Alytaus apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, bedarbis, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2019 m. spalio 19 d. apie 16 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – A. Ž. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai ir paaiškino, kad 2019 m. spalio 19 d. jis savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Apie 16 val. 30 min., jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis nusprendė nuvažiuoti nusipirkti cigarečių. Kadangi jo namuose nebuvo kito blaivaus vairuotojo, todėl jis pats sėdo į savo automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotą jo draugo A. Ž. vardu ir vairavo šį automobilį. Jis konkrečiau neprisimena, kas įvyko toliau, kadangi buvo stipriai neblaivus. Jis tiksliai neprisimena ir paties to eismo įvykio, kurį pats sukėlė, kadangi tuo metu dėl neblaivumo jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Po šio eismo įvykio jis dar kurį laiką buvo prie minėto automobilio, tačiau vėliau jis nuėjo į namus. Jis nepamena, ką veikė namuose, tačiau po eismo įvykio alkoholio daugiau nevartojo. Netrukus į jo namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie nustatė jo neblaivumą ir pristatė jį į policijos komisariatą. Jis sutinka ir gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei sukėlė techninį eismo įvykį. Papildomos apklausos metu kaltinamasis J. M. paaiškino, jog automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį jis ir vairavo 2019 m. spalio 19 d. būdamas neblaivus, priklauso jo draugui A. Ž. Šį automobilį A. Ž. nusipirko iš jo (kaltinamojo) dar vasarą. Jis (kaltinamasis) nebeturi minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Jis nežino, kodėl praeitoje apklausoje sakė, kad tas automobilis priklauso jam pačiam (kaltinamajam). Automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tikrai priklauso A. Ž., kuris yra nusipirkęs šį automobilį iš jo (kaltinamojo) šių metų vasarą. Šis automobilis stovėjo jo (kaltinamojo) kieme, kadangi A. Ž. niekaip nepasiėmė to automobilio. 2019 m. spalio 19 d., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis (kaltinamasis) vartojo alkoholinius gėrimus. Prisimena, kad jam pritrūko cigarečių ir tuomet jis sugalvojo nuvažiuoti jų nusipirkti A. Ž. automobiliu. Jis (kaltinamasis) sunkiai prisimena, kas įvyko toliau. Minėto automobilio raktelius A. Ž. buvo jam palikęs iš anksčiau, kad šis galėtų patraukti tą automobilį, jeigu jis kam nors trukdytų jo namų kieme. A. Ž. nežinojo, kad jis (kaltinamasis) vairuos minėtą automobilį būdamas neblaivus. Anksčiau jis niekada nėra vairavęs automobilio būdamas neblaivus. Dėl šio įvykio jis labai gailisi (bylos lapai (toliau – b. l.) 67 – 69, 72 – 74).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo J. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 metų vasarą, tai galėjo būti rugpjūčio mėnesį jis nusipirko iš J. M. automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šį automobilį užregistravęs savo vardu, jis tą automobilį paliko J. M. namų kieme adresu (duomenys neskelbtini). Jis (liudytojas) vis planavo pasiimti įsigytą automobilį, tačiau kadangi pats dirba (duomenys neskelbtini), todėl ir nepasiėmė to automobilio. Savo automobilio raktus jis buvo palikęs J. M., kadangi tas automobilis buvo jo kieme ir, jeigu šis būtų kam nors trukdęs, J. M. būtų galės jį patraukti. Jis (liudytojas) pasitikėjo J. M. ir net nepamanė, kad šis, būdamas neblaivus, gali važiuoti su jam (liudytojui) priklausančiu automobiliu, kadangi J. M. anksčiau niekada taip nesielgė. Jeigu būtų žinojęs, kad J. M. vairuos jo (liudytojo) automobilį būdamas neblaivus, jis (liudytojas) būtų anksčiau pasiėmęs savo automobilį, tačiau jis labai pasitikėjo J. M. ir nesijaudino dėl savo automobilio. Liudytojas neturi jokių pretenzijų J. M., tik norėtų, kad jam (liudytojui) būtų sugrąžintas jo automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Liudytojas tik iš ikiteisminio tyrimo tyrėjos sužinojo apie tai, kad neblaivus J. M. vairavo jam (liudytojui) priklausantį automobilį. Pats J. M. jam nepaskambino ir nepasakė, kas įvyko. 2019 m. spalio 16 d. liudytojas buvo nuvykęs į J. M. namus, tačiau namuose šio nerado. Tąkart jis matė savo automobilį, stovintį J. M. kieme (b. l. 46 – 48).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2019 m. spalio 19 d. apie 16 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausieji patruliai V. L. ir L. K. sulaikė J. M., kuris, būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). 16 val. 39 min. alkoholio kiekio matuokliu J. M. buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, 16 val. 55 min. – 2,89 promilių neblaivumas. J. M. buvo sulaikytas ir uždarytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2019 m. spalio 19 d. nuo 17 val. iki 18 val. 20 min. buvo apžiūrėti ir aprašyti (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esanti įvykio vieta ir joje stovintis į medinę tvorą atsitrenkęs automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šiam automobiliui užfiksuoti priekinio buferio, priekinio dešinės pusės sparno, užpakalinio dešinės pusės buferio, dešinės pusės priekinių bei užpakalinių durelių apgadinimai. Užfiksuotas ir medinės tvoros apgadinimas. Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 12 – 18).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio V. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. spalio 19 d. jis dirbo policijos ekipaže AP-1821 kartu su vyriausiąja patrule L. K. Apie 16 val. 23 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų jie gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu, jie rado į tvorą atsitrenkusį automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus, šio automobilio vairuotojo eismo įvykio vietoje jau nebuvo. Eismo įvykio liudytojas R. Š. jiems paaiškino, kad jam būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), jis išgirdo kieme trenksmą. Išėjęs pažiūrėti į kiemą, R. Š. pamatė, kaip jo kaimynas, vairuodamas minėtą automobilį, atsitrenkė į jo kiemo vartus, po to, dar pavažiavęs į priekį, atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. Priėjus prie minėto automobilio ir atidarius vairuotojo dureles, vairuotojas (kaimynas) išlipo iš automobilio ir nuėjo į savo namus. R. Š. paaiškino, jog minėto automobilio vairuotojas (kaimynas) buvo akivaizdžiai neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Minėto automobilio vairuotoją, kaip vėliau paaiškėjo – J. M. jie rado šio namuose adresu (duomenys neskelbtini). Bendraujant su J. M., jie pajuto nuo šio sklindantį alkoholio kvapą. J. M. nurodė, jog alkoholį jis vartojo prieš valandą. 16 val. 39 min. J. M. buvo testuotas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0039, kuriuo jam buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas. 16 val. 55 min., pakartojus blaivumo testą, J. M. buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas. Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas bei įvertinta bendra J. M. būklė. J. M. buvo pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo nugabentas į transporto priemonių saugojimo aikštelę (b. l. 19).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2019 m. spalio 19 d. 16 val. 39 min. pirmojo testavimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0039, J. M. buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas. 16 val. 55 min. antrojo testavimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu J. M. buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti J. M. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo nustatymo metu J. M. nesugebėjo paeiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į savo nosies galą. J. M. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais, juos patvirtino pasirašytinai (b. l. 20).

Iš patikros sertifikato Nr. 1086516 matyti, jog J. M. blaivumo tikrinimo metu – 2019 m. spalio 19 d. alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0039, buvo tinkamas naudoti. Šis patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. sausio 22 d. (b. l. 21).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2019 m. spalio 19 d. J. M. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kadangi jam buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas (b. l. 22).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2019 m. spalio 19 d. automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

Iš pinigų perlaidos priėmimo dokumento kopijos, mokėjimo kvito bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos Nr. 52-IL-7957 matyti, jog 2019 m. spalio 30 d. A. Ž. atlygino proceso išlaidas, patirtas dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežimo bei saugojimo (b. l. 27, 30 – 31).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2019 m. spalio 30 d. automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio registracijos liudijimas buvo grąžinti jų savininkui A. Ž., kuris buvo įpareigotas saugoti šiuos daiktus iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 49 – 51).

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. Ž. (b. l. 52).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2019 m. spalio 21 d., pareikalavus, kaltinamasis J. M. pateikė automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 75 – 76).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis J. M. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime bei protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis J. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis J. M. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 107 – 110, 111 – 112).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis J. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis J. M. iki šiol neteistas, tačiau nusikalstamą veiką jis padarė būdamas baustas administracine tvarka (b. l. 93 – 94, 95 – 97, 98). Kaltinamasis išsituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 89 – 90, 91 – 92, 104, 105). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. M. turi tam tikrų sveikatos problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 102 – 103). Byloje nėra kitų neigiamai J. M. charakterizuojančių duomenų. Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 67 – 69, 72 – 74). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamojo J. M. asmenybę ir ypač jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei kilusias pasekmes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kadangi kaltinamojo J. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 19 d. 16 val. 40 min. iki 2019 m. spalio 21 d. 13 val. 45 min. (b. l. 61, 62). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į J. M. paskirtą bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo bei kardomųjų priemonių panaikinimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam J. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą.

Kaltinamasis J. M. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant visas aktualias bylos aplinkybes bei kaltinamojo J. M. asmenybę (pirmą kartą padarė tokio pobūdžio teisės pažeidimą), teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 2 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 21 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 85 – 86, 93 – 94). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu J. M. yra taikomi analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 21 d.

Kaltinamasis J. M. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – A. Ž. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 740 Eur sumą. Atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo J. M. vairuotas automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikoma konfiskuotinu turtu. Pažymėtina, jog automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam (b. l. 52). BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), negali būti paimtas valstybės nuosavybėn. Tačiau baudžiamasis įstatymas numato, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiagoje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog 2019 metų spalio mėnesį automobilio „Opel Vectra“, kurio techninės charakteristikos sutampa su J. M. vairuoto automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 1 740 Eur, kaina be PVM – 1 438 Eur (b. l. 53). Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, prekės ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestinamos PVM. Kadangi konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nėra PVM mokesčio objektas, todėl tokiais atvejais konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydis turi būti išieškomas be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-219-658/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019 ir kt.). Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo ir sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant pilnai įgyvendinti bausmės paskirtį bei tikslus, kaltinamajam J. M. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę (be PVM) atitinkančią 1 438 Eur sumą.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinamos J. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 77 – 79, 80 – 82, 85 – 86).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam sumažintą 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti J. M. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 19 d. 16 val. 40 min. iki 2019 m. spalio 21 d. 13 val. 45 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Bausmę J. M. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo J. M. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti J. M., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti J. M., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 438 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6610.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti J. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymą.

Išaiškinti nuteistajam J. M., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam J. M.