Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-05-04 · Civilinė byla Nr. 2-326-255/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-02-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-04
Bylos Nr.
2-326-255/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13140-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
T. D., Ž. M., T. V.
Advokatai
Linas Mažonas, Osvaldas Martinkus, Egidijus Giedraitis
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2-326-255/2011(Proceso Nr.2-06-3-13140-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.;99.7; 116.1. (S)
KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužes 4 d.Klaipeda

Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Regina Bertašiene, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovui J. M., ieškovo atstovui advokato padejejui Linui Mažonui, atsakovui T. D. ir jo atsakovui advokatui Egidijui Giedraiciui, atsakovams Ž. M., T. V. ir ju atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo J. M. ieškini atsakovams - T. D., Ž. M., T. V., del žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškovas kreipesi i teisma su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovu 84000,00 Lt nuostoliu, 21000,00 Lt palukanu, 5 procentus metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir visas bylinejimosi išlaidas. Nurodo, jog 1999-03-15 jis ir A. M. sudare jungtines veiklos sutarti, kurios pagrindu šalys susitare irengti poilsio ir pramogu centra „Galera“, adresu (duomenys neskelbtini). 1999-10-01 A. M. sudare nuomos sutarti (toliau – Sutartis), pagal kuria isipareigojo nuomininkams T. D., Ž. M., T. V. suteikti laikinai naudotis už sutarta mokesti 180 kv. m. ploto patalpomis, adresu Stoties g. 46, Plunge. 1999-11-25 poilsio ir pramogu centre „Galera“, adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintos patalpos. 2000-01-07 Plunges rajono policijos komisariatas pažymoje Nr. 630 konstatavo, kad tai buvo tycinis padegimas, asmuo ivykdes nusikaltima nenustatytas. Nuomininkai pagal Sutarties 5 d. a p. isipareigojo savo lešomis prižiureti ir remontuoti išnuomotas patalpas. Sutarties 5 d. e p. numatyta, kad pablogejus nuomojamoms patalpoms del nuomininku kaltes, ar del treciuju asmenu veiklos, nuomininkai privalo atlikti remonto darbus savo lešomis ir visiškai atstatyti ju buvusia verte arba pilnai kompensuoti nuomotojui jo turetus del to nuostolius. 2001-01-05 darbu atlikimo akte pažymima, kad visi patalpu atstatymo darbai atlikti ieškovo lešomis, t.y. 150000,00 Lt, todel reikalavimo teise del nuostoliu atlyginimo iš atsakovu pereina ieškovui. Šiuo atveju, atsakovai 2000-06-10 su ieškovu susitare ir pasiraše rašteli, kad gaisro kilusius nuostolius atlygins periodiniais mokejimais, t.y. iki 2002-01-01 – 12000,00 Lt, iki 2003-01-01 – 24000,00 Lt, iki 2004-01-01 – 24000,00 Lt, iki 2005-01-01 – 24000,00 Lt, taciau savo pareigos iki 2005-01-01 neivykde ir privalo ieškovui jo turetus nuostolius. Atsižvelgus i tai, kad atsakovai nesilaike pareigos ir solidariai neatlygino ieškovo patirtus nuostolius bei praleido prievoles ivykdymo termina, nuo 2005-01-01 ieškovo reikalaujamos palukanos sudaro 21000,00 Lt (b.l. 3-5, 65-67).

Atsiliepimas

Atsakovas T. V. atsiliepime i ieškini nurodo, kas su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo ieškini atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 str. 1 d. numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškini atmesti. Reikalavimui del padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metu ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Šis terminas skaiciuojamas nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, t.y. nuo tada kai ieškovas sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Senaties eiga prasidejo iki isigaliojant 2000 m. CK. 1964 CK 84 str. 1 d. nustate bendra triju metu ieškinio senaties termina. Ieškinio senaties eiga prasidejo 1999-11-26 ir pasibaige po 3 m., t.y. 2002-11-26. Atsižvelgus i tai, kad nuostoliams atlyginti suejo ieškinio senaties terminas, pasibaige terminas ir papildomiems reikalavimams, t.y. palukanoms. Nors ieškovas nurodo patikslintame ieškinyje, kad tai atsakovu skola, o ne nuostoliai, taciau atsižvelgtina i tai, kad ieškovas atsakovams pinigu nepaskolino, 84000,00 Lt yra ieškovo patirti nuostoliai del gaisro. Prašo ieškovo ieškini atmetus, priteisti jam turetas bylinejimosi išlaidas (b.l. 46-47, 79-81).

Atsakovas Ž. M. atsiliepime i ieškini nurodo, kas su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo ieškini atmesti. Nurodo, kad CK 1.131 str. 1 d., kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškini atmesti. Reikalavimui del padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metu ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Šis terminas skaiciuojamas nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, t.y. nuo tada kai ieškovas sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Senaties eiga prasidejo iki isigaliojant 2000 m. CK. 1964 CK 84 str. 1 d. nustate bendra triju metu ieškinio senaties termina. Ieškinio senaties eiga prasidejo 1999-11-26 ir pasibaige po 3 m., t.y. 2002-11-26. Atsižvelgus i tai, kad nuostoliams atlyginti suejo ieškinio senaties terminas, pasibaige terminas ir papildomiems reikalavimams, t.y. palukanoms. Nors ieškovas nurodo patikslintame ieškinyje, kad tai atsakovu skola, o ne nuostoliai, taciau atsižvelgtina i tai, kad ieškovas atsakovams pinigu nepaskolino, 84000,00 Lt yra ieškovo patirti nuostoliai del gaisro. Prašo ieškovo ieškini atmetus, priteisti jam turetas bylinejimosi išlaidas (b.l. 56-57, 82-83).

Atsakovas T. D. atsiliepime i ieškini nurodo, kas su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo ieškini atmesti. Mano, kad iš 2001-01-05 darbu atlikimo akto ir 1999-03-15 Sutarties matyti, kad visi po gaisro atliktu patalpu atstatymo darbai atlikti iš ieškovo lešu, taciau reikalavimo teise pagal sutartis turi nuomotoja – A. M.. Ji kaip nuomojamu patalpu savininke privalo atlyginti ieškovui lešas, skirtas patalpu sutvarkymui. Šalys sudarydamos nuomos sutarti nepasiraše priemimo-perdavimo akto, todel nera kaip nustatyti ir ivertinti gaisro metu padarytos turtines žalos dydžio bei identifikuoti, kuriu asmenu turtas buvo sugadintas. Be to, nera irodyta atsakovu kalte del žalos atsiradimo, patalpos buvo nuomuotos ir kitiems asmenims. Taip pat, reikalauja taikyti ieškinio del žalos atlyginimo pareiškimo senati. Prašo ieškovo ieškini atmetus, priteisti jam turetas bylinejimosi išlaidas (b.l. 71-72).

Teismo posedžio metu ieškovas paaiškino, kad ivykus gaisrui, buvo butina patalpas suremontuoti. Gaisro nuostoliai nebuvo visiškai aiškus. Darbu samata sudaryta 150000,00 Lt. Kadangi atsakovai gerai tvarkesi, ir ieškovas, ir atsakovai buvo suinteresuoti kuo greiciau atkurti kluba. Pinigu atsakovams jis nedave, taciau savo lešomis atliko klubo remonta už kuri buvo atsakingi atsakovai. Po gaisro kluba remontavo ir visus statybinius darbus atliko ieškovas savo lešomis, darbai pradeti 1999-11-26, o baigti 2001-01-05, remontas kainavo apie 144000,00 Lt. Atsakovai taip pat prisidejo prie darbu, bet jie tvarke baro iranga, vitrinas, t.y, savo irengimus ir savo turta. Atsakovai pagal Sutarti buvo isipareigoje apdrausti pastata, taciau šios pareigos neivykde. Nuomos sutarti jie pasiraše kaip fiziniai asmenys, o veikla vykde kaip UAB „Trys princai“. Gaisro kaltininku nustatyti nepavyko. Kadangi atsakovai negincijo savo pareigos atlyginti remonto išlaidu, taciau pinigu nemokejo, 2000-06-10 visi susirinko Palangoje, kavineje, aptare turetas išlaidas, laikotarpi iki kada atsiskaitys ir visi trys pasiraše raštu iki kada atsiskaitys už gaisro nuostolius. Isipareigojimo nevykde, iš atsakovu negavo nei vieno lito. Cia ne pirmas kartais, kai atsakovai nevykdo savo skoliniu isipareigojimu.

Teismo posedžio metu atsakovas T. D. nurode, kad neatsimena, kaip raštelis buvo pasirašytas, ieškovas jiems pinigu neskolino. Po gaisro susitarimo budu nustate, kas kam priklauso statyti. Pastata remontavo visi. I pastato remonta ideta daug asmeniniu lešu, taciau sutikslinti sumos negali. Neprisimena, ar pasiraše ta rašteli, taciau pagal ji ieškovui nera atsiskaites. (b.l. 146).

Teismo posedžio metu atsakovas Ž. M. paaiškino, kad rašteli pasiraše laisva valia, nes buvo nurodyta, kad atsakovai kalti del gaisro, dalyvavo visi ji pasirašant. Raštelio parašymo datos neatsimena. Prie gaisro padarytos žalos atlyginimo jis prisidejo. Sutarti su ieškovu jie sudare kaip fiziniai asmenys, taciau veliau isteige UAB „Trys princai“, kuri ir vykde veikla. Patalpoms apsaugoti, atsakovai mokejo draudima, samde apsauga. Po gaisro norejo kuo greiciau atgaivinti veikla, remontavo patalpas. Remonto medžiagas pirko UAB „Trys princai“, remonto darbus atliko darbus atliko visi trys savo jegomis. (b.l. 147).

Teismo posedžio metu atsakovas T. V. paaiškino, kad Nuomos sutarti pasiraše kaip fiziniai asmenys, nes UAB „Trys princai“ buvo kurimo stadijoje. Pripažista, kad pagal rašteli isipareigojo atlyginti nuostolius, taciau nieko nemokejo, nes patys viska atstate, taciau rašytiniu irodymu neturi (b.l. 147-148).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Del teisiniu santykiu kvalifikavimo.

Byloje nustatyta, kad 1999-03-15 ieškovas J. M. ir ir jo dukra A. M. sudare jungtines veiklos sutarti, kurios pagrindu šalys susitare irengti poilsio ir pramogu centra „Galera“, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14). 1999-10-01 A. M. sudare nuomos sutarti (toliau – Sutartis), pagal kuria isipareigojo nuomininkams D., Ž. M., T. V. suteikti laikinai naudotis už sutarta mokesti 180 kv. m. ploto patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-16). 1999-11-25 poilsio ir pramogu centre „Galera“, adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintos patalpos, sunaikinta baro iranga, inventorius, radijo ir televizijos aparatura (b.l. 17). 2000-01-07 Plunges rajono policijos komisariatas pažymoje Nr. 630 konstatavo, kad tai buvo tycinis padegimas, asmuo ivykdes nusikaltima nenustatytas (b.l. 18).

Ieškovas savo 84000,00 Lt dydžio kreditorini reikalavima atsakovu T. D., Ž. M., T. V. atžvilgiu kildina iš 2000-06-10 pasirašyto raštelio del mokejimu už gaisro nuostolius. Šalys šios sudaryto raštelio negincija. Tarp byloje dalyvaujanciu asmenu kilo gincas del pinigu gražinimo ir šaliu teisiniu santykiu kvalifikavimo – ieškovas 84000,00 Lt vertina kaip paskola patalpu remontui, o atsakovai – kaip nuostolius del nuomojamu patalpu remonto.

Pagal CK 6.193 str., aiškinant sutarti, pirmiausia turi buti nagrinejami tikrieji sutarties šaliu ketinimai, bet ne tik remiamasi pažodiniu sutarties tekstu; svarbiausia, kokiu tikslu ir teisiniu padariniu sieke šalys; surašytu dokumentu prasme turi buti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo iforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas bei kokias butent (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilineje byloje M. Ž. (P.) v. R. P., byla Nr. 3K-3-156/2009). Civilineje teiseje galiojantis sutarties laisves principas pirmiausiai reiškia laisve sudaryti sutarti ar jos nesudaryti. Konkreti sutartis gali buti sudaryta tik suderinta šaliu valia, nukreipta i pageidaujamu civiliniu teisiniu santykiu sukurima, pakeitima ar nutraukima. Sutarties elementai, kuriu pakanka, kad sutartis galiotu, yra šaliu susitarimas, t. y. ju valios suderinimas, o istatymu nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.). Sudarydamos savarankiškas sutartis šalys susitaria del atskiro sutarties dalyko ir nustato kiekvienos iš ju teisiu bei pareigu apimti. Ivykdžius kiekviena iš tokiu sutarciu prievoles pagal ivykdyta sutarti pasibaigia (CK 6.123 straipsnis).

Ieškovas teismo posedžio metu nurode, kad paskolino 840000,00 Lt pinigus atsakovams patalpu, adresu (duomenys neskelbtini), po gaisro atstatymo darbams atlikti. Raštelio sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso. Pagal 1964 m. CK 291 str. 1 d. paskolos sutartimi paskolos davejas perduoda paskolos gavejui nuosavyben pinigus, o paskolos gavejas isipareigoja gražinti paskolos davejui tokia pat pinigu suma. Tokia sutartis priskiriama prie realiniu sutarciu, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti neužtenka vien šaliu susitarimo del paskolos. Kad šis santykis atsirastu, jo subjektai igytu teises ir pareigas, butina perduoti ir sutarties dalyka - pinigus arba kitus rušinius požymius turincius daiktus. Tam, kad butu galima konstatuoti, jog šaliu buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindeti pinigu perdavimo faktas. Pinigu perdavimo fakta pagal paskolos sutarti privalo irodyti ieškovas. Šiuo atveju, ieškovas pats pripažista, kad pinigai atsakovams nebuvo perduoti, nes jis pats asmeniškai atliko remonto darbus, o prašoma suma sudaro remonto darbu kaštai. Atsižvelgus i nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo šaliu santykius kvalifikuoti kaip paskolos nera faktinio pagrindo.

Atsakovai nurodo, kad santykius reikia kvalifikuoti kaip deliktinius. Nustatyta, kad Nuomininkai pagal Sutarties 5 d. a p. isipareigojo savo lešomis prižiureti ir remontuoti išnuomotas patalpas. Sutarties 5 d. e p. numatyta, kad pablogejus nuomojamoms patalpoms del nuomininku kaltes, ar del treciuju asmenu veiklos, nuomininkai privalo atlikti remonto darbus savo lešomis ir visiškai atstatyti ju buvusia verte arba pilnai kompensuoti nuomotojui jo turetus del to nuostolius. CK 6.246 str. 1 d. numato, jog civiline atsakomybe atsiranda neivykdžius istatymuose ar sutartyje numatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos istatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai. Ivertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovai 1999-10-01 nuomos sutarties pagrindu turejo pareiga atlyginti gaisro metu padaryta žala.

Del ieškovo reikalavimo teises.

1964 m. CK 472 straipsnyje buvo numatyta pilieciu teise sudaryti jungtines veiklos sutarti savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teisine jungtines veiklos (partnerystes) sutarties forma gali igyti labai ivairus civiliniai santykiai – bet kokie istatymui neprieštaraujantys keliu asmenu tarpusavio isipareigojimai kooperuojant turta ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 str.). Esminiai jungtines veiklos sutarties požymiai yra keliu asmenu turtiniu, intelektiniu ar darbiniu ištekliu (inašu) kooperavimas; isipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyviu tikslas ir interesas – tam tikros veiklos vystymas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-749/2003 m., 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-181/2008). Bendri jungtines veiklos sutarties dalyviu interesai ir bendras ju tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ja atriboti nuo kitu sutartiniu teisiniu santykiu.

1999-03-15 ieškovas su dukra A. M. sudare jungtines veiklos sutarti, kurios pagrindu šalys susitare irengti poilsio ir pramogu centra „Galera“, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Šia sutarties 4.1 p. šalys susitare, kad reikalus tvarko bendru susitarimu ir kiekvienas atsako pagal savo isipareigojimus. 2001-01-05 ieškovas su dukra A. M. sudare darbu atlikimo akta del poilsio ir pramogu centro „Galera“, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbu po gaisro ivertinimo. Šio akto 7 p. numatyta, kad šaliu susitarimu ieškovui pereina teise reikalauti kompensacijos del turtui padarytos žalos atlyginimo iš poilsio ir pramogu centro „Galera“ nuomojusiu asmenu, t.y. T. D., Ž. M., T. V., UAB „Trys princai“ akcininkams. Be to, CK 6.101 str. 1 d. numatyta, kad kreditorius turi Kreditorius turi teise be skolininko sutikimo perleisti visa reikalavima ar jo dali kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja istatymams ar sutarciai arba jeigu reikalavimas nesusijes su kreditoriaus asmeniu. Šiuo atveju, duomenu, kuriais butu galima vadovautis, sprendžiant apie kreditoriaus reikalavimo perleidima kitam kreditoriui, nepateikta.

Ieškovas nurodo, kad patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), po gaisro atstate savo lešomis. Atsakovai nurodo, kad patalpos buvo atstatomos ju darbu ir lešomis, taciau negincija, kad dali darbu atliko ir ieškovas. Darytina išvada, kad šalis sieja rangos teisiniai santykiai.

Pagal bendraja irodinejimo naštos paskirstymo taisykle dalyvaujantys civiliniame teisiniame gince asmenys turi istatymine pareiga irodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimu pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas teismui nepateike duomenu, pagrindžianciu kokie darbai realiai buvo atlikti, kokia buvo panaudotu medžiagu, atliktu darbu verte. Nuostoliu vertinimas atliktas subjektyviai, nepagristas irodomaja galia turinciais irodymais, skaiciavimai nepagristi irodymais.

Pagrindinis rašytinis irodymas, kuriame užfiksuotas šaliu tarpusavio susitarimas yra 2000-06-10 šaliu pasirašytas raštelis del mokejimu ieškovui už gaisro nuostolius (b.l. 20). Taciau tokiu atveju, sprestinas klausimas del sandorio, kuri vykdant buvo numatyta atsiskaityti užsienio valiuta, galiojimo. Sandorio sudarymo metu galiojancio1964 m. CK 184 str, buvo numatyta, jog pinigines prievoles išreiškiamos ir apmokamos Lietuvos Respublikos valiuta. Pinigu istatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piniginis vienetas yra litas, o šio istatymo 3 straipsnyje vienintele teiseta mokejimo ir atsiskaitymo priemone buvo pripažintas litas ir imperatyviai nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje, neturi teises vidaus atsiskaitymams naudoti kitos mokejimo priemones, išskyrus lita. Pagal sudaryta atsiskaityma už darbus numatyta atsiskaitymo valiuta – JAV doleriai. Toks atsiskaitymas neteisetas.

Atsižvelgus i nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas teismui nepateike duomenu, pagrindžianciu apie turetu nuostoliu dydi, todel jo reikalavimas del 84000,00 Lt nepagristas ir atmestinas.

Del senaties taikymo.

Atsakovai prašo taikyti senati ieškiniams del žalos atlyginimo pateikimo. Reikalavimui del padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metu ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Šis terminas skaiciuojamas nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, t.y. nuo tada kai ieškovas sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Senaties eiga prasidejo iki isigaliojant 2000 m. CK 1964 CK 84 str. 1 d. nustate bendra triju metu ieškinio senaties termina. Atsižvelgus i tai, kad šaliu teisiniai santykiai kvalifikuoti kaip rangos, taikomas bendras 10 m. terminas, todel atsakovu reikalavimas atmestinas.

2010-10-05 nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones panaikinti (b.l. 23), nebelikus pagrindo ju taikymui (CPK 150 str.).

Ieškovas prašo priteisti visas bylinejimosi išlaidas. Atsižvelgus i tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, prašymas del bylinejimosi išlaidu atlyginimo netenkintinas.

Teismas 2010-11-17 nutartimi tenkino ieškovo prašyma ir atidejo žyminio mokescio mokejima iki teismo sprendimo priemimo (b.l. 55). Atsižvelgus i išdestytas aplinkybes, iš ieškovo valstybei priteistina 3100,00 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo ieškini, atsakovams priteistinos ju turetos rašytiniais irodymais pagristos bylinejimosi išlaidos. Atsakovo T. D. bylinejimosi išlaidas sudaro: 2178,00 Lt išlaidu advokato teisiniai pagalbai apmoketi (b.l. 73, 98, 135-139). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo. Kiti atsakovai rašytiniu irodymu apie turetas bylinejimosi išlaidas nepateike.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. M. valstybei 3100,00 Lt žyminio mokescio.

Priteisti iš ieškovo J. M. atsakovui T. D. 2178,00 Lt bylinejimosi išlaidu.

2010-10-05 nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones – solidariuju atsakovu T. D., Ž. M., T. V. turto už 105000,00 Lt arešta, sprendimui isiteisejus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui, apeliacini skunda paduodant per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Teiseja Regina Bertašiene