- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-1183-392/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- I. M.
- Trečiasis asmuo
- K. Z., Valstybės
- Atsakovas
- E. Z.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant ieškovės I. M. ir trečiojo asmens K. Z. atstovei advokatei J. R. – B., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-3202-600/2010 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui E. Z. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo K. Z., Valstybės institucija, teikianti išvadą, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. M. pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė nepilnamečių vaikų K. Z. ir A. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove, priteisti iš atsakovo E. Z. vaikų išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: sūnūs praleidžia su tėvu 28 kalendorines dienas Lietuvoje jų vasaros atostogų metu, o konkretus laikotarpis turėtų būti suderintas raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos; sūnūs praleidžia su tėvu pusę savo kalėdinių atostogų laiko ir šis laikotarpis suderinamas raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų lapkričio 1 dienos; Kūčias ir Šv.Kalėdas vaikai praleidžia paeiliui: poriniais metais Kūčios su mama, o Šv.Kalėdos su tėvu, neporiniais - atvirkščiai; Naujieji metai – pagal susitarimą; tėvas pagal išankstinį susitarimą gali lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje (apsigyvendamas ne ieškovės namuose); vaikų kelionės išlaidos dengiamos tokiomis dalimis: atsakovas dengia 1/3 dalį, o ieškovė dengia 2/3 dalis šių išlaidų; atsakovui tenkanti vaikų kelionės išlaidų dalis turi būti padengta ne vėliau kaip baigiasi terminas suderinti vaikų atostogų su atsakovu laiką. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu ne santuokoje susilaukė dviejų sūnų K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas vaikams išlaikymą teikė epizodiškai. Ieškovė šiuo metu dirba ir su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), Portugalijoje. Ieškovės bendravimas su vaikais yra geras, rūpinimasis jais yra nuolatinis. Atsakovas per visą laiką su vaikais bendravo nedaug. Vaikai Portugalijoje lavinasi, tobulėja, jiems yra sudaromos sąlygos keliauti, atostogauti. Duomenų apie tai, kad atsakovas stengtųsi bendrauti su vaikais ar jiems organizuoti poilsį nėra. Vaikai gyvena su mama jau keletą metų, jiems toks gyvenimas yra tinkamas ir priprastas, todėl nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamosios vietos. Atsakovas nepasiūlė jokios kitos bendravimo su vaikais tvarkos.
Atsakovas E. Z. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagrindinis ginčas yra dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, su kuo atsakovas nesutinka, kiti reikalavimai yra išvestiniai. Gyvenamoji vieta turi atitikti vaikų interesus. Prieš vaikams išvykstant į Portugaliją, jie gyveno su atsakovu. Atsakovas rūpinosi jų gyvenimu, būreliais, bendravo ir jokių problemų nebuvo. Vaikai į mokslus buvo leidžiami, socialinė integracija buvo vykdoma. Nėra aišku, ar buvimas užsienio šalyje laikinai su motina, kuri dirba pagal terminuotą darbo sutartį, yra tinkamas vaiko interesų užtikrinimas. Realiai atsakovas bendrauti su vaikais dabar negali.
Trečiasis asmuo K. Z. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jo gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama, nes jie visi (ir brolis A.) jau keletą metų kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Savo nuomonę jis yra išsakęs apklausiant jį Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje ir jos nekeičia. Nurodė, kad gyvenimo sąlygos su mama yra geros, su broliu jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokslas sekasi neblogai, turi daug draugų. Su broliu ir mama nemažai keliauja atostogų metu bei savaitgaliais. Su broliu lanko baseiną. Į Lietuvą atvyksta ir bendrauja su giminaičiais. Nieko keisti nenori.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ieškinį palaikė. Nurodė, kad neturi duomenų apie ieškovės kaip motinos netinkamą valdžios įgyvendinimą, į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, grupę ši šeima nėra įrašyta. Remiantis byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo prieštarauti dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra pareikštas išimtinai vaikų interesais. Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka neprieštarauja įstatymų reikalavimams, vaikų interesams ir teismų praktikai bei atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena užsienyje, yra pagrįsta ir protinga, užtikrintų nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Nustatė K. Z. ir A. Z. gyvenamąją vietą su vaikų motina ieškove I. M.. Priteisė iš atsakovo E. Z. išlaikymą K. Z. ir A. Z. periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnų pilnametystės. Nustatė atsakovo E. Z. bendravimo su vaikais K. Z. ir A. Z. tvarką, nustatant, kad tėvas bendrauja su sūnumis, atsižvelgiant į kiekvieno sūnaus sveikatos būklę ir norą tokia tvarka:
1. Vasarą, pusę, bet ne mažiau 28 kalendorinių dienų, K. Z. ir A. Z. atostogų tėvas praleidžia su sūnumis, išskaidant ar ne laikotarpį į kelias dalis, atsižvelgiant į abiejų vaikų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse. Atostogų grafikus šalys įpareigotinos suderinti raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d.;
2. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes neporiniais metais K. Z. ir A. Z., vaikams pageidaujant, praleidžia su tėvu, poriniais metais – su motina;
3. Naujųjų metų šventę poriniais metais K. Z. ir A. Z., vaikams pageidaujant, praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina;
4. Tais atvejais, kada K. Z. ir A. Z. tėvas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su vaikais pagal nustatytą tvarką, jis turi apie tai informuoti vaikų motiną prieš 30 kalendorinių dienų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nepilnamečiai K. Z. ir A. Z. yra pilnai integravęsi naujoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad įrodymų ir pretenzijų ieškovei, jog ji blogai rūpintųsi vaikais ar kitaip pažeistų jų teises, neturi. Atsakovo argumentus, kad ieškovė nesugebės užtikrinti vaikams visavertę ateitį ir tokiais savo veiksmais darys vaikams žalą, teismas atmetė kaip nepagrįstus jokiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad vaikai su mama ir tėvu kaip faktinė šeima gyveno labai neilgai. Atsakovas savo nebendravimą su vaikais teisino ieškovės neleidimu bei įvairių kliūčių sudarymu bendrauti su sūnumis, tačiau pats pripažino, kad elektroninių laiškų rašo mažai, nes nemėgsta rašyti, sūnus A. yra mamos vaikas, todėl su juo beveik nebendrauja, kuriose klasėse mokosi sūnūs, nurodė abejodamas, negalėjo paaiškinti, kuo tiksliai domisi vaikai, kokie jų draugai, kas sekasi, kas nesiseka, kokiu sportu domisi berniukai. Teigdamas, kad vaikams kažkas negerai, nes lankosi pas psichologą, atsakovas nesikreipė į mokyklos administraciją tikslu pasiteirauti apie vaikų pasiekimus bei pasiūlyti savo pagalbą. Teismas atsižvelgė į tai, kad vaikai yra paaugliai, jiems prasidėjusi branda, šiuo laikotarpiu vaikai yra itin jautrūs, jie turi savo nuomonę ir pažiūras. Sūnūs nori bendrauti su atsakovu kaip tėvu, atvykę į Lietuvą nori su juo susitikti, tačiau laukia tėvo skambučio, reguliariai atvyksta kiekvienais metais vasarą ir per Šv. Kalėdas, tačiau atsakovas per trejus paskutinius metus su jais nesusitiko. Atsižvelgiant į tai, L. šeimos ir nepilnamečių teismo persiųsti duomenys apie vaikų norą gyventi kartu su mama teismui nesukėlė jokių abejonių dėl jų išreikštos valios ir apsisprendimo. Teismas sprendė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina ne tik neprieštarauja, bet ir labiausiai atitinka vaikų interesus. Teismas, išanalizavęs ieškovės pateiktą bendravimo tvarką, ją laikė priimtina, neprieštaraujančia nepilnamečių vaikų interesams bei užtikrinančia nuolatinį ir tiesioginį vaikų bendravimą su tėvu. Atsakovui atsisakant ieškovės finansinės paramos, teismas į tai atsižvelgė ir šioje dalyje nenustatė ieškovei pareigos finansiškai prisidėti prie vaikų atvykimo pagal nustatomą bendravimo tvarką su tėvu. Teismas pažymėjo, kad nustatyta bendravimo tvarka tėvui yra privaloma, nes pareiga bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir juos auklėti, prižiūrėti, domėtis jų gyvenimu yra įtvirtinta įstatymu, tuo tarpu šalių sūnūs turi teisę bendrauti su tėvu, tik jiems to pageidaujant, leidžiant jų sveikatos būklei, o motinai skatinant vaikų bendravimą su tėvu. Taip pat teismas savo iniciatyva nustatė tai, kad ne visada vaikų tėvas objektyviai gali galėti susitikti su vaikais, todėl esant pateisinančioms aplinkybėms – komandiruotei ir pan., jis turi įspėti vaikų motiną apie negalėjimą laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, tai padarant prie 30 kalendorinių dienų. Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių dėl išlaikymo priteisimo nėra, o ieškovės prašomas išlaikymas yra minimalus, atsakovas yra pajėgus finansiškai teikti nurodytas sumas, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. Z. prašo 1) panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų K. Z. ir A. Z. gyvenamosios vietos su ieškove I. M. nustatymo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. Z. ir A. Z. tvarkos nustatymo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – nustatyti, kad vaikai bendrauja su ieškove pagal jų noru teisme nustatytą bendravimo tvarką; 3) panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl 5.716,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tikruosius ginčo šalių nepilnamečių vaikų norus ir šių vaikų tiesiogiai neišklausė bylos nagrinėjimo metu, nors tokia galimybė buvo. Byloje esančioje L. Šeimos ir nepilnamečių teismo išvadoje yra tik perrašytas ieškovės ginčo situacijos vertinimas, o ne prašomas tam tikrų aplinkybių įvertinimas. Ši išvada neatspindi tikrosios vaikų nuomonės ir valios ginčo klausimu. Ginčo šalių nepilnametis sūnus K. Z. negalėjo būti trečiuoju asmeniu byloje, jo atstovavimas byloje nebuvo teisėtas ir tinkamas, neatitiko jo tikrųjų interesų ir valios, todėl į bylą pateiktais K. Z. procesiniais dokumentais nėra teisinio pagrindo remtis. Atsakovo nuomone, rašytiniuose dokumentuose išreikšta vaikų valia ir norai yra nulemti ieškovės. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas nesiaiškino esminių bylos aplinkybių, rėmėsi vien tik galimomis prielaidomis, į bylą pateiktais ieškovės duomenimis, ieškovės ir jos atstovės D. G., kuri yra ieškovės sesuo ir veikia išimtinai jos interesais, nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Tuo tarpu atsakovo byloje nurodytas aplinkybes teismas atmetė kaip neįrodytas. Taip teismas nepagrįstai suteikė ieškovei pranašumą atsakovo atžvilgiu. Atsakovo nuomone, ieškovės teiginiai, kad vaikams Portugalijoje yra užtikrinamas tinkamas išsimokslinimas dėl to, jog jie mokosi privačioje tarptautinėje mokykloje, yra neįrodyti. Duomenis apie mokymosi įstaigą ir jos kvalifikavimą ieškovė pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, nors pirmosios instancijos teisme šis klausimas buvo keliamas nuolatos. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovė dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, į bylą nebuvo pateiktą jokių įrodymų, kad su ja bus sudaryta nuolatinė darbo sutartis, todėl ieškovė turėjo paaiškinti, kas bus tuomet, kai ieškovės kontraktas su darbdaviu pasibaigs ir nebus pratęstas, kaip tuomet bus su vaikų mokslais, kur tuomet bus jų kita gyvenamoji vieta, kaip toks aplinkybių pasikeitimas įtakos vaikų aplinkos pasikeitimą. Ieškovės ir jos atstovės teiginiai, kad atsakovas vengia bendrauti su vaikais, su vaikais bendrauja labai periodiškai, nors apie vaikų atvykimą yra visuomet informuojamas, taip pat nėra pagrįsti įrodymais. Ieškovė, pradėjus nagrinėti teisme ginčą dėl vaikų, visiškai apribojo visas atsakovo galimybes bendrauti su vaikais, atsakovas apie vaikų atvykimą į Lietuvą nėra informuojamas arba tai daroma netinkamu laiku. Iki ginčų atsiradimo atsakovas su vaikais bendravo nuolatos, vaikai su juo leisdavo atostogas ir šventes. Atsakovas neprieštaravo dėl prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos per didžiąsias metų (žiemos) šventes. Nepaisant to, atsakovo teigimu, teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, neatsižvelgė į vaikų nuomonę. Be to, teismas apribojo atsakovo galimybes bendrauti su vaikais pavasarį, rudenį, žiemą, nes nustatė, kad atsakovas gali su savo vaikais bendrauti tik vasarą jų vasaros atostogų metu ir tik tuo atveju, jeigu vaikai pageidauja. Šios sąlygos buvimas lemia situaciją, kai dėl subjektyvių priežasčių, kurios visiškai nepriklauso nuo atsakovo (ieškovės neteisėtų veiksmų nuteikinėjant nepilnamečius vaikus prieš atsakovą, kas faktiškai ir vyksta), jam iš viso yra užkertamas kelias bendrauti su savo vaikais. Taip pat teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad jis vasaros metu atostogų neturi. Teismas nepasisakė, kaip turėtų keistis bendravimo tvarka, nepilnamečiams vaikams grįžus nuolatos gyventi į savo kilmės šalį. Teismas nepasisakė dėl išlaikymo skaičiavimo tvarkos vaikams teismo nustatytą terminą būnant su atsakovu. Atsakovas taip pat nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba atmestinai atliko jai pagal funkcijas priklausančias pareigas, neatliko atsakovo aplinkos sąlygų vertinimo ir teismui teikė išvadą išimtinai tik dėl ieškovės aplinkos sąlygų, tačiau ir tas vertinimas buvo atliktas vadovaujantis neaiškiais kriterijais bei duomenimis, veikiant išimtinai ieškovės pusėje. Atsakovas nesutiko ir su teismo ieškovei priteistų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžiu, taip pat su vertimo išlaidų priteisimu, nes šios išlaidos yra nepagrįstos įrodymais, prieštarauja CPK 98 straipsnio 2 daliai ir Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą ieškovė I. M. prašo atsakovo E. Z. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė priešieškinio dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, taip pat nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Esant šioms aplinkybėms teismas net negalėjo svarstyti klausimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Todėl šis klausimas negali būti svarstomas ir apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės nuomone, byloje buvo atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, taip pat buvo surinkti visi būtini įrodymai pagrįstam ir teisėtam sprendimui priimti. Byloje esanti Portugalijos Socialinio draudimo instituto L. apygardos centro Socialinės raidos, vaikų ir jaunimo skyriaus išvada patvirtina, kad vaikai dalyvavo pokalbyje su socialinės rūpybos darbuotoju nedalyvaujant ieškovei, bei kad šio pokalbio metu vaikai išreiškė norą būti su ieškove. Portugalija yra Europos Sąjungos valstybė narė, šioje valstybėje yra taikomi visi Lietuvoje taikomi vaikų teisių apsaugos standartai, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šia išvada, juolab, kad vaikai buvo apklausti ir Lietuvos vaiko teisių apsaugos institucijoje. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena Portugalijoje, o dalyvavimas teismo posėdyje neabejotinai neigiamai juos paveiktų, pripažintina, kad teismo pasirinktas vaikų norų ir pažiūrų nustatymo būdas yra tinkamiausias. Ieškovė pažymėjo, kad nei K. Z. įtraukimas byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu, nei jo pateiktas atsiliepimas, ar advokatės I. N. atstovavimas, kuris buvo teisėtas, nesudarė esminių argumentų, kuriais remiantis buvo priimtas teismo sprendimas. Ieškovės teigimu, teismas privalėjo atsižvelgti į D. G. paaiškinimus, nes ji buvo teisėtai ieškovės įgaliota. Teismas nesirėmė vien šios atstovės paaiškinimais, bet pagal savo vidinį įsitikinimą vertino visų byloje esančių įrodymų visumą. Ieškovė taip pat nurodė, kad Portugalija yra Europos Sąjungos valstybė narė, todėl Portugalijos mokykloje įgytas išsilavinimas bus pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje, o atsakovas nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais, taip pat vaikai gali bendrauti su atsakovu, tačiau iki šiol atsakovas su vaikais beveik nebendrauja, nes pats to nenori. Ieškovės nuomone, teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka laikytina pagrįsta ir teisėta. Atsakovas teigia, kad nustatyta bendravimo tvarka yra netinkama, nes ieškovė neturi nuolatinio darbo Portugalijoje ir ten nuolatos negyvena, tačiau nuo 2011-12-01 ieškovė dirba pagal neterminuotą sutartį. Teismo nustatyta bendravimo tvarka numato, kad į vaikų norus atsižvelgiama ne sprendžiant dėl bendravimo su atsakovu, bet sprendžiant dėl bendravimo su atsakovu konkretaus laiko vasarą. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ne tik į vaikų norus, bet ir į šalių darbo grafikus. Kadangi rudenį, žiemą ir pavasarį vaikai eina į mokyklą, vykimas į Lietuvą susitikti su atsakovu galėtų pakenkti vaikų mokymuisi. Kita vertus, atsakovas gali sprendime numatytomis sąlygomis lankyti vaikus ir Portugalijoje. Be to, sprendimu buvo numatyta atsakovo teisė bendrauti su vaikais žiemos švenčių metu. Atsakovas taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių jis gali neturėti galimybės atostogauti vasaros metu bei kada gali bendrauti su vaikais. Vaikai nebūtinai turi bendrauti su atsakovu jo atostogų metu – atsakovas gali bendrauti su vaikais po darbo, savaitgaliais. Dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos ieškovė nepasisako, nes tokios tvarkos būtina sąlyga yra vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Toks atsakovo reikalavimas, nepareiškus priešieškinio, tenkinamas negali būti. Ieškovės nuomone, sprendimu priteistas išlaikymo dydis negali būti laikomas nepagrįstu netgi atsižvelgiant į tai, kad tam tikrą laiko tarpą vaikai gali būti su atsakovu, tačiau ieškovė sutiktų atsisakyti išlaikymo už laikotarpį, kurį vaikai būtų su atsakovu, jeigu atsakovas bendravimo laikotarpiu pilnai patenkins visus vaikų poreikius. Ieškovė pažymėjo, kad praktiškai nė vieno iš apeliaciniame skunde iškeltų argumentų dėl nustatytos bendravimo tvarkos netinkamumo, atsakovas neiškėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl dauguma atsakovo nurodomų argumentų yra atmestini. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko teisių apsaugos institucija netinkamai byloje atliko savo pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai bylos nagrinėjimo metu gyveno Portugalijoje, Portugalijos socialinės rūpybos institucijai natūraliai teko didesnis vaidmuo, nei Lietuvos atitinkamai institucijai. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko teisių apsaugos institucija byloje veikė ieškovės interesais. Iš teismo sprendimo matyti, kad jis priimtas vertinant ne tik institucijos išvadą, bet aplinkybių visumą ir visus byloje esančius įrodymus. Ieškovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir yra protingos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ginčo šalių vaikų K. ir A. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, visapusiškai įvertina abiejų šalių argumentus ir byloje surinktus įrodymus, ypatingą dėmesį skirdama Portugalijos Socialinio draudimo instituto L. apygardos centro Socialinės raidos, vaikų ir jaunimo skyriaus išvadai (toliau – Vaikų ir jaunimo skyriaus išvada) (t. I, b.l. 135). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo argumentai dėl tariamo šios išvados neobjektyvumo ir šališkumo yra pagrįsti tik atsakovo samprotavimais, nepateikiant jokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą teisėjų kolegijai suabejoti tarptautinės institucijos pateiktu oficialiu dokumentu. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį oficialūs rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsižvelgtina ir į tai, kad tiek Lietuva, tiek Portugalija yra Europos Sąjungos valstybės narės, taigi, abejose šalyse galiojantys reikalavimai ir kriterijai, pagal kuriuos tikrinamos vaikų gyvenimo, mokymosi ir buities sąlygos, yra vienodi.
Atsakovas, teigdamas, jog vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie savo galimybes tinkamai auginti vaikus, neprašė apeliacinės instancijos teismo papildomų įrodymų surinkimo, o apsiribojo tik ieškovės argumentų kritikavimu, kuris nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Nurodyta Vaikų ir jaunimo skyriaus išvada bei kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2006 m. kartu su savo mama, ieškove, gyvena Portugalijos mieste (duomenys neskelbtini). Ieškovė į šią šalį persikėlė dėl profesinių paskatų, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 13-14, t. II, b.l. 25-26). Nors anksčiau ieškovės darbo sutartis su šia agentūra buvo terminuota (nuolat atnaujinama), nuo 2011-12-01 ieškovę ir agentūrą sieja neterminuoti darbo santykiai (t. II, b.l. 150), todėl atsakovo išsakyti argumentai dėl šių darbo santykių terminuoto pobūdžio teisiškai nebereikšmingi. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovė Portugalijoje gerai integravosi profesiniu atžvilgiu ir užima gerą socialinę – ekonominę padėtį. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 4.393,64 eurų ir yra pakankamas visos šeimos išlaikymui. Svarbu ir tai, kad ieškovės darbdavys apmoka šalių vaikų mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje, taip pat išlaidas už vaikų naudojamą mokyklos transportą. Vaikai mokykloje yra tinkamai integravęsi, turi draugų ratą, mokslai sekasi neblogai, jų laisvalaikis leidžiamas turiningai, vaikai lanko būrelius, užsiima užklasine veikla. Ieškovė pateikė teismui (duomenys neskelbtini) mokyklos 2012-01-30 raštą bei argumentuotus paaiškinimus (t. II, b.l. 152), kurie patvirtina, kad vaikų įgytas išsilavinimas šioje mokymo įstaigoje bus pripažintas tarptautiniu mastu ir nesudarys kliūčių vėliau vaikams siekti aukštesnio išsilavinimo bet kurioje šalyje, taip pat ir Lietuvoje, todėl atsakovo argumentai dėl tariamai netinkamų sąlygų vaikams mokintis Portugalijoje laikytini nepagrįstais. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė su vaikais gyvena naujai pastatytame gyvenamajame rajone, nuomojamame penkių kambarių bute su visais patogumais (t. I, b.l. 15-22). Šiame bute yra geros gyvenimo sąlygos, kiekvienas vaikas turi po atskirą kambarį. Byloje nėra duomenų, kad ši gyvenamoji vieta neatitiktų vaikų poreikių ar nebūtų pritaikyta jiems augti.
Nurodytoje Vaikų ir jaunimo skyriaus išvadoje taip pat konstatuota, kad ieškovė yra atidi savo vaikų individualiems poreikiams ir rūpinasi jų gerove, sudarydama jiems stabilias ir saugias gyvenimo sąlygas; su vaikais įvykusio pokalbio metu jie išreiškė norą toliau gyventi su mama, su kuria juos sieja stiprus emocinis ryšys; jie yra nusivylę akivaizdžiu nesidomėjimu iš tėvo pusės ir kenčia dėl šio atitolimo. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas yra nurodęs, kad jau kelerius metus su vaikais bendrauja minimaliai, tik elektroninėmis priemonėmis, o betarpiškai su vaikais yra susitikęs ir bendravęs labai seniai (prieš trejus metus), su sūnumi A. beveik nebendrauja, daugiau bendrauja su K., bet ir tai labai retai, tik elektroninėmis priemonėmis (t. II, b.l. 44-45, 56). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad stipresnis emocinis ryšys ir prisirišimas vaikus sieja su ieškove, o ne su atsakovu, tuo labiau, kad didžiąja savo gyvenimo dalį vaikai praleido būtent su ja. Atsakovo argumentus, kad ieškovė riboja jo galimybes bendrauti su vaikais, teisėjų kolegija vertina kritiškai, nes šie argumentai grindžiami tik paties atsakovo paaiškinimais, kuriuos įvertinusi, teisėjų kolegija, be kita ko, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad pats atsakovas nesiima jokių aktyvių veiksmų tam, kad bendravimas su vaikais taptų dažnesnis, o tai parodo jo netinkamą požiūrį į savo vaikus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčo šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaikų interesus. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (t. I, b.l. 40, t. II, b.l. 56-57).
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
Pagal CK 3.155 straipsnį abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, motyvuodamas tuo, kad buvo apribota jo galimybė bendrauti su vaikais pavasarį, rudenį ir žiemą, su vaikais atsakovas gali bendrauti tik vasarą jų atostogų metu ir tik tuo atveju, jeigu vaikai to pageidauja. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo argumentai dėl bendravimo ribojimo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti teismo nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos.
Šiuo atveju būtina atsižvelgti į nagrinėjamo ginčo faktinę situaciją, kuri nėra įprasta. Atsakovas ir jo vaikai jau ilgą laiką gyvena skirtingose šalyse (Lietuvoje ir Portugalijoje), todėl natūralu, kad maksimalaus jų bendravimo užtikrinti nėra galimybės. Atitinkamai nėra pagrindo nustatyti atsakovo prašomo betarpiško bendravimo su vaikais ištisus metus (vasarą, pavasarį, rudenį ir žiemą). Tokia bendravimo tvarka gali pakenkti vaikų mokymosi rezultatams ir jų užklasinei veiklai, kadangi vaikai tam tikram laikotarpiui daugiau negu kelis kartus per metus turėtų vykti į Lietuvą pas atsakovą. Tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas neribotai gali lankyti vaikus jų gyvenamajame mieste – (duomenys neskelbtini), tokį pageidavimą savo ieškinyje išreiškė pati ieškovė, ji net sutiko padengti 2/3 dalis atsakovo kelionės išlaidų. Tačiau atsakovas neišreiškė sutikimo su vaikais bendrauti jų gyvenamojoje vietoje, t. y. vykti į Portugaliją. Be to itin kritiškai vertintini atsakovo teiginiai, kad vasarą dėl advokato darbo specifikos jis neturi laiko bendrauti su savo vaikais, nes atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais ir privalo siekti šios pareigos tinkamo vykdymo.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra sąlyginė, nes prioritetas suteikiamas jų norams. Akivaizdu, kad vaikų norai negali įtakoti teismo sprendimu įtvirtintos besąlyginės atsakovo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais, todėl ši sąlyga iš sprendimo rezoliucinės dalies šalintina (CPK 267 str.).
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas turi teisę su vaikais praleisti puse, bet ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas, jų vasaros atostogų ir kas antrus metus Kūčių, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventes Lietuvoje, įvertinus tai, jog atsakovas ir vaikai gyvena skirtingose šalyse, leidžia atsakovui su savo vaikais palaikyti pakankamai artimus tėviškus santykius ir prisidėti prie jų auklėjimo. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą (t. II, b.l. 56-57), pagal kurią ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nepažeidžia vaikų interesų, užtikriną nuolatinį ir tiesioginį atsakovo buvimą su vaikais.
Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nedraudžia papildomo atsakovo ir jo vaikų bendravimo vaikų gyvenamojoje vietoje, todėl atsakovui su vaikais radus daugiau bendrų interesų, kilus abipusiam norui daugiau praleisti laiko kartu, tokia galimybė nėra ribojama. Vaikai yra paaugliško amžiaus ir išreiškę norą bendrauti su abiem tėvais, todėl šiuo atveju svarbus tik ginčo šalių geranoriškumas viena kitos atžvilgiu. Atsakovo argumentai, kad ieškovė riboja jo galimybes bendrauti su vaikais, vertintini kritiškai, nes jie grindžiami tik jo paaiškinimais. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad ieškovė su vaikais kiekvienais metais lankosi Lietuvoje, apie tokius apsilankymus atsakovas yra informuojamas tinkamai ir jam yra sudaromos galimybės susitikti su vaikais.
Atsakovo argumentas, kad teismas nepasisakė, kaip turėtų keistis bendravimo tvarka, nepilnamečiams vaikams grįžus nuolatos gyventi į savo kilmės šalį yra nereikšmingas, nes vaikai iki savo pilnametystės grįžti į Lietuvą neketina. Tačiau jiems sugrįžus ir šalims nesusitarus, bus galima nustatyti naują bendravimo tvarką. Be to, sūnus K. 2012-09-14 sulauks pilnametystės ir pats galės spręsti dėl bendravimo su tėvu vietos laiko ir trukmės.
Kadangi ieškovė sutinka atsisakyti išlaikymo už laikotarpį, kurį vaikai būtų su atsakovu, jeigu atsakovas bendravimo laikotarpiu pilnai patenkins visus vaikų poreikius, teisėjų kolegija dėl šios aplinkybės plačiau nepasisako, nes nėra aiški atsakovo ir vaikų bendravimo trukmė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atsakovo reikalavimu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 5.716 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovo. Atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, trukmę ir advokato teiktas paslaugas bei būtinumą atlikti vertimus, laikytina, kad šios išlaidos buvo būtinos ir yra protingos, o ieškovė pateikė pakankamai ir patikimų įrodymų joms pagrįsti (t. I, b.l. 79-81, 103, t. II, b.l. 22-24, 27-28) Be to ieškovė pateikė papildomus įrodymus dėl išlaidų už vertimo paslaugas apmokėjimo pagrįstumo (t. II, b.l. 161).
Nepaisant to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti 4.275 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. II, b.l. 168-170), turėtų apeliacinės instancijos teisme, negali būti tenkinamas visa apimtimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų Rekomendacijų 8.11 punktą, taip pat į tai, kad apeliaciniame skunde nėra keliami nauji teisės taikymo klausimai, o ieškovės advokato darbo laiko sąnaudos nebuvo didelės, ieškovei iš atsakovo priteistinų advokato pagalbai skirtų lėšų dydį mažina iki 1.200 Lt (CPK 98 str. 1, 2 d.).
K. Z. įtraukimas dalyvauti trečiuoju asmeniu ar tai, kad jis buvo atstovaujamas advokatės I. N. pagal atstovavimo sutartį nesudaro argumentų, kuriais remiantis galima būtų pripažinti teismo sprendimą neteisėtu ar neteisingu. Šie ir kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl yra teisiškai nereikšmingi ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pašalinti iš sprendimo rezoliucinės dalies sąlygą, kad vaikų bendravimas su tėvu vyksta atsižvelgiant į jų norus ir pageidavimą.
Priteisti iš atsakovo E. Z. ieškovei I. M. 1.200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.