- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- I-772-257/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00210-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pran.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės,
nedalyvaujant atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. 2015 m. vasario 24 d. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. SP-4181 (7.3455) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nagrinėti iš naujo pareiškėjo 2014 m. gruodžio 12 d. prašymą PR-3455 (7.3455) „Suteikti antrinę teisinę pagalbą“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas pateikė teismui 2015 m. vasario 24 d. patikslintą skundą (26 b. l.) atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. SP-4181 (7.3455) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nagrinėti iš naujo pareiškėjo 2014 m. gruodžio 12 d. prašymą PR-3455 (7.3455) „Suteikti antrinę teisinę pagalbą“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko 2015 m. vasario 24 d. patikslinto skundo reikalavimus. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime yra nurodyta, jog jis privalo sumokėti 401 Lt 40 cnt., tuomet jam bus teikiama teisinė pagalba. Jis apskundė šį sprendimą. Mano, kad teismas gali panaikinti šį sprendimą, pagal kurį jis turi sumokėti tarnybai nurodytą pinigų sumą, nes jam nebuvo suteikta teisinė pagalba, t. y. teisinė pagalba buvo neteisėtai nutraukta. Gavo 2015 m. sausio mėnesį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. galutinę nutartį, kad jo prašymas atmestas, o Tarnyba priėmė skundžiamą sprendimą 2014 m. gruodžio 18 d. Iki šios dienos nesumokėjo nurodytos pinigų sumos, nes mano, kad toks sprendimas yra neteisėtas. Jis pateikė visas pažymas, kreipėsi į prezidentūrą, savivaldybė jam atsakė, kad jo turtas išdalintas. Tarnyba posėdžio metu nepareikalavo, kad Registrų centras sutvarkytų duomenis. Mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis taip pat yra neteisinga, nes liepia žmogui sumokėti už paslaugas, kai žmogus jokio turto neturi. Jis negali sumokėti nurodytos sumos iškart, nes jo pensija maža. Jam niekas neatsiuntė jokio pranešimo ar rašto, kuriame būtų nurodyta, per kiek laiko gali sumokėti nurodytą pinigų sumą, nepasiūlė galimybės pinigus sumokėti dalimis. Prašo teismo panaikinti sprendimą, kuriuo jam nurodyta sumokėti 401 Lt už teisines paslaugas ir įpareigoti Tarnybą suteikti jam teisinę pagalbą.
Atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (68 b. l.)
Atsiliepimas
Atsiliepimu (31–32 b. l.) prašo pareiškėjo A. Č. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodyta, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1083-621/2014 priteisė iš pareiškėjo 2014-08-19 sprendimu Tarnybai 401,40 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šį teismo sprendimą pareiškėjas apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-12-17 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Tarnyba, priimdama 2014-12-18 sprendimą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.
Taip pat atsiliepime pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, tarnyba privalo patikrinti, ar nėra antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tai yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir pareiga. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ar jų dalies. Pareiškėjas, Tarnybos duomenimis, iki šios dienos nėra padengęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl antrinė teisinė pagalba pareiškėjui negali būti teikiama.
Be to, nurodė, kad visi Tarnybos sprendimai priimami remiantis teisės aktais. Tarnyba ginčijamą sprendimą priėmė išsamiai ir objektyviai įvertinusi visumą aplinkybių ir įrodymų, sprendime aiškiai ir išsamiai nurodyti atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą motyvai. Sprendimas pagrįstas faktine medžiaga bei teisės aktų normomis. Sprendimas pasirašytas laikinai einančio pareigas Tarnybos direktoriaus, sprendimo kopija išsiųsta pareiškėjui 2014-12-23 registruotu laišku, todėl sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus administraciniam individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. Č. 2015 m. vasario 24 d. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisėtai 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. SP-4184 (7.3455) vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.
Bylos medžiaga nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas Šiaulių VGTPT pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos AB „Šiaulių energija“ priteisimo pirmos instancijos teisme.
Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą nustatė, kad tarnybos 2012-10-12 sprendimu Nr. SP-3740 (7.3030) pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje Nr. I-3558-426/2012 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pareiškėjo interesams administracinėje byloje nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 50 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Pasibaigus šiai bylai pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 541,40 Lt per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėjui nesumokėjus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Tarnyba kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kuris 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1083-621/2014 pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš A. Č. į valstybės biudžetą 401, 40 Lt įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, jog paminėtoje administracinėje byloje yra dokumentai, kad Tarnyba raštu ragino pareiškėją gera valia sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau pareiškėjui to nepadarius gera valia, kreipėsi į teismą. A. Č. dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme ir apskundė priimtą sprendimą apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi A. Č. apeliacinį skundą atmetė ir paliko aukščiau paminėtą Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą.
Teisinius santykius dėl garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai apginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas, VGTPĮ). Pagal Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, teikiant antrinę teisinę pagalbą, remiamasi ir teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo bei ekonomiškumo principais (2 punktas). Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis yra suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl Įstatymo 11 straipsnis numato atvejus ir sąlygas, kurioms esant yra teikiama antrinė teisinė pagalba, bei išvardina atvejus, kai tokia pagalba neteikiama. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte, kuriuo Šiaulių valstybės garantuojama teisinė tarnyba ir grindė ginčijamą sprendimą, nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1207/2009, 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-71/2011). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, advokato pakeitimo.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. SP-4184 (7.3455) vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo prašymą Nr. PER-3455 (7.3455), nes pareiškėjas iki jam nurodyto termino neapmokėjo nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Skundžiamame akte yra išsamiai nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjui atsirado pareiga atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pareiškėjo subjektyvus nesutikimas su apskaičiuotomis ir priteistomis išlaidomis neeliminuoja VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintos Tarnybos pareigos atsisakyti suteikti teisinę pagalbą. Kaip posėdžio metu nurodė pats A. Č., jis iki šio laiko nėra sumokėjęs visos 401, 40 Lt / 116,25 Eurų įmokos ar jos dalies už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai reikalauja pareiškėjo atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, o šių išlaidų neatlyginus, pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2014 m. gruodžio 12 d. prašymą PR-3455 (7.3455) „Suteikti antrinę teisinę pagalbą“, todėl pareiškėjo 2015 m. vasario 24 d. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjui A. Č. neatimta galimybė vėl kreiptis į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, jei sumokės įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Č. 2015 m. vasario 24 d. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. SP-4181 (7.3455) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nagrinėti iš naujo pareiškėjo 2014 m. gruodžio 12 d. prašymą PR-3455 (7.3455) „Suteikti antrinę teisinę pagalbą“ atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.