Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Stasio Lemežio, Pavelo Frolovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 40 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 25 str. 2 d., 227 str. 2 d ir baudžiamoji byla jam nutraukta, perduodant jį jo broliui A. U. jo atsakomybei pagal laidavimą su 5 000 Lt piniginiu užstatu, nustatytas laidavimo terminas – 2 metai. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė :

A. U., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. P., davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdami paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus - turėdami tikslą iš Lietuvos kariuomenės savo reikmėms įsigyti didelį kiekį numatomų nuardyti gelžbetoninių plokščių, esančių Panevėžio rajone, Pajuosčio aviacijos bazėje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje susitarė papirkti laikinai einantį Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vado pareigas V. G., kad pastarasis, neteisėtai veikdamas, padėtų jiems įsigyti paminėtas plokštes. Tuo tikslu A. U. 2010 m. lapkričio 16 d. apie 12.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie kino teatro „Forum Cinemas Vingis“, esančio Vilniuje, Savanorių pr. 7, susitikimo metu tiesiogiai pasiūlė V. G. duoti nuo 10 000 iki 20 000 litų kyšį už tai, kad V. G., neteisėtai veikdamas jo ir M. P. interesais, padėtų įsigyti minėtas gelžbetonines plokštes. Kito susitikimo, vykusio 2010 m. lapkričio 25 d. apie 15.30 val. toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, metu A. U., veikdamas pagal susitarimą su M. P., siekdamas V. G. neteisėtų veiksmų, tiesiogiai pasiūlė V. G. duoti 30 000 litų kyšį, kurio dalį - 15 000 litų pažadėjo duoti iki plokščių įsigijimo.2010 m. gruodžio 13 d. apie 11.00 val. toje pačioje vietoje vykusio susitikimo metu A. U. pakartojo savo pasiūlymą V. G. duoti kyšį už pageidaujamą pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 m. gruodžio 22 d. apie 14.00 val. prekybos centre „Europa“, esančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, kavinėje „Coffe Inn“ A. U. gavęs iš M. P. tyrimo nenustatytą sumą pinigų V. G. papirkimui, tą pačią dieną apie 14.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie verslo, pramogų ir sporto centro „Forum Palace“, esančio Vilniuje, Konstitucijos pr. 26, automobilyje „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakartojo V. G. savo pažadą duoti anksčiau siūlytą kyšį ir tiesiogiai davė dalį žadėto kyšio – 800 Lt. irtęsdami nusikalstamą veiką, 2011 m. kovo 29 d. apie 12.30 val. degalinėje „ORLEN Lietuva“, esančioje Kaišiadorių rajone, Žiežmariuose, A. U. gavęs iš M. P. 3 500 litų V. G. papirkimui, 2011 m. kovo 30 d. apie 15.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie verslo, pramogų ir sporto centro „Forum Palace“, esančio Vilniuje, Konstitucijos pr. 26, automobilyje „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiesiogiai davė V. G. 7 000 litų kyšį ir pažadėjo duoti dar 8 000 Lt kyšį, kai V. G. išsiųs kvietimus jo (A. U.) nurodytoms įmonėms dalyvauti viešojo pirkimo konkurse plokščių nuardymo darbams vykdyti, bei dar 15 000 Lt kyšį jo nurodytai įmonei laimėjus viešojo pirkimo konkursą ir pasirašius sutartį.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria A. U., vadovaujantis LR BK 40 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 25 str. 2 d., 227 str. 2 d., ir baudžiamoji byla jam nutraukta, ir jis perduotas broliui A. U. jo atsakomybei pagal laidavimą su 5 000 Lt piniginiu užstatu, laidavimo terminas 2 metai, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25 str. 2 d., 227 str. 2 d., bei paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant A. U. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoką bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų bei nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisės požiūriu, LR BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 str., reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2010).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. U. nepripažino, kad jis siekė neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo, jis aiškino, kad jis teisėtu būdu norėjo įsigyti iš Lietuvos kariuomenės gelžbetonines plokštes. Viso proceso metu A. U. aiškino, kad V. G. jį provokavo duoti kyšį, vilkino sprendimų priėmimą, siūlė susitikti ne tarnybos vietoje. Tuo tarpu išnagrinėjus bylą teisme, nebuvo nustatyta jokių provokacijos faktų. Todėl negalima laikyti, kad A. U. visiškai pripažino savo kaltę ar tuo labiau padėjo justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes.

Net ir esant visoms LR BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgta ir į kitas svarbias bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. U. bei jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu nuosprendžio dalyje dėl A. U. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 25 str. 2 d., 227 str. 2 d., kvalifikavimo, neginčija, tačiau nesutinka, kad A. U. atžvilgiu buvo pritaikytos LR BK 40 str. nuostatos. Mano, kad teismas priimdamas nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas jo ribose.

LR BK 40 str. nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pažymėtina, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, jokiu būdu nėra tapatus asmens išteisinimui, kai daroma išvada, jog asmuo iš viso nepadarė nusikalstamos veikos.

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima esant tam tikroms sąlygoms ir pagrindams. Įstatyme reikalaujama, kad būtų penkios sąlygos: 1) asmuo padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą; 2) padaryta veika yra baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas; 3) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; 4) asmuo visiškai pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 5) asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas atsisako atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant įstatyme numatytoms sąlygoms, bet nesant įstatyme numatyto pagrindo. Pagrindas paprastai siejamas su galimybe pasiekti bausmės tikslus netaikant baudžiamosios atsakomybės ir teismo įsitikinimu, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, be išvardintų sąlygų, teismas turi nustatyti pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. kai teismas turi pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir jo atleidimas atitiks bausmės tikslus. Be to, turi būti raštiškas asmens, sutinkančio laiduoti už kaltininką, jog jis įvykdys visas jam keliamas sąlygas, prašymas. Taip pat atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas su asmens pirmą kartą padaryta nusikalstama veika, tam tikros kategorijos nusikaltimo padarymu ir tam tikromis asmens savybėmis, išreiškiančiomis kaltininko požiūrį į padarytą veiką (pripažinimas padarius veiką, pirmą kartą padarytas nusikaltimas ir pan.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas tik formaliai išvardino laidavimo sąlygas ir nemotyvuotai konstatavo jų buvimą, dėl ko A. U. atžvilgiu nepagrįstai pritaikė LR BK 40 str. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Tačiau iš baudžiamojoje byloje esančio nuosprendžio matyti, kad teismas, priimdamas nuosprendį atsižvelgė į visas ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas, atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, svarbias aplinkybes – A. U. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe - tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. A. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, žala nepadaryta, yra pagrindas manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra jo brolio A. U. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti A. U. jo atsakomybei pagal laidavimą, laiduotojas teismo nuomone yra vertas teismo pasitikėjimo. Nors pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo dėl BK 40 str. nuostatų taikymo, priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

Prokuroro skunde teigiama, kad, teisės požiūriu, LR BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 str., reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2010). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. U. nepripažino, kad jis siekė neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo, aiškino, kad jis teisėtu būdu norėjo įsigyti iš Lietuvos kariuomenės gelžbetonines plokštes, kad V. G. jį provokavo duoti kyšį, vilkino sprendimų priėmimą, siūlė susitikti ne tarnybos vietoje. Tačiau, kolegijos nuomone, ši aplinkybė nelaikytina esmine, o bylos duomenys patvirtina, kad A. U. pripažino nusikalstamos veikos esmines aplinkybes. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, kaltininkas turi pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos, matyti, kad A. U. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pripažino iš dalies. Parodė, kad jis užuominomis V. G. pasakė, kad bus atsilyginta ir prašė paspartinti procesą. 2011 m. kovo 30 d. jis su V. G. buvo sutaręs susitikti, jis buvo nutaręs jam duoti 7 000 Lt. Šiuo klausimu buvo apsitaręs su M. P., kuris tam tikslui jam davė 3 500 Lt. Su M. P. kalbėjo apie tai, kad iš pradžių V. G. duos 7 000 Lt, o po to žiūrės ir elgsis pagal situaciją. Patvirtino, kad 2011 m. kovo 30 d. vykusio susitikimo su V. G. metu jis jam davė 7 000 Lt, tikėjosi, kad V. G. imsis kažkokių veiksmų (t. 5, b.l. 40). 2011 m. balandžio 1 d. papildomos apklausos metu A. U. parodė, kad su M. P. kalbėjosi apie tai, jog galbūt reikia duoti kyšį (t. 5, b.l. 43). 2011 m. birželio 21 d. vykusios papildomos apklausos metu, A. U. parodė, kad sakė V. G., jog priveš jam pinigus, kai jis kažką padarys (t. 5, b.l. 54). A. U. 2011 m. rugsėjo 14 d. apklausos metu parodė, kad iš esmės įtarimuose išdėstytos aplinkybės yra teisingos, tas aplinkybes patvirtino, nors neatsisakė ir prieš tai duotų parodymų (t. 5, b.l. 59). 2012 m. sausio 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu A. U. kaltu prisipažino visiškai (t. 6, b.l. 124). Taip pat patvirtino, kad jis rodė V. G. raštelį, kuriame buvo nurodyta pinigų suma nuo 15 000 Lt iki 30 000 Lt, apie pasiūlytą sumą jis sakė M. P. (t. 6, b.l. 139).

A. U. 2001 m. baigė studijas Vilniaus universitete, jam suteiktas vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinis laipsnis (t. 6, b.l. 104), nėra teistas, baustas administracine tvarka (t. 5, b.l. 74-75), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigose (t. 6, b.l. 101), charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b.l. 101, 102, 105). A. U. brolis A. U. pateikė raštišką prašymą atleisti jį (A. U.) nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti A. U. jo atsakomybei pagal laidavimą, nurodydamas, kad jis įvykdys visas jam keliamas sąlygas.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog ateityje A. U. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. A. U. 2006 m. baigė studijas Vilniaus universitete, jam suteiktas vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinis laipsnis (t. 6, b.l. 103), jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (t. 6, b.l. 101). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo išreikalauti duomenys apie laiduotoju paskirto A. U. patraukimą baudžiamojon atsakomybėn bei apie asmens baustumą, iš kurių matyti, kad A. U. nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negaliojančios. Teismo posėdžio metu A. U. paaiškino, jog gali būti laiduotoju, daryti broliui teigiamą įtaką. Jie su broliu artimai bendrauja, matosi kiekvieną dieną, laisvalaikį leidžia kartu, turi bendrus pomėgius. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. U. gali būti paskirtas brolio A. U. laiduotoju.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.