Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2025-10-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-17559-1261/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-21
Bylos Nr.
2YT-17559-1261/2025
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05588-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Gerika
Pareiškėjas
M. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-17559-1261/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05588-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.5.9; 3.2.3.2; 3.4.6.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Gerika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. skundą dėl antstolės Giedrės Vasiliauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Giedrė Vasiliauskaitė, E. Č., A. U. ir I. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į antstolę Giedrę Vasiliauskaitę su skundu dėl antstolės Giedrės Vasiliauskaitės veiksmų, tai yra dėl 2025 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymo Nr. S-25-112-25668 sudarant paveldimo turto apyrašą iškilusių klausimų išsprendimo dalyje, kurioje atsisakyta į po V. Š. mirties paveldimo turto apyrašą įtraukti patvarkyme nurodytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei kreditorinį reikalavimą.

2. Antstolė Giedrė Vasiliauskaitė 2025 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą Nr. S-25-112-29166 nurodė, ji priimdama skundžiamą patvarkymą vadovavosi teisės aktais ir teismų praktika, neperžengė antstolio veiklos kompetencijos, pagrįstai atsisakė į paveldimo turto apyrašą įtraukti patvarkyme išvardintą turtą, todėl priimtas patvarkymas Nr. S-25-112-25668 (ir jo dalis) negali būti naikinama pareiškėjo nurodytais pagrindais.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo E. Č. prašo atmesti M. Š. 2025 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl antstolės Giedrės Vasiliauskaitės patvarkymo Nr. S-25-112-25668. Nurodo, kad M. Š. skundas yra visiškai nepagrįstas ir visiškai palaiko antstolės 2025 m. rugsėjo 2 d. patvarkyme Nr. S-25-112-29166 nurodytus argumentus.

4. Suinteresuoti asmenys A. U. ir I. V. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog prašo atmesti pareiškėjo skundą ir palaiko suinteresuoto asmens E. Č. pateiktą atsiliepimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

5. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Žemesnės instancijos teismas

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 510 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

7. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog antstolė Giedrė Vasiliauskaitė vykdo Joniškio rajono notarų biuro notarės G. B. vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo Nr. 831 pagal įpėdinio M. Š. pareiškimą dėl po V. Š. mirties likusio turto apyrašo sudarymo. Antstolė Giedrė Vasiliauskaitė 2025 m. rugpjūčio 5 d. sudarė paveldimo turto apyrašą Nr. S-25-112-25667 ir kartu priėmė patvarkymą dėl sudarant paveldimo turto apyrašą iškilusi klausimų išsprendimo Nr. S-25-112-25668. Šiuo patvarkymu antstolė atsisakė į paveldimo turto apyrašą įtraukti įpėdinio M. Š. prašomą įtraukti neregistruotą nekilnojamąjį turtą: statinius, esančius (duomenys neskelbtini), neregistruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), grūdų sandėlį esantį (duomenys neskelbtini), taip pat kilnojamąjį turtą: daiktus, kurių egzistavimo faktas ir priklausymas V. Š. nenustatytas bei atsisakyta į paveldimo turto apyrašą įtraukti ūkininkės E. Č. 60 000,00 Eur skolą, kuri savo ūkio veikloje naudojo V. Š. priklausančius žemės sklypus ir techniką.

8. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl patvarkymo sudarant paveldimo turto apyrašą iškilusių klausimų išsprendimo Nr. S-25-112-25668, kuriame neįtrauktas įpėdinio prašymu nurodytas turtas.

9. Skunde pareiškėjas nurodo, kad atsisakymas nurodytą turtą įtraukti į turto apyrašą, taip mažinant paveldimo turto masę, gali iš esmės pažeisti V. Š. kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad įpėdiniai yra keturi, kitos trys įpėdinės, tame tarpe E. Č., faktiškai daug metų besinaudojanti palikėjo turtu (visa ūkininko ūkio baze (žemės sklypais, pastatais, technika ir kt.), galimai yra suinteresuotos, kad dalis turto nebūtų įtraukta į paveldimo turto apyrašą, tokiu būdu liktų jų žinioje, nebūtų panaudota kreditorinių reikalavimų dengimui.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto apyraše turi būti: 1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; 2) įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Paveldėjimą reglamentuojančiose CK normose nėra apibrėžta tikrosios turto vertės nustatymo procedūra, kriterijai ir momentas. Nors turto apyraše ir turi būti nurodytas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti (CK 5.53 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau vien vertės nurodymas turto apyraše ir (arba) paveldėjimo teisės liudijime savaime nereiškia, kad ši vertė objektyviai atspindi kainą, už kurią paveldėtas turtas gali būti realizuotas. Pirma, turto vertės nurodymas turto apyraše nėra atliekamas turint tikslą apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas vien ta verte, kuri nurodyta paveldimo turto apyraše. Jei paveldėtas turtas galėtų būti realizuotas už didesnę kainą, kuri yra būtina siekiant tenkinti palikėjo kreditorių reikalavimus, vien apyraše nurodytos mažesnės sumos sumokėjimas kreditoriams pažeistų pastarųjų teisę gauti kuo didesnį reikalavimo patenkinimą iš paveldėto turto ir neatitiktų CK 5.53 straipsnio 1 dalies, pagal kurią įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėtu turtu. Antra, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turto apyraše nurodomos informacijos surinkimo ir pateikimo našta tenka įpėdiniui, antstolis tik surašo į apyrašą įpėdinio pateiktą informaciją ir neturi pareigos tikrinti nurodomos paveldimo turto vertės teisingumo. Taigi nurodant paveldimo turto apyraše turto vertę nėra užklausiama visų suinteresuotų asmenų nuomonės; į apyrašą įrašant daiktų, sudarančių palikimą, vertę, nedalyvauja kreditoriai, šioje procedūroje nėra sprendžiami galimi ginčai dėl paveldimo turto vertės. Pažymėtina, kad, nustatant paveldėto turto vertę, yra aktuali paveldėto turto būsena, buvusi palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl šalys gali įrodinėti, kad po palikimo atsiradimo turtas buvo pablogintas arba pagerintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018).

11. Paveldimo turto apyrašo sudarymą reglamentuojančios teisės normos apibrėžia įpėdinio pareigą pateikti antstoliui detalius duomenis apie paveldimų daiktų (turto) (turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) visumą. Atsižvelgiant į įstatyminius turto apyrašo turiniui keliamus reikalavimus, akivaizdu, kad antstoliui nurodomi daiktai, kurie yra civilinių teisinių santykių objektai, palikimo atsiradimo laiku bet kokia nuosavybės teisės forma turi priklausyti palikėjui, būti identifikuotini, atitikti individualumo ir rūšies požymių kriterijus (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.98 straipsnio 1 dalis, 4.4 straipsnis, 5.1 straipsnis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas, pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad nekilnojamasis turtas, t. y. statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro duomenis nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir nėra pateikta duomenų, kad šie pastatai priklauso V. Š.. Nustatyta, kad nekilnojamasis turtas yra pastatytas ant žemės, kuri nuosavybės teise taip pat nepriklauso V. Š.. Byloje nėra jokių duomenų kam priklauso šie pastatai. Pareiškėjas taip pat nėra pateikęs pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad statiniai nuosavybės teise priklausytų V. Š.

13. Į paveldimo turto apyrašą nebuvo įtrauktas neregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): arkinis angaras ir pirtis su pavėsine ir baseinu. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašė matyti, kad nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. lapkričio 10 d. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad valstybės įmonės Registrų centro pateiktoje informacijoje nurodyta, jog nekilnojamasis turtas, t. y. statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), atlikus paiešką kadastro žemėlapyje ir nekilnojamojo turto registro dokumentų archyve nepavyko identifikuoti įregistruotų žemės sklypų, statinių ar jiems suformuotų nekilnojamojo daikto kadastro įrašų, esančių (duomenys neskelbtini), besiribojančių su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), pagal antstolės pateiktą schemą. Pareiškėjas nepateikė pagrindžiančių duomenų, kad minėtu adresu esantys pastatai priklausytų V. Š., o jeigu neregistruoti statiniai šiuo adresu ir buvo pastatyti, turto pardavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) jie buvo parduoti (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklauso naujam savininkui.

14. Dėl į turto apyrašą neįtraukto neregistruoto grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) Teismas nustatė, jog šis nekilnojamasis turtas nėra registruotas nekilnojamojo turto registre, taip nėra registruotas žemės sklypas, ant kurio yra pastatytas šis sandėlis. Pareiškėjas nėra pateikęs nuosavybės teisę įrodančių dokumentų. Vykdomojoje byloje gauta informacija iš VĮ Registrų centro, nurodyta, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. balandžio 3 d. duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, taip pat pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), neįregistruotas ir nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, todėl pateikti informacijos apie šių nekilnojamųjų daiktų esamus savininkus nėra galimybės. Kadangi nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad grūdų sandėlis nuosavybės teise priklauso V. Š., todėl antstolė teisėtai neįtraukė šio nekilnojamojo turto į paveldimo turto apyrašą.

15. Antstolė į paveldimo turto apyrašą neįtraukė ūkininkės E. Č., savo ūkio veikloje naudojusios V. Š. priklausančius žemės sklypus ir techniką, – 60 000,00 Eur skolinį įsipareigojimą. Byloje nėra duomenų, kuriais būtų nustatyta, jog E. Č. savo ūkio veikloje naudojosi V. Š. žemės sklypu ar technika, pareiškėjas nėra pateikęs nuomos ar kitų sutarčių, įrodančių, kad E. Č. turėtų 60 000,00 Eur skolinį įsipareigojimą V. Š.. Nors pareiškėjas ir nurodo, jog E. Č. yra skolinga 60 000,00 Eur V. Š. už žemės sklypą ir techniką, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pateiktas pareiškėjo aplinkybes, pareiškėjas nepateikia.

16. Į paveldimo turto apyrašą neįtraukti daiktai, kurių egzistavimo ir priklausymo palikėjui nenustatyta. Neįtraukti į apyrašą tokie kilnojamieji daiktai: mikrobangų krosnelė, dujinė viryklė, skalbimo mašina, šaldytuvas, šaldiklis, kūrenimo krosnis su ortakiais (kilnojama), minkštų baldų komplektas, svetainės sekcija, žurnalinis staliukas, pietų stalas su kėdėmis, dvi dvigulės lovos, du kilimai (maži) ir technika: trąšų barstytuvas, mėšlo kratytuvas, dyzelinis generatorius, kaušas birioms medžiagoms), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos duomenimis matyti, kad antstolei užklausus nekilnojamojo turto savininkės (duomenys neskelbtini) dėl duomenų apie jos žinioje esantį V. Š. priklausantį turtą, 2025 m. liepos 8 d. raštu dėl informacijos pateikimo, nurodė, kad naujosios savininkės žinioje nėra turto, priklausančio V. Š. Taip pat antstolė užklausė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkę E. Č. dėl duomenų apie V. Š. priklausantį turtą pateikimo. E. Č. pateikė V. Š. priklausančio turto duomenis, pateikė nuotraukas, apibūdino kai kurių daiktų būklę, nurodė galimas rinkos vertes. E. Č. nurodė, kad dalies pareiškėjo prašyme nurodytos buitinės technikos ir kai kurių daiktų nebėra, kadangi jie buvo sulūžę, nebeatliko savo funkcijų, todėl buvo pakeisti naujais, nauji daiktai įsigyti savo lėšomis, taip pat paaiškino, kad kai kurie M. Š. prašyme nurodyti baldai V. Š. jo mirties dieną nepriklausė. Taip pat, 2025 m. kovo 28 d. buvo atlikta turto apžiūra, kurios metu buvo vertinamas kilnojamojo turto, nurodyto 2020 m. birželio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje, kaip nuosavybės teise priteisto V. Š., egzistavimas. Šios apžiūros metu nustatyta, kad V. Š. priklausanti technika: trąšų barstytuvas „Amazone ZAM 1500“, mėšlo kratytuvas „PTU-14“, dyzelinis generatorius, kaušas birioms medžiagoms (bevertis), Cisterna „ZŽV3“, natūroje nėra ir egzistavimo faktas nepatvirtintas. Į paveldimo turto apyrašą įtrauktini tik tie daiktai, kurių realaus egzistavimo faktas, būklė, kiti požymiai, patvirtinti pateiktomis nuotraukomis. Pareiškėjas M. Š. duomenų, pagrindžiančių, kad ginčytini kilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso V. Š. nepateikė, todėl daiktai pagrįstai nėra įtraukti į paveldimo turto apyrašą.

17. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė priėmusi pateiktą notaro vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti paveldimo turto sudėtį, t. y. atliko paiešką registruose, siuntė užklausas. Pareiškėjas, prašydamas į paveldimo turto apyrašą įtraukti išvardintą turtą, nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių, kad palikėjui V. Š., nuosavybės teise priklauso nurodytas turtas. Todėl nesant duomenų, jog turtas, nurodytas pareiškėjo prašyme, nuosavybės teise priklauso palikėjui V. Š., antstolė jų teisėtai neįtraukė į paveldimo turto apyrašą.

18. Byloje duomenų, kad antstolė, atlikdama vykdomuosius veiksmus siekiant nustatyti palikėjo paveldimo turto sudėtį, būtų viršijusi jai teisės aktais nustatytus įgaliojimus ar pažeidusi vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nenustatyta.

19. Taigi, konstatuotina, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė 2025 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą dėl sudarant paveldimo turto apyrašą iškilusių klausimų išsprendimo Nr. S-25-112-25668, kuriuo atsisakė į po V. Š. mirties paveldimo turto apyrašą įtraukti įpėdinio M. Š. nurodytą turtą.

20. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti (t. y. paskirstyti) turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismas pažymi, jog pagal šios teisės normos dispoziciją teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui dėl bylos baigties (ar jų interesų priešingumui) ir tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimamam (priimtam) dalyvavusio byloje asmens naudai, ir šiuo remdamasis.

21. Šiuo atveju byloje dalyvaujančių asmenų – pareiškėjo (ginčijusio antstolio veiksmus) ir suinteresuotų asmenų (prašiusių atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, ir antstolio) – suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl pripažintina byloje dalyvaujančių asmenų teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme.

22. Atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, pripažintina, kad suinteresuotas asmuo E. Č. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23. Dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

24. Suinteresuotas asmuo E. Č. pareiškė prašymą priteisti 734,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato pade? je? jo teikiama? pagalba? maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.16. punkte numatyto už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą rekomenduojamo priteisti užmokesčio.

25. Kiti suinteresuoti asmenys, įskaitant ir antstolę, nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

26. Taigi suinteresuotam asmeniui E. Č. priteistina iš pareiškėjo 734,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas,

nutaria:

pareiškėjo M. Š. skundą dėl antstolės Giedrės Vasiliauskaitės veiksmų atmesti.

Priteisti E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 734,07 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Egidijus Gerika