Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-927 ir grąžinti pareiškėją į tarnybą; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjai jos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ji 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atleista iš Administracijos Buhalterijos skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigų. Pareiškėja manė, jog jos pareigybės panaikinimas nėra realus, o įstatyme nustatytos garantijos nebuvo taikomos tinkamai. Paaiškino, jog 2015 m. rugpjūčio 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius bei patvirtinta nauja Administracijos struktūra. Nors patvirtintas tik 3 pareigybėmis ir darbuotojais mažesnis skaičius, tačiau atleisti buvo 24 darbuotojai ir valstybės tarnautojai. Naujai patvirtintoje struktūroje taip pat nebuvo esminių pakeitimų, t. y. tam tikri skyriai buvo sujungti, kitų skyrių pakeisti tik pavadinimai bei įkurtas vienas naujas skyrius ir trys naujos pareigybės. Iš šių pakeitimų matyti, jog iš esmės nenumatytas jokių funkcijų atsisakymas, jos liko tokios pačios. Atsakovo struktūroje Buhalterijos skyriaus funkcijos išliko, tik šis skyrius buvo sujungtas su Finansų ir biudžeto skyriumi ir tapo Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus Buhalterijos poskyriu, o pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo perskirstytos kitoms darbuotojoms (vyresniosioms specialistėms ir buhalterėms). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jei iš esmės pagrindinės pareigybės funkcijos ir paskirtis išlieka, nelaikoma, kad pareigybė panaikinta, todėl pareiškėjos atleidimas iš pareigų yra neteisėtas. Teigė, jog atsakovas pažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalį, nes iki pareiškėjos atleidimo iš pareigų dienos jai nebuvo pateiktas nei vienas pasiūlymas dėl kitos pareigybės, ir pažymėjo, jog šiuo metu Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus Buhalterijos poskyrio vedėjo pareigybė nėra užimta, tačiau pareiškėjai ji nebuvo pasiūlyta, taip pat nesuteikta jokia informacija, ar pareiškėja būtų tinkama eiti šias pareigas. Vadovaudamasi VTĮ 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigė, jog nei su pareiškėja, nei su kitais darbuotojais atsakovas visiškai nebendradarbiavo, darbuotojai neturėjo jokios informacijos apie tai, kokios yra savivaldybės tarybos priimto sprendimo priežastys, kokie planuojami pokyčiai, kaip pareigybės bus perskirstytos patvirtinus naują struktūrą, kurie darbuotojai bus atleisti ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus paliekami dirbti. Pažymi, jog iš darbo buvo atleisti daugiausiai asmenys, kurie dalyvavo rinkimuose į savivaldybės tarybą ar dirbo rinkimų komisijos nariais, stebėtojais, todėl manė, jog šie atleidimai yra nulemti ne realių struktūrinių pertvarkymų, o siekio susidoroti su politiniais oponentais.