Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-11-785/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
1-11-785/2013
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00125-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Nukentėjusysis
E. P.
Kaltinamasis
V. Ž.
Advokatai
Gintaras Gricius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-11-785/2013Proceso Nr. 1-86-1-00125-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.1.; 1.2.14.1.2.4.; 1.2.22.1.; 1.2.23.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei, dalyvaujant prokurorui Sandžiui Povilauskui, kaltinamojo gynėjui advokatui Gintarui Griciui, nukentėjusiajai E. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nesusituokęs, nesimokantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas 2 kartus, paskutinį kartą 2006-04-03 Mažeikių raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str., 5 mėn., viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 253 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. pagrobė automobilį, tai yra jis 2010-07-08, apie 2.00 val., iš namo kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą E. P. priklausantį automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 litų vertės, tuo padarydamas 2000 litų dydžio turtinę žalą,

Be to, V. Ž. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė šaudmenis, tai yra, jis nuo 2009 metų, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Mažeikių miesto parke radęs ir neturėdamas leidimo pasiimdamas 2 vnt., pramoninės gamybos, centrinio skėlimo 7,62*63 mm (.30-06) kalibro šovinius, neteisėtai juos įgijo, po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šiuos šovinius nuo radimo vietos gabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur juos laikė iki 2011-03-26, 9.40 val., kol kratos metu Telšių apskrities VPK pareigūnai juos surado ir paėmė.

Be to, V. Ž. kaltinamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tai yra jog jis 2011-02-13, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 15:10 val., bendrabučio, esančio Draugystės g. 22, Mažeikai, foje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu Tomas paimdamas narkotinės medžiagos - 1,326 gramų kanapių (ir jų dalių), neteisėtai turėdamas tikslą platinti įgijo narkotinę medžiagą, kurią laikydamas su savimi gabeno nuo bendrabučio, esančio Draugystės g. 22, Mažeikiai, iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, kur tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011-02-13, apie 15:10 val., automobilyje „Mercedes Benz“ už 80 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 9 narkotinę medžiagą - kanapes (ir jų dalis), kurių bendroji masė yra 1,326 g., tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Be to, V. Ž. kaltinamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tai yra, jog jis 2011-02-15, apie 10.14 val., prie namo laiptinės, esančiuos M. D. g. 44, Mažeikiai, pirkdamas iš asmens, dėl kurio byla buvo išskirta, už 80 litų, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo narkotinę medžiagą - 1,355 g., kanapės (ir jų dalių), kurias laikydamas su savimi gabeno nuo kiemo, esančio M. D. g. 44, Mažeikiai iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, kur tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011-02-15, apie 10.20 val., automobilyje „Mercedes Benz“, už 80 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 9 narkotinę medžiagą - kanapes (ir jų dalis), kurių bendroji masė yra 1,355 g., tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Be to, V. Ž. kaltinamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tai yra, jog jis 2011-02-23, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 14.40 val., bendrabučio, esančio Draugystės g. 22, Mažeikiai, foje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu Tomas paimdamas narkotinės medžiagos - 1,133 gramų kanapių (ir jų dalių), neteisėtai turėdamas tikslą platinti įgijo narkotinę medžiagą, kurią laikydamas su savimi gabeno nuo bendrabučio, esančio Draugystės g. 22, Mažeikiai, iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, kur tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011-02-23, apie 14.50 val., automobilyje „Mercedes Benz“ už 80 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 9 narkotinę medžiagą - kanapes (ir jų dalis), kurių bendroji masė yra 1,133 g., tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

V. Ž. teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai ir parodė, kad su kaltinimu dėl automobilio vagystės sutinka visiškai, pagrobė nukentėjusiosios automobilį ir su juo padarė eismo įvykį. Su nukentėjusiąja susitaikė ir jai atlygino padarytą turtinę žalą.

Šaudmenis rado prieš keletą metų miesto parke ir juos parsinešė į namus, kadangi ketino pasidaryti pakabukus. Nežinojo, jog šaudmenų laikymas užtraukia atsakomybę. Šovinius laikė namuose, kuriuos kratos metu surado policijos pareigūnai.

Dėl šių padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.

Dėl kaltinimų neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti parodė, kad 2011 m. sausio mėnesį vaikščiojant mieste jam atsiuntė sms žinutę, kada jam parašė nepažįstamas Andrius nuo T. B., su kuriuo neva Andrius kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Andrius prašė su juo susitikti ir jis sutiko. Su juo susitiko kitą dieną, jis atvažiavo Peugeot automobiliu mėlynos spalvos, kartu su juo automobilyje buvo mergina šviesiais plaukais. Jis įsėdo į nepažįstamo Andriau automobilį, kurio paklausė kaip sekasi T. B., kuris atlikinėja laisvės atėmimo bausmę už narkotinių medžiagų platinimą. Andrius paklausė, ar grįžo į Mažeikius kažkoks nusikaltėlių autoritetas. Jis nežinojo tokio žmogaus. Andrius, kuris sakė, kad yra iš Telšių, jo paklausė, ar galima iš kur nors gauti „žolės“. Jis buvo neseniai grįžęs iš užsienio, tad nežinojo. Andrius pasakė, kad dar jam parašys, paskambins. Po kelių dienų Andrius vėl rašė, klausė, ar ką sužinojo. Jam pasakė, kad ne, nes jis neieškojo ir nesiruošė ieškoti. Tačiau Andrius vis tiek pasiūlė susitikti Maximos aikštelėj. Galvojo, kad susitiks ir pasakys jam, kad nieko nežino ir jis atstos nuo jo. Andrius atvažiavo, kartu su juo buvo mergina juodais plaukais, byloje ji yra įvardinta įslaptinta liudytoja Nr. 9. Įsėdus pas jį į automobilį, Andrius jo vėl klausė ar žino iš kur galima gauti „žolės“. Jis jam atsakė, kad nežino. Andrius jį automobilyje primigtinai įkalbinėjo, kad reikia ieškoti iš kur gauti „žolės“. Įkalbėtas Andriui jis pasakė, kad dar pabandys paieškoti. Po kelių dienų ar po savaitės vėl jam parašė, ar rado, kur reikia gauti „žolės“. Andrius pasakė, kad atvažiuos į Mažeikius ir nori su juo susitikti ir pakalbėti. Vėl jis atvažiavo į Maximos aikštelę. Automobilyje buvo Andrius ir įslaptinta liudytoja. Andrius jo vėl klausinėjo ar rado iš kur gauti „žolės“, jam atsakė, kad nerado, nes jos paprasčiausiai ir niekur neieškojo, bet jam to nedrįso pasakyti. Tada Andrius piktai jam pasakė, kad gal jis nori jam sumokėti už benziną, nes labai daug pinigų kurui jis išleido be reikalo pas jį važinėdamas. Jam pasakė, kad nenori. Andrius jam pasakė, kad jam bus blogai, jei neras jam „žolės“. Jis tikrai realiai išsigando Andriaus, kuris, kaip sakė yra „sėdėjęs“ kalėjime, pažįsta kažkokius nusikaltėlių autoritetus ir todėl įkalbinėjamas ir išsigandęs grasinimų jam pažadėjo, kad suras jam „žolės“. Dar ir be tų susitikimų Andrius jam pastoviai skambindavo, rašinėdavo ir niekaip neatstojo. Pagalvojo, kad pabandys paieškoti, kad tik jis nuo jo atstotų. Sutikęs pažįstamų paklausinėjo, ar žino kur gauti „žolės“. Sužinojo, kad Draugystės g. 22 yra Tomas, kuris gali turėti „žolės“. Tą pačią dieną dar sutiko R. J., kuris jam pasakė, kad jis turi „žolės“, nes yra radęs. Po kelių dienų ar savaitės paskambino Andrius, paklausė, ar rado jam „žolės“. Pasakė jam, kad rado. Kaltinime nurodytos dienos ryte pradėjo jam rašyti, kad reikės „žolės“. Tada jis užėjo į Draugystės g. 22, per ten sutiktus žmones susirado Tomą, kuriam pasakė, kad jam reikia „žolės“, bet jis neturėjo pinigų. Tomas jam pasakė, kad be pinigų neduos. Tada jam davė savo telefoną ir iš jo gavo maišelius su „žole“, kuriuos nunešė merginai, kuri sakė, kad yra nuo Andriaus, nes su juo buvo kartu paskutiniu metu atvykusi. „Žolę jai nunešė į Mecedes automobilį, su kuriuo ji buvo atvykusi. Iš merginos gavo 80 Lt ir nunešė juos Tomui. Po dviejų dienų vėl jam parašė, kad reikia vėl „žolės“, pasakė, kad už 80 litų, lygtai du gramus. Įlipo į Mersedes automobilį, pas tą merginą, kuri pasakė, kad reikės 2 gramų už 80 litų. Būnant su ja kartu paskambino tada R. J., ir susitarė, kad ateis pas jį. Jis tai merginai pasiūlė važiuoti kartu, kad jis galėtų pati nusipirkti ir be jo jai reikalingos „žolės“. Ji pasakė, kad negali kartu važiuoti ir prašė jo vieno nueiti ir parnešti. Jis nuėjo vienas pas R. J., su kuriuo susitiko prie jo namų Daukšos g. 44. Jam pasakė, kad reikia „žolės“ už 80 litų, iš jo pasiėmė ir gautą „žolę“ įsuko į prie laikraštinių rastus reklaminius popierius ir parnešė atgal merginai į automobilį. „Žolė“ buvo supakuota į 4 plastikinius maišelius kaip ir pirmą kartą. Ta mergina dar jo prašė amfetamino, bet jai kategoriškai atsakė, kad nežino, kur jo ieškoti. Po kelių dienų jam vėl parašė, kad reikia vėl „žolės“. Norėjo jais atsikratyti ir pasakė, kad yra pas draugą, kad grįš už kelių dienų. Tai jam parašė, kad pasistengtų parvažiuoti. Pasakė, kad neišeis, tačiau vis tiek rašė žinutes. Po kelių dienų ar savaitės vėl jam rašė. Pasakė, kad paims „žolės“, manė, kad gal nuo jo pagaliau atstos. Susitarė susitikti vėl prie Maximos. Mergina vėl pasakė, kad jai reikės 2 gramų už 80 litų. Mercedes automobilyje jam mergina davė pinigus, jis nuėjo pas Tomą, ir gavo 4 plastikinius maišelius „žolės“, jam atidavė pinigus. Jis gautas kanapes parnešė į automobilį ir atidavė jas merginai. Po kiek laiko vėl jam rašė, kad atvažiuos, kad nori „žolės“. Atvažiavo vėl ta pati mergina, davė pinigus 80 Lt, jis juos paėmė ir išėjo, bet pas ją nebegrįžo, norėjo, kad pagaliau juo jo atstotų. Gautus 80 litų išleido savo reikmėms. Žinojo, kad už kelių dienų turi išvažiuoti į Norvegiją ir tokiu būdu pavyks nuo jų pabėgti. Išjungė telefoną, vėliau jį įsijungė ir rado žinutes, kad negerai padarė. Jam į Norvegiją nepavyko išvažiuoti, nes darbai nusikėlė. Po kelių savaičių vėl jam parašė žinutę, kad kur jis dingo. Tada jis nieko nebeatrašė ir vėliau pas jį namuose pasirodė kriminalistai ir padarė kratą. Narkotinių medžiagų be šių kaltinime nurodytų trijų kartų niekam niekada nėra pardavęs ar kitaip nėra platinęs ir nesiruošė to daryti. Tuos tris kartus pardavė tik todėl, kad jis primigtinai buvo spaudžiamas net jam grasinant, kad jis būtinai surastų ir parduotų „žolės“. Iš gautų pinigų sau nepasiliko nieko, iš to negavo sau jokios naudos ir to nesiekė. Kaskart eidavo bijodamas, nes ir anksčiau jį yra buvę sumušę. Gaudamas „žolę“ paklausdavo apie jos stiprumą, o perduodamas pasakydavo, ką jam buvo sakę asmenys iš kurių gavo, nes nenorėjo pasirodyti, kad yra nepatenkintas, kad jam reikia pristatyti jiems „žolės“. Jeigu jo nebūtų reikalavę ir net grasinę surasti ir parduoti „žolės“, dėl ko tuo metu suprato, kad neturi kitos išeities, nes į policiją bijojo kreiptis, kadangi sakė, kad pažįsta nusikaltėlius autoritetus, jis tikrai niekam nebūtų kanapių pardavęs, nes ir nežinojo iš kur jų gauti, o sužinojo tiktai atsitiktinai, kadangi jų surasti reikalavo minėti asmenys. Nurodė, kad tikrai buvo išprovokuotas ir priverstas padaryti šiuos nusikaltimus.

Liudytojas R. J., kuriam 2011-11-30 yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kada parodė, jog tiksliai laiko nepamena, netoli namų, tarp darželio ir 7 vidurinės mokyklos rado maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga žolė. Kadangi pats nevartoja, pasiūlė V. Ž. įsigyti narkotinės medžiagos, ir jam vieną kartą perdavė 4 plastikinius užspaudžiamus maišelius su narkotine medžiaga už 80 litų. Narkotines medžiagas - žolę vartojo prieš metus laiko, šiuo metu nevartoja. Narkotines medžiagas platino vienąkart. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi (2 t., 89-90 b. l.).

Liudytojas policijos pareigūnas G. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam teko dalyvauti dviejuose epizoduose, kai buvo atliekami nusikalstamos veikos imitacijos veiksmai. Tyrimo iniciatorius buvo T. R.. Jis buvo tik dalyvis, atliekantis tam tikrus operatyvinius veiksmus. Pirminių veiksmų jis nežinojo. Jo užduotis buvo stebėti, žiūrėti, esant reikalui – sulaikinėti. Žinojo, kad yra patvirtintas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, kad atliekami konkretūs veiksmai. Žinojo, kad instruktuotas žmogus eina į susitikimą su narkotinėmis medžiagomis prekiaujančiu asmeniu. Kaip jis prekiauja, jam nebuvo žinoma. Tarp kolegų Andriaus nėra.

Liudytojas buvęs policijos pareigūnas T. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo operatyvinio tyrimo iniciatorius, koordinatorius ir vykdytojas. Operatyvinis tyrimas buvo pradėtas iš operatyvinių bendradarbių gavus operatyvinės informacijos, kad kaltinamasis prekiauja narkotinėmis priemonėmis. Buvo atlikinėjamas operatyvinis tyrimas dėl neteisėtų narkotinių medžiagų prekiavimo. Nustačius nusikalstamos veikos požymius, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo atliekami kontroliniai veiksmai, buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Iš kaltinamojo narkotinių medžiagų kanapių užpirkimas vykdavo aikštelėje prie Maximos. Nepamena, ar kitiems asmenims jis platino, ar buvo tokia informacija, mano, kad tai turėjo būti ir tai tūrėtų matytis iš telefoninių pokalbių išklotinių. Jeigu būtų perduotos medžiagos kitam asmeniui, mano, kad būtų byloje inkriminuotos papildomos veikos. Buvo išslaptinta ir pateikta prie baudžiamos bylos visa reikalinga operatyvinė informacija, pagrindžianti kaltinamojo nusikalstamus veiksmus. Kas ir kaip užmezgė kontaktą su kaltinamuoju neprisimena. Su įslaptintu liudytoju buvo tik trys kontaktai ir prieš tai jokių kontaktų negalėjo būti, asmens vardu Andrius nežino. Pokalbių išklotinėje matomi visi kontaktai, o iš pokalbių išimami kasdieniniai pokalbiai, jei nepavyksta susitarti, išklotinėje tai turi matytis vis tiek, ir teismui turėjo būti perduota visa informacija, iš kurios matyti, kad kaltinamasis pardavė įslaptintam liudytojui narkotines medžiagas. Ar kitiems asmenims kaltinamasis pardavė narkotines medžiagas nežino.

Nukentėjusioji E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl jos pagrobto automobilio kaltinamajam jokių pretenzijų neturi.

2010-08-20 nutarimu, 2010-08-23 patvirtintu teisėjos, tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 51-1-206-10 nutrauktas, vadovaujantis LR BK 38 str., V. Ž. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją E. P. (1 t., 193-194 b. l.).

2011-05-30 nutarimu, patvirtintu Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 51-1-206-10 atnaujintas (1 t., 147-148 b. l.).

2010-07-08 E. P. protokole pareiškime užfiksuota, jog 2010-07-08, apie 04:45 val., pastebėjo, jog iš kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtas nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 litų vertės (1 t., 155 b. l.).

2010-07-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, iš kur buvo pagrobtas aukščiau minėtas automobilis. Transporto priemonė rasta (duomenys neskelbtini), prie ten esančio parkelio, nuvažiavusi nuo kelio, apgadinta (1 t., 158-170 b. l.).

Liudytojos apklausos metu nukentėjusioji E. P. visiškai patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes bei papildomai parodė, jog automobilio sugadinimų remontas kainavo 500 litų. Be to, parodė, jog į namus atvykęs vaikinas atsiprašė, žadėjo atlyginti žalą iki 2010-08-23 (1 t., 177-179 b. l.).

2011-05-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog įtariamasis V. Ž. atpažino R. J. kaip asmenį, iš kurio įgijo narkotines medžiagas (2 t., b.l. 19-21).

2011-03-21 Telšių apskrities VPK ONT skyriaus 4 grupės vyr. tyrėjo T. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pagal turimą informaciją Telšių apskrityje gyvenančių asmenų grupė užsiima narkotinių medžiagų platinimu (1 t., 3 b. l.).

2011-03-24, 2011-03-29 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai bei įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktuose, pridėti dokumentai (1 t., 4-48 b. l., CD prie galinio bylos lapo).

Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas apklausos protokole užfiksuota, jog anoniminis liudytojas iš V. Ž. įgijo narkotinių medžiagų (1 t., 49-52 b. l.).

2011-03-24 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1340)-IS1-1715 nurodoma, jog augalinės kilmės medžiaga iš keturių plastikinių maišelių, 2011-02-13 įgyta iš asmens V.Ž., yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė yra 1-366 g. (1 t., 55-58 b. l.).

2011-04-19 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140(1342)-ISl-2250 nurodoma, jog sausos dalinai susmulkintos žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos ir 4 vnt., bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, kurie įvynioti į margaspalvę popieriaus skiautę, 2011-02-15 atliekant operatyvinius veiksmus įgytos iš asmens V.Ž., yra narkotinės medžiagos - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė yra 1,365 g. (1 t., 61-64 b. l.).

2011-04-18 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1341)-ISl-2237 nurodoma, jog sausos susmulkintos žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos iš 4 vnt., bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, 2011-02-23 atliekant operatyvinius veiksmus įgytos iš asmens V.Ž., yra narkotinės medžiagos - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė yra 1,146 g. (1 t., 67-70 b. l.).

2011-06-23 Telšių apskrities VPK ONT skyriaus 4 grupės vyr. tyrėjo T. R. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės dėl V. Ž., R. J. naudojamų mobiliojo ryšio telefono abonentų naudojimo įgyjant, realizuojant narkotines medžiagas įslaptintam liudytojui Nr. 9 (1 t., 122-126 b. l.).

2011-03-26 kratos protokole užfiksuota, jog V. Ž. priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), spintoje, viršutinėje lentynoje rasti bei paimti du šoviniai (1 t., 75-76 b. l.). Objektai apžiūrėti (1 t., 77-91 b.l.).

2011-04-21 Šiaulių apskrities VPK KTB specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0549 nurodoma, jog tirti pateikti 2 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui, 7,62*63 mm kalibro šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams šaunamiesiems ginklams (1 t., 72-73 b. l.).

Kaltinamojo V. Ž. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 253 str. 1 d. įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios E. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros, kratos protokolais, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad V. Ž. padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 253 str. 1 d., kadangi jis pagrobė svetimą E. P. automobilį, bei radęs ir neturėdamas leidimo pasiimti du pramoninės gamybos šovinius, neteisėtai juos įgijo, gabeno juos į savo namus ir juose šovinius laikė, kol kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Darydamas šias nusikalstamas veikas, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo V. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 253 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Pagal kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., vykdymo metu galiojusį 2002 m. birželio 20 d. Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnį vienas iš pagrindų operatyviniam tyrimui atlikti yra situacija, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus atitinkamuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Operatyvinis tyrimas – organizacinė taktinė operatyvinės veiklos forma, apimanti operatyvinius veiksmus, įskaitant ir tuos, kuriems atlikti reikia motyvuotos teismo nutarties ar prokuroro sankcijos. Vienas iš operatyvinių veiksmų yra nusikalstamos veikos imitacijos modelis. Pažymėtina, kad taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant modelį, gali būti pripažįstami įrodymais. Teismui tenka pareiga tikrinti, ar sankcionuojant modelį buvo laikomasi Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų pagrindų. Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtą.

Pažymėtina, jog tam, kad teismas pripažintų NVIM surinktus duomenis įrodymu byloje, nepakanka, jog NVIM būtų sankcionuotas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų. NVIM teisėtą daro ne tik jo sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jo realizavimo teisėtumas Apie tai pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės bylos Nr. 2K-549/2006, 2K-7-315/2009 2K-7-86/2011). Net ir esant Operatyvinės veiklos įstatyme numatytiems operatyvinio tyrimo pagrindams, taikant NVIM, negalima asmens provokuoti padaryti nusikaltimą. Pagal 2002 m. birželio 20 d. Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį operatyvinės veiklos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad operatyvinės veiklos metu negali būti pažeistos žmogaus ir piliečių teisės bei laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Taigi, jei taikant modelį provokuojama padaryti nusikalstamą veiką, yra pažeidžiamos žmogaus teisės. 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ aprašomojoje dalyje konstatuota, kad „...modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė“. Informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti.

Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius (kasacinė byla Nr. 2K-52/2001). Pagal 2002 m. birželio 20 d. redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija - tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. „Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be NVIM dalyvių įsikišimo (kasacinė byla Nr. 2A-P-2-2009).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais taikant NVIM, turi pareigą nustatyti NVIM taikymo aplinkybes ir padaryti išvadą, kad taikant NVIM kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką. Nutartyse dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, 2A-P-1/2011, priimtose po Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytų 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimųbylose R. prieš Lietuvą (R. v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008) M. prieš Lietuvą (M. v. Lithuania, no. 10071/04, judgment of 1 July 2008) L. prieš Lietuvą (L. v. Lithuania, no. 13109/04, judgment of 1 March 2011), yra suformuluotos taisyklės, kurių privalo laikytis teismai, tikrindami, ar taikant NVIM asmuo nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką. Nurodytose nutartyse dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo bei kasacinėse nutartyse Nr. 2K-1040/2001, 2K-619/2003, 2K-549/2006, 2K-332/2006, 2K-343/2006, 2K-676/2006, 2K-32/2007, 2K-P-412/2007, 2K-313/2010, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija bylose prieš Lietuvą bei kitas valstybes, yra išaiškinta, kad:

tokie veiksmai kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą;

nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami); tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą;

tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį;

turi būti patikrinta, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

Pažymėtina, kad iš esmės tokie išaiškinimai yra pateikti ir konstitucinėje jurisprudencijoje – 2000 m. gegužės 8 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformulavęs tokias taisykles:

1) „...modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė“;

2) „Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtą. Šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas – teisminio nagrinėjimo dalykas“;

3) „Ar nebuvo daroma spaudimo asmeniui, kuriam taikomas modelis, ar nebuvo toks asmuo kurstomas, provokuojamas padaryti nusikaltimą, – baudžiamojoje byloje sprendžia šią bylą nagrinėjantis teismas“.

Tik padarius išvadą, kad taikant NVIM asmuo, kuriam jis taikytas, nebuvo provokuojamas, kad asmuo nusikalstamą veiką būtų daręs ir be modelio dalyvių įsikišimo, galimas tokio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Ir priešingai, konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra negalimas, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Tik tinkamai ištyrus modelio taikymo aplinkybes, taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažinti įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. NVIM taikymo aplinkybės turi būti tiriamos vadovaujantis nustatytomis įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje taisyklėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-510/2011).

Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad operatyvinio tyrimo iniciatorius T. R. nurodė, kad remiantis operatyvinių bendradarbių pateikta žodine informacija, kad neva V. Ž. užsiima narkotinių medžiagų platinimu ir buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, kurio metu buvo tikrinama gauta operatyvinė informacija ar iš tikrųjų V. Ž. užsiima narkotinių medžiagų prekyba. Pasak liudytojo T. R., buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis, kurio metu buvo siekiama iš V. Ž. gauti informacijos apie jo parduodamas narkotines ar psichotropines medžiagas. Liudytojas T. R. paaiškino, kad teismui buvo perduota visa medžiaga ir visa išslaptinta informacija apie kaltinamojo V. Ž. atliekamą neteisėtą veiklą, susijusią su narkotinių medžiagų platinimu. T. R. nurodė, kad medžiaga apie pirmą kontaktą su V. Ž. (telefoninių pokalbių išklotinės) su byla yra perduota teismui ir jokių kitų kontaktų su V. Ž. nebuvo. Tačiau šie liudytojo parodymai prieštarauja teismui pateiktai bylos medžiagai, tai yra pasak liudytojo ir operatyvinio tyrimo iniciatoriaus T. R., pirmo ir vėlesnių kontaktų su V. Ž. metu, teismui pateiktoje išslaptintoje 2011-02-13 suvestinėje, 2011-02-15 suvestinėje ir 2011 m. vasario 14 – kovo 4 d. telefoninių pokalbių suvestinėje (1 t., 17, 22-23, 44-48 b. l.) nurodyta, kad NVIM dalyvis paskambinęs V. Ž. pasakė „labas, čia nuo Andriuko žiek atvažiavau“ ir „labas Valdai, čia nuo Andriuko aš jau vietoje“. Apklausus teisiamajame posėdyje liudytojus T. R. ir G. N., jie negalėjo nurodyti jokio asmens vardu ar slapyvardžiu „Andrius“ ar „Andriukas“, tačiau aplinkybių, kad pirmiausia su V. Ž. kontaktavo asmuo vardu „Andrius“ ir kategoriškai nepaneigė. Šie duomenys patvirtina kaltinamojo V. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus ir nepatvirtina liudytojų T. R. ir G. N. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų. Šios teismo nustatytos abejonės pagal suformuotą teismų praktiką vertintinos kaltinamojo naudai.

Nors kaltinamajame akte ir nurodyta, kad 2011-03-24, 2011-03-29 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose bei įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktuose, pridedamuose dokumentuose esanti informaciją leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamieji užsiima narkotinių medžiagų platinimu (1 t., b.l. 4-48), tačiau teismui nėra perduota jokia konkreti medžiaga, duomenys, kuriuos teismas galėtų pripažinti įrodymais, kuriuose būtų užfiksuota V. Ž. nusikalstama veika, susijusi su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu turint tikslą jas platinti, išskyrus tą, kuri yra gauta naudojantis aktyviais NVIM dalyvio ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 9, veiksmais, pokalbiais ir jų fiksavimo rezultatais, bei visiškai neinformatyvaus telefoninių pokalbių tarp V. Ž. ir R. J., užfiksuotų išklotinėje, kurių metu taip pat V. Ž. tarėsi dėl susitikimo su R. J. dėl, pasak paties kaltinamojo, narkotinių medžiagų įsigijimo iš R. J., ir pardavimo įslaptintam liudytojui tik pagal to paties liudytojo prašymą. Jokių kitų duomenų, kad kaltinamasis V. Ž. tiesiogiai ar užšifruotai būtų su kuo taręsis dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nėra. Teismui yra perduota tiktai pokalbių ir telefoninių pokalbių suvestinės, kuriuose užfiksuoti pokalbiai ir sms trumposios žinutės tik tarp V. Ž. ir NVIM dalyvio, kuriuos pirmas pradėdavo ir inicijuodavo būtent NVIM dalyvis, išskyrus du skambučius ir neinformatyvius pokalbius su liudytoju R. J. ir vieną sms žinutę, kurioje nurodyta, kad šiandien ateit į pravažiavimą 13:30 V. Ž. negalės (1 t., 46, 47 b .l.,) ir jokių kitų duomenų apie V. Ž. galimai neteisėtą nusikalstamą veiklą, susijusią su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimų, byloje nėra.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Ž. kategoriškai nurodė, kad jis buvo nuolat aktyviais veiksmai, raginimais, įkalbinėjimais ir net grasinimais lenkiamas daryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kada jis dėl nepažįstamo asmens vardu Andrius ir paties įslaptinto liudytojo aktyvių ir primygtinų įkalbinėjimų įslaptintam liudytojui tris kartus pardavė narkotines medžiagas kanapes ir jų dalis. Be šių aktyvių ir ar provokuojamų asmenų veiksmų, kada jis buvo nuolat raginamas, kurstomas surasti ir parduoti narkotines medžiagas, jis nebūtų ieškojęs iš kur įsigyti narkotinių medžiagų ir jų nebūtų niekam pardavęs ar kitaip platinęs. Kaltinamasis kategoriškai nurodė, kad be šių trijų kartų, kada jis buvo priverstas surasti ir parduoti narkotines medžiagas, iš ko jis jokios naudos sau neturėjo, jis niekam nėra jų pardavęs ir jokia narkotinių medžiagų prekyba neužsiiminėjo. V. Ž. nurodė, kad už tai, kad buvo lenkiamas daryti nusikaltimus į policiją nesikreipė, kadangi bijojo būti sumuštas, ar kad su juo nebūtų kitaip fiziškai susidorota, nes pasak jo, iš pradžių pas jį atvykdavęs asmuo, prisistatęs Andriumi, atrodė grėsmingai, sakė, kad yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, yra teistas, kad pažįsta nusikaltėlių autoritetus, todėl turėjo realų pagrindą tikėti ką jis sako ir bijoti dėl savo sveikatos, nes praeityje yra buvęs sumuštas.

Atsižvelgiant į tai, matyti, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad modeliu buvo tik „prisijungta“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., vyko be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Šiuo atveju nebuvo imituojami rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmai, o teismas pripažįsta, kad V. Ž. operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių buvo kurstomas ir išprovokuotas atlikti nusikalstamus veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų platinimu. Be to teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad tokie veiksmai kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelis buvo atliekami prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turėta duomenų, nes vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka, ir šiuo atveju negali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o tiktai naujų veikų išprovokavimą.

Taigi įvertinęs visus byloje esančius ir teisiamojo posėdžio išnagrinėtus duomenis teismas daro išvadą, kad V. Ž. buvo išprovokuotas tris kartus parduoti narkotines medžiagas įslaptintam liudytojui Nr. 9 (pastarojo prašomas jas įgijo iš kitų asmenų, t. y. tarpininkavo jas įgyjant). Tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją (nutartis Nr. 2A-P-6/2008) suformuota teismų praktika patvirtina, kad: nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokavimo metu, turi būti pripažįstami neleistinais.

Materialinės teisės aspektu teismas konstatuoja, kad baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo. Už valstybės sukurstytą veiką negali būti baudžiama ir todėl, kad tokia veika dėl valstybės kontroliavimo bei jos indėlio ją darant negali būti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų taikymą. Tokia veika BK 11 ir 12 straipsnių prasme negali būti laikoma nusikalstama.

Baudžiamojo proceso normų aspektu pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasidėti, kai turima tikėtina informacija apie asmens nusikalstamą veiką, tačiau proceso ar jam prilygstantys veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymą ar kitus įstatymus negali būti atliekami siekiant paskatinti asmenį atlikti BK draudžiamus veiksmus. Taip pradėtas procesas negali baigtis išprovokuoto asmens nubaudimu. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad „Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika“. Ši BPK nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas pradedant baudžiamąjį procesą: proceso veiksmai privalo būti atliekami, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau baudžiamojo persekiojimo veiksmai negalimi, norint tokius požymius dirbtinai „sukonstruoti“.

Be to, nagrinėjamoje situacijoje baudžiamoji byla nutrauktina ir dėl to, kad neleistinais pripažinus visus įrodymus, kuriais buvo grindžiama nuteistojo kaltė, dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 1 d., byloje nelieka jokių kaltinančių įrodymų.

Įvertinus tiek materialiuosius, tiek procesinius teisinius aspektus, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje negali būti nustatyta, jog buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., ar kitame BK straipsnyje, t. y. egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas nutraukti baudžiamąjį procesą. Tokios teisminės praktikos yra laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-39/2013. Todėl patenkinus tiek prokuroro, tiek kaltinamojo gynėjo prašymą, V. Ž. dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., išteisintinas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d. ir 253 str. 1 d., lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.

Skirdamas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 253 str. 1 d. kaltinamajam V. Ž. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jų stadiją, kad jis padarė du baigtus, apysunkius, tyčinius nusikaltimus, vieną nuosavybei ir kitą susijusį su disponavimu šaudmenimis, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis Lietuvoje nedirbantis, pasak jo, dirbantis Norvegijoje, laikoma, kad administracine tvarka nebaustas, anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, su nukentėjusiąja E. P. susitaikė, jai padarytą turtinę žalą atlygino, buvo pasislėpęs nuo teismo ir nuo 2013-06-16 buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje (3 t., 40 b. l.), 2013-08-09 perduotas Lietuvos Respublikai ir 2013-08-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi nuo 2013-08-09 jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad V. Ž. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą nusikaltimą, numatytą 178 str. 2 d., paskiriant bausmę – baudą. Baudos dydžiui įtakos turi ir tai, kad bauda gali būti paskirta iki 200 MGL už apysunkį nusikaltimą (BK 47 str. 3 d., 2003-04-10 įst. Nr. IX-1495 redakcija), numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes kaltinamajam baudos dydis skirtinas žymiai mažesnis negu už apysunkį nusikaltimą įstatymo numatytas baudos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 4 mėnesiai. Už V. Ž. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d., jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 str., teismas,

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubausti jį 20 MGL, tai yra dviejų tūkstančių šešių šimtų litų (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme penkiems mėnesiams ir dvidešimt keturioms dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d., paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą penkiems mėnesiams ir dvidešimt keturioms dienoms bei 20 MGL, tai yra dviejų tūkstančių šešių šimtų litų (2600 Lt) dydžio baudą.

Įpareigoti V. Ž. paskirtą baudą sumokėti per 4 mėnesius į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, o teismui pateikti kvito nuorašą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-03-26 iki 2011-04-28, laiką kada jis buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje ir perduotas Lietuvos Respublikai nuo 2013-06-13 iki 2013-08-09 ir suėmimo laiką nuo 2013-08-09 iki 2013-11-07, tai yra 5 mėnesius ir 24 dienas ir laikyti, kad V. Ž. yra atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

V. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių šių jam inkriminuotų nusikaltimų požymių ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti V. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir suėmimą ir V. Ž. paleisti teismo posėdžių salėje bei gražinti jam pagal pakvitavimą asmens tapatybės kortelę, esančią byloje (2 t., 35 b. l.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tuščią 2 l talpos alaus butelį, rastą įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti Šiaulių apskrities VPK Akmenės raj. PK, pagal 2010-08-16 kvitą B serija BBB Nr. 000486 (1 t., 187-188 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

likusias kanapes (ir jų dalis) perduotas saugoti į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, pagal priėmimo perdavimo aktus 2011-03-24 Nr. A3-6622, 2011-04-16 Nr. A3-6703, 2011-04-18 Nr. A3-6700 (1 t., 57, 63, 69 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

CD diską, esantį byloje prie 2 tomo galinio lapo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą

Teisėjas Ramūnas Antanavičius