Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1694-957/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-09
Bylos Nr.
A15.-1694-957/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01354-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Marijus Kursevičius (pirm.)
Pažeidėjas
M. R.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1694-957/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01354-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. 2021 m. balandžio 18 d., apie 9.16 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 222 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „Seat“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidęs KET reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. R. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, nes prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas kliudė reklaminį stendą ir jį apgadino, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. R. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad suprato, dėl ko surašytas protokolas. Atvažiavo nusiplauti mašiną į „(duomenys neskelbtini)“ plovyklą. Kai jį tempė ant konvejerio, sugalvojo nusivalyti dulkes. Kol valė dulkes, mašina išriedėjo. Pajautė, kad kažkur atsirėmė. Prie to stendo buvo pridėta akmenų. Tos situacijos neįvertino, gal pasimetė, bet neketino niekur bėgti. Pasižiūrėjus į tą stendą pasirodė, kad nieko jam nebuvo nutikę, todėl išvažiavo. Po kelių dienų per darbovietę sužinojo, kad jo ieško policija. Jis pats nuvyko į policiją, dar bandė kontaktuoti su „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos, tačiau jie pasakė, kad jiems žalą atlygins draudimas. Skambino draudimui, bet jie iki šios dienos neturi jokios bylos dėl žalos atlyginimo. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, pajautė, kad atsitrenkė, tačiau nematė apgadinimų. Jeigu būtų išlipęs iš automobilio, gal būtų pastebėjęs stendo apgadinimus, bet tuo metu nepastebėjo apgadinimo. Po kelių dienų matė, kad yra įlenkęs tą stendą. Nežino, kodėl iš karto neišlipo patikrinti stendo. Tiesiog padarė klaidą. Blogai vertina savo elgesį ir prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes tai jo pragyvenimo šaltinis. Baudą sumokės, kokią tik paskirs. Pasistengs nekartoti tokių klaidų. Gailisi dėl įvykio, pažada tokių dalykų nekartoti, bus atidesnis.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. V. 2021 m. gegužės 17 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-38379-2021 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, M. R. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. B. 2021 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. balandžio 19 d. apie 16.00 val. patruliuojant kartu su A. S., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ tunelinės plovyklos darbuotojai pastebėjo, kad yra apgadintas reklaminis stendas. Pažiūrėjus per kameras paaiškėjo, kad į stendą vakar įvažiavo automobilį „Seat“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, pasitikęs operatorius paaiškino, kad 2021 m. balandžio 18 d. 9.16 val. automobilis „Seat“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), išvažiuojantis iš tunelinės plovyklos atsitrenkė į reklaminį stendą, jį apgadino ir pasišalino. Vakar pranešėjas įvykio bei apgadinto stendo nepastebėjo, o šiandien pamatė, kad stendas yra apgadintas. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus nustatė eismo įvykio laiką bei kaltininką (b. l. 4).

Iš 2021 m. balandžio 18 d. eismo įvykio vietos plano matyti, kad jame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat eismo įvykio situacija (b. l. 5).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Seat“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis MB „(duomenys neskelbtini)“, apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 6).

2021 m. balandžio 19 d. P. A. V. (P. A. V.) paaiškinime nurodoma, kad vakar, 2021 m. balandžio 18 d. 9.16 val. automobilis „Seat“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), išvažiuojant iš tunelio pažeidė reklaminį stendą. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Vakar įvykio nebuvo pastebėjęs, pastebėjo tik šiandien. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatė eismo įvykio valandą ir automobilio valstybinius numerius, tuomet apie įvykį informavo pareigūnus (b. l. 7).

Iš 2021 m. gegužės 5 d. komercinio pasiūlymo kopijos matyti, kad naujo reklaminio pilono gamyba ir montavimas (duomenys neskelbtini) g. kaina su PVM 1 185,80 Eur (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių fotonuotraukos kopijų matyti užfiksuotas apgadintas reklaminis stendas bei automobilis „Seat“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 9, 15).

M. R. paaiškinime nurodoma, kad 2021 m. balandžio 18 d. apie 9.09 val. atvyko nusiplauti automobilio „Seat Leon“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso jo darbovietei MB „(duomenys neskelbtini)“ ir su kuriuo jis dirba. Beplaunant mašiną sugalvojo viduje pasivalyti dulkes ir nepajautė kaip buvo išstumtas iš tunelio ir atsirėmė į reklaminį stendą. Iš pasimetimo nepastebėjo, jog jį apgadino ir niekam nieko nepranešęs išvažiavo. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 10).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad mėlynos spalvos automobilis išvažiuoja iš plovyklos ir vairuotojas, atsitrenkęs į stovintį stendą, pažiūri per mašinos langą ir nuvažiuoja (b. l. 23-24).

Dėl M. R. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo M. R., kaip automobilio „Seat“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo, kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. R. savo kaltę pripažino ir parodė, jog atvažiavo nusiplauti mašiną į „(duomenys neskelbtini)“ plovyklą. Kai jį tempė ant konvejerio, sugalvojo nusivalyti dulkes. Kol valė dulkes, mašina išriedėjo. Pajautė, kad kažkur atsirėmė. Prie to stendo buvo pridėta akmenų. Tos situacijos neįvertino, gal pasimetė, bet neketino niekur bėgti. Pasižiūrėjus į tą stendą pasirodė, kad nieko jam nebuvo nutikę, todėl išvažiavo. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, pajautė, kad atsitrenkė, tačiau nematė apgadinimų. Jeigu būtų išlipęs iš automobilio, gal būtų pastebėjęs stendo apgadinimus, bet tuo metu nepastebėjo apgadinimo. Po kelių dienų matė, kad yra įlenkęs tą stendą. Nežino, kodėl iš karto neišlipo patikrinti stendo. Tiesiog padarė klaidą.

Analogiškos pozicijos pastarasis laikėsi ir nusižengimo tyrimo metu (b. l. 10). Pastarojo kaltę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas M. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos patvirtina 2021 m. balandžio 19 d. P. A. V. paaiškinime nurodomos aplinkybės apie tai, kad 2021 m. balandžio 18 d. 9.16 val. automobilis „Seat“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), išvažiuojant iš tunelio pažeidė reklaminį stendą, vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatė eismo įvykio valandą ir automobilio valstybinius numerius, tuomet apie įvykį informavo pareigūnus (b. l. 7). Pirmiau minėtas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno M. B. 2021 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime išdėstytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 4). Be kita ko, eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5), papildomuose duomenyse (b. l. 6) nurodytas aplinkybes sugretinus kartu su byloje esančiomis fotonuotraukomis iš eismo įvykio (b. l. 9, 15), vaizdo įrašu (b. l. 23-24) bei su paties M. R. paaiškinimais leidžia pagrįstai manyti, jog protokole nurodytu metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas M. R. padarė jam inkriminuotą, ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų visiška pakanka išvadai, jog M. R. pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, nes eismo įvykio metu padaręs turtinės žalos nepranešė nukentėjusiajam ar policijai, o iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką ANK 426 straipsnio bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Šiame kontekste, sprendžiant klausimą dėl būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės, svarbūs ir paties M. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai. M. R. paaiškino, jog kol valė dulkes, mašina išriedėjo iš plovyklos. Pajautė, kad kažkur atsirėmė. Prie stendo buvo pridėta akmenų. Tos situacijos neįvertino, gal pasimetė, bet neketino niekur bėgti. Pasižiūrėjus į stendą pasirodė, kad nieko jam nebuvo nutikę, todėl išvažiavo. Po kelių dienų matė, kad yra įlenkęs tą stendą. Teismo vertinimu, tokie jo paties parodymai leidžia spręsti, kad vairuojamame automobilyje M. R. negalėjo nepastebėti ir nepajusti automobilio ir stendo kontakto, ką patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip atsitrenkęs į stendą, automobilio vairuotojas pažiūri į stendą ir nuvažiuoja (b. l. 23-24). Kitaip tariant, M. R. aiškiai suvokė, kad jo vairuojamas automobilis turėjo fizinį kontaktą su stendu, atitinkamai suvokė galimos žalos tikimybę. Todėl įvertinus apgadinto reklaminio stendo faktą, darytina išvada, kad M. R. suvokdamas, jog padarė eismo įvykį ir atsitrenkė į stendą, iš įvykio vietos pasišalino tikėdamasis išvengti gręsiančios atsakomybės. Jis, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo. Todėl M. R. teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, jog pasimetė, esminės reikšmės kvalifikavimui neturi.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 Eur bei į tai, kad M. R. veiksmais dėl reklaminio stendo apgadinimų padaryta žala siekia 1 185,80 Eur (b. l. 8), t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog M. R., protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Seat“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidęs KET reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 222 punktų reikalavimus. Ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, kuris protokole kvalifikuotas tinkamai.

Dėl M. R. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo M. R. kaltė padarius ir šį administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas M. R., kuris pripažinęs pažeidimą parodė, kad po kelių dienų matė, kad yra įlenkęs tą stendą. Dar bandė kontaktuoti su „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos, tačiau jie pasakė, kad jiems žalą atlygins draudimas. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais administracinėn atsakomybėn traukiamo M. R. paaiškinimais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Štai jo paties rašytiniame paaiškinime nurodoma analogiškai, kad 2021 m. balandžio 18 d. apie 9.09 val. atvyko nusiplauti automobilio „Seat Leon“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso jo darbovietei MB „(duomenys neskelbtini)“ ir su kuriuo jis dirba. Beplaunant mašiną sugalvojo viduje pasivalyti dulkes ir nepajautė kaip buvo išstumtas iš tunelio ir atsirėmė į reklaminį stendą (b. l. 10). Tuo tarpu pirmiau minėto policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atvykus pagal gautą iškvietimą, pasitikęs operatorius paaiškino, kad 2021 m. balandžio 18 d. 9.16 val. automobilis „Seat“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), išvažiuojantis iš tunelinės plovyklos atsitrenkė į reklaminį stendą, jį apgadino (b. l. 4). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2021 m. balandžio 19 d. P. A. V. paaiškinime (b. l. 7). Be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. R. kaltę patvirtina byloje esantys kiti rašytiniai duomenys, kaip antai, eismo įvykio vietos planas (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), fotonuotraukų kopijos (b. l. 9, 15) bei vaizdo įrašas (b. l. 23-24). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, detalizuoja bei papildo.

Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, teismas konstatuoja, kad M. R., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, nes prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas kliudė reklaminį stendą ir jį apgadino. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Dėl skirtinų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Tuo tarpu ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą M. R., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (jis padarė ganėtinai šiurkščius administracinius nusižengimus – vairuodamas transporto priemonę, apgadinęs reklaminį stendą, pasišalino iš eismo įvykio vietos), į administracinėn atsakomybėn traukiamo M. R. asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas du kartus už nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančios (b. l. 13), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, M. R. praeityje teistas, šiuo metu yra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. M. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes M. R. skirtinos ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini minimalūs. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokios poveikio priemonės taikymas ar netaikymas yra teismo diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. R., vairuodamas transporto priemonę, padarė ganėtinai šiurkščius administracinius nusižengimus, kuriais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, t. y. šiais savo veiksmais apgadino reklaminį stendą ir vairuojamą automobilį. Akivaizdu, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos M. R. aiškiai suvokė, kad dėl tokio jo elgesio gali atsirasti pasekmės, kadangi tiek apklausiamas teisme, tiek savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog atsirėmė į reklaminį stendą ir iš pasimetimo pasišalino iš įvykio vietos. Tačiau teismas, diskrecijos teise spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo kartu įvertina ir tai, kad M. R. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, byloje itin blogai jį apibūdinančių duomenų nesurinkta, išreiškė akivaizdų gailėjimąsi dėl nusižengimų, nurodė, jog kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, šiuo metu yra dirbantis, jam šiuo nutarimu skiriama pakankamai griežta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pakankamai didelis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtina skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl tokia administracinio poveikio priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

M. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam dešimties eurų (10 Eur) dydžio baudą.

M. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1 100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, M. R. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1 100 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132024478.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).

Teisėjas Marijus Kursevičius