Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-23 · Civilinė byla Nr. e2S-866-779/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
e2S-866-779/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03651-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Atsakovas
D. S.
Ieškovas
A. F.
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eS2-866-779/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03651-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; (S) 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo D. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1363-341/2019 pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos pagal skolos raštelį priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. S. 600,00 Eur skolą, 39,68 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo A. F. ir atsakovo D. S. buvo pasirašytas 2017-04-25 skolos raštelis su tekstu „Aš D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigoju iki 2017-06-10 atiduoti skolą A. F.. Skolos suma 600 Eur (šeši šimtai eur) ir terasa. D. S. (parašas) A. F. (parašas)“. Atsakovas savo įsipareigojimo atiduoti skolą tinkamai neįvykdė iki šiol.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui A. F. iš atsakovo D. S. 600,00 Eur skolos, 39,68 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 639,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. 2019 m. vasario 13 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 25 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1363-341/2019 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; iš ieškovo A. F. išreikalauti 2017-04-25 skolos raštelio originalą; skirti rašysenos ekspertizę, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, užduodant klausimą „ar 2017-04-25 skolos raštelyje prie žodžių „D. S.“ pasirašė D. S.; iš A. F. priteisti atsakovui D. S. visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas; skirti ieškovui A. F. 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos pervedant atsakovui D. S..

Šalies argumentai

4. Pareiškime nurodė, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį per teismo nustatytą terminą todėl, kad ieškinys faktiškai jam nebuvo įteiktas. Atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini) . Atsakovui teismo pranešimas buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu atsakovas negyvena ir todėl jam teismo pranešimas nebuvo įteiktas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019-01-04 priėmė nutartį, kuria nutarė atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešai paskelbiant pranešimą specialiame internetiniame puslapyje. Tačiau apie šį viešą skelbimą atsakovas nežinojo.

5. Pareiškėjo manymu, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas ieškinį tenkino remdamasis ieškovo pateikta 2017-04-25 skolos raštelio kopija. Vien remdamasis šiuo skolos rašteliu teismas nusprendė, kad tarp ieškovo (tariamo paskolos davėjo) ir atsakovo (tariamo paskolos gavėjo) buvo sudaryta paskolos sutartis ir atsakovas laiku negrąžino tariamai atsakovui suteiktos 600,00 Eur paskolos. Ieškovo pateiktas skolos raštelis yra suklastotas. Šis paskolos raštelis yra surašytas ne atsakovo ranka, o jame esantis parašas prie atsakovo vardo ir pavardės yra ne atsakovo, t. y. suklastotas atsakovo parašas, todėl šiuo paskolos rašteliu, kaip įrodymu, negalima remtis ir jis negali patvirtinti paskolos sutarties sudarymo. Be to, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Ieškovo pateiktame suklastotame paskolos raštelyje nėra nurodyta, kad pareiškėjui buvo perduotas paskolos dalykas.

Atsiliepimas

6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą, kuriuo su atsakovo pateiktu pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad daugelis atsakovo pateiktų motyvų yra nepagrįsti jokiais įrodymais, melagingi ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovas nėra tiksliai deklaravęs savo gyvenamosios vietos (byloje esančioje VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta - įtrauktas į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitą, Vilniaus m. sav.). Teismas atsakovui dokumentus siuntė bent kelis kartus, jo turto buvimo vietos adresu. Atsakovui teismo dokumentai buvo siųsti ir oficialiai nurodytos atsakovo darbo vietos (duomenys neskelbtini) buveinės adresu. Abiem atvejais dokumentų atsakovas neatsiėmė iš pašto per dokumentų saugojimo laiką. Atsakovas pareiškime nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) , nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų - nuomos/panaudos sutarties ar kt., taip pat jokiuose viešuose registruose šis adresas kaip atsakovo gyvenamosios/turto buvimo/darbo vietos adresas nenurodytas, todėl nei teismas, nei ieškovas, negalėjo žinoti atsakovo kito adreso. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodo, kokiu būdu ir kaip sužinojo apie sprendimo už akių priėmimą civ. byloje Nr. e2-1363-341/2019 (ar sprendimas jam buvo įteiktas jo turto buvimo vietos adresu, ar kitu adresu), kas tikėtina, jei atsakovas visgi gavo dokumentus turto buvimo vietos adresu, tai teismo siųsto ieškovo ieškinio su priedais atsakovas iš pašto neatsiėmė piktybiškai. Tokiu atveju, iš civilinėje byloje esančios informacijos akivaizdu, jog atsakovui teismo dokumentai buvo siųsti visais įmanomais oficialiai pateiktais atsakovo gyvenimo/darbo/turto buvimo vietą įrodančiais adresais. Teismas pagrįstai ir laikydamasis įstatymų pagal ieškovo prašymą atsakovui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, kas laikytina tinkamu atsakovo informavimu.

7. Atsakovo skola ieškovui susidarė tuomet, kai ieškovas 2015-05-12 iš atsakovo nusipirko kotedžą (duomenys neskelbtini) . Kadangi ne visi statybos darbai pagal sutartį buvo užbaigti, o ir po kurio laiko pasirodė statybos darbų brokas, atsakovas buvo apie tai informuotas. Šiai situacijai išspręsti ieškovas su atsakovu telefonu sutarė, jog ieškovas pats sutvarkys atsakovo darbų „broką“, o atsakovas grąžins dalį ieškovo patirtų išlaidų. „Broko“ šalinimas ieškovui kainavo apie 2000 Eur. Tuomet iš atsakovo buvo pareikalauta grąžinti dalį ieškovo patirtų išlaidų. Atsakovas žadėdavo, jog skolą atiduos už kelių mėnesių, kai parduos kitus objektus, tačiau tai buvo tik pažadai. Vėliau atsakovas vengė vykdyti susitarimą, ieškovui skambinant, nekėlė telefono ragelio. Kadangi ieškovas suprato, jog kitaip skolos iš atsakovo neatgaus, įteikė jam skolos raštelį. Skolos raštelį surašė ieškovo žmona K. F., ieškovas įrašė sumą, o skolos raštelyje prie savo vardo ir pavardės pasirašė pats atsakovas. Vėliau prie savo vardo, pavardės pasirašė ir ieškovas. Atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės dėl įsiskolinimo nebuvimo ar parašo padirbinėjimo yra melagingos ir neatitinkančios tikrovės, o jas paneigus pagal pateiktus įrodymus, atsakovo pareiškimas netenkintinas. Atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų būti laikomi pakankamu pagrindu suabejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovo nurodyti teiginiai, kad jis nepasirašė skolos raštelio ir kad jo parašas suklastotas yra niekuo nepagrįsti, siekiant bylą užvilkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus regiono teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi netenkinto atsakovo D. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1363-341/2019.

Atsiliepimas

9. Teismas nustatė, kad nesant galimybių nustatyti faktinį atsakovo gyvenamosios vietos adresą, atsakovui ieškinys su pranešimu pateikti atsiliepimą į ieškinį įteiktas tinkamai, t. y. CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nors atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir teigia, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau nenurodė jokių aplinkybių bei neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovo prašyta priteisti 639,68 Eur skolos suma (600,00 Eur – pagrindinė skola, 39,68 Eur – palūkanos) buvo apskaičiuota neteisėtai ir (ar) nepagrįstai. Nurodė, kad iš byloje esančio 2017-04-25 skolos raštelio originalo matyti, jog atsakovas iki 2017-06-10 pasirašytinai įsipareigojo atiduoti 600,00 Eur skolą ieškovui, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė; tuo pagrindu ieškovas paskaičiavo 39,68 Eur palūkanų. Atsakovas neginčija tarp ieškovo ir atsakovo buvus sutartinių santykių, iš jų kilusio skolos atsiradimo (buvimo) fakto, nei jos dydžio ir pan. aplinkybių. Byloje minėtas aplinkybes papildomai patvirtina ieškovo pateiktas atsiliepimas į pareiškimą ir audio įrašo vertimas. Atsakovas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas, nepaneigė šalių sutartinių santykių, jų vykdymo/nevykdymo aplinkybių.

Atsiliepimas

11. Atsakovo teiginys dėl atsakovo parašo klastotės yra nepagrįstas, kadangi CPK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, pareiškęs asmuo turi pateikti suklastojimo įrodymus. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

12. Atsakovui pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius jokių aplinkybių ir nepateikus jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas atsisakė tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

13. Pareiškėjas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

13.1. Atsakovui faktiškai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir jis nežinojo apie pradėtą civilinę bylą bei jo pareigą pateikti atsiliepimą, todėl turi būti panaikintas teismo sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, taip pat užtikrinant šalių lygiateisiškumą ir atsakovo teisę į teisminį gynybą.

13.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pareiškimą, kad paskolos dokumentas, kurio pagrindu tenkintas ieškinys, yra suklastotas ir, nepagrįstai ignoruodamas atsakovo prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, pateikė išvadą, kad byloje nėra įrodymų apie paskolos dokumento suklastojimą. Teismas neatsižvelgė į įrodinėjimo specifiką patvirtinant dokumento suklastojimo faktą. Dokumente esančio parašo suklastojimo faktą gali patvirtinti tik rašysenos eksperto išvada, o tam, kad atlikti tokia ekspertizę, yra reikalingas dokumento originalas. Tai specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl atsakovas prašė išreikalauti skolos raštelio originalą ir skirti rašysenos ekspertizę. Teismas, atsisakydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir skirti rašysenos ekspertizę, pažeidė atsakovo teisę į teisminę gynybą bei šalių lygiateisiškumo principą.

Šalies argumentai

13.3. Pareiškėjas teigė, jog jam nebuvo perduotas paskolos dalykas, dėl ko tarp šalių nesusiklostė faktiniai paskolos teisiniai santykiai. Taigi, atsakovas ginčijo savo prievolę grąžinti paskolą. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad atsakovas neginčija skolos fakto ir dydžio. Suklastotame skolos raštelyje net nėra nurodyta, kad ieškovas perdavė, o atsakovas gavo paskolos dalyką, t. y. 600,00 Eur.

Atsiliepimas

2. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas jokių teisės normų dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui nepažeidė, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, todėl atsakovo argumentai dėl netinkamo procesinių dokumentų jam įteikimo yra nepagrįsti.

14.2. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas teisingai vertino, jog atsakovas neginčijo tarp ieškovo ir atsakovo buvus sutartinius santykius, iš jų kilusio skolos atsiradimo fakto, nei jos dydžio ir pan. aplinkybių, o jo argumentai dėl parašo suklastojimo nebuvo pagrįsti, pateikiant suklastojimo įrodymus, kaip numato CPK 184 str. 1 d.

14.3. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei pateiktus įrodymus, teisingai konstatavo, jog nebuvo nė vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

3. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

4. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su sprendimo už akių peržiūrėjimu.

5. Pagal CPK 288 straipsnio 2 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

Dėl termino atsiliepimui pateikti priežasčių svarbumo

6. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir nepagrįstai pripažino, kad atsakovas terminą atsiliepimui pateikti praleido be svarbių priežasčių.

7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, visų pirma, nagrinėja tai, ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas „Dėl teisės kreiptis į teismą“). Teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį. Asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis, taip pat tai, kad civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) du kartus, tačiau grįžo neįteikti. Gyventojų registro duomenimis nustačius, jog atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) , atsakovui taip pat procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurie grįžo taip pat neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovui 2019 m. sausio 15 d. buvo įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Sprendimas už akių priimtas 2019 m. sausio 25 d.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors siekiant atsakovui įteikti procesinius dokumentus, jie buvo siunčiami teismui žinomais atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais, kitų atsakovo gyvenamųjų vietų adresų teismui sužinoti nepavyko, ir procesiniai dokumentai buvo laikomi įteiktais viešo paskelbimo būdu, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas buvo faktiškai informuotas apie jo atžvilgiu vykstantį civilinį procesą.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 15 d. paskelbus apie ieškovo ieškinį atsakovui viešo paskelbimo būdu, atsakovas viešo paskelbimo metu (2019 m. sausio 15 d.) faktiškai apie ieškovo jam pareikštą ieškinį nesužinojo. Pagal atsakovo pateiktus duomenis, apie jo atžvilgiu vykstantį civilinį procesą atsakovas sužinojo 2019 m. vasario mėn. pradžioje. Atsakovas pakankamai operatyviai nuo sužinojimo apie jo atžvilgiu vykstantį civilinį procesą (2019 m. vasario mėnesio) kreipėsi į advokatą E. S. ir sudarė atstovavimo sutartį dėl atsakovo atstovavimo teisme (2019-02-06), kuris 2019-02-13 atsakovo vardu teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

12. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas siekė sąmoningai nuo ieškovo ir (ar) teismo nuslėpti savo gyvenamosios vietos adresą, į tai, kad atsakovui faktiškai procesinių dokumentų įteikti nepavyko ne dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, nagrinėjamu atveju CPK 130 straipsnyje įtvirtinta teisinė fikcija, kad viešo paskelbimo būdu atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2019 m. sausio 15 d., paneigtina. Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti pasinaudojus CPK 130 straipsnyje įtvirtinta teisine fikcija, turėjo realią galimybę susipažinti su jam pareikštais materialiniais teisiniais subjektiniais reikalavimais, ir konstatuoti, kad atsakovas buvo pasyvus bylos proceso stebėtojas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1995-585/2014).

13. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad iki teismui priimant sprendimą už akių, atsakovui faktiškai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ir jis nežinojo apie civilinėje byloje Nr. e2-1363-341/2018 jo atžvilgiu pradėtą civilinį procesą. Kadangi atsakovui skirti procesiniai dokumentai, įskaitant ieškovo ieškinį, atsakovui nebuvo faktiškai įteikti, ir atsakovas apie jam skirtus procesinius dokumentus bei apie jo atžvilgiu vykstantį civilinį procesą byloje Nr. e2-1363-341/2018 sužinojo 2018 m. vasario mėn. pradžioje, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo teismui priėmus sprendimą už akių, darytina išvada, kad atsakovas terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodytų motyvų pagrindu nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas terminą atsiliepimui pateikti praleido be svarbių priežasčių. Pripažintina, kad atsakovas terminą atsiliepimui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.

Dėl (ne)galėjimo priimti sprendimą už akių

14. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 5 punktą, teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 str. 6 d.).

15. Iš bylos duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai kartu su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu buvo teikti 2019 m. sausio 15 d. Viešo paskelbimo būdo paskelbtame pranešime buvo nurodyta, kad atsakovas per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo internete dienos (t. y. nuo 2019 m. sausio 15 d.) privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Terminas atsakovui atsiliepimui pateikti baigėsi po 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos (2019 m. sausio 29 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė 2019 m. sausio 25 d., t. y. dar nepasibaigus terminui atsakovui atsiliepimui pateikti. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą už akių nesant būtinosios jo priėmimo sąlygos – termino atsiliepimui pateikti pasibaigimo. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas byloje negalėjo priimti sprendimo už akių, ir jį priimdamas pažeidė CPK 285 straipsnio 3 dalies 5 punkto, 6 dalies reikalavimus. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą naikinti priimtą sprendimą už akių (CPK 288 str. 4 d. 2 p.).

Dėl atsakovo nurodytų argumentų ir įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

16. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pareiškimo argumentus dėl paskolos dokumento, kurio pagrindu tenkintas ieškinys, suklastojimo, nepagrįstai neskyrė rašysenos ekspertizės suklastojimo faktui nustatyti.

17. Nustatyta, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ginčydamas savo prievolę sumokėti ieškovui 600,00 Eur, nurodė aplinkybę, kad ant skolos raštelio (kurio pagrindu ieškovas reikalavo iš atsakovo sumokėti 600,00 Eur sumą) yra suklastotas atsakovo parašas, atsakovas tokio dokumento nėra pasirašęs.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad atsakovo teiginys dėl atsakovo parašo klastotės yra nepagrįstas, kadangi CPK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, pareiškęs asmuo turi pateikti suklastojimo įrodymus.

19. Vadovaujantis CPK 184 straipsnio nuostatomis, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad skolos raštelis yra suklastotas, prašė juo nesivadovauti, taigi pateikė CPK 184 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl įrodymo suklastojimo. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas kartu su pareiškimu privalėjo pateikti skolos raštelio suklastojimo įrodymus, kadangi tokia pareiga pagal CPK 184 straipsnio nuostatas atsakovui nėra nustatyta.

21. Papildomų įrodymų kartu su pareiškimu nepateikimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip atsakovo pareigos neįvykdymą ir skolos raštelio suklastojimo fakto neįrodymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui ginčijant ieškinio reikalavimą tuo pagrindu, kad skolos faktiniu pagrindu buvęs skolos raštelis yra suklastotas, pirmosios instancijos teismas turėjo byloje pašalinti abejones dėl šios aplinkybės (ne)egzistavimo. Pažymėtina, kad atsakovas pareiškimu prašė byloje skirti rašysenos ekspertizę skolos raštelio suklastojimo faktui nustatyti, sutiko apmokėti tokios ekspertizės išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo kliūčių bylai reikšmingoms aplinkybėms dėl skolos raštelio suklastojimo nustatyti skiriant rašysenos ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dokumento suklastojimo fakto nustatymui yra reikalingos specialiosios žinios, tokiam faktui nustatyti atliekamas specialus tyrimas, dėl ko atsakovas, teikdamas pareiškimą, kitomis įrodinėjimo priemonėmis nei prašydamas skirti rašysenos ekspertizę net neturėjo galimybės įrodyti suklastojimo fakto egzistavimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškime nurodytos aplinkybės dėl skolos raštelio galimo suklastojimo vertintinos kaip keliančios pagrįstas abejones dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008).

23. Nustačius, kad faktinė aplinkybė dėl galimo skolos raštelio suklastojimo kelia pagrįstų abejonių dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. egzistuoja pagrindas sprendimui už akių peržiūrėti, apeliacinės instancijos teismas papildomai nevertina kitų atsakovo nurodytų argumentų dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas byloje negalėjo priimti sprendimo už akių ir atsakovas pateikė argumentus, keliančius pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, darytina išvada, kad egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose nustatytos sąlygos panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą

25. Nurodytų motyvų pagrindu atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, naikintina Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutartis ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas, atnaujintinas civilinės bylos nagrinėjimas, bylą nagrinėti perduodant pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Kadangi atskirasis skundas pripažintas pagrįstu ir tenkintas, nėra pagrindo ieškovui priteisti iš atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų priteisti neprašė, todėl tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo D. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1363-341/2019 ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Inga Staknienė