Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-167(7-115/2022) (toliau – ir MGK Sprendimas 1), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir atsakovas) 2022 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 68-64 (toliau – ir VMI sprendimas 1) ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (27.13Mr)-FR0682-232 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“(toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas 1); 2) jeigu skundžiami sprendimai nebus panaikinti, panaikinti jam nurodytą sumokėti 525 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) baudą ir atleisti jį nuo nurodytų sumokėti 878,97 Eur GPM delspinigių; 3) priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti MGK 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-168(7-129/2022) (toliau – ir MGK Sprendimas 2), VMI 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 68-101 (toliau – ir VMI sprendimas 2) ir Klaipėdos AVMI 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (27.13 Mr)-FR0682-231 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas 2); 2) jei skundžiami sprendimai nebus panaikinti, panaikinti jai nurodytą sumokėti 558 Eur GPM baudą ir atleisti ją nuo nurodytų sumokėti 938,07 Eur GPM delspinigių; 3) priteisti jos naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

3.1. Mokestinis ginčas kilo dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, (toliau – ir Gyvenamasis namas) statybos išlaidų įvertinimo. Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu ir mokestinio ginčo procese mokesčių administratoriui nuosekliai įrodinėjo, jog pareiškėjas, kuris yra atestuotas statybos specialistas, kartu su sutuoktine A. B. Gyvenamąjį namą pastatė ūkio būdu ir patyrė 57 585,47 Eur Gyvenamojo namo statybos išlaidų, tačiau VMI ir MGK sprendimuose neteisingai įvertino Gyvenamojo namo statybos išlaidas. VMI ir MGK nustatė, jog pareiškėjai patyrė 68 096,57 Eur Gyvenamojo namo statybos išlaidų pagal eksperto M. L. lokalinėje sąmatoje nurodytas bendrąsias statybos sąnaudas, tačiau neįvertino, kad ši sąmata buvo sudaryta Gyvenamojo namo statybai rangos būdu, kas yra nurodyta kartu su sąmata pateiktame aiškinamajame rašte. Be to, atsakydamas į 2022 m. liepos 27 d. paklausimą ,,Dėl informacijos pateikimo“, atestuotas ekspertas M. L. paaiškino, kad jo pateiktoje lokalinėje sąmatoje buvo įvertintas tiesioginis darbo užmokestis, mokamas darbuotojams už darbus (atlyginimas ,,į rankas“), taip pat sąmatoje yra įvertinti ir darbuotojo mokami socialinio draudimo mokesčiai nuo darbo užmokesčio, tačiau jie sąmatoje nėra išskirti. Sąmatoje apskaičiuota darbo užmokesčio suma, pasak eksperto, yra 13 696,96 Eur. Ekspertas kartu su paaiškinimu pateikė Gyvenamojo namo išplėstinę lokalinę sąmatą, kurioje išskirtos sąnaudos darbo užmokesčiui.

3.2. Byloje nėra ginčo dėl Gyvenamojo namo statybos būdo, todėl turėjo būti vertinamos Gyvenamojo namo statybos ūkio būdu išlaidos, t. y. iš 68 096,57 Eur bendros lokalinės sąmatos sumos atimant išlaidas (sumas), būdingas tik statybai rangos būdu: darbo užmokesčio sąnaudas, kurių suma 13 696,96 Eur, ir pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) (21 proc.) nuo darbo užmokesčio sąnaudų, kurio suma – 2 377,16 Eur. Tuomet Gyvenamojo namo statybos ūkio būdu išlaidų suma yra 52 022,45 Eur. Pagal pareiškėjo A. B. pateiktą apskaičiavimą Gyvenamojo namo statybos ūkio būdu išlaidos sudaro 57 585,47 Eur. Taigi, atestuoto specialisto M. L. rašytiniai paaiškinimai ir išplėstinė lokalinė sąmata įrodo, jog pareiškėjas A. B. yra teisingai apskaičiavęs ir nurodęs mokesčių administratoriui Gyvenamojo namo statybos ūkio būdu išlaidas.

3.3. Ginčijami sprendimai priimti formaliai, neobjektyviai, neištyrus lokalinės sąmatos turinio ir tuo pažeidus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 3 straipsnio 5 dalį, pagal kurią visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai, bei MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus protingumo ir teisingumo principus.

3.4. Pareiškėjams nepagrįstai paskirta 20 proc. dydžio GPM bauda, nepagrįstai pritaikytas didesnis nei MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus baudos dydis. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjai bendradarbiavo su Klaipėdos AVMI, teikė prašomus paaiškinimus ir Gyvenamojo namo statybos išlaidų skaičiavimus. Faktas, kad pareiškėjai neišsaugojo statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, negali būti vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė, nes teisės aktai neįpareigoja jų saugoti asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti įsigytų daiktų sąskaitų ir čekių. Pareiškėjai aktyviais veiksmais, jiems prieinamais būdais ir priemonėmis siekė įrodyti Gyvenamojo namo statybos išlaidas, todėl GPM bauda turi būti panaikinta.

3.5. Pareiškėjams nepagrįstai priskaičiuoti GPM delspinigiai. Kadangi pareiškėjai nėra kalti dėl padaryto pažeidimo, jiems turi būti taikomas MAĮ 141 straipsnyje 1 dalies 1 punkte nustatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas (jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo). Pareiškėjai Gyvenamąjį namą statėsi savo šeimos poreikiams ir patyrė išlaidų. Gyvenamasis namas faktiškai yra naudojamas kaip pagrindinis šeimos būstas. Vykdydami Gyvenamojo namo statybą neturėjo tikslo nuslėpti pajamų ir nesumokėti GPM į valstybės biudžetą. Pareiškėjų tariamai padaryti pažeidimai kyla tik iš to, jog jie negali atsakovui priimtinais dokumentais įrodyti patirtų išlaidų. Vien tik ta aplinkybė, jog turėdami reikiamas žinias ir kvalifikaciją (atestatą) savo jėgomis pasistatė Gyvenamąjį namą pigiau nei įprastinėmis rinkos kainomis, negali sukelti jiems neigiamų pasekmių.

3.6. Pareiškėjas A. B. nuo 2022 m. gruodžio 5 d. neteko darbo dėl jo darbdaviui iškeltos bankroto bylos, todėl neturi kitų pajamų šaltinių. Šiuo atveju išieškoti delspinigius iš pareiškėjo būtų netikslinga socialiniu ir ekonominiu požiūriu (MAĮ 100 str. 1 d. 4 p.).

4. Atsakovas VMI atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti.

5. Atsiliepimuose nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

5.1. Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo pakartotinius patikrinimus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tikrintu laikotarpiu pareiškėjų patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas. Konstatuota, jog pareiškėjai 2015–2016 metais išlaidoms, t. y. paskolų uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Techsis“ suteikimui, Gyvenamojo namo statybai panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5.2. Pareiškėjai mokestinio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 7 d. pateiktame paaiškinime nurodė, jog Gyvenamąjį namą statėsi savo jėgomis, statybos išlaidų dokumentų neišsaugojo. Pareiškėjas A. B. pirminio patikrinimo metu 2021 m. vasario 2 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad namo pastatymas apytiksliai kainavo apie 65 000 Eur, tuo tarpu 2021 m. gegužės 11 d. teiktose pastabose dėl patikrinimo akto jau nurodė, kad namo pastatymas su žemės sklypo įsigijimu apytiksliai kainavo apie 65 000 Eur, t. y. dar labiau sumažino namo statybos išlaidas (įvertinus 2014 m. gruodžio 1 d. įsigyto žemės sklypo kainą – 14 481 Eur, namo statybos sudarytų 50 519 Eur), o tai, rodo pareiškėjo dėstomos pozicijos nenuoseklumą ir prieštaringumą. Be to, nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus pareiškėjas teikė ir dėl vykdytų statybos darbų tam tikrais metais, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d. el. paštu pateiktame paaiškinime jis nurodė, kad statybos darbai vyko 2015–2016 m., o gerbūvis, kiemo darbai – 2017 m.; o 2021 m. gegužės 11 d. pateiktose pastabose dėl patikrinimo akto jau teigė, kad namą pradėjo statyti 2015 m., 2016 m. namą pridavė su daline apdaila, o tik 2017–2018 m. vyko apdailos įrengimo darbai.

5.3. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, Gyvenamojo namo statybos pradžios metai – 2015 m., o statybos pabaigos – 2016 m. Bylos „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“ duomenimis, Gyvenamojo namo ir rūsio statybų baigtumas 2016 m. lapkričio 21 d. – 100 proc. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. gruodžio 13 d. išdavė Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-80-161213-00410. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Gyvenamojo namo statybos vyko kitu laikotarpiu.

5.4. Klaipėdos AVMI, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjai nepateikė jokių Gyvenamojo namo statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų, siekdama kuo tiksliau apskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydį, Gyvenamojo namo statybai naudotų medžiagų ir gaminių įsigijimo išlaidų vertės nustatymui pasirinko ekonominio modelio metodą, kurio taikymui gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Klaipėdos AVMI įvertino tą aplinkybę, kad Gyvenamojo namo statyba vyko ūkio būdu. Nesant galimybės gauti labiausiai sutuoktinių statyto gyvenamojo namo atvejį atitinkančių kitų palyginamųjų duomenų, Klaipėdos AVMI, įvertinusi dviejų informacijos šaltinių duomenis (valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras ir UAB „Sistela”) ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kuri numato, jog išlaidų apskaičiavimo neaiškumai turi būti vertinami mokesčių mokėtojų naudai, Gyvenamojo namo statybų vertę (kainą) nustatė pasinaudojusi mokesčių mokėtojui palankiausiu šaltiniu, t. y. UAB „Sistela” parengtu Nekilnojamojo turto statybinės vertės kainynu už 2015–2016 m.

5.5. Pagal pareiškėjo A. B. papildomai pateiktą eksperto M. L. parengtą Gyvenamojo namo statybos kainos paskaičiavimą (lokalinę sąmatą) su aiškinamuoju raštu bei šiam ekspertui 2015 m. lapkričio 25 d. išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 33367 matyti, kad ekspertas M. L., atlikęs Gyvenamojo namo statybos sąnaudų įvertinimą 2016 m. kovo mėn. kainomis, nustatė, jog Gyvenamojo namo statyto rangos būdu statybos bendrosios sąnaudos sudarė 68 096,57 Eur su PVM. Įvertinusi papildomus dokumentus, VMI konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo remtis vien pareiškėjų pateikta eksperto M. L. sąmata, nelyginant jos su kitais informacijos šaltiniais, todėl Gyvenamojo namo statybos kainą (79 852,72 Eur) nustatė apskaičiuodama UAB „Sistela” (91 609 Eur) ir eksperto M. L. statybos sąnaudų (68 096,57 Eur) vidurkį.

5.6. Pareiškėjui A. B. apskundus VMI sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendime nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pagal UAB „Sistela” duomenis nustatyta Gyvenamojo namo statybos kaina yra nustatyta turto vertintojo, turinčio kvalifikacinį pažymėjimą, parengta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo reikalavimus ir gali būti laikomas ekspertizės aktu. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas priėjo prie išvados, kad VMI, apskaičiuodama pareiškėjui A. B. papildomai mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas, neįvertino visų reikšmingų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nemotyvuotai pareiškėjo A. B. patirtas išlaidas apskaičiavo pareiškėjo nenaudai, esant galimybei skaičiuoti jas pareiškėjui palankesniu būdu.

5.7. Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendime išdėstytus nurodymus, VMI priėmė 2022 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 68-64, kuriame, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas VMI pateikė papildomą dokumentą – eksperto M. L. atliktą Gyvenamojo namo statybos sąnaudų įvertinimą, šiam ekspertui 2015 m. lapkričio 25 d. išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 33367 ir tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pripažino eksperto M. L. lokalinėje sąmatoje nurodytas bendrąsias statybos sąnaudas, konstatavo, kad Gyvenamojo namo statybos sąnaudos sudarė 68 096,57 Eur.

5.8. MGK 2022 m. gruodžio 1 d. sprendime Nr. S-167 (7-115/2022) atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas A. B. pats inicijavo M. L. lokalinės sąmatos pagal 2016 metų kainų lygį užsakymą, akcentuodama, jog darbai buvo atlikti ūkio būdu, nes jis pats dirbo statybos darbus. M. L., parengdamas lokalinę sąmatą ūkio būdu, vadovavosi pareiškėjo pateiktais duomenimis ir informacija. Ekspertas Aiškinamojo rašto tyrimo dalyje (4 punktas) aiškiai pabrėžė sąmatos vertinimo būtent ūkio būdu paskirtį. M. L. 2021 m. spalio 8 d. sudarytoje Gyvenamojo namo lokalinėje sąmatoje, kurioje apskaičiuota Gyvenamojo namo statybos sąnaudų suma sudaro 68 096,57 Eur, darbo užmokesčio suma nėra nurodyta, 13 696,96 Eur darbo užmokesčio suma išskirta tik M. L. kartu su 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktoje išplėstoje lokalinėje sąmatoje. MGK nuomone, pareiškėjo reikalavimas taikyti jo sudarytą sąmatą, sukritikuojant M. L. pateiktą Gyvenamojo namo išplėstą lokalinę sąmatą, kaip netinkamą, nes, anot pareiškėjo, eksperto apskaičiuota Gyvenamojo namo statybos išlaidų suma be pagrindo apima ir 13 696,96 Eur darbo užmokesčio sumą, nesietiną su statybos būdu, vertintinas kaip pareiškėjo suformuota gynybinė pozicija, pateikta atsižvelgiant į ginčo eigą.

5.9. MGK sprendime taip pat atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas savo sudarytoje ir pasirašytoje lokalinėje sąmatoje, kuria grindžiamos statybos išlaidos ūkio būdu ir kurioje apskaičiuota 57 585,47 Eur bendra statybų vertė (su PVM), įskaitė 11 993,48 Eur darbo užmokesčio sumą. Bylos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas ir jo atstovas patys patvirtino, jog Gyvenamojo namo statybos vyko tam tikriems darbams įtraukiant išorinius paslaugų teikėjus. MGK posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad tais atvejais, kuomet mechanizmai buvo nuomojami su vairuotojais, darbo užmokesčio išlaidos buvo įtrauktos į pareiškėjo sudarytą sąmatą ir pažymėjo, kad pareiškėjas įtraukė į savo sudarytą sąmatą darbo užmokestį, kurį realiai patyrė Gyvenamojo namo statybai. Be to, ir pats pareiškėjas 2021 m, spalio 8 d. skunde nurodė, kad jo sudarytoje lokalinėje sąmatoje įvertintos faktinės Gyvenamojo namo statybos išlaidos. MGK pastebėjo ir tai, kad darbo užmokesčio sumos, nurodytos pareiškėjo sudarytoje lokalinėje sąmatoje ir M. L. pateiktoje išplėstoje lokalinėje sąmatoje iš esmės sudaro tą pačią dalį visos Gyvenamojo namo statybų vertės, todėl M. L. sudarytoje sąmatoje nustatytų 68 096,57 Eur Gyvenamojo namo statybos išlaidų mažinti 13 696,96 Eur darbo užmokesčio suma nėra pagrindo.

5.10. MGK sprendimo išvados, kad nekyla abejonių, jog išorinio eksperto išvada, atsižvelgiant į eksperto kvalifikaciją ir galimą reputacinę riziką, yra patikimesnis šaltinis pagrindžiant išlaidas nei pareiškėjo paties apskaičiuota suma (nesant jokių objektyvių įrodymų), siekiant sau asmeniškai palankiausio rezultato, yra pagrįstos.

5.11. Byloje nustatytos šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės: mokestinio patikrinimo metu nustatytas pajamų ir išlaidų neatitikimas, pajamos nepagrįstos pajamų šaltiniais, mokesčiai apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str.) bei dalies prašomų dokumentų (t. y. juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių jų nurodytas patirtas 65 000 Eur sumos Gyvenamojo namo statybų išlaidas) nepateikta. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju laikyta tai, jog pareiškėjai mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus mokesčių administratoriaus pateiktais klausimais bei nustatytas nesumokėto mokesčio dydis žymiai mažesnis negu 500 bazinių socialinių išmokų. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Klaipėdos AVMI pagrįstai pareiškėjams skyrė 20 proc. mokesčio dydžio GPM baudą.

5.12. Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta MAĮ 141 straipsnio 1 ir 2 dalyse. MAĮ nėra įtvirtinta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo kitu, negu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.

5.13. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjai teisės aktų nustatytu terminu nesumokėjo GPM ir yra kalti dėl padaryto pažeidimo, todėl atleisti juos nuo GPM delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja aplinkybių, pagrindžiančių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo pagrindą. Duomenų, jog pareiškėjai mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo ar dėl mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos, taip pat nenustatyta, todėl pareiškėjai negali būti atleisti nuo GPM delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

5.14. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas 2021 m. gavo 42 553,12 Eur, 2022 m. – 15 700,07 Eur pajamų įskaitant mokesčius. Be to, VĮ „Regitra” duomenimis, pareiškėjo vardu registruotos dvi transporto priemonės: automobilis AUDI Q5 ir MAZDA 626. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo sunkios ekonominės (socialinės) padėties, todėl atleisti pareiškėją A. B. nuo GPM delspinigių pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra pagrindo.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjų A. B. ir A. B. skundus atmetė, netenkino prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7.1. Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pakartotinį patikrinimą ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. surašė patikrinimo aktus Nr. (27.13Mr)-FR0680-277 (toliau – ir Patikrinimo aktas 1) ir Nr. (27.13 Mr)-FR0680-278 (toliau – ir Patikrinimo aktas 2). Patikrinimų metu nustatyta, kad tikrintu laikotarpiu pareiškėjų šeimos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas. Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktu ir pritaikiusi išlaidų metodą, nustatė, kad pareiškėjų patirtos išlaidos 2015–2016 m. viršijo 57 497 Eur gautas pajamas. Konstatuota, jog pareiškėjai 2015–2016 metais išlaidoms, t. y. paskolų UAB „Techsis“ suteikimui, Gyvenamojo namo statybai, panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi GPM įstatymo 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, papildomai apskaičiavo pareiškėjui A. B. 4 387 Eur, pareiškėjai A. B. – 4 553 Eur GPM.

7.2. Klaipėdos AVMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą 1 ir pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateiktas pastabas, 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (27.13 Mr)-FR0682-232 (Klaipėdos AVMI sprendimas 1) patvirtino Patikrinimo aktą 1 bei, vadovaudamasi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. kovo 15 d. apskaičiavo pareiškėjui A. B. 1 522,01 Eur GPM delspinigių ir, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalies, skyrė pareiškėjui A. B. 20 proc. dydžio – 877 Eur GPM baudą.

7.3. Klaipėdos AVMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą 2 ir pareiškėjos pateiktas pastabas, 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (27.13 Mr)-FR0682-231 (Klaipėdos AVMI sprendimas 2) patvirtino Patikrinimo aktą 2 bei, vadovaudamasi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjai A. B. apskaičiavo 1 581,11 Eur GPM delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. kovo 15 d. Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ (2020 m. balandžio 28 d. Nr. VA-33 ir 2021 m. balandžio 27 d. Nr. VA-30 redakcijos) 2.3. ir 1.8. punktais, neskaičiavo pareiškėjai A. B. delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino paskelbimo) iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. (Patikrinimo akto 2 surašymo dienos). Be to, Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skyrė pareiškėjai A. B. 20 proc. dydžio – 911 Eur GPM baudą.

7.4. Pareiškėjai Klaipėdos AVMI sprendimus dėl patikrinimo aktų tvirtinimo apskundė VMI. VMI 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 68-100 pakeitė Klaipėdos AVMI 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (27.13 Mr)-FR0682-232 – vietoje nurodytų sumokėti 4 387 Eur GPM, 1 522,01 Eur GPM delspinigių, 877 Eur GPM baudos nurodė pareiškėjui A. B. sumokėti 3 505 Eur GPM, 1 195,25 Eur GPM delspinigių ir 701 Eur GPM baudą.

7.5. VMI 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 68-101 nusprendė Klaipėdos AVMI 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (27.13 Mr)-FR0682-231 pakeisti, t. y. vietoje nurodymų pareiškėjai A. B. sumokėti į biudžetą 4 553 Eur GPM, 1 581,11 Eur GPM delspinigių, 911 Eur GPM baudą, nurodė pareiškėjai sumokėti 3 672 Eur GPM, 1 254,35 Eur GPM delspinigių, 734 Eur GPM baudą.

7.6. Pareiškėjas A. B. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl VMI 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 68-100.

7.7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2468-811/2022 (toliau – ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimas) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino VMI 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 68-100 ir įpareigojo pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos AVMI 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (27.13 Mr)-FR0682-232 išnagrinėti iš naujo.

7.8. VMI, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d. skundą ir 2022 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. 68-64 (VMI sprendimas 1), kuriuo nurodė pareiškėjui A. B. sumokėti į biudžetą 2 623 Eur GPM, 878,97 Eur GPM delspinigių ir 525 Eur GPM baudą.

7.9. Pareiškėjas A. B. 2022 m. rugpjūčio 10 d. dėl VMI sprendimo 1 padavė skundą MGK, kuri 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. S-167(7-115/2022) patvirtino ginčijamą VMI sprendimą (MGK Sprendimas 1).

7.10. Pareiškėja A. B., nesutikdama su VMI 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 68-101, MGK pateikė skundą bei prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

7.11. MGK 2022 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. S-145 (7p-41/2022) pareiškėjos A. B. 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą tenkino. Atnaujino pareiškėjos skundo padavimo terminą VMI 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimui Nr. 68-101 apskųsti.

7.12. MGK, išnagrinėjusi pareiškėjos A. B. skundą, 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. S-168 (7-129/2022) nusprendė pakeisti VMI 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 68-101: vietoje VMI sprendimo nurodymo pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 3 672 Eur GPM, 1 254,35 Eur GPM delspinigių ir 734 Eur GPM baudą, nurodė pareiškėjai A. B. sumokėti į valstybės biudžetą 2 790 Eur GPM, 558 Eur GPM baudą bei 938,07 Eur GPM delspinigių (MGK Sprendimas 2).

7.13. Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Gyvenamojo namo statybos kainos nustatymo.

7.14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 50 000 Lt (14 481 Eur) įsigijo 17,28 a ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste. Telšių rajono savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 21 d. pareiškėjui išdavė leidimą Nr. LNS-83-15421-00037 minėtame sklype statyti naują statinį, kurio paskirtis – gyvenamoji, kategorija – neypatingas. Pareiškėjai 2016 m. gruodžio 13 d. pagal Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-80-161213-00410, VĮ Registrų centras įregistravo Gyvenamąjį namą. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, Gyvenamojo namo statybos pradžia – 2015 m., pabaiga – 2016 m., statybos vertė 165 000 Eur, vidutinė rinkos vertė 70 700 Eur (duomenų nustatymo data 2016 m. lapkričio 21 d.), namo tūris – 907 kub. m, bendras plotas 265,11 kv. m, gyvenamasis plotas 82,64 kv. m, naudingas plotas 103,43 kv. m, statinio kategorija – neypatingasis, sienos – blokeliai. „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“ (1A forma) duomenimis, 2016 m. lapkričio 21 d. pagrindinio pastato ir rūsio baigtumas 100 proc.

8. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo pagrindą taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas (atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus) ir byloje dėl to ginčo nėra, nes nagrinėjamu atveju tikrintu laikotarpiu pareiškėjų patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, pareiškėjai 2015–2016 metais išlaidoms Gyvenamojo namo statybai panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjai Gyvenamojo namo statybos išlaidas patvirtinančių dokumentų nei pirminio, nei pakartotinio mokestinių patikrinimų metu nepateikė.

9. Teismas pritarė įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendime padarytoms išvadoms, kad pareiškėjo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 24 d. sąmata nelaikytina įrodymu pagrindžiančiu Gyvenamojo namo statybos išlaidas, nes nors nėra ginčo, kad pareiškėjas turi ilgametę patirtį statybų versle, turi statybinį išsilavinimą, yra atestuotas statybos vadovas, tačiau kitiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų, išsamesnių paaiškinimų nepateikė. Nors pareiškėjas nurodė, kad dalį Gyvenamojo namo statybai reikalingų medžiagų įsigijo 2013–2014 m., tačiau nenurodė, kokios tai buvo medžiagos, kaip ir nenurodė, kokios buvo, jo teigimu, pagrindinės medžiagos, kurias įsigijo 2015–2016 m.

10. Vykdydamas įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendime padarytas išvadas, kad VMI neįvertino visų reikšmingų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, be kita ko eksperto M. L. parengtos Gyvenamojo namo statybos išlaidų lokalinės sąmatos, VMI sprendime 1, įvertinusi tai, kad pareiškėjas jai pateikė papildomą dokumentą, t. y. eksperto M. L. atliktą Gyvenamojo namo statybos sąnaudų įvertinimą, į tai, kad ekspertui 2015 m. lapkričio 25 d. išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 33367, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje aiškinama, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai, vertino, kad pareiškėjai patyrė 68 096,57 Eur Gyvenamojo namo statybos išlaidų, t. y. pagal eksperto M. L. nustatytas bendrąsias statybos sąnaudas.

11. Įvertinęs MGK ir teismui pateiktų skundų turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės siekia paneigti savo paties pateiktą įrodymą dėl Gyvenamojo namo statybos išlaidų, kaip neatspindintį realių jo šeimos išlaidų. Pareiškėjo vertinimu, konkreti faktinė išlaidų suma, kurią jis su sutuoktine patyrė Gyvenamajam namui statyti, yra paties jo sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyta suma – 57 585,47 Eur. VMI ir MGK, nustatydama Gyvenamojo namo statybos išlaidas pagal eksperto M. L. lokalinėje sąmatoje nurodytas bendrąsias sąnaudas, neįvertino Gyvenamojo namo statybos būdo, kad iš M. L. pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos namo statybos išlaidų rangos būdu sumos turi būti atimtos darbo užmokesčio sąnaudos ir su nuo jų apskaičiuotas PVM, kadangi namą statė ūkio būdu. Šiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas MGK papildomai pateikė eksperto M. L. 2022 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinimą (atsakymus į klausimus) ir išplėstą lokalinę sąmatą.

12. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad nuo pirminio mokestinio patikrinimo iki mokestinio ginčo nagrinėjimo MGK pareiškėjas keitė savo poziciją dėl Gyvenamojo namo statybos išlaidų sumos: pirminio patikrinimo metu 2021 m. vasario 2 d. paaiškinime pareiškėjas mokesčių administratoriui teigė, jog Gyvenamasis namas buvo statomas ūkio būdu ir jo pastatymas apytiksliai kainavo apie 65 000 Eur, 2021 m. gegužės 10 d. pastabose dėl patikrinimo akto jau pareiškėjas teigė, kad ši išlaidų suma apima ir žemės sklypo įsigijimo vertę; po pakartotinio patikrinimo Klaipėdos AVMI kartu su 2021 m. rugpjūčio 31 d. pastabomis pateiktoje paties pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuota Gyvenamojo namo statybos išlaidų suma sudarė 57 585,47 Eur; pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d. skundo dėl Klaipėdos AVMI sprendimo nagrinėjimo metu pateiktoje eksperto M. L. Gyvenamojo namo statybos išlaidų lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad Gyvenamojo namo statybos bendrosios sąnaudos – 68 096,57 Eur. Teismas nustatė, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo matyti, jog pareiškėjas Gyvenamojo namo kainų skirtumą tarp jo sudarytos ir M. L. sudarytos lokalinių sąmatų aiškino skirtingu statybinių medžiagų įsigijimo laiku, teigdamas, kad dalį statybinių medžiagų įsigijo iki statybos pradžios (2013–2014 m.), statybines medžiagas pirko iš mažiausias kainas pasiūliusių tiekėjų, o M. L. lokalinė sąmata sudaryta pagal 2016 m. kovo mėn. vidutines rinkos kainas. Teismas pažymėjo, kad kaip buvo pažymėta Vilniaus apygardos administracinio teismo, Gyvenamojo namo statybai reikalingų medžiagų įsigijimo dokumentų pareiškėjas nepateikė, kokios konkrečiai tai buvo medžiagos, nenurodė. Be to, jo teigimu, pagrindinės medžiagos buvo įsigytos 2015–2016 m. Ekspertas M. L., parengdamas lokalinę sąmatą ūkio būdu, vadovavosi būtent paties pareiškėjo pateiktais duomenimis ir informacija. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, mokestinio patikrinimo metu ir ginčo nagrinėjimo procese nuolat keisdamas Gyvenamojo namo statybos išlaidų sumą, iš esmės siekia išvengti mokestinės prievolės arba ją maksimaliai sumažinti.

13. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjų skunduose nurodytą argumentą, kad eksperto M. L. sudarytoje lokalinėje sąmatoje neatsižvelgta į Gyvenamojo namo statybą ūkio būdu ir nepagrįstai įvertintas tiesioginis darbo užmokestis, mokamas darbuotojams už darbus bei susiję mokesčiai.

14. Teismas pažymėjo, kad paties pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje buvo išskirtas darbo užmokestis (11 993,48 Eur). Pareiškėjo atstovas tiek MGK posėdyje, tiek teismo posėdyje neneigė, kad tam tikri su Gyvenamojo namo statyba susiję darbai buvo atliekami pasitelkiant trečiuosius asmenis, specialią įrangą, kurią valdė tam kvalifikaciją turintys darbuotojai ir jiems už atliktą darbą buvo sumokėta. Šias aplinkybes taip pat patvirtina tiek pareiškėjo sudarytoje, tiek eksperto M. L. išplėstinėje lokalinėse sąmatose išskirti darbai: betoninių pamatų blokų montavimas, grunto kasimas, grunto tankinimas, monolitinio žiedo betonavimas kranu, perdangos montavimas, naudojant keltuvą ir kraną ir pan. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad Gyvenamąjį namą statė ne tik pareiškėjas, pasitelkdamas savo paties darbo jėgą, bet ir tretieji asmenys, kuriems už jų paslaugas buvo atsilyginta.

15. Teismas priminė, kad įsiteisėjusiu 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog Klaipėdos AVMI pagrįstai pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą lokalinę sąmatą laikė netinkamu įrodymu Gyvenamojo namo statybos išlaidoms pagrįsti. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 8 d. lokalinę sąmatą, kuria rėmėsi VMI, ginčijamame sprendime nustatydama Gyvenamojo namo statybos išlaidas, sudarė tam reikiamą kvalifikaciją turintis statybos ekspertas. Pareiškėjas specialisto lokalinėje sąmatoje nurodytų skaičiavimų jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė. Todėl, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo argumentus, MAĮ 3 straipsnio 5 nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad VMI pagristai Gyvenamojo namo statybos išlaidas nustatė vadovaudamasi specialisto M. L. sudaryta lokaline sąmata, kaip dokumentu, palankesniu mokesčių mokėtojui. Abejoti šio specialisto pateiktais skaičiavimais teismas taip pat neturi pagrindo.

16. Nustatęs, kad darbo užmokesčio sąnaudos statant Gyvenamąjį namą realiai buvo patirtos ir kad darbo užmokesčio sumos, nurodytos pareiškėjo sudarytoje lokalinėje sąmatoje ir M. L. pateiktoje išplėstoje lokalinėje sąmatoje iš esmės sudaro tą pačią dalį visos Gyvenamojo namo statybų vertės (pareiškėjo sudarytoje sąmatoje – 20,83 proc., M. L. pateiktoje išplėstoje lokalinėje sąmatoje – 20,11 proc.), teismas sprendė, kad MGK pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo iš M. L. sudarytos lokalinės sąmatos atimti darbo užmokesčio sąnaudas ir su juo susijusias sumas.

17. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius Gyvenamojo namo statybos išlaidų dydį apskaičiavo remdamasis leistinais informacijos šaltiniais (Taisyklių 29.11 p.), paisydamas MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo kriterijų ir MAĮ 3 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. Todėl teismas vertino, kad MGK sprendimu 1 pagrįstai patvirtintas VMI sprendimas 1, jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

18. Konstatavęs, kad VMI pagrįstai Gyvenamojo namo statybos išlaidas įvertino pagal M. L. lokalinę sąmatą (68 096,57 Eur), atsižvelgdamas į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 7 d. pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad 2015 m. statybos išlaidų patyrė iki 10 proc. mažiau nei 2016 m., MGK Sprendime 2 Gyvenamojo namo statybos išlaidas paskirstė taip: 2015 m. – 30 644 Eur (45 proc.), 2016 m. – 37 453 Eur (55 proc.) ir pagrįstai pakeitė VMI sprendimą 2: vietoje VMI nurodymo pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 3 672 Eur GPM, 1 254,35 Eur GPM delspinigių ir 734 Eur GPM baudą, nurodė pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 2 790 Eur GPM, 558 Eur GPM baudą bei 938,07 Eur GPM delspinigių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja MGK sprendime 2 nurodytų aritmetinių apskaičiavimų neginčijo ir jokiais įrodymais nepaneigė, todėl panaikinti MGK sprendimo 2 taip pat nėra pagrindo.

19. Įvertinęs MAĮ nuostatas dėl baudų ir delspinigių skaičiavimo pagrindų, Lietuvos vyriausiojo adminsitracinio teismo praktiką, taip pat atsižvelgęs į tai, kad mokesčių administratorius nepagrįstai laikė pažeidimo padarymo būdą sunkinančia aplinkybe, teismas sprendė, kad įvertinus kitas nustatytas faktines aplinkybes, turinčias įtakos atsakomybės taikymui, darytina išvada, kad Klaipėdos AVMI skirta 20 proc. GPM bauda atitinka pažeidimo pobūdį ir sunkumą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ją sumažinti.

20. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą būtų sumokėję (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka būtų atidėtas arba išdėstytas, todėl nėra pagrindo spręsti pareiškėjų atleidimo nuo GPM baudos klausimą MAĮ 141 straipsnio 2 dalies pagrindu.

21. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2021 metais gavo 42 553,12 Eur pajamų įskaitant mokesčius, bei 2022 metais gavo 15 700,07 Eur pajamų įskaitant mokesčius, VĮ „Regitra” duomenimis, pareiškėjo vardu registruotos dvi transporto priemonės, pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas, kiti statiniai, bei žemės sklypas su pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), vertino, kad vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis yra netekęs darbo, pati savaime nepatvirtina, kad jo sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jam reikalinga valstybės parama arba tokia parama jau teikiama. Todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nenustatyta ir kitų MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareiškėjų atleidimo nuo delspinigių pagrindų.

III.

22. Pareiškėjai A. B. ir A. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjų skundus; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino eksperto M. L. 2022 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinimo „Dėl informacijos pateikimo“ ir jo pateiktos išplėstinės lokalinės sąmatos turinį. M. L. 2022 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinimai kartu su išplėstine Gyvenamojo namo statybos lokaline sąmata įrodo, kad iš 68 096,57 Eur bendros Lokalinės sąmatos sumos yra atimtinos tik statybai rangos būdu būtinos išlaidos: 1) darbo užmokesčio sąnaudos, kurių suma 13 696,96 Eur; 2) PVM (21 proc.) suma nuo darbo užmokesčio sąnaudų 2 377,16 Eur. Atėmus statybai rangos būdu būtinas išlaidas (darbo užmokestį ir nuo darbo užmokesčio apskaičiuotą PVM), gaunama Gyvenamojo namo statybos ūkio būdu išlaidų suma 52 022,45 Eur, kuri yra mažesnė už pačių pareiškėjų mokestinio patikrinimo metu, ikiteisminio ir teisminio ginčo metu nurodytą Gyvenamojo namo statybos išlaidų sumą (57 585,47 Eur). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė nekviesti ir neapklausti M. L.. Neapklausus M. L. 2022 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinimas „Dėl informacijos pateikimo“ ir išplėstinės lokalinės sąmatos turinys buvo įvertintas tik formaliai ir neištyrus, kokios išlaidos yra nepatiriamos, kai Gyvenamojo namo statyba atliekama ūkio būdu. Šiems įrodymams išsamiai ir objektyviai ištirti buvo reikalingos specialios žinios, o neapklausus sudariusio eksperto, įrodymo (išplėstinės lokalinės sąmatos) tyrimas yra tik formalus ir paviršutiniškas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Byla buvo neteisingai išspręsta dėl netinkamo ir formalaus M. L. 2022 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinimo „Dėl informacijos pateikimo“ ir jo pateiktos išplėstinės Lokalinės sąmatos turinio vertinimo, todėl šis procesinės teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos sprendimą.

23.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas A. B. keitė savo poziciją dėl Gyvenamojo namo statybos išlaidų, o šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad pareiškėjas iš esmės siekia išvengti mokestinės prievolės arba ją maksimaliai sumažinti. Pareiškėjas A. B. nei jo paties sudarytos lokalinės sąmatos, nei apskaičiuotos Gyvenamojo namo statybos išlaidų sumos nekeitė. Atsakovui nesutikus su pareiškėjo A. B. apskaičiuota Gyvenamojo namo statybos išlaidų suma (57 585,47 Eur), pareiškėjas, įrodinėdamas jo apskaičiuotos išlaidų sumos pagrįstumą, pateikė eksperto M. L. sudarytą Lokalinę sąmatą, kurioje Gyvenamojo namo statybos išlaidos (su įskaičiuotu darbo užmokesčiu ir susijusiomis išlaidomis) buvo įvertintos 68 096,57 Eur. Eksperto M. L. sudaryta Lokalinė sąmata buvo teikiama kaip įrodymas, o ne Gyvenamojo namo statybos išlaidų sumos keitimas, todėl eksperto sudarytos Lokalinės sąmatos pateikimas negali laikomas kaip pareiškėjo A. B. pozicijos keitimas, siekiant išvengti mokestinės prievolės arba ją maksimaliai sumažinti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pirminio mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis apie Gyvenamojo namo statybos išlaidas, nes dėl Gyvenamojo namo statybos išlaidų nustatymo buvo atliekamas pakartotinis pareiškėjų mokestinis patikrinimas, o ginčas šioje byloje yra kilęs Gyvenamojo namo statybos išlaidų perskaičiavimo, atlikto vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą.

23.3. Pareiškėjams paskirtos baudos (A. B. paskirta 525 Eur GPM bauda, A. B. paskirta 558 Eur GPM) yra per didelės ir neproporcingos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausojo administracinio teismo praktika, spręstinas klausimas dėl paskirtų GPM baudų netaikymo. Teismui suteikta diskrecija vertinti kiekvieną padarytą pažeidimą individualiai ir spręsti dėl švelnesnės negu įstatyme nustatytos sankcijos skyrimo arba sankcijos neskyrimo.

23.4. Pareiškėjams statant Gyvenamąjį namą, susiklostė paprasta buitinė situacija, kurios pagrįsti išlaidų dokumentais pareiškėjai negali. Pareiškėjai mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Pareiškėjams nebuvo teisės aktuose nustatyta pareiga kaupti ir saugoti Gyvenamojo namo statybos išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl pareiškėjai jų neišsaugojo iki mokestinio patikrinimo ir negalėjo pateikti mokesčių administratoriui Gyvenamojo namo statybas išlaidas patvirtinančių pirminių dokumentų. Nepaisant to, mokestinio patikrinimo metu pareiškėjai siekė nustatyti Gyvenamojo namo statybos išlaidas jiems prieinamais būdais ir priemonėmis (pateikė Gyvenamojo namo statytos lokalinę sąmatą, savo iniciatyva kreipėsi į atestuotą specialistą M. L., kurio sudaryta lokalinė sąmata buvo pateikta atsakovui). Tai įrodo, kad pareiškėjai bendradarbiavo ir aktyviais veiksmais siekė įrodyti Gyvenamojo namo statybos išlaidas atsakovui ir Klaipėdos AVMI. Pareiškėjai nesiekė nuslėpti gautas pajamas. GPM nepriemoka susidarė dėl Gyvenamojo namo statybos išlaidų vertinimo. Mokesčių administratorius klydo nustatydamas Gyvenamojo namo statybos išlaidas ir keitė savo apskaičiuotą Gyvenamojo namo statybos išlaidų sumą. Vykdydamas teismo įpareigojimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą, atsakovas dar kartą klydo GPM nepriemoką, baudą ir delspinigius perskaičiuodamas tik pareiškėjo A. B. atžvilgiu. A. B. atžvilgiu GPM nepriemoka, bauda ir delspinigiai buvo perskaičiuoti tik A. B. iš naujo inicijavus mokestinį ginčą. Tokia ginčo eiga įrodo, kad pareiškėjai buvo aktyvūs, siekė įrodyti realias Gyvenamojo namo statybos išlaidas, o ne nuslėpti gautas pajamas. Pareiškėjams paskirtos GPM baudos yra neproporcingos padarytam pažeidimui, todėl pareiškėjai prašo apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atleisti juos nuo jiems paskirtų baudų, jei skundžiami sprendimai nebus panaikinti.

23.5. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo atleisti A. B. nuo delspinigių MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateiktas MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimas neatitinka įstatymo turinio. Fiziniam asmeniui, siekiančiam būti atleistam nuo delspinigių, nereikia įrodinėti, kad jis gauna valstybės paramą kitais būdais (pavyzdžiui, socialinį būstą, socialines pašalpas ar kitas išmokas). Bedarbio statuso turėjimas suteikia teisę fiziniam asmeniui gauti valstybės paramą atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių forma. Byloje pateikta Užimtumo tarnybos 2023 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. P78-2023-91, kuri įrodo, kad pareiškėjas A. B. yra bedarbis nuo 2022 m. gruodžio 27 d., todėl egzistuoja MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas atleisti jį nuo nurodytos sumokėti 878,97 Eur GPM delspinigių sumos.

23.6. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo turtinę padėtį, rėmėsi neteisingais duomenimis, skundžiamame sprendime nurodydamas, jog VĮ „Regitra“ duomenimis, pareiškėjo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Šie duomenys neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo vardu pagal VĮ „Regitra“ duomenis yra registruota viena transporto priemonė (Audi Q5, pirmos registracijos data 2009 m. kovo 26 d.), kuri yra vienintelė pareiškėjų šeimos transporto priemonė. Naujo įrodymo pateikimo su apeliaciniu skundu būtinybė iškilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, nustačius, kad skundžiamame sprendime nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys (ABTĮ 142 str. 3 d.), todėl naujai teikiamas įrodymas priimtinas ir vertintinas kartu su kitais įrodymais bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

23.7. Pareiškėjai neturi jokio brangaus turto, kuris iš esmės keistų pareiškėjų ekonominę padėtį. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis pareiškėjų šeimos būstas. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra senos statybos ir renovuotinas, todėl nėra likvidus turtas, kuris greitai galėtų būti realizuojamas finansiniams įsipareigojimams padengti.

23.8. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas A. B. 2022 metais gavo 15 700,07 Eur pajamų įskaitant mokesčius, gaunamos pajamos yra pakankamos tik būtinosioms pragyvenimo išlaidoms padengti. Pagal gaunamas pajamas pareiškėjui apskaičiuota 878,97 Eur GPM delspinigių suma yra didelė, todėl pareiškėjas turi teisę į valstybės paramą atleidimo nuo delspinigių forma MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

23.9. Pareiškėjos A. B. visos gautos pajamos už 2015 m. ir 2016 m. mokestinius laikotarpius buvo deklaruotos, jokių nedeklaruotų pajamų nurodytais mokestiniais laikotarpiais pareiškėja neturėjo, todėl dėl padaryto pažeidimo nėra kalta ir egzistuoja pagrindas atleisti ją nuo apskaičiuotų ir nurodytų sumokėti 938,07 Eur GPM delspinigių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo).

23.10. Jei ginčijami sprendimai nebus panaikinti, tai apeliacinės instancijos teismas turėtų atleisti pareiškėjus nuo GPM delspinigių mokėjimo.

24. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistu. Pakartodamas argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui, atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą.

IV.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

25. Byloje ginčas kilo dėl MGK Sprendimo 1, VMI sprendimo 1, Klaipėdos AVMI sprendimo 1, MGK Sprendimo 2, VMI sprendimo 2 ir Klaipėdos AVMI sprendimo 2 teisėtumo bei pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą.

26. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir tenkinti pareiškėjų skundus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Gyvenamojo namo statybos kainos nustatymo, netinkamai vertino bylos įrodymus, susijusius su šios kainos nustatymu, taip pat nepagrįstai nekvietė į teismo posėdį eksperto M. L.. Teigia, kad yra pagrindas atleisti pareiškėjus nuo delspinigių mokėjimo, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo turtinę padėtį, be to, mano, jog buvo nepagrįstai skirtos mokestinės baudos, kurios kaip neproporcingos ir per didelės turėtų būti neskiriamos.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl Gyvenamojo namo statybos kainos nustatymo

28. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Gyvenamojo namo statybos kainos nustatymo, netinkamai vertino bylos įrodymus, susijusius su šios kainos nustatymu, taip pat nepagrįstai nekvietė į teismo posėdį eksperto M. L..

29. Šiame kontekste paminėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

30. Akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Gyvenamojo namo statybos kainos nustatymo. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendime padarytomis išvadomis, be kita ko, kad pareiškėjo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 24 d. sąmata nelaikytina įrodymu, pagrindžiančiu Gyvenamojo namo statybos išlaidas (57 585,47 Eur). Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu, atmetė ir UAB „Sistela“ nurodytą Gyvenamojo namo statybos kainą (91 609 Eur). Taigi, pagrindinis įrodymas apie Gyvenamojo namo statybos kainą šioje byloje yra eksperto M. L. parengta Gyvenamojo namo statybos išlaidų lokalinė sąmata, kurioje nurodoma, kad pareiškėjai patyrė 68 096,57 Eur Gyvenamojo namo statybos išlaidų. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nesutikdamas mokesčių administratoriaus išvadomis, pateikė eksperto M. L. 2022 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinimą „Dėl informacijos pateikimo“ ir išplėstinę lokalinę sąmatą, pabrėždamas, jog VMI ir MGK, nustatydama Gyvenamojo namo statybos išlaidas pagal eksperto M. L. lokalinėje sąmatoje nurodytas bendrąsias sąnaudas, neįvertino Gyvenamojo namo statybos būdo, kad iš M. L. pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos namo statybos išlaidų rangos būdu sumos turi būti atimtos darbo užmokesčio sąnaudos ir su nuo jų apskaičiuotas PVM, kadangi namą statė ūkio būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu pareiškėjų skunduose nurodytą argumentą, jog eksperto M. L. sudarytoje lokalinėje sąmatoje neatsižvelgta į Gyvenamojo namo statybą ūkio būdu ir nepagrįstai įvertintas tiesioginis darbo užmokestis, mokamas darbuotojams už darbus bei susiję mokesčiai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad paties pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje buvo išskirtas darbo užmokestis (11 993,48 Eur). Pareiškėjo atstovas tiek MGK posėdyje, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje neneigė, kad tam tikri su Gyvenamojo namo statyba susiję darbai buvo atliekami pasitelkiant trečiuosius asmenis, specialią įrangą, kurią valdė tam kvalifikaciją turintys darbuotojai ir jiems už atliktą darbą buvo sumokėta. Šias aplinkybes taip pat patvirtina tiek pareiškėjo sudarytoje, tiek eksperto M. L. išplėstinėje lokalinėse sąmatose išskirti darbai: betoninių pamatų blokų montavimas, grunto kasimas, grunto tankinimas, monolitinio žiedo betonavimas kranu, perdangos montavimas, naudojant keltuvą ir kraną ir pan. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad Gyvenamąjį namą statė ne tik pareiškėjas, pasitelkdamas savo paties darbo jėgą, bet ir tretieji asmenys, kuriems už jų paslaugas buvo atsilyginta. Vadinasi, darytina išvada, kad eksperto M. L. parengta Gyvenamojo namo statybos išlaidų lokalinė sąmata, kurioje nurodoma, kad pareiškėjai patyrė 68 096,57 Eur Gyvenamojo namo statybos išlaidų, nėra paneigiama M. L. 2022 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinimu „Dėl informacijos pateikimo“ ir išplėstine lokaline sąmata, taip pat jokiais kitais objektyviais įrodymais.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien todėl, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė eksperto M. L., nesudaro pagrindo teiginiams, jog byloje nepakako įrodymų arba jie buvo įvertinti netinkamai tam, kad būtų nustatyta Gyvenamojo namo statybos kaina. Pabrėžtina, kad M. L. pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinimą „Dėl informacijos pateikimo“ ir išplėstinę lokalinę sąmatą, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo.

Dėl delspinigių

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų turtinę padėtį, sprendė, kad nėra pagrindo jų atleisti nuo delspinigių mokėjimo, nes turimas turtas (Gyvenamasis namas, sklypas, automobilis, pastatas) neleidžia vertinti pareiškėjų turtinės padėties sunkia. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama; šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog, nors pareiškėjas A. B. yra bedarbis nuo 2022 m. gruodžio 27 d., tačiau pareiškėjų turimas turtas, taip pat pareiškėjo gautos pajamos (2021 m. gavo 42 553,12 Eur, 2022 m. – 15 700,07 Eur pajamų įskaitant mokesčius) mokesčių administratoriui leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nepriemoka nėra beviltiška. Atitinkamai, pareiškėjas pagrįstai neatleistas nuo delspinigių mokėjimo.

Dėl baudų

34. Pareiškėjai teigia, kad skirtos mokestinės baudos yra per didelės ir neproporcingos (A. B. paskirta 525 Eur GPM bauda, A. B. paskirta 558 Eur GPM). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai padarė pažeidimą valstybės finansų sistemai, nesumokėjo mokesčių, todėl jie negali būti laikomi nekaltais dėl šio pažeidimo padarymo, atitinkamai, negali būti atleisti nuo baudų mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjai padarė mokestinį pažeidimą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino mokestinės nepriemokos dydį (be kita ko, nustatant Gyvenamojo namo statybos kainą), neturi pagrindo mažinti pareiškėjams apskaičiuotas baudas.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino taikytinų teisės aktų nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

36. Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų A. B. ir A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.