Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2017-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2628-1058/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2017-09-18
Bylos Nr.
1-2628-1058/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24628-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
B. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2628-1058/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24628-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 3 dalį (trys veikos), 284 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi pakeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir paskirta papildoma poveikio priemonė – 5 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. 2017 m. gegužės 20 d., apie 18.45 val. Vilniuje, Vydūno g., ties pastatu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 3,10 promilės etilo alkoholio. Šiais veiksmais B. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis B. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės 20 d., apie 17 val. buvo pas draugą. Pilaitės mikrorajono parke su draugu gėrė degtinę. Ten buvo atvažiavęs automobiliu „VW Caravele“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išgėręs su draugu 0,7 litro degtinės jautėsi gerai, dėl to sugalvojo važiuoti. Įsėdęs į automobilį važiavo Vydūnų g. link Gudelių k., link savo namų ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu jam buvo nustatytas girtumas (promilių neatsimena). Tada jį vežė į Ligų priklausomybės centrą ir į komisariatą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. (J. K.) parodė, kad 2017 m. gegužės 20 d., apie 18.45 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Vydūno g., liudytojas mato, jog automobilio „VW Caravelle“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vairuoja automobilį visiškai girtas. Minėtą automobilį pastebėjo Smalinės g. ir sustabdė patikrinimui. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo B. K.. Jam buvo nustatytas 3.38 promilių girtumas, jis kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 11).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gegužės 20 d., apie 18.45 val., kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo nurodymą nuvyko į Vydūno g., kur pranešėjas matė, kad automobilio „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Minėtas automobilis buvo sustabdytas Smalinės g., jį vairavo B. K., į alkotesterio matuoklį jis įpūtė 3,38 promilių. B. K. teigė, kad alkoholį vartojo visą dieną, prieš sustabdant buvo valandą negėręs (b. l. 8).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. gegužės 20 d., 18.44 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Vydūno g. 4, Pilaitėje, parduotuvės Hyper Rimi aikštelėje važinėja automobilis „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, vairuotojas neblaivus, pranešėjas užstatė savo automobilį, kad minėtas automobilis neišvažiuotų iš aikštelės, laukia (b. l. 7).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. gegužės 20 d., 18.53 val. B. K. buvo nustatytas 3,38 promilių neblaivumas (b. l. 19). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 21).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 4959/2017(01) matyti, kad B. K. kraujyje, paimtame 2017 m. gegužės 20 d., 19.15 val. nustatyta mažiausia koncentracija 3,10 promilės etilo alkoholio (b. l. 22). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 848 (b. l. 23).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra B. K. (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „VW Caravelle“ (1992 m.) kaina Lietuvoje yra 1 320 Eur (su PVM) (b. l. 15).

B. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 424 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2017 m. gegužės 20 d., apie 18.45 val., Vilniuje, Vydūno g. 4, vairavo automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra (b. l. 6). Iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad B. K. už minėtų nusižengimų padarymą buvo skirta 375 Eur bauda (b. l. 5).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis B. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. B. K. kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad B. K. vairavo automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,10 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo B. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis B. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu ir poveikio priemonėmis sutiko (b. l. 55-56, 57).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas neabejotinai kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. B. K. tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad B. K. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, ikiteisminiame tyrime B. K. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs. Asmens teisei priešingas elgesys kartojasi, kaltinamasis ne kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės normų reikalavimai, pakartotinai daro teisei priešingas veikas. Išvardintos aplinkybės neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai, todėl jo pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia. B. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – B. K. teistas (b. l. 57-58), ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 39-46), dirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 60 parų arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, B. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras prašė paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. B. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad B. K. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, praeityje jis jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, ne kartą vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir padarė ne vieną šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai rodo, kad B. K. teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs piktybiškai nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant B. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam trejų metų laikotarpiui.

Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam B. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis minėtas automobilis priklauso B. K.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. B. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 13), taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu B. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. gegužės 20 d., 19.11 val. iki 2017 m. gegužės 21 d., 16.21 val., t. y. vieną dieną (b. l. 35, 36), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. K. paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 20 d., 19.11 val. iki 2017 m. gegužės 21 d., 16.21 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo B. K. sulaikymo, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Paskirti B. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti B. K. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

B. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti B. K., kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė