Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

teismo 2023-12-05 posėdyje sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, teismo 2023-12-12 posėdyje sekretoriaujant Linai Pečiūrienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Viešojo valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo J. K. patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas teismo prašo: 1) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau ir – LRKT) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-11-28 nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau ir – Aprašas) ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, - inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ir – VTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui; 2) panaikinti Viešojo valdymo agentūros (toliau ir – VVA) Konkurso į VVA Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas pretendentų vertinimo komisijoje 2023-04-17 protokolu Nr. KAP-885 (skelbimo Nr. 55310) (toliau ir – Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo į VVA Tarnybos sąlygų skyriaus (toliau ir – TSS) patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 55310) (toliau ir – Protokolinis sprendimas); 3) panaikinti VVA direktoriaus 2023-04-27 įsakymą Nr. PV-57 „Dėl R. K. priėmimo į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjos pareigas laimėjus konkursą“ (toliau ir – Įsakymas); 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VVA, pareiškėjui 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovo VVA pareiškėjui visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.

2. Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškino, kad dalyvavo viešame konkurse į VVA TSS patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 55310) (toliau ir – Konkursas), kuris įvyko VVA Pretendentų vertinimo komisijos, sudarytos VVA direktoriaus 2023-04-07 įsakymu Nr. VK-814 „Dėl konkurso į Viešojo valdymo agentūros Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas komisijos sudarymo (skelbimo Nr. 55310)“, (toliau ir – Komisija) posėdyje 2023-04-17, o apie Konkurso rezultatus pareiškėjas buvo informuotas tą pačią dieną elektroniniu paštu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

32. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LRKT su prašymu ištirti, ar Aprašas ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, - inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui; 2) panaikinti Komisijos Protokolu priimtą sprendimą dėl Konkurso laimėtojo į VVA TTS patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 55310); 3) panaikinti VVA direktoriaus Įsakymą; 4) priteisti pareiškėjui 7 000 Eur (neturtinei žalai atlyginti ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš VVA pareiškėjui visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.

33.1. 2023-03-10 paskelbtas konkursas (skelbimo Nr. 55310) į VVA TSS patarėjo pareigas. Konkurse faktiškai dalyvavo du pretendentai – R. K. ir pareiškėjas.

33.2. Byloje yra VVA TSS patarėjo pareigybės aprašymas, kuriame nurodyta: pagrindinė veiklos sritis – sprendimų įgyvendinimas (3 punktas); papildoma veiklos sritis – administracinių paslaugų teikimas (4 punktas); pagrindinė ir papildoma veiklos srities specializacijos – valstybės tarnyba (5, 6 punktas); funkcijos: konsultuoja priskirtos srities klausimais (7 punktas); nagrinėja prašymus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl sprendimų įgyvendinimo veiklų vykdymo ir rengia sprendimus ir atsakymus arba prireikus koordinuoja prašymų ir kitų dokumentų sudėtingais klausimais dėl sprendimų įgyvendinimo veiklų vykdymo nagrinėjimą arba prireikus koordinuoja sprendimų ir atsakymų rengimą (8 punktas); organizuoja sprendimų įgyvendinimo procesą arba prireikus koordinuoja sprendimų įgyvendinimo proceso organizavimą (9 punktas); rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimai (10 punktas); rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus dėl sprendimų įgyvendinimo arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl sprendimų įgyvendinimo rengimą (11 punktas); apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą (12 punktas); rengia ir teikia informaciją su sprendimų įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja informacijos su sprendimų įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą (13 punktas); apdoroja su administracinių paslaugų teikimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su paslaugų teikimu susijusios informacijos apdorojimą (14 punktas); rengia ir teikia informaciją su administracinių paslaugų teikimu ir susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja informacijos su paslaugų teikimu susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą (15 punktas); vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus (16 punktas); dalyvauja valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vertinimo komisijų darbe (17 punktas); dalyvauja konkursų komisijų darbe (18 punktas); įstaigos vadovui pavedus, atstovauja įstaigai valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose Lietuvoje ir užsienyje (19 punktas). Išsilavinimo ir patirties reikalavimai (20 punktas): 1) išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; studijų kryptys – teisė (arba) viešasis administravimas (arba) žmonių išteklių vadyba; arba 2) išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, darbo patirties sritis – žmogiškųjų išteklių srities patirtis, darbo patirtis srityje – 2 metai. Kompetencijos (21, 22, 23 punktai): 1) bendrosios kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai – vertės visuomenei kūrimas (4 lygis), organizuotumas (4 lygis), patikimumas ir atsakingumas (4 lygis), analizė ir pagrindimas (5 lygis), komunikacija (4 lygis); 2) specifinės kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai – informacijos valdymas (4 lygis), orientacija į aptarnaujamą asmenį (4 lygis); 3) profesinė kompetencija – teisės išmanymas (4 lygis).

33.3. VVA direktorius priėmė 2023-04-07 įsakymą Nr. VK-814, kurio:

33.3.1. 1 punktu sudaryta Konkurso Komisija tokios sudėties: 1) L. D. P., VVA TSS vedėja – Komisijos pirmininkė; 2) V. A., VDI DTS patarėja - vyriausioji darbo inspektorė – Komisijos narė; 3) D. S., UT ŽIVS vyriausioji specialistė – Komisijos narė.

33.3.2. 2 punktu A. V., VVA Atrankos skyriaus vyriausioji specialistė paskirta Komisijos sekretore, kuri nėra Komisijos narė.

33.3.3. 3 punktu nustatyta, kad Konkursas vyks 2023-04-17 9.00 val. vaizdo konferencijos formatu: VVA, VDI, UT ir kiekvieno dalyvaujančio pretendento individualioje prisijungimo vietoje, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius.

33.4. Byloje yra Komisijos narės VDI DTS patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės V. A. pareigybės aprašymas, kuriame nurodyta, kad šias pareigas einančios asmens pagrindinė veiklos sritis – teisė; pagrindinės veiklos srities specializacija – darbo teisės taikymas; konsultavimas ir informacijos teikimas darbo teisės klausimais; išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai: 1) išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, studijų kryptis – teisė; arba 2) išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, 2 metų teisinio darbo patirtis.

33.5. Byloje yra Komisijos narės UT ŽIVS vyriausiosios specialistės D. S. pareigybės aprašymas, kuriame nurodyta, kad pareigybė reikalinga koordinuoti UT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, išvykimus į tarnybines komandiruotes, organizuoti konkursų ir atrankų procedūras bei įgyvendinti UT organizacinę kultūrą; šias pareigas einantis asmuo vykdo bendrosios srities – žmogiškų išteklių valdymo – funkcijas, šiai pareigybei būtinas reikalavimas – turėti aukštąjį išsilavinimą.

33.6. Protokole nurodyta, kad Konkursas įvyko 2023-04-17 9.02–10.30 val.; jame dalyvavo užsiregistravę pretendentai R. K. ir J. K.; R. K. dalyvavo balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime, J. K. nedalyvavo balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime; Komisijoje taikytas vertinimo metodas – interviu; Komisijos nariai ir jų vertinimai – L. D. P. R. K. įvertino 5,1 balo, J. K. 5,1 balo, V. A. R. K. įvertino 8 balais, J. K. – 7 balais, D. S. R. K. įvertino 5,7 balais, J. K. – 5,9 balais. R. K., surinkusi Komisijos narių vertinimo balų vidurkį – 6,27 balo užėmė 1 vietą, J. K., surinkęs Komisijos narių vertinimo balų vidurkį – 6 balo, užėmė antrą vietą. Komisija sprendimas dėl Konkurso laimėtojo – Konkursą laimėjo R. K.; protokole nurodyta, kad siūlymo dėl Komisijos nario (-ių) nušalinimo nebuvo.

33.7. Į bylą pateiktas 2023-04-17 Konkurso Įrašas. Teismas peržiūrėjo ir perklausė visą Įrašą, teismo posėdžio metu buvo perklausyta ta Komisijos posėdžio Įrašo dalis, kai pretendentė R. K. atsakinėjo į Komisijos narių klausimus. Peržiūrėjus ir perklausius Įrašą, nustatyta:

33.7.1. Komisijos posėdžio pradžioje, dalyvaujant pretendentams, buvo pristatyti Komisijos nariai (nurodant vardus, pavardes, darboviečių pavadinimus, pareigas), pristatyta Komisijos sekretorė (ne Komisijos narė). Komisijos pirmininkė paklausė pretendentų, ar jie turi nušalinimų Komisijai; R. K. atsakė, kad neturi, pareiškėjas neatsakė nieko, nušalinimų nepareiškė.

33.7.2. Komisijos pirmininkė paaiškino, kad Komisija pasirinko vieną iš metodų pretendentų tinkamumui, gebėjimams vykdyti funkcijas bei kompetencijoms patikrinti – interviu; bus užduoti klausimai; atsakymus į savo užduotus klausimus vertins Komisijos nariai individualiai nuo 1 iki 10 balų; jeigu Komisijai bus poreikis, nurodys ir su dešimtosiomis dalimis savo įvertinimą; bus vertinama ir pretendentų motyvacija, kurią vertins kiekvienas Komisijos narys, integruodamas savo vertinimą į galutinį savo individualų vertinimo balą; galutinį rezultatą skelbs ir su šimtosiomis dalimis; Konkursą laimi daugiausiai, bet ne mažiau kaip šešis balus surinkęs pretendentas.

33.7.3. Konkurse faktiškai dalyvavo du pretendentai: R. K. ir pareiškėjas J. K.. Komisijos pirmininkė paklausė, ar pretendentai turi klausimų dėl procedūros; R. K. atsakė, kad neturi, pareiškėjas tylėjo. Pirma į klausimus atsakinėjo R. K., vėliau pareiškėjas J. K..

33.7.4. Pirmiausia Komisijos pirmininkė uždavė pretendentams tuos pačius klausimus, susijusius su motyvacija: kodėl pretenduoja į VVA TSS patarėjo pareigas; jeigu užimsi šias pareigas, kokių tikslų, susijusių su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis sieks; kurių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymas keltų didžiausius iššūkius; kas darbe labiausiai motyvuoja, kuo turi pasižymėti organizacija, kad būtų patraukli; kas darbe labiausiai demotyvuoja; kaip savo būsimu darbu prisidėtų prie vertės visuomenei kūrimo. Komisijos pirmininkė paklausė, ar kitos Komisijos narės turėtų klausimų, susijusių su motyvacija; jos tokių klausimų neturėjo. Komisijos pirmininkė R. K. dar paklausė, ar jau nedirba Nacionalinėje žemės tarnyboje, dėl kokių priežasčių paliko darbą Nacionalinėje žemės tarnyboje. J. K. paklausė, ar jis šiuo metu dirba.

33.7.5. Komisijos narė D. S. uždavė pretendentams tuos pačius klausimus. Komisijos narė D. S. pretendentei R. K. uždavė tokius klausimus: paprašė prisiminti ir papasakoti atvejį, kai teko spręsti sudėtingą klausimą veiklos srityje, kuri buvo nepažįstama ar mažai pažįstama; paprašė papasakoti tą atvejį ir kaip priėmė sprendimą (R. K. atsakius, Komisijos narė pasitikslino: „pati tuose teisminiuose procesuose ir dalyvavote?“; „jūs pati kažkokį sprendimą priėmėte tuo atveju?“); kodėl būtent tokį sprendimo būdą pasirinko (R. K. uždavė patikslinančius klausimus „jeigu teisingai suprantu, tai išnagrinėjote, ar ne, teisės aktus ir būtent rėmėtės teisės aktais priimdama sprendimą“, „jeigu galima, dar šiek tiek patikslinkit – rėmėtės, ar ne, dokumentais pateiktais, kaip suprantu, teisės aktais, gal dar galite pakartoti kuo dar“); ar susidūrė su kokiais nors sunkumais sprendžiant šį klausimą; ar, pretendento nuomone, jo priimtas sprendimas tinkamas; kokių veiksmų imtųsi, jeigu matytų arba pretendento tiesioginis vadovas būtų pasakęs pretendentui, kad priimtas sprendimas visgi yra netinkamas (davė patikslinantį klausimą „būtent su tiesioginiu vadovu tikrai aiškintumėtės ar pati galbūt kokios informacijos ieškotumėte?“. Komisijos narė D. S. pretendentui pareiškėjui J. K. uždavė tokius klausimus: paprašė prisiminti ir papasakoti atvejį, kai teko spręsti sudėtingą klausimą veiklos srityje, kuri buvo nepažįstama ar mažai pažįstama; paprašė papasakoti tą atvejį ir kaip priėmė sprendimą; kodėl pasirinko būtent tokį sprendimo būdą; ar susidūrė su sunkumais sprendžiant šį klausimą (tada uždavė patikslinantį klausimą „paminėjote, jog susidūrėte su sunkumu, kad jokiame teisės akte nėra nurodyta, ar pareigybės yra skaidomos, taip pat, kad išsiskyrė valstybės institucijų nuomonės, ar norite papildyti“); ar, pretendento nuomone, jo priimtas sprendimas buvo tinkamas; kokią pridėtinę vertę, pareiškėjo nuomone, sukūrė jo priimtas sprendimas; kokių veiksmų imtųsi, jeigu pats matytų arba tiesioginis vadovas būtų pasakęs, kad priimtas sprendimas visgi yra netinkamas.

33.7.6. Komisijos narė V. A. abiem pretendentams uždavė tuos pačius klausimus: kokie teisės aktai be VTĮ reglamentuoja valstybės tarnautojų socialines garantijas; kiek Darbo kodekso nuostatos taikomos valstybės tarnautojams; ar valstybės tarnautojui būtų taikoma Darbo kodekso nuostata, kad sutrumpinta 32 valandų darbo laiko norma gali būti taikoma auginantiems vaikus iki trejų metų.

33.7.7. Komisijos pirmininkė abiem pretendentams uždavė tuos pačius klausimus: kaip vertinate pagrindinius valstybės tarnybos pokyčius, numatomus reformuojant valstybės tarnybą, numatytus VTĮ projekte, kaip galėtumėte prisidėti prie jų įgyvendinimo, įvertinant VVA įgaliojimus, paprašė pagrindinius numatomus pokyčius įvardinti; gal galite įvardinti pačius pagrindinius, esminius numatomus pokyčius; kokiam valstybės tarnybos modeliui priskiriama dabartinė valstybės tarnyba; kokie egzistuoja valstybės tarnybų modeliai; ar VTĮ yra įtvirtintas tarnybinės atsakomybės neišvengiamumas, prašė pagrįsti atsakymą.

33.7.8. Pretendentams baigus atsakinėti į klausimus, Komisijos pirmininkė informavo Komisijos narius, kad motyvacijai skiriama 25 proc. balų galutinių, į savo užduotus klausimus – 75 proc. balų. Vertinama nuo 1 iki 10 balų.

33.7.9. Kiekvienas Komisijos narys pats individuliai skaičiavo, kokį balą duoda kiekvienam pretendentui, tada kiekvienas Komisijos narys pats pasakė, kiek balų davė kiekvienam pretendentui: Komisijos pirmininkė R. K. skyrė 5,1 balo, pareiškėjui – 5,1 balo; D. S. R. K. skyrė 5,7 balo, pareiškėjui – 5,9 balo; V. A. R. K. skyrė 8 balus, pareiškėjui – 7 balus.

33.7.10. Prisijungė R. K.; Komisijos pirmininkė informavo, kad kiekvienas Komisijos narys individualiai įvertino atsakymus į savo užduotus klausimus, individualiai įvertino atsakymus į klausimus, susijusius su motyvacija nuo 1 iki 10 balų; vyksta galutinio balo skaičiavimas ir paskelbė galutinius rezultatus: R. K. surinko 6,27 balo ir užėmė 1 vietą; pareiškėjas J. K. – surinko 6 balus ir užėmė 2 vietą.

33.8. VVA direktorius 2023-04-27 priėmė įsakymą Nr. PV-57 „Dėl R. K. priėmimo į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas laimėjus konkursą“ kuriuo (vadovaujantis, be kita ko, VTĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 29 straipsnio 1 dalimi, Komisijos 2023-04-17 sprendimu Nr. KAP-885) 2023-05-15 R. K. priimta į VVA TSS patarėjos (karjeros valstybės tarnautojos) pareigas laimėjus konkursą.

34. VAĮ (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) nustatyta:

34.1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (2 straipsnio 2 dalis). Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra (2 straipsnio 3 dalis). Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (2 straipsnio 5 dalis).

34.2. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) atsakomybės už priimtus sprendimus; šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; <...>; 5) išsamumo; šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; 6) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių; <...>; 10) pagarba žmogui ir valstybei; valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus; 13) teisingumas; valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams; 14) viešumas ir skaidrumas; valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto; viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį (3 straipsnio 1 dalis).

34.3. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...>; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; <...>. (10 straipsnio 5 dalis).

35. VTĮ nustatyta (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu):

35.1. Pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga. (11 straipsnio 1 dalis).

35.2. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama: 1) konkurso būdu; 2) be konkurso (12 straipsnio 1 dalis).

35.3. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys VTĮ 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus; konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas (12 straipsnio 2 dalis).

36. VVA nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018-12-31 įsakymu Nr. 1V-983, (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) 9.8 papunktyje buvo nustatyta, kad VVA Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo konkursus į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigas ir praneša į pareigas priimančiam asmeniui apie konkursus laimėjusius pretendentus, kad būtų atlikti jų priėmimo į pareigas veiksmai.

37. Apraše (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) nustatyta:

37.1. Konkursas, organizuojami vadovaujantis šiomis nuostatomis: informacija pretendentams apie konkursą, atranką ar statuso atkūrimą turi būti prieinama, pateikiama aiškiai ir išsamiai (3.1. papunktis); 3.2. priimami sprendimai, organizuojant konkursą, atranką ar statuso atkūrimą, turi būti skaidrūs, nešališki, pagrįsti ir aiškūs (3.2 papunktis).

37.2. Valstybės tarnybos departamentas konkursus, o įstaiga, organizuojanti atranką, – atranką Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje paskelbia per 3 darbo dienas, o konkursą inicijavusios įstaigos prašymu, pateiktu per VATIS ar elektroniniu paštu, – ir vėliau nuo tinkamai parengto pareigybės aprašymo pateikimo Valstybės tarnybos departamentui dienos, laikydamiesi VTĮ 12 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 15 straipsnio 1 dalyje (priimant pakaitinį valstybės tarnautoją po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui) nustatytų terminų (5 punkto pirma pastraipa). Skelbime nurodomas valstybės tarnautojo pareigų pavadinimas, pareigybei keliami reikalavimai, pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas, valstybės tarnautojo funkcijos, konkurso ar atrankos skelbimo numeris, galimi vertinimo metodai ir kriterijai, už konkurso ar atrankos organizavimą atsakingo Valstybės tarnybos departamento ar įstaigos, organizuojančios atranką, atstovo kontaktai (vardas, pavardė, pareigos, el. pašto adresas ir telefono numeris), kita Valstybės tarnybos departamento ar įstaigos, organizuojančios atranką, pateikta informacija, susijusi su konkurso ar atrankos procedūromis (5 punkto antra pastraipa). Paskelbus konkursą ar atranką, skelbime pateikta informacija apie valstybės tarnautojo pareigų pavadinimą, pareigybei keliamus reikalavimus, pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, galimus vertinimo metodus ir kriterijus, valstybės tarnautojo funkcijas negali būti keičiama, išskyrus atvejus, kai ši informacija turi būti pakeista vykdant teisės aktų reikalavimus (5 punkto trečia pastraipa).

37.3. Konkursui vykdyti Valstybės tarnybos departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją; konkurso komisijos pirmininku skiriamas Valstybės tarnybos departamento atstovas, išskyrus Aprašo 24 punkto antrojoje pastraipoje nustatytą atvejį; konkurso komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą (22 punktas).

37.4. Konkurso komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 narių. Konkurso komisijos narių skaičius turi būti nelyginis. Konkurso komisijos narių daugumą turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai. Konkurso komisijos nariais gali būti skiriami biudžetinių, viešųjų ir kitų įstaigų atstovai (valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), taip pat ekspertai, atrinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Konkurso komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas (-i) asmuo (-enys) (23 punkto pirma pastraipa). Kai priimama į Valstybės tarnybos departamento karjeros valstybės tarnautojo pareigas, konkurso komisija sudaroma inter alia vadovaujantis šio punkto pirmosios pastraipos ir Aprašo 22 punkto nuostatomis (23 punkto ketvirta pastraipa).

37.5. Kai tik paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento tėvas, motina (įtėvis, įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis, senelė, vaikaitis, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl komisijos nario nešališkumo, komisijos narys turi nedelsdamas nusišalinti (26 punkto pirma pastraipa). Komisijos nariu negali būti skiriamas valstybės politikas, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės politikas yra tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas (26 punkto antra pastraipa).

37.6. Likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos, komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus taikomas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai, užduotys ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai. Komisijos nariai privalo užtikrinti parengtų klausimų ir užduočių konfidencialumą (32 punktas).

37.7. Pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas (38 punktas).

37.8. Apie pretendentų vertinimo komisijoje datą, laiką, vietą ir eigą, Aprašo 32 punkte nurodytą informaciją apie pretendentų vertinimo komisijoje metu taikytinus vertinimo kriterijus ir metodus, vertinimo balų skaičiavimo procedūrą, prašymo atsiėmimą, nusprendus nedalyvauti pretendentų vertinime komisijoje, Valstybės tarnybos departamentas ar įstaiga, organizuojanti atranką, praneša pretendentams per VATIS ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios (39 punktas).

37.9. Pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu (42 punktas).

37.10. Pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi šie vertinimo metodai: 1) interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus); 2) praktinė užduotis (pretendentui raštu ir (ar) žodžiu pateikiama (-os) užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose); 3) esė (pretendento samprotavimas raštu nurodyta tema, grįstas tezių formulavimu ir jų pagrindimu argumentais); 4) testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies); 5) namų darbų užduotis (pretendentams iš anksto pateikiama užduotis su sąlygomis, kurios rezultatus pretendentai turi pristatyti komisijai žodžiu ir (ar) raštu; namų darbų užduotis pretendentams turi būti pateikiama per VATIS ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios) (46 punktas).

37.11. Pretendentų vertinimo komisijoje metu kiekvienas komisijos narys pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai pagal atskirą (-us) vertinimo metodą (-us), išskyrus testą, – nuo 1 iki 10 balų vadovaudamiesi Aprašo 2 priedu ir užpildydami individualaus vertinimo lentelę. Testas vertinamas pagal teisingų atsakymų dalį teste 10 balų skalėje. Žemiausias testo įvertinimas yra 1 balas, aukščiausias – 10 balų (47 punkto pirma pastraipa). Jeigu pretendentai vertinami pagal vieną vertinimo metodą, išskyrus testą, kiekvienam pretendentui individualaus vertinimo metu skirti balai susumuojami ir dalijami iš komisijos darbe dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus (47 punkto antra pastraipa). Pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas; skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas daromas viso pretendentų vertinimo komisijoje metu, išskyrus pertraukas; laikmena su skaitmeniniu garso ir (ar) vaizdo įrašu pridedama prie protokolo. (47 punkto trečia pastraipa).

37.12. Balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso ar atrankos atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu Valstybės tarnybos departamentas ar įstaiga, organizuojanti atranką, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo pateikia protokolo išrašą, nurodydami jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti (48 punktas).

37.13. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolas, laikmena su skaitmeniniu garso (ir) ar vaizdo įrašu konkurso atveju saugomi Valstybės tarnybos departamente vienus metus nuo vertinimo pabaigos (50 punktas).

37.14. Pretendentų vertinimą komisijoje laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas, išskyrus pretendentus, dalyvavusius konkurse į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas (51 punktas).

37.15. Aprašo 2 priede pateikta Kompetencijų ir gebėjimų, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumo eiti valstybės tarnautojo pareigas vertinimo skalė, pagal kurią: 1) 1-2 balai - visiškai nedemonstruoja arba labai silpnai demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas; 2) 3-4 balai – silpnai demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas; 3) 5-6 balai – vidutiniškai demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas; 4) 7-8 balai – gerai demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas; 5) 9-10 balai – puikiai demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas.

39. Dėl šių pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, jog Reglamentas yra viešai paskelbtas VVA interneto svetainėje skiltyje <https://vva.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/pretendentu-vertinimo-komisijos-darbo-reglamentas/>. Teismas, įvertinęs Reglamento turinį, Aprašo turinį, aktualų nagrinėjamai bylai VTĮ įtvirtintą reguliavimą, Įrašą, kitą byloje esančią medžiagą, pažymi, kad Komisija iš esmės nepadarė jokios savarankiškos išvados, nepriėmė sprendimo, pagrįsto išimtiniu Reglamento nuostatų taikymu; šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė jokio esminio materialiosios teisės normos taikymo pažeidimo, galėjusio lemti neteisėtą Protokolinio sprendimo ir (arba) Įsakymo priėmimą. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas nei patikslintame skunde, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokių argumentų, susijusių su tuo, kad Komisija rėmėsi kuria nors konkrečia Reglamento nuostata ir tai lėmė nepagrįsto, neteisėto Protokolinio sprendimo ir (arba) Įsakymo priėmimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti Protokolinio sprendimo ir (arba) Įsakymo remiantis pareiškėjos argumentais dėl Reglamento nepaskelbimo (e-tar).

40. Pareiškėjas paaiškina, kad Protokolinį sprendimą priėmė nekompetentinga Komisija. Pagal Komisijos narių VDI DTS patarėjos - vyriausiosios darbo inspektorės V. A. ir UT ŽIVS vyriausiosios specialistės D. S. pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas ir imperatyvias kompetencijas, jos į Konkurso Komisiją (visai kitoje įstaigoje, kurioje jos nedirba ir jokių sąsajų neturi) negalėjo būti skiriamos, be to, jos neturėjo ir teisės bei kompetencijos ir vertinti pretendentų Konkurse. D. S. funkcijas, susijusias su personalo administravimu ir valdymu, atlieka ne VVA, bet tik UT, o 2.18 papunkčio jos pareigybės aprašyme nėra visai. Be to, ji tik vyriausioji specialistė, Konkurse vertino pretendentus į aukštesnę už jos pačios patarėjo pareigybę. Analogiškai ir V. A. funkcijas, susijusias su darbo teise, vykdo tik VDI, taip pat ir atstovauja būtent tik VDI interesams, o ne VVA. VAA nepateikus į bylą jokių įrodymų ir neįrodžius tiek Komisijos narių įgaliojimų (galėjimo jas paskirti į Komisiją), tiek ir jų teisės bei kompetencijų vertinti pretendentus, ypač D. S. (žemesnis lygis ir žemesnė kvalifikacija, nei buvo vertinama), Komisijos sudėtis dėl Komisijos narių D. S. ir V. A. neteisėta, šios Komisijos narė viršijo joms nustatytą kompetenciją, todėl Protokolinis sprendimas ir Įsakymas naikintini.

41.1. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą Aprašo 22 ir 23 punktuose nustatytą reguliavimą, Komisija buvo sudaryta nepažeidžiant Aprašo nuostatų – Komisiją sudarė 3 nariai, Komisijos narių skaičius buvo nelyginis, Komisijos narių daugumą sudarė ne VAA atstovai, vienas Komisijos narys buvo iš VVA, du Komisijos nariai buvo iš kitų biudžetinių įstaigų (UT darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį ir VDI valstybės tarnautoja). Pažymėtina, kad VTĮ, Apraše nėra nustatyta, kad asmenys, skiriami į Komisijos narius, turi atitikti tokius reikalavimus, kuriuos nurodo pareiškėjas savo skunde (dėl lygių ir kvalifikacijos).

41.2. Teismas, įvertinęs Komisijos narės D. S. (UT ŽIVS vyriausiosios specialistės) pareigybės aprašymą, pažymi, kad pagal pareigybės aprašymą jos veiklos sritis –žmogiškųjų ištekių valdymo funkcijos. Pagal pareigybės aprašymą, D. S. turi turėti aukštąjį išsilavinimą, išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus normatyvinius teisės aktus, reglamentuojančius žmogiškųjų išteklių valdymą, valstybės tarnybą, darbo santykių reguliavimą, teisės aktus, reglamentuojančius darbo organizavimą viešojo administravimo įstaigose. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Komisijos narė D. S. neatitinka minėtų pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų dėl išsilavinimo ir teisės aktų išmanymo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal pareigybės aprašymą, D. S., be kita ko, organizuoja, dalyvauja konkursuose, atrankose bei koordinuoja personalo konkursų ir atrankų procedūras, įformina konkursų dokumentus, vykdo potencialių pretendentų pritraukimą dalyvauti konkursuose ir atrankose. Kaip matyti iš VVA TSS patarėjo, į kurio pareigas vyko Konkursas, pareigybės aprašymo, pagrindinė veiklos sritis – sprendimų įgyvendinimas, pagrindinės veiklos srities specializacija – valstybės tarnyba; išsilavinimo ir patirties reikalavimai: 1) išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; studijų kryptys – teisė (arba) viešasis administravimas (arba) žmonių išteklių vadyba; arba 2) išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, darbo patirties sritis – žmogiškųjų išteklių srities patirtis, darbo patirtis srityje – 2 metai. Teismo vertinimu, net atsižvelgiant į minėtus Komisijos narės D. S. pareigybės aprašymo aspektus ir VVA TTS patarėjo pareigybės aprašymo aspektus, Komisijos narės S. S. pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, nėra pagrindo vertinti, kad D. S. negalėjo būti paskirta Komisijos nare motyvuojant tuo, kad jai trūksta kompetencijos.

41.3. Teismas, įvertinęs Komisijos narės V. A. (VDI DTS patarėjos – vyriausiosios inspektorės) pareigybės aprašymą, pažymi, kad, pagal pareigybės aprašymą, jos pagrindinė veiklos sritis – teisė; pagrindinės veiklos srities specializacija – darbo teisės taikymas; konsultavimas ir informacijos teikimas darbo teisės klausimais. Pagal pareigybės aprašymą, V. A. turi turėti: 1) aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, studijų krytis teisė arba 2) aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, darbo patirtis ir trukmė – 2 metai teisinio darbo patirties. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Komisijos narė V. A. neatitinka minėtų pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų. Šiame kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad, pagal pareigybės aprašymą, V. A. nagrinėja skundus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl teisinių veiklų vykdymo, rengia ir teikia su sudėtingais teisės klausimais susijusią informaciją, rengia teisės aktų projektus, kitus su teisės klausimais susijusius dokumentus. Teismo vertinimu, net atsižvelgiant į minėtus Komisijos narės V. A. pareigybės aprašymo aspektus ir VVA TSS patarėjo pareigybės aprašymo aspektus, Komisijos narės V. A. pareigybės aprašyme ir VVA TSS patarėjo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas nėra pagrindo vertinti, kad V. A. negalėjo būti paskirta Komisijos nare motyvuojant tuo, kad jai trūksta kompetencijos.

43. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad tai, jog pareiškėjas teigia, kad Komisijos nariai parašė pareiškėjui melagingus balus, t. y. per mažus, kad pareiškėjas į Komisijos narių klausimus atsakė visiškai teisingai, jo atsakymai prilygo 10 balų, savaime nereiškia, nei kad visi Komisijos nariai ar jų dalis buvo šališki, nei kad pareiškėjo atsakymai turėjo būti įvertinti 10 balų. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš Įrašo, Komisijos posėdžio pradžioje, dalyvaujant pretendentams, buvo pristatyti Komisijos nariai (nurodant vardus, pavardes, darboviečių pavadinimus, pareigas), pristatyta Komisijos sekretorė (ne Komisijos narė). Komisijos pirmininkė paklausė pretendentų, ar jie turi nušalinimų Komisijai; pretendentė R. K. atsakė, kad neturi, pareiškėjas neatsakė nieko, nušalinimų nepareiškė. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo 2022-11-27 skundo pateikimu, pareiškėjui buvo žinomos Konkurso metu. Teismas, įvertinęs byloje esantį pareiškėjo 2022-11-27 skundą, Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022-12-02 atsakymą į pareiškėjo 2022-11-27 skundą, VVA 2023-04-07 įsakymą Nr. VK-814, kuriuo buvo sudaryta Komisija, Komisijos sudėtį, neturi pagrindo daryti išvadą, kad Komisijos nariai ar jų dalis buvo šališki, teismo vertinimu, byloje tokių įrodymų nėra. Papildomai pažymėtina, kaip, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. R. pagal pareiškėjo 2022-11-27 skundą tarnybinio nusižengimo, neeilinio vertinimo procedūra nebuvo pradėta, tarnybinė nuobauda nebuvo skirta.

44. Pagal Aprašo 46 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje gali būti taikomi skirtingi vertinimo metodai: interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis. Kaip matyti iš Aprašo 46 punkto, tik pasirinkus testą kaip vertinimo metodą pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; vertinimo metodo interviu atveju teisės aktuose nuostatos dėl vienareikšmio atsakymo į užduotą klausimą nėra. LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, priskirta patikrinti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022; 2022-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-707-415/2022). Nagrinėjamoje byloje, išklausius Įrašą, nustatyta, kad kiekvienam pretendentui buvo užduoti vienodi klausimai, pretendentai laisvai galėjo atsakyti į savo klausimus, Komisijos narės elgėsi etiškai kiekvieno iš pretendentų atžvilgiu, Konkurso metu kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir į klausimus, susijusius su motyvacija, todėl kiekvienas Komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo ir atsakymo į jį lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. pasirengė sau asmeniškai vertinimo gaires. Tai, kad Komisijos narių vertinimai, pareiškėjo nuomone, buvo per žemi, pareiškėjas vertina, kad į klausimus atsakė teisingai ir buvo vertas aukšto balo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Protokolinis sprendimas ir Įsakymas yra nepagrįsti. Teismo vertinimu Aprašo reikalavimai nebuvo pažeisti.

45. Pareiškėjas teigia, kad Konkurso metu pareiškėjui Komisijos nariai uždavė klausimus, kurie buvo visiškai nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais. Paaiškina, kad 2023-04-19 VVA direktoriaus patvirtinimas ir nurodymas įrodo, jog Komisija vertino pretendentų tinkamumą pagal esamą situaciją, o ta situacija – tai kolektyvas, komanda, esama įstaigos būklė, planuojami iššūkiai ir t. t., kas nėra kažkokia labai konkreti status-quo, o taip pat buvo vertinamas priimančiosios įstaigos poreikių atliepimas terpėje, kurioje gyvena įstaiga. VVA direktoriaus 2023-04-19 patvirtinimas ir įrodo, kad pareiškėjui Komisijos narių užduoti klausimai buvo visiškai nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais patarėjo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas, kuo iš esmės buvo pažeisti ir vertinimo kriterijai nustatyti Aprašo 32, 38 ir 47 punktuose, o tuo pačiu ir skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principai įtvirtinti ir Aprašo 3.2 papunktyje. Todėl ginčijami Komisijos protokolinis sprendimas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas naikintini. Užduoti klausimai neturi jokių sąsajų ir nieko bendro Konkurso VVA TSS patarėjo pareigybe, Komisijos nariai uždavė netinkamus, su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis nesusijusius klausimus, todėl iš esmės pažeidus Aprašo 3.2. papunkčio, 5, 32, 38 punktų, 46.1. papunkčio ir 47 punkto imperatyvius reikalavimus, taip pat ir skaidrumo principą, ir logikos dėsnius, skundžiami Protokolinis sprendimas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas naikintini. Teismo posėdžio metu pareiškėjas kritikavo pretendentės R. K. atsakymus į Komisijos narių klausimus, teigė, kad ji iš esmės nė į vieną klausimą negalėjo atsakyti, bet surašomi aukščiausi balai, paaiškino, kad R. K. turėjo būti parašytas balas 1 arba 2, bet ne tas, kurį jai parašė komisijos narė L. D. P., tai akivaizdžiai šališkas vertinimas, neskaidrus konkursas.

46. Vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus, teismas pažymi, kad LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., LVAT 2013-10-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017; 2023-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-505-815/2023; 2023-02-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-29-492/2023). Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2015-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015). Kitaip tariant, teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., LVAT 2022-10-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022). LVAT yra išaiškinęs, kad administracinis teismas vertina konkurso procedūras, o Komisijos narių atliktas pretendentų vertinimas tėra netiesioginis duomuo viso konkurso procedūrų vertinimui, ką LVAT nurodė 2017 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017. Perklausiusi Įrašą, susipažinus su VVA TSS pareigybės, į kurią vyko Konkursas, aprašymu, Komisijos narių užduotais klausimais, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad Komisijos narių klausimai neatitiko tos valstybės tarnybos srities, į kurią vyko Konkursas. Vertinant pareiškėjo argumentus, jie vertintini kaip deklaratyvus, kuriais tik deklaratyviai pasakoma, kad Komisijos nariai uždavė klausimus, kurie buvo visiškai nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais VVA TSS patarėjo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka, kad R. K. neatsakė nė į vieną klausimą. Tai, kad ji atsakė kitaip nei atsakė pareiškėjas, kad pareiškėjui nepatiko jos atsakymai, savaime nereiškia, kad į klausimus nebuvo atsakyta. Komisijos narės paklausta, kokiam valstybės tarnybos modeliui priskiriama dabartinė valstybės tarnyba, kokie egzistuoja valstybės tarnybos modeliai, R. K. sąžiningai atsakė, kad nežino, kad nenori fantazuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš Įrašo, į pastaruosius klausimus neatsakė ir pareiškėjas.

47. Kaip minėta, VTĮ 12 straipsnio 2 dalį, Aprašo 38 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Taigi, Komisija, vadovaudamasi VTĮ, Aprašo 38 punktu, turėjo vertinti ir pretendentų kompetenciją ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pagal Aprašo 47 punktą, pretendentų vertinimo Komisijoje metu kiekvienas Komisijos narys pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas turėjo vertinti individualiai pagal interviu vertinimo metodą nuo 1 iki 10 balų vadovaudamiesi Aprašo 2 priedu. Teismas, perklausęs Įrašą, įvertinęs byloje esantį Protokolą, pažymi, kad šie Aprašo reikalavimai nebuvo pažeisti.

48. Šiame kontekste teismas papildomai pažymi, kad vertinant VVA TSS patarėjo pareigybės, į kurią vyko Konkursas, aprašymą, kuriame nurodyta šias pareigas užimančio asmens veiklos sritis, pareigybės specializacija, funkcijos, kompetencijos (nurodyta anksčiau), matyti, kad šias pareigas užimančiam asmeniui nustatytos ir kompetencijos, susijusios, pavyzdžiu, su komunikacija, orientacija į aptarnaujamą asmenį, t. y. susijusios ne tik su konkrečių dalykinių žinių turėjimu valstybės tarnybos srityje. VVA TSS patarėjo pareigas užimančio asmens funkcijos susijusios ne tik su šias pareigas užimančio asmens asmeniškai atliekamu darbu, bet ir darbu, kai reikės bendrauti su kitais asmenimis, darbu, kurį reikės ar gali tekti atlikti ne vienasmeniškai, o kartu su kitais asmenimis, pavyzdžiui, VVA TSS patarėjo pareigybės aprašymo funkcijos konsultuoti priskirtos srities klausimais (7 punktas), prireikus koordinuoti prašymų ir kitų dokumentų sudėtingais klausimais dėl sprendimų įgyvendinimo veiklų vykdymo nagrinėjimą (8 punktas), organizuoti sprendimų įgyvendinimo procesą arba prireikus koordinuoti sprendimų įgyvendinimo proceso organizavimą (9 punktas), koordinuoti kitų klausimų sprendimą (11, 12, 13, 14, 15 punktai), dalyvauti valstybės institucijų ir įstaigų vertinimo komisijų darbe (17 punktas), dalyvauti konkursų komisijų darbe (18 punktas), atstovauti įstaigai valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose Lietuvos ir užsienyje (19 punktas). Kaip matyti iš Įrašo, pareiškėjas kritikavo Komisijos narių užduotus klausimus (pavyzdžiui, Komisijos pirmininkės užduotą klausimą, susijusį su pagrindiniais valstybės tarnybos pokyčiais, Komisijos narės D. S. klausimą, susijusį su prašomu prisiminti ir papasakoti atvejį, kai teko spręsti sudėtingą klausimą), atsakinėdamas į klausimus (pavyzdžiui, Komisijos pirmininkės klausimus, kodėl pretenduoja į VVA TSS patarėjo pareigas, kas darbe labiausiai motyvuoja, Komisijos narės D. S. klausimą, ar pareiškėjo nuomone, jo priimtas sprendimas buvo teisingas) ne kartą reiškė nepasitenkinimą VVA, jos ypač dviejų darbuotojų darbu, pabrėždamas, kad jie darbų tinkamai atlikti negeba ar negebėtų, o pareiškėjas darbus gali atlikti labai gerai.

49. Dėl pareiškėjo paaiškinimų, kad VVA direktoriaus A. P. pareiškėjui 2023-04-19 atsiųstas elektroninis laiškas (kuriuo buvo atsakyta į paties pareiškėjo A. P. 2023-04-18 siųstą elektroninį laišką, kuriame pareiškėjas išreiškė nepasitenkinimą Konkurso rezultatais) patvirtinta ir įrodo, kad pareiškėjui Komisijos narių užduoti klausimai buvo visiškai nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais patarėjo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje Konkurse pretendentus vertino Komisijos nariai, jie uždavė klausimus, vertino pretendentų atsakymus į juos. A. P. Komisijos nariu nebuvo. A. P. pareiškėjui 2023-04-19 atsiųstas elektroninis laiškas yra pakankamai bendro pobūdžio. Teismo vertinimu, nėra pagrindo remiantis pareiškėjo argumentais A. P. pareiškėjui 2023-04-19 elektroniniame laiške išdėstytas bendro pobūdžio mintis, pamąstymus vertinti kaip pagrindžiančius arba paneigiančius nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.

50. Pareiškėjas paaiškino, kad Protokolu priimto sprendimo Komisija visai nemotyvavo, nenurodė jokių teisinių (teisės aktų normų) ir faktinių pagrindų, jo nepasirašė, taip pat nenurodė ir kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių, o dėl pretendentų vertinimo apskundimo, įrašė ir netiesą, dėl ko toks ginčijamas Protokolinis sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus.

51. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad, kaip matyti iš skundžiamo Protokolo, jame yra nurodyti kiekvieno Komisijos nario skirti balai tiek pareiškėjui, tiek R. K., yra nurodytas Komisijos narių vertinimo balų vidurkis kiekvienam pretendentui, nurodyta, kad R. K. užėmė 1 vietą, J. K. užėmė 2 vietą, nurodyta, kad Konkursą laimėjo R. K.. Išklausius Įrašą, matyti, kad Protokole pateikta informacija sutampa su Įraše Komisijos narių nurodyta informacija. Įraše kiekvienas Komisijos narys garsiai įvardina, kokį balą skiria kiekvienam iš pretendentų, Komisijos sekretorei susumavus atskirų Komisijos narių balus, nurodomas kiekvieno pretendento gautas Komisijos narių vertinimo balų vidurkis, pasakoma, kuris pretendentas laimėjo konkursą. Teismo vertinimu, įvertinus Įrašą, Protokolą, Aprašo 38, 46, 47 punktus, LVAT praktiką, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr; LVAT 2023-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-505-815/2023; LVAT 2023-02-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-29-492/2023), Protokole nurodytas sprendimas dėl Konkursą laimėjusio pretendento yra aiškus ir motyvuotas – Konkursą laimėjo didesnį balą Konkurse surinkęs pretendentas; Protokolu įformintas sprendimas pagrįstas teisės aktus atitinkančia Komisijos veikla Konkurse, įgyvendinant teisės aktuose nustatytas Komisijos narių teises ir pareigas.

52. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad Komisijos narė S. pati atsakinėjo į klausimus už pretendentę R. K.. Pareiškėjas paaiškino, kad Įrašas ties 25 minutės 40 sekundžių patvirtina, kad Komisijos narė D. S. uždavė klausimą su menamu atsakymu, už pretendentę buvo pateiktas atsakymas, t. y. atsakyta už pretendentę, S. pati paklausė, pati atsakė.

53. Aprašo 46.1 papunktyje nustatyta, kad taikant interviu vertinimo metodą, tai pokalbis, per kurį pretendentams užduodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus. Teismas, perklausęs Įrašą, pažymi, kad abiem pretendentams Komisijos nariai iš esmės uždavė vienodus klausimus. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Komisijos narė D. S. uždavė klausimą su menamu atsakymu, kad pati atsakė už pretendentę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos narė D. S. uždavė pretendentei tikslinamuosius klausimus.

54. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimus panaikinti Komisijos Protokolu priimtą sprendimą dėl Konkurso laimėtojo į VVA TSS patarėjo pareigas, taip pat panaikinti Įsakymą.

56. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

57. Nagrinėjamoje byloje nenustačius VVA neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

58. Pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LRKT su prašymu ištirti, ar Aprašas ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, - inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

59. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).

60. Aprašo (skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 73 punkte nustatyta, kad veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, gali būti skundžiami VAĮ arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. LRKT 2008-01-22 nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių (dėl konkursų į valstybės tarnautojų pareigas) pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl Aprašo nuostatų konstitucingumo, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.

61. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

62. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

63. Pareiškėjas prašo priteisti iš VVA pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.

64. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).

65. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.