.
12. Atsakovė papildomai paaiškino, kad jai jokios paskolos suteikta nebuvo. 2020 m. rugsėjo 14-15 dienomis (tiksliai nepamena) prašė, kad bankiniu pavedimu prašė pervesti pinigus. Nuo birželio vidurio nebuvo mokamas darbo užmokestis. 2021 m. kovo 17 d. nutrūko darbo santykiai. Ar 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo rašomas protokolas, nežino, jos apie tai neinformavo, nematė, kad kažką per posėdį fiksuotų. Susirinkime dalyvavo I. J. ir U. J.. Susirinkimo metu buvo kalbėta, apie atsakovės atleidimą iš darbo ir galutinius atsiskaitymus. Atsakovė už mokslą mokėjo banko pavedimais. Pinigai buvo reikalingi sumokėti už mokslus ir pragyvenimui. Kada tiksliai sumokėjo už mokslą nepamena, reikėtų žiūrėti išrašus. Už mokslus sumokėjo iš močiutės pinigų. Iš pradžių prašė pinigų pas ieškovę, bet iš ieškovės negavo pinigų, todėl važiavo pas močiutę prašyti pinigų. Vėliau atsakovė pasakė, kad važiavo pinigų prieš pateikiant prašymą ieškovei. Lapelis, kuris pateiktas byloje, jos nerašytas, ne jos raštas, to lapelio net nematė. Jos raštą bandė nukopijuoti. Susirinkimo metu buvo pateiktas kažkoks raštelis, bet ten buvo ne atsakovės parašas. Atsakovė prašė išmokėti pinigus kelis kartus. Atsakovė rinko pinigus iš tėvų už užsiėmimus grynais pinigais, tėvai taip pat mokėdavo banko kortele. Sumokėjo už mokslus 2020 m. rugsėjo 15 d. 11.00 val., o važiavo 2021 m. rugsėjo 14 d. vakare, nes močiute gyvena prie Kauno. Susirinkimas buvo po pietų, o mokėjimas atliktas iš ryto.
13. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. J. 2021 m. spalio 13 d. ir 2022 m. kovo 1 d. posėdžių metu parodė, kad įmonė užsiima vaikų sportine veikla, atsakovė dirbo administratorės pareigose. Prasidėjus pandemijai Lietuvoje visos įmonės buvo uždarytos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčių mokėti negalėjo. Buvo paskirtos subsidijos iki liepos mėnesio, prastovos buvo mokamos į priekį. Veiklą atidarė birželio mėnesio pabaigoje, kai vaikams prasidėjo jau atostogas. Darbdavys turi iš pradžių sumokėti prastovas, o jau vėliau kreiptis dėl prastovų į Užimtumo tarnybą. Nuo 2020 m. kovo mėnesio pajamų nebuvo, vadovė bandė išlaikyti visus darbuotojus. Atsakovė į ieškovę kreipėsi nei vieną kartą, kad jai reikia pinigų atsiskaityti už mokslą. Kai prašė pirmą kartą, ieškovė atsakė, kad padėti negali. Kai prašė antrą kartą – susitarė, kad susirinkimo metu aptars šį klausimą. Susirinkime buvo ieškovė, atsakovė ir A. L.. Įmonė neturėjo lėšų banko sąskaitoje, todėl pavedimo padaryti negalėjo, tačiau kasoje buvo grynųjų pinigų, kuriuos ir galėjo paskolinti atsakovei. Pažymi, kad antras karantinas įveiktas sunkiai, dalį darbuotojų teko atleisti. Buvo nuspręsta atleisti atsakovę, kadangi buvo nuspręsta, kad administratorės pareigas eis tik vienas darbuotojas, ir tas, kuris nesimoka. Ganėtinai sunkus buvo paskutinis susitikimas su atsakove, jį grasino ieškovei, kad kreipsis į advokatus. Buvo inicijuotas dar vienas susirinkimas dėl atsiskaitymo ir išėjimo iš darbo, taip pat buvo užsiminta apie 500 Eur skolą. Susirinkimo metu atsakovė pasakė, kad kai su ja bus pilnai atsiskaityta (bus sumokėtas darbo užmokestis), tada ji grąžins skolą. 2020 m. rugsėjo 15 d. atsakovė paprašė paskolinti pinigų. Tuo metu įmonė buvo skolinga atsakovei. Susirinkime dalyvavo A. L., kuri eina taip pat administratorės pareigas. Sprendimą paskolinti pinigus priėmė susirinkimo metu. Pinigus perdavė asmeniškai pasiėmusi iš kasos. Skolos raštelyje parašyta –(duomenys neskelbtini)– (minus) – 500 Eur. Kasoje yra pinigėliai, ir kiek išėmė iš kasos, tiek ir parašė ant lapelio. Paskambino tą dieną buhalterei, ir pranešė kad atsakovei buvo perduoti pinigai, buvo užpildyti atitinkami dokumentai iš buhalterės pusės. Ant lapelio kur parašyta – (minus) 500 Eur pasirašė A. L.. Atlyginimai visada buvo mokėti laiku, tik pandemijos laiku atlyginimai vėluodavo. Ieškovė paaiškino, kad pavedimo padaryti negali, nes pinigų banko sąskaitoje nėra, yra pinigai kasoje. Ant skolos raštelio užrašytas taip pat kitas asmuo A., jis dirba įmonėje ūkvedžiu, kuris perka prekes DEPO parduotuvėje. Jam duoda pinigus, ūkvedys nuvažiuoja ir nuperka reikalingas prekes, grąžina likusius pinigus, atneša PVM sąskaitas faktūras už nupirktas prekes. Savo vardą atsakovė parašė pati. Darbo komisija pripažino, kad atlyginimas buvo nemokamas laiku. Atsakovė buvo perspėta, kad susirinkimo metu bus rašomas protokolas. Susirinkimo metu ieškovė nerodė skolos raštelio. Paaiškino, kad ant lapuko tos dienos išlaidos, yra 728 Eur likutis, pažymi, kokią sumą įmonė atidavė darbuotojui.
14. Liudytoja A. L. 2022 m. kovo 1 d. posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) administratorėmis. Paaiškinimus paprašė parašyti, kai prasidėjo ginčas. Atsakovė nesiskundė apie pinigus. Kaip išsprendė problemą nieko apie tai nesakė. Pinigus už užsiėmimus pagrinde moka mėnesio pradžioje, mokėjo grynais pinigais ir banko pavedimais. Algas gaudavo pavedimais. Liudytoja ant lapuko užrašė kiek tuo metu buvo pinigų, t. y. yra 728 Eur. Vardai, sumos įrašyti ne liudytojos ranka, jos yra tik parašas.
15. Liudytoja U. J. 2022 m. kovo 1 d. posėdžio metu parodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėn. eina laikinai direktorės pareigas. Susirinkime buvo aptariama, kad nori baigti santykius su (duomenys neskelbtini), buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos. (duomenys neskelbtini) sakė, kai jai bus sumokėti visi pinigai susiję su darbo santykiais, jį grąžins skolą, t. y. 500 Eur. Susirinkimo metu dalyvavo U. J., atsakovė ir ieškovė. Susirinkimai vykdavo dieną. Susirinkimas praėjo gan greitai. Kiekvieno susirinkimo rašė protokolą, visų dalyvių pasirašoma. Girdėjo, kad pasirašė lapelį, tačiau koks tiksliai lapelis buvo pasirašytas nežino. Tai buvo vienintelis atvejis kai įmonė skolino pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
16. Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad
16.1. atsakovė M. P. nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. kovo 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose.
16.2. darbo sutartis su atsakove nutraukta 2021 m. kovo 17 d.
16.3. ant ieškovės pateikto skolos (lapelio) raštelio yra liudytojos A. L. parašas, dėl šio fakto ginčo nėra.
16.4. 1 000 Eur į atsakovės sąskaitą buvo įnešti 2020 m. rugsėjo 14 d. 23.56 val. Ozo g. 25, Vilniuje.
16.5. 2020 m. rugsėjo 15 d. 11 val. atsakovė sumokėjo 408 Eur sumą už mokslus.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad ji po 2020 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo paskolino atsakovei 500 Eur sumą grynaisiais pinigais. Paskolinius santykius ieškovė įrodinėja ne tik paskolos lapeliu (rašteliu), kuriame parašyta „(duomenys neskelbtini) – 500“, kas, anot ieškovės, reiškia, kad atsakovei iš kasos buvo perduoti 500 Eur (o kitam darbuotojui A. – 125 Eur), tačiau ir liudytojos, betarpiškai dalyvavusios pinigų atsakovei perdavime, parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovė prašė pas ieškovę pinigų bei patvirtinančiais, kad įmonės kasoje tuo metu buvo grynųjų pinigų ir jie buvo perduoti atsakovei. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė prašė pinigų iš ieškovės, taip pat nėra ginčo, kad tuo metu, ieškovė buvo skolinga atsakovei, t. y. vėlavo išmokėti atsakovei darbo atlyginimą.
18. Ieškovės teigimu, tarp jos ir atsakovės susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, atsakovė gautos paskolos negrąžino, todėl ieškovė prašo negrąžintą 500 Eur paskolos sumą priteisti iš atsakovės teismine tvarka. Atsakovė su jai pareikštu ieškinio reikalavimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė paskolos suteikimo fakto, be to nesilaikė paskolos sutarties sudarymui keliamų reikalavimų.
19. Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas.
20. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Taip pat yra išaiškinęs, jog įstatyme nedetalizuojant, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai, todėl atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, nurodė, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Taip pat pažymėjo, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
22. Nagrinėjamu atveju paskolos davėjas yra juridinis asmuo, sutartis turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Vertinant ieškovės pateiktą skolos lapelį (raštelį) akivaizdu, kad šis dokumentas neatitinka būtinųjų paskolos santykių buvimą patvirtinančių sąlygų. Iš šio dokumento nesimato paskolos dalyko paskolos gavėjai (atsakovei) perdavimo. Vien skolos lapelyje padarytas įrašas apie 500 Eur sumą “ (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, „nepatvirtina paskolos atsakovei suteikimo fakto. Juo labiau, kad šiame dokumente nėra atsakovės parašo, kuriuo būtų užtvirtinta lapelyje nurodyta informacija. Be to, skolos lapelyje nėra numatytas paskolos gavėjos įsipareigojimas grąžinti ieškovei paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą, kas sudaro pagrindą išvadai, jog šis dokumentas negali būti kvalifikuojamas kaip rašytinė paskolos sutartis. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų atsakovei perdavimą (CPK 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. L. iš esmės taip pat nepatvirtino mačiusi pinigų perdavimo atsakovei fakto. Pažymėtina, kad liudytoją A. L. ir ieškovę sieja darbiniai santykiai, todėl liudytoja gali būti netiesiogiai suinteresuota duoti darbdavei palankius parodymus. Be to, kaip minėta, konstatavus, kad ieškovės pateiktas skolos raštelis neatitinka įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos bei atsakovei ginčijant paskolos sutarties sudarymą, ieškovė negali remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą grąžinti jai skolos raštelyje nurodytą sumą, t. y. kitą būtinąjį paskolos sutarties elementą, byloje taip pat nėra. Vertinant byloje esančius šalių susirašinėjimus SMS, pažymėtina, kad susirašinėjimuose nėra nurodyta jokios informacijos apie paskolos atsakovei suteikimą ir atsakovės pareigą paskolą grąžinti. Vertinant aplinkybes, kad tuo pačiu metu bendrovė atsakovei buvo skolinga darbo užmokestį, neatmetama, kad susirašinėjime galėjo eiti kalba apie vėluojančio atlyginimo atsakovei sumokėjimą.
23. Pažymėtina, kad vien tik pinigų davimas ir gavimas, jeigu toks būtų įrodytas, nesant jokių kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie paskolinių santykių tarp šalių buvimą.
24. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė rašytinės paskolos sutarties, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia, tiek ieškovės ketinimas perduoti paskolos dalyką (pinigus) paskolos gavėjo (atsakovės) nuosavybėn, tiek ir paskolos gavėjo (atsakovės) įsipareigojimas grąžinti pinigus, sudarymo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
25. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimam sprendimui.
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Nagrinėjamu atveju priimamas atsakovei palankus sprendimas, todėl sprendžiamas klausimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
27. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (200,00 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimas, 100,00 Eur dubliko parengimas, 200,00 Eur atstovavimas teismo posėdžiuose). Atsakovė tinkamai ir laiku pateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, patirtos išlaidos tinkamai ir laiku pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovės.
28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.